- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-838-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00469-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir prievolės pripažinimo dalinai įvykdyta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K. bei R. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovas yra įvykdęs 46 328,78 Eur dydžio prievolę atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „SOSCREDIT“ pagal nurodytas paskolos sutartis, t. y. 1) pripažinti, kad ieškovas R. K. yra įvykdęs piniginę prievolę pagal 2018 m. birželio 22 d. paskolos sutartį Nr. IN-180622-1819, t. y. yra sumokėjęs atsakovei UAB „SOSCREDIT“ 950 Eur pelno palūkanų, 5 002,62 Eur kompensacinių palūkanų ir 15 000 Eur pagrindinės skolos sumos; 2) pripažinti, kad ieškovas R. K. yra įvykdęs piniginę prievolę pagal 2018 m. birželio 26 d. paskolos sutartį Nr. IN-180626-1836, t. y. yra sumokėjęs atsakovei UAB „SOSCREDIT“ 633,33 Eur pelno palūkanų, 3 335,08 Eur kompensacinių palūkanų ir 10 000 Eur pagrindinės skolos sumos; 3) pripažinti, kad ieškovas R. K. yra iš dalies įvykdęs piniginę prievolę pagal 2018 m. birželio 5 d. paskolos sutartį Nr. IN-180605-1778 (11 404,75 Eur).
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „SOSCREDIT“ atlikti bet kokius skolos išieškojimo veiksmus pagal paskolos sutartis nurodytas patikslinto ieškinio 2.1.1.–2.1.4. punktuose bei sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išieškojimą vykdomosiose bylose, kurias vykdo antstolė S. K. ir kurios nurodytos patikslinto ieškinio 2.2.1.–2.2.16. punktuose.
3. Ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti įrodymais ir yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesustabdžius vykdymo veiksmų ir antstolei įvykdžius vykdomuosius įrašus, kiltų išieškotų sumų atgręžimo problema. Be to, atsakovei gresia nemokumo bylos iškėlimas, tai patvirtina atsakovo atžvilgiu taikyti turto areštai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškovas ir tretieji asmenys patirs didelę žalą, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovas išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, tačiau neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra galimybės padaryti tikėtinos išvados, jog ieškovo reikalavimai yra pagrįsti (nepagrįsti).
6. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie atsakovės turto areštus nepatvirtina jos sunkios finansinės padėties, be kita ko, yra neaktualus ir neinformatyvus.
7. Teismas nurodė, kad iš pateikto išrašo duomenų matyti, jog atsakovės turto atžvilgiu buvo pritaikyti turto areštai, tačiau jų taikymo pagrindai skirtingi, t. y. areštas pritaikytas ne dėl atsakovės finansinės padėties, o taip pat didžiojoje dalyje registro išrašų nurodyto areštuoto turto savininku nurodoma ne atsakovė, o UAB „RNP GROUP“.
8. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad atsakovė buvo išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, neįrodo jos nesąžiningumo ir negalėjimo įvykdyti atgręžtinius reikalavimus.
9. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija jo atžvilgiu išduotų vykdomųjų įrašų ir jų išdavimo procedūros, jų pagrindu ieškojimas iš ieškovo jau vyksta ilgą laiką (t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d.), išieškojimai vykdomi dėl ženkliai didesnių sumų.
10. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovo prašymą jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, jo interesams būtų taikomas prioritetas, t. y. tokiu būdu būtų pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nes neapibrėžtam laikotarpiui būtų sustabdytas vykdymo procesas 16 vykdomųjų bylų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas R. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovė nėra nesąžininga.
11.2. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent atsakovė turi pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovas prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant 16 vykdomųjų bylų pagal atsakovės pateiktus vykdomuosius įrašus, vykdomų antstolės S. K. kontoroje, ieškovės ir trečiųjų asmenų atžvilgiu atsakovės naudai. Net 13 iš 16 vykdomųjų bylų yra neabejotinai susijusios su šioje byloje pareikštais reikalavimais ir tarp ieškovo ir atsakovės sudarytomis paskolos sutartimis, kurias ieškovas teismo prašo pripažinti įvykdytomis. Šios sutartys užtikrintos trečiųjų asmenų pasirašytais vekseliais bei nekilnojamojo turto įkeitimu.
11.4. Tenkinus ieškinį ir pripažinus ieškovo prievoles įvykdytomis, sumažėtų išieškotinos skolos dydis atsakovės naudai tiek iš ieškovo, tiek trečiųjų asmenų, užtikrinusių ieškovo prievoles pagal sudarytas ir įvykdytas paskolos sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys įtraukti į šią bylą ieškovo pusėje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jų atžvilgiu, nesuvaržytų daugiau asmens teisių ir užtikrintų ieškinio reikalavimų įvykdymą.
11.5. Ieškovo vertinimu, realią grėsmę jam palankaus sprendimo įvykdymui patvirtina aplinkybės, kad prašomose sustabdyti 16 vykdomosiose bylose yra atliekami vykdymo veiksmai. Antstolei S. K. priėmus vykdyti atsakovės pateiktus vykdomuosius dokumentus, buvo pradėti vykdymo veiksmai ir net 2 vykdomosiose bylose išieškojimas atsakovės naudai vykdomas iš hipoteka įkeisto turto.
11.6. Atsakovės nesąžiningumą taip pat patvirtina aplinkybė, kad ji nebendradarbiavo su ieškovu, neteikė informacijos apie skolos likutį, antstolės kontoroje toliau vykdomas išieškojimas pilna apimtimi net ir po ieškovo prievolės įvykdymo atsakovei. Dėl tokių atsakovės veiksmų gali būti pradėtas turto pardavimas ir bus skelbiamos areštuoto turto, priklausančio trečiajam asmeniui R. K., varžytinės.
11.7. Tuo atveju, jei turtas būtų parduotas iš varžytynių, ar būtų išieškota daugiau, nei atsakovei priklauso, būtų pažeistos ne tik ieškovo, bet ir trečiųjų asmenų turtinės ir neturtinės teisės. Minėtiems asmenims būtų padarytą žala.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „SOSCREDIT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir negalėjimo įvykdyti atgręžtinius reikalavimus. Ieškovo argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra nekonkretūs, nepatvirtinantys jos nesąžiningo elgesio, jos atliktų, atliekamų ar siekiamų atlikti veiksmų, turint tikslą išvengti galbūt ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
12.2. Teiginiai, kad atsakovė nebus pajėgi įvykdyti įsipareigojimų ieškovui nepagrįsti įrodymais. Atsakovė yra specifinis juridinis asmuo, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovės turtu, turėtų gauti priežiūros institucijos išvadą dėl galimo laikinųjų apsaugos ar poveikio priemonių poveikio finansinės įstaigos finansinei padėčiai ir jos kliento interesams.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie atsakovės atžvilgiu taikytus areštus nėra aktualus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kai kuris atsakovės turtas (butas Vilniuje, Minties g. 17-81), areštuotas, kadangi vyksta ginčas dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir iškeldinimo, t. y. areštas pritaikytas ne dėl atsakovės finansinės padėties. Visi kiti turto areštai yra taikyti ne atsakovės atžvilgiu, o kito asmens – UAB „RNP GROUP“, kaip skolininko, atžvilgiu.
Atsiliepimas
12.4. Atsakovė į ieškovą turi reikalavimą pagal ieškinyje nurodytus vykdomuosius dokumentus. Šios reikalavimo teisės neginčija ir pats ieškovas, todėl laikytina, kad jo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų bylos šalių interesų pusiausvyrą.
12.5. Tuo atveju, jeigu galutinis teismo sprendimas šioje byloje būtų palankus ieškovui, jis išsaugotų teisę ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą atsakovei dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo.
13. Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo ir trečiųjų asmenų interesams užtikrinti nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes būtų sustabdytas vykdymo procesas 16 vykdomųjų bylų, kurios didžiąja dalimi susijusios su ieškovo prievolėmis atsakovei, kurias ieškovas prašo pripažinti tinkamai įvykdytomis.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis nėra atsakovei priklausančio turto arešto taikymas, todėl atsakovės turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų spręsti dėl šių priemonių taikymo. Be to, atsakovė turi įrodyti, kad ieškinio suma jai nėra didelė.
13.3. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš ieškovo ir trečiųjų asmenų dėl žymiai didesnės 672 127,47 Eur sumos iš hipotekos sandoriais įkeisto turto bei lėšų, nei realiai šiai dienai pagal pagrindines prievoles yra skolingas ieškovas. Ieškovo pateiktu skaičiavimu, skolos likutis ieškinio pateikimo dieną sudaro 173 502,75 Eur.
13.4. Atsakovė po vykdomųjų dokumentų pateikimo, gavusi iš ieškovo prievolės visišką bei dalinį įvykdymą, antstolei nepateikė patikslinto išieškotinų sumų dydžio, neteikė antstolei prašymo nutraukti vykdomųjų bylų. Tokiu būdu atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo ir trečiųjų asmenų sąskaita.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Trečiasis asmuo sutinka ieškovo atskiruoju skundu. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bei ieškovo ir trečiųjų asmenų interesų apsauga, nevaržanti atsakovės teisių.
14.2. Atsakovė, siekdama paneigti būtinumą jai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė, o jos finansinė padėtis eliminuoja grėsmę, kad būsimas jai galimai nepalankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
Atsiliepimas
15. Ieškovas R. K. pateikė rašytinius paaiškinimus byloje, prašydamas, juos prijungti prie bylos. Nurodo, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pripažino, kad ieškovo bendras prievolės dydis ieškinio pateikimo metu sudarė 200 887,50 Eur, atsakovė išieškojimą ieškovo ir trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdo 672 127,47 Eur sumai. Taip pat atsakovė pripažino faktus, kad ji iš UAB „Agrojoris“ 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. sausio 14 d. gavo 178 640 Eur, kuria turėjo būti mažinamas ieškovo prievolių atsakovės atžvilgiu dydis, be kita ko, pripažino, jog vekseliai, įskaitant du vekselius po 250 000 Eur, išduoti ieškovo R. K. ir trečiojo asmens J. K., nėra savarankiška prievolė, o buvo išrašyti tik kaip ieškovo prievolių pagal paskolos ir lizingo sutartis užtikrinimo priemonės. Ieškovo vertinimu, šios papildomos aplinkybės patvirtina egzistuojančią grėsmę jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Trečiasis asmuo J. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt pateiktus vartotojų atsiliepimus apie atsakovę UAB „SOSCREDIT“; 2021 m. gegužės 11 d. prašymą notarei D. J. „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“; Vilniaus m. 16-ojo notaro biuro notarės D. J. 2021 m. gegužės 20 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus, nes pastarieji du įrodymai yra susijęs su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Internetiniame puslapyje pateikiami vartotojų atsiliepimai apie atsakovę nepriimami kaip nesusiję su byla (negalintys nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjam klausimui aktualių faktinių aplinkybių), kadangi tai tėra klientų vertinimai, o ne konkrečius faktus patvirtinantys įrodymai.
19. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (papildyti) apeliacinį/atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
20. Ieškovas R. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. rugsėjo 23 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėsto aplinkybes, kuriomis siekia papildomai argumentuoti, kodėl jo atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus vertina kaip atskirojo skundo papildymą naujais argumentais, todėl atsisako juos priimti kaip pateiktus praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokie argumentai negali būti vertinami.
Dėl bylos esmės
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
22. Laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios rūšies laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į faktines tos bylos (joje kilusio ginčo) aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, suponuojančiais teismo pareigą parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikiant nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių.
23. Apeliantas R. K. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „SOSCREDIT“ atlikti bet kokius skolos išieškojimo veiksmus pagal ginčijamas paskolos sutartis ir sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išieškojimą antstolės S. K. vykdomosiose bylose Nr. 0056/20/00318; Nr. 0056/20/00730; Nr. 0056/20/00731; Nr. 0056/20/01176; Nr. 0056/20/01177; Nr. 0056/20/01178; Nr. 0056/20/01179; Nr. 0056/20/01180; Nr. 0056/20/01181; Nr. 0056/20/01182; Nr. 0056/20/01183; Nr. 0056/20/01184; Nr. 0056/20/01185; Nr. 0056/20/01186; Nr. 0056/20/01187; Nr. 0056/20/00317 (toliau – ir vykdomosios bylos).
24. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti konservacinės paskirties, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo) išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai). Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kurias nagrinėjamu atveju ir prašo taikyti apeliantas.
25. Pažymėtina, kad bet kurių laikinųjų apsaugos priemonių, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
26. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018).
27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, spręstina, kad apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai neįrodo poreikio taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į apeliantą pagal kartu su ieškiniu pateiktus vykdomuosius dokumentus. Be kita ko, apeliantas pateiktame teismui ieškinyje nekelia reikalavimų, susijusių su juo atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų ginčijimu, todėl, vadovaujantis šios nutarties 23 punkte nurodyta teismų praktika, darytina išvada, jog pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.
28. Atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį taip pat buvo keliamas klausimas, kad atsakovei ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Dėl to, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje turėtų būti taikomos dėl didelės ieškinio sumos.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Dėl to, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Trečiasis asmuo J. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.