Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-651/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
1A-203-651/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47435-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
I. B.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-651/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47435-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; (S) 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, prokurorei Vidai Kaubrytei,

nuteistajai I. B., jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo

I. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš S. P. namo laisvės atėmimu dviem metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš A. R. namo laisvės atėmimu dviem metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dviem metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi 3 dalimi, prie paskirtos dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2019 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinai I. B. nuteista laisvės atėmimu dviem metams devyniems mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio sulaikymo pagal nuosprendį dienos. Priteista iš I. B. 450 eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) A. R. ir 300 eurų (tris šimtus eurų) J. R. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. B. nuteista už tai, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 13 val. 30 min. svetimo turto pagrobimo tikslu, įsibrovė į S. P. neužrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), virtuvėje užklupta šeimininkės apsimetė prekiautoja, nukreipė nukentėjusiosios dėmesį į, neva, parduodamus daiktus, nukentėjusiajai nematant įsibrovė į neužrakintą šio namo miegamąjį ir pagrobė ten buvusius S. P. priklausančius 75 eurus grynųjų pinigų, taip padarydama nukentėjusiajai S. P. 75 eurų turtinę žalą.

2. Be to, I. B. nuteista už tai, kad 2021 m. birželio 4 d. laikotarpyje nuo 14 iki 15 val. svetimo turto pagrobimo tikslu, sužinojusi, kad name nėra suaugusiųjų, niekam nematant įsibrovė pro nerakintas namo duris į A. R. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir pagrobė namo virtuvėje ant elektrinės orkaitės padėtus ir nukentėjusiajai A. R. priklaususius 450 eurų, o iš miegamajame esančios komodos stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai J. R. priklausančius 300 eurų ir tuo padarė nukentėjusiajai A. R. 450 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajai J. R. 300 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį, kuriuo I. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti klaidingai, pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, neteisingai jas įvertino ir padarė neteisingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus iš esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieštaringais baudžiamoios bylos duomenimis, nuosprendį grindė prielaidų pobūdžio teiginiais, nepagrįstai nesilaikė in dubio pro reo principo ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės veiką (vagystę iš S. P. namo) kvalifikuodamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip vagystę, padarytą įsibraunant į patalpą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. I. B. veika šiame epizode turėtų būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto vagystė. I. B. veiksmuose nebuvo kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Formuojamoje teismų praktikoje aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Teigiama, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė įsibrovė į patalpą, nes ji įėjo pro neužrakintas duris. I. B. be jokių kliūčių pateko į S. P. namus, adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įėjus per vartelius į namo kiemą, priešingoje pusėje (nei iš gatvės pusės) yra medinės uždarytos, neužrakintos išorinės į namą durys. Įėjus per jas į vidų, patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje yra atidarytos medinės durys, vedančios į virtuvės patalpą. I. B. jokių veiksmų, susijusių su įsibrovimu į patalpą neatliko, o priešingai, įėjo pro neužrakintas duris.

3.3. Taip pat teigiama, kad I. B. nusikaltimą įvykdė spontaniškai, nuteistajai neadekvačiai įvertinus susidariusią situaciją ir nesugebėjus visuomenei priimtinais būdais susitaikyti su aplinkybe, kad senolė nenorėjo iš jos nusipirkti pasiūlytų daiktų. I. B. pripažįsta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. buvo užėjusi pas S. P. su tikslu pasiūlyti prekių. S. P. susidomėjo nupirkti pledą, jai išsiėmus pinigus, apeliantė sumąstė juos pavogti. Nuteistosios parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. B. elgėsi spontaniškai, o ne pagal iš anksto sumanytą ir aptartą planą. Tai, kad apeliantė I. B. neturėjo iš anksto susiformavusio siekio pavogti pinigus, netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad atėjusi į svetainę moteris pradėjo siūlyti pirkti prekes – moteriškas kojines, mėlynos spalvos pledą. Teigiama, kad nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymai sutampa, apeliantė į namus užėjo su tikslu parduoti prekes.

3.4. Be to, pažymima, kad kompleksiškai vertinant BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 190 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla pagrobus svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL (150 eurų), bet mažesnė nei 5 MGL (250 eurų). Nuteistosios I. B. pagrobto turto vertė (epizode dėl vagystės iš S. P. namo) yra 75 eurai. Atsižvelgiant į tai, kad vertė nesiekia 3 MGL dydžio, I. B. turi būti išteisinta.

3.5. Taip pat nurodoma, kad teismas, vertindamas apeliantės duotų parodymų dėl vagystės iš A. R. namo patikimumą, nepagrįstai nekreipė dėmesio į tai, kad paimti pinigai pas nuteistąją I. B. nebuvo rasti. Apeliantė parodė, kad 2021 metų birželio mėnesį ji su mama J. M., R. B. ir G. S. važiavo į pajūrį dėl senelio metinių. Liudytoja R. B. parodė, kad 2021 m. birželio 4 d. ji važiavo su marčios mama J. M., marčios seserimi I. B. ir G. S., link Dituvos sodų dėl jos tėvo metinių ir apžiūrėti paminklą. Liudytojas G. S. parodė, kad 2021 m. birželio 4 d. I. B. paprašė jo pavežti mamą ir ją į kapines. Iš nuteistosios ir liudytojų parodymų matyti, kad vykimo tikslas buvo aplankyti kapines.

3.6. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė iš A. R. gyvenamojo namo pinigų neėmė, tik ieškojo savo mamos. I. B. parodė, kad miegojo mašinoje, kai atsibudo pamatė į namą einančią mamą. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 14 iki 15 val. apeliantė nuėjo pažiūrėti, kur nuėjo jos mama. Mažametė liudytoja R. R. nurodė, kad ji laiptinėje sutiko moterį, ta moteris paklausė, kur jos mama, jai pasakė, kad nėra ir ji išėjo. Pažymima, kad iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad R. R. atpažino I. B.. Tai, pasak apeliantės, patvirtina, kad ji iš tiesų buvo priėjusi paklausti, kur mama.

3.7. Taip pat nurodoma, kad iš pareigūnės L. J. vaizdo įrašo nustatyta, kad automobilis, kuriuo važiavo I. B. ir jos motina J. M., 2021 m. birželio 4 d. 15 val. 33 min. buvo sustabdytas. Matyti, kad automobilis sulaikytas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo apsilankymo A. R. sodyboje. Apžiūros metu pas apeliantės mamą rastų pinigų kupiūros atitinka nukentėjusiųjų A. R. ir J. R. pavogtų pinigų kupiūrų nominalus. Teismo manymas, kad galimai moterys galėjo susikeisti daiktais iki sustabdant, negali būti įrodymu baudžiamosios teisės prasme, kadangi šios aplinkybės nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei rašytinė bylos medžiaga.

3.8. Be to, pažymima, kad iš nukentėjusiosios J. R. parodymų nėra aišku, ar ji dvi moteris matė jau išlipusias iš mašinos, ar ne. Jos parodymus paneigia mažametės R. R. parodymai. Ji pastebėjo tik vieną moterį. Be to, ant minėtų pinigų apeliantės I. B. biologinių pėdsakų rasta nebuvo. Teigiama, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad vagystę iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) įvykdė ne apeliantė, o J. M..

3.9. Be to, nurodoma, jog kadangi I. B. neįvykdė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiųjų A. R. ir J. R. civiliniai ieškiniai turi būti netenkinami.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistosios I. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas spręsdamas dėl vagystės iš S. P. namo neteisingai kvalifikavo I. B. kaltę, kadangi nėra įrodytas požymis – įsibrovimas į patalpą su tikslu apvogti. Nukentėjusiosios S. P. parodymai prieštaringi ir nepaneigia nuteistosios I. B. parodymų, jog ji neturėjo tikslo apvogti šią nukentėjusiąją, ji atvyko į namą siūlydama prekes. I. B. teigia, kad siūlydama prekes ir jau būnant patalpoje jai kilo noras apvogti nukentėjusiąją, tą ji ir padarė. Liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, jog į gyvenamąją patalpą patekta su tikslu parduoti prekes, tik vėliau gimė mintis apvogti nukentėjusiąją. I. B. įėjo pas nukentėjusiąją pro duris, tačiau jokių veiksmų, susijusių su įsibrovimu, įsilaužimu I. B. neatliko – įėjusi pro neužrakintas duris, rado nukentėjusiąją ir esant patalpoje jai susiformavo tyčia apvogti. Pažymėjo, kad iš S. P. pavogta nedidelė suma ir pagal BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, tokiu atveju, I. B. turėjo kilti tik administracinė atsakomybė, ne baudžiamoji. Be to, gynėjos nuomone, nėra įrodymų, kad I. B. įvykdė vagystę iš A. R. namo. Pažymėjo, kad apeliantės močiutė atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Vienintelis įrodymas, kuris patvirtina, kad I. B. buvo pradariusi duris, tai mažametės parodymai, ji patvirtino, kad I. B. paklausė, kur mama. Visi liudytojai ir pati apeliantė patvirtino, kad ji miegojo mašinoje, kai atsibudo, pamatė mamą einančią į namą, todėl nuėjo paklausti, kur jos mama ir tuoj pat išėjo. Pažymėjo, jog sulaikius moteris automobilyje, pinigai buvo rasti pas J. M.. Pinigų kupiūros, kurios buvo pas J. M., sutampa su tomis, kurias rodė nukentėjusioji. Iš liudytojos J. R. parodymų nėra aišku, kokią moterį matė, vieną ar dvi moteris matė. Liudytoja R. R. paneigia J. R. parodymus, patvirtindama, kad matė vieną moterį.

6. Teismo posėdyje prokurorė Vida Kaubrytė prašė nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad iš nukentėjusiosios S. P. parodymų matyti, kad ji nieko iš I. B. nepirko ir piniginės nebuvo atsinešusi į virtuvę, kad pinigai buvo pagrobti pasinaudojus tuo momentu, kai nukentėjusioji kelioms minutėms buvo išėjusi iš savo gyvenamųjų patalpų į rūsio patalpas. Pinigus nukentėjusioji laikė miegamojo patalpoje, į kurią ji nebuvo nusivedusi nuteistosios, kad į miegamojo patalpą įsibrauta pasinaudojus tuo, kad nukentėjusiosios gyvenamojoje patalpoje nebuvo. Įvykio vietos apžiūra patvirtino, kad suverstas miegamasis. Be to, buvo nuimti pirštų pėdsakai nuo metalinės papuošalų dėžutės ir gauta specialisto išvada, kad yra paliktas I. B. kairės rankos nykščio pėdsakas. Pažymėjo, kad šiuo atveju, slapta, nesant nukentėjusiosios P. gyvenamojoje patalpoje ji įsibrovė ne tik į virtuvę, bet į jos miegamojo patalpą, iš ten pagrobė nukentėjusiajai priklausančius pinigus, todėl nuteistosios veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip įsibrovimas, turto pagrobimas esant kvalifikuojančiam požymiui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat nurodė, kad pagrįsta išvada, kad vagystę iš A. R. namų įsibrovusi į gyvenamąją patalpą įvykdė I. B., todėl teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusioji J. R. parodė, kad iš automobilio dvi moterys, iš kurių viena iš karto nuėjo į namą, antroji, priešingai nei nurodo I. B.. Nepilnametė liudytoja R. R. pažino, kad ta moteris, kuri buvo atėjusi į namą ir klausė ar tėvai namie, buvo nuteistoji I. B.. Tai, kad pinigai buvo rasti ne pas I. B., o pas J. M., tik patvirtina, kad I. B. ne iš karto įvykio vietoje buvo sulaikyta, ji turėjo galimybę disponuoti tais pinigais, atidavė pinigus saugoti ir laikyti savo motinai J. M., su kuria buvo atvykusi į nusikaltimo vietą.

7. Teismo posėdyje nuteistosios I. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė prijungti prie baudžiamosios bylos raštą, kuriuo nukentėjusiosios A. R. ir J. R. patvirtino, jog nuteistosios I. B. močiutė A. B. atlygino žalą, pretenzijų dėl žalos nebeturi. Teisėjų kolegija nutarė prijungti dokumentą prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nesutinkama I. B. nuteisimu dėl vagystės iš S. P. namo, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad nėra kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Taip pat, ginčijama I. B. kaltė dėl vagystės iš A. R. namo.

Dėl vagystės iš S. P. namo

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios I. B. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. B. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

10. BK 178 straipsnio 2 numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

11. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015).??? Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).??? Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios I. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajai I. B. inkriminuotą svetimo turto pagrobimą įsibrovus į gyvenamąjį namą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų J. B., R. P. parodymais, specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga.

13. Nuteistoji I. B. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. buvo užėjusi pas senolę, pasiūlyti prekių. Turėjo pledų, patalynės, apatinių rūbų. Senolė susidomėjo pirkti pledą, išsiėmė pinigus ir pasidėjo, tada pasisavino iš jos 55 eurus. Nurodo, kad močiutei išslydo dėžutė, bet žiedų neėmė. Paskui močiutė persigalvojo, atsisakė pirkti, tada paėmė ir tuos 20 eurų. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. B. elgėsi spontaniškai, o ne pagal iš anksto sumanytą planą. Tačiau šią versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios S. P. ir liudytojų J. B., R. P. parodymai. S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio dieną, kai buvo apvogta, kažkuriuo metu buvo nuėjusi į rūsį, ten užtruko kol prisirinko bulvių. Parėjusi pasidėjo bulves virtuvėje ir neužilgo įpuolė nepažįstama šviesių plaukų moteris ir pradėjo siūlyti įvairių daiktų pirkti. Su ta moterimi buvo tik virtuvėje, į kitus kambarius nėjo. Moteris prieš įeidama nei beldėsi į duris, nei šaukė, tiesiog iš karto įėjo į virtuvę net nepaklaususi, ar gali įeiti. Į namus galėjo įeiti tik per laukines duris iš kiemo pusės, iš gatvės pusės durys užrakintos. Kai atsisakė pirkti iš moters daiktus, pastaroji išėjo per tas pačias duris į lauką, jos nelydėjo (t. 1, b. l. 73-75). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos dukros J. B. parodymai, ji nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir nukentėjusioji. Ji parodė, kad mama apie įvykį jai pasakojo, sakė, kad mamai grįžus iš rūsio su bulvėmis, buvo į namus atėjusi šviesių plaukų moteris, siūlė kažką pirkti. Mama jos neįsileidusi, ta moteris pati įėjusi. Pro kur įėjo ta moteris, mama nepasakė. Po jos išėjimo, mama nuėjo į miegamąjį ir, kaip pati pasakojo, pamatė išverstą visą kambarį, po čiužinio pasigedo pinigų. (t. 1, b. l. 101-102). Nukentėjusiosios sūnus R. P. taip pat parodė, kad kaip jam pasakojo jo mama, tai ji pati buvo nuėjusi į rūsį. Rūsys yra iš lauko pusės, grynai šalia laiptų prie įėjimo į namus. Kaip suprato, mama parėjusi į kambarį, tik tada ir pamatė tą nepažįstamą romų tautybės moterį. Mama sakė, kad moteris buvo susivėlusi, šviesių plaukų. Kuriame tiksliai kambaryje mama aptiko tą moterį, jis jau tiksliai nebežino, neužfiksavo to. Mama sakiusi, jog pati nežino, kaip ta moteris įėjusi į jos namą, nes niekas nei nesibeldė, nei niekas jos nepašaukė. Mama sakė, kad jos miegamasis kambarys buvo apjauktas, išverstas (t. 1, b. l. 105-108). Iš aptartų parodymų matyti, kad nukentėjusioji grįžusi iš rūsio jau pamatė moterį virtuvėje, kuri jai pradėjo siūlyti prekes, o jai atsisakius, moteris išėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog moters į vidų nukentėjusioji neįsileido, moteris be leidimo įėjo į nukentėjusiosios namus.

14. Tai, jog nuteistoji I. B. buvo įėjusi į S. P. namą patvirtina ir R. P. pateiktas vaizdo įrašas. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įraše matosi, kaip asmuo atidaro ir uždaro namo duris. Tuo metu nuo namo link gatvės pusės nueina moteris, kuri yra stambesnio kūno sudėjimo, šviesių, ilgų plaukų, vilki tamsiais rūbais ir kairėje rankoje nešasi šviesios spalvos krepšį. Kieme prie vartelių taip pat stovi kitas asmuo, kuris vilki tamsiais rūbais. Minėta moteris ir prie vartelių stovėjęs asmuo išėję iš kiemo pereina į kitą kelio pusę. Toliau įraše moteris ir nenustatytas asmuo nebesimato, tačiau kitoje kelio pusėje stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis nuvažiuoja (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), centro. (t. 1, b. l. 111-113).

15. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog I. B. veiksmuose nebuvo kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Nukentėjusioji nurodė, kad moteris prieš įeidama nei beldėsi į duris, nei šaukė, tiesiog iš karto įėjo į virtuvę net nepaklaususi, ar gali įeiti. Apygardos teismo vertinimu, I. B. patekimas į S. P. neužrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagrįstai kvalifikuotas kaip įsibrovimas į patalpą. Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog patalpa buvo neužrakinta.

16. Be to, iš 2021 m. spalio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vienas rankos pėdsakas, rastas 2020 m. gruodžio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint namą (duomenys neskelbtini), nuo papuošalų dėžutės, buvusios ant spintelės su veidrodžiu, buvo rasti rankų pėdsakai, kurie yra palikti I. B. kairės rankos nykščiu (t. 1, b. l. 147-151). Ši nustatyta aplinkybė patvirtina, jog nuteistoji I. B. buvo miegamajame.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 2 d. apie 13 val. 30 min. svetimo turto pagrobimo tikslu, įsibrovė į S. P. neužrakintą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), virtuvėje užklupta šeimininkės apsimetė prekiautoja, nukreipė nukentėjusiosios dėmesį į, neva, parduodamus daiktus, nukentėjusiajai nematant įsibrovė į neužrakintą šio namo miegamąjį ir pagrobė ten buvusius S. P. priklausančius 75 eurus grynųjų pinigų, taip padarydama nukentėjusiajai S. P. 75 eurų turtinę žalą.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad I. B. teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta dėl vagystės iš S. P. namo, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl vagystės iš A. R. namo

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistosios gynėjos skundo argumentus, išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistosios I. B. kaltė dėl vagystės iš A. R. namo įrodyta byloje surinktais įrodymais.

20. Nuteistoji I. B. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, jog su mama J. M., B. ir S. važiavo dėl senelio metinių. Nurodė, kad miegojo mašinoje, kai atsibudo, pamatė mamą einančią į namą, tada nuėjo žiūrėti kur nuėjo mama. Priėjus nulipo mergaitė iš viršaus, paklausus, kur mama, pasakė, kad nėra, ir ji išėjo. Parodė, kad jokių pinigų neėmė, į namo vidų nebuvo net užėjusi. Tačiau nuteistosios parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog nors nuteistoji I. B. nepripažino kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ji pati patvirtina, jog 2021 m. birželio 4 d. laikotarpyje nuo 14 iki 15 val. ji ėjo į namą žiūrėti, kur nuėjo jos mama, kai priėjo nulipo mergaitė iš viršaus, jos paklausė, kur mama, jai pasakė, kad nėra ir ji išėjo.

22. Nepilnametė liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, jog buvo vakaras, buvo vasara, gal 3 ar 4 valanda vakaro. Nurodė, kad buvo namuose su prosenele. Atvažiavo mašina į kiemo keliuką ir įėjo moteris. Ji buvo apsirengusi džinsine žydra uniforma. Ji klausė, ar yra mama, jai pasakė, kad nėra ir nuėjo į viršų prie kompiuterio. Ji negirdėjo, ar durys užsidarė. Vakare mama grįžusi namo, pasigedo pinigų (t. 2, b. l. 75- 77). Be to, 2021 m. rugpjūčio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. R. atpažino asmenį, apie kurį davė parodymus, tai nuotraukoje Nr. 2 esančią I. B.. Ją atpažino iš plaukų, veido ir iš to, kad apranga ta pati (t. 2, b. l. 78-81). Taigi, nustatyta, kad I. B. buvo įėjusi į A. R. gyvenamąjį namą. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, nepilnametės parodymai nepatvirtina to, jog I. B. paklausus, ar mama yra, ji išėjo. Liudytoja priešingai patvirtino, kad negirdėjo, jog durys užsidarė.

23. Nepilnametės liudytojus parodymus patvirtina ir J. R. parodymai, kuri tuo metu buvo lauke. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. nurodė, kad įvykio dieną ji buvo sodybos kieme prie gyvenamojo namo. Apie 15 valandą pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis, kuris sustojo sodybos kieme, tolėliau nuo jos. Iš automobilio išlipo viena moteris, kuri nuėjo į namą. Kokiais buvo plaukais nepamena, ji kiek prisimena vilkėjo, gali ir klysti, tamsios spalvos sarafaną. Netrukus moteris sugrįžo prie automobilio, įsėdo į jį ir išvažiavo iš kiemo. Kiek buvo automobilyje žmonių, ji nematė. Tos pačios dienos vakare jos anūkė namuose pasigedo savo pinigų ir apie tai papasakojo jai (t. 2, b. l. 48-51). Teisiamojo posėdžio metu J. R. parodė, kad išėjo į lauką ir matė, kaip atvažiavo mašina, joje buvo dvi moterys, viena išlipo ir nuėjo į vidų. Nurodė, kad nežinojo, jog A. yra išvažiavusi, nes gyvena atskirai. Pagalvojo, jog gal kaimynė ar giminė atvažiavo. Moteris ne taip ilgai truko viduje ir išbėgo atgal, tada sėdo į mašiną ir išvažiavo. Parvažiavus A., jos paklausė, ar ji nebuvo namuose, A. atsakė, kad buvo išvažiavusi. A. nuėjo, pasižiūrėjo ir pasakė, kad nebėra jos pinigų, tada nuėjus į savo kambarį pamatė, jog paimti ir jos pinigai. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojos J. R. parodymai patvirtina nepilnametės liudytojos R. R. parodymus, jog į namą įėjo viena moteris, t. y. nuteistoji I. B.. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į namą I. B. ėjo ne ieškodama savo mamos, o kitais tikslais.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog I. B. pagrįstai nuteista už tai, kad 2021 m. birželio 4 d. laikotarpyje nuo 14 iki 15 val. svetimo turto pagrobimo tikslu, sužinojusi, kad name nėra suaugusiųjų, niekam nematant įsibrovė pro nerakintas namo duris į A. R. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir pagrobė namo virtuvėje ant elektrinės orkaitės padėtus ir nukentėjusiajai A. R. priklaususius 450 eurų, o iš miegamajame esančios komodos stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai J. R. priklausančius 300 eurų ir tuo padarė nukentėjusiajai A. R. 450 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajai J. R. 300 eurų turtinę žalą.

25. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog vykimo tikslas buvo aplankyti kapines. Tiek liudytoja R. B., tiek liudytojas G. S. patvirtino, jog važiavo į kapines dėl metinių ir pažiūrėti paminklą. G. S. parodė, kad iš pradžių važiavo autostrada, paskui važiavo kažkokiais rajonais, negali pasakyti jų pavadinimų, kadangi nežino tų rajonų, pavadinimų vietovių nežino. Moterys jam nurodė, kokiu keliuku važiuoti, kur pasukti. Nurodė, jog nebuvo taip, kad kokiame kaime būtų sustojęs, o moterys būtų išlipusios ir ėjusios kažkur (t. 2, b. l. 142-145). Tuo tarpu R. B. parodė, jog jie ryte, iki 10 valandos, važiavo nuo Kauno pusės į Klaipėdą ant J. tėvo kapo, kiek pamena lyg ir į Dituvą dėl paminklo. Nurodė, jog J. pakeliui buvo išlipusi iš automobilio ir nuėjusi parduoti kvepalų (t. 2, b. l. 136-139). Tačiau liudytojų parodymai yra prieštaringi, liudytojas G. S. nurodo, kad moterys nebuvo išlipusios, tuo tarpu liudytoja R. B. tvirtina, jog J. M. buvo išlipusi parduoti kvepalų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistoji I. B. kartu su J. M., R. B., G. S. važiavo į kapines į pajūrį, tačiau, kaip matyti iš 2021 m. birželio 4 d. tarnybinio pranešimo, jie pareigūnų buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini). Be to, liudytoja L. J. parodė, kad sustabdyti asmenys teigė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir važiuoja į kapines, bet apžiūrint jokiu daiktų susijusių su kapinių lankymu automobilyje nebuvo. Ta patį patvirtino ir su L. J. dirbęs liudytojas A. A.. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

26. Pasak apeliantės yra pagrįstas pagrindas manyti, jog vagystę iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) įvykdė ne apeliantė, o J. M.. Tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas sutikti negali. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nuo nustatyto laiko, kada įvykdyta vagystė iš A. R. namo iki sulaikymo, nuteistoji turėjo pakankamai laiko perduoti pinigus mamai J. M.. Aukščiau aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad į namą buvo įėjusi tik nuteistoji I. B.. Nors automobilio apžiūros metu pas jos mamą J. M. rasta daugiau nei 900 eurų, tačiau iš liudytojos S. S. pateiktų foto matosi, kad pas J. M. rastų pinigų kupiūros atitinka nukentėjusiųjų J. R. ir A. R. pavogtų pinigų kupiūrų nominalams. Duomenų, kurie patvirtintų, jog J. M. būtų įėjusi į namą nėra, tuo tarpu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent I. B. sužinojusi, kad name nėra suaugusiųjų, niekam nematant įsibrovė pro nerakintas namo duris į A. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina I. B. dalyvavimą įvykdant vagystę iš A. R. namo įsibraunant į patalpas. Jos parodymai laikomi paneigti byloje surinktais įrodymais, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Aurelija Sadauskaitė