Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, suinteresuoti asmenys: antstolė Svetlana Kastanauskienė, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „SOSCREDIT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje yra užvesta dvylika vykdomųjų bylų Nr. 0056/20/01176, Nr. 0056/20/01177, Nr. 0056/20/01178, Nr. 0056/20/01179, Nr. 0056/20/01180, Nr. 0056/20/01181, Nr. 0056/20/01182, Nr. 0056/20/01183, Nr. 0056/20/01184, Nr. 0056/20/01185, Nr. 0056/20/01186, Nr. 0056/20/01187 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SOSCREDIT“. Bendra išieškotina suma 25 242,92 Eur.

3. Antstolė Svetlana Kastanauskienė 2021 m. liepos 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko R. K. prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, todėl tą pačią dieną minėtą patvarkymą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021, 28 punktas), todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos.

6. Vykdymo veiksmus pagal vykdytinus dokumentus atlieka, juos koordinuoja antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis), CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (iš lot. be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 45 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl vykdymo sustabdymo motyvuodama tuo, kad nėra CPK 626 straipsnio 1 dalyje ir 627 straipsnyje numatytų pagrindų stabdyti vykdomąsias bylas: antstolei pateikti vykdomieji įrašai nėra panaikinti, antstolė neturi duomenų, kad prievolė padengta, 2021 m. liepos 2 d. rašte išieškotoja nurodė, kad nesutinka su vykdomųjų bylu stabdymu, be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2172-430/2021 atsisakė taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias priemones – išieškojimą stabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

8. Kaip teisingai nurodoma antstolės patvarkyme, antstolė gali stabdyti vykdymą tik nustačiusi CPK 626, 627 straipsniuose numatytos bylos sustabdymo pagrindus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, o CPK 627 straipsnyje numatytais atvejais antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytas vykdomųjų bylų stabdymo pagrindas – kol įsiteisės galutinis sprendimas kitoje civilinėje byloje – nenumatytas nei tarp privalomųjų, nei tarp fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.

9. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priverstinis skolos išieškojimas antstolės kontoroje vykdomas pagal vykdomuosius įrašus, išduotus pagal neprotestuotinus vekselius, teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra aktuali teismų praktika dėl vekselio kaip prievolės užtikrinimo priemonės galiojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Tai reiškia, kad tik nustačius, jog prievolė įvykdyta, bus galima daryti išvadą, kad kreditorė nebeturi teisės reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą.

10. Pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas įvykdė turtinę prievolę savo kreditorei UAB „SOSCREDIT“. Vien tai, kad skolininkas iniciavo civilinę bylą Nr. e2-2172-430/2021, kurioje siekia įrodyti, kad jis įvykdė savo prievoles pagal paskolos sutartis, savaime nėra pagrindas stabdyti vykdymą, nes minėtoje dar nėra priimtas galutinis sprendimas, t. y. nenustatyta, kad skolininkas įvykdė prievolę kreditorei, be to, bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesustabdė išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0056/20/01176, Nr. 0056/20/01177, Nr. 0056/20/01178, Nr. 0056/20/01179, Nr. 0056/20/01180, Nr. 0056/20/01181, Nr. 0056/20/01182, Nr. 0056/20/01183, Nr. 0056/20/01184, Nr. 0056/20/01185, Nr. 0056/20/01186, Nr. 0056/20/01187.

11. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nesant nei privalomojo (CK 626 straipsnis), nei fakultatyvaus (CPK 627 straipsnis) vykdymo stabdymo pagrindų, pagrįstai antstolė atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576-578, 593, 596 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo R. K. prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.