Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-03-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-888-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-22
Bylos Nr.
2YT-888-1060/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00001-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
S. K., D. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-888-1060/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00001-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 22 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., D. K., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. P. reikalavimai ir jos argumentai

Šalies argumentai

1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. K. tuoj po sutuoktinės A. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiosios turtą (b. l. 1 – 3).

2. Pareiškime nurodoma, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. mirė pareiškėjos tėvas J. A. K.. Ji pati tėvo J. A. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ajam notaro biurui, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas jai neišduotas. VĮ Registrų centre J. A. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini. Minėtas nekilnojamasis turtas statybos būdu (statybos pradžios ir statybos pabaigos metai: 1963), įsigytas gyvenant santuokoje su A. K. ir buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. J. A. K. vardu registruotas žemės sklypas buvo jo asmeninė nuosavybė, įsigyta 1993 m. gruodžio 12 d. atstačius jam nuosavybės teises į 4,91 ha žemės plotą. 1986 m. vasario 11 d. mirė J. A. K. sutuoktinė A. K.. Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį A. K. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarą J. A. K. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mirus sutuoktinei J. A. K. ir toliau gyveno minėtoje sodyboje iki pat savo mirties. Todėl jam liko visi jos sutuoktinės turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Jis vienas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinės palikimą J. A. K. pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais pradėjo valdyti kaip savo. Rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną namo einamąjį remontą, tik jo dėka visi pastatai yra išlikę ir gali būti naudojami pagal jų paskirtį. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į visą J. A. K. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo sutuoktinės A. K. mirties priėmė jos palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visą J. A. K. turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, nėra. J. A. K. ir A. K. susilaukė trijų vaikų: V. K., S. K., D. K.. Suinteresuotais asmenimis byloje pareiškėja nurodė brolius S. K. ir D. K..

1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys D. K. ir S. K. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 30-31).

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos A. K. palikimo perėjimą valstybei. Jei, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui (b. l. 32-33).

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui (b. l. 38-39).

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo proceso dalyviui įteikti tinkamai (b. l. 27).

7. Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A. K. mirė 2018 m. rugsėjo 25 d., mirties vieta – namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini (b. l. 7). Jis testamento nepaliko. Įstatymo nustatytu terminu pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad J. A. K. palikimą priėmė pareiškėja V. K. (b. l. 8). Po J. A. K. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: P(duomenys neskelbtini, įgytas statybos būdu (statybos pradžios ir statybos pabaigos metai: 1963), J. A. K. gyvenant santuokoje su A. K., ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b. l. 11, 20-21, 22), bei kitas jam asmeninės nuosavybės teise iki mirties priklausęs nekilnojamasis turtas (b. l. 18, 20-21). Mirties akto įrašas patvirtina, kad J. A. K. sutuoktinė A. K. mirė 1986 m. vasario 11 d., mirė santuokoje, sutuoktinis – J. K., vaikai – V. K., S. K., D. K., duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, mirties ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini (b. l. 9, 12). Įstatymo nustatytu terminu J. A. K. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla dėl A. K. palikimo neužvesta (b. l. 10).

9. Bylos duomenimis matyti, kad po A. K. mirties atsiradusį palikimą sudaro 1/2 dalis jo ir J. A. K. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, t. y.: 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini. Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinės A. K. mirties J. A. K. faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui priklausiusį turtą, nurodo, kad mirus sutuoktiniui J. A. K. ir toliau gyveno sodyboje iki pat savo mirties, todėl jam liko visi jo sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan., jis rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo remontą, tik jo dėka visi pastatai yra išlikę ir gali būti naudojami pagal jų paskirtį. Kauno regioninio valstybės archyvo pažymoje nuodyta, kad 1980 – 1985 metų (duomenys neskelbtini kaimo ūkinėse knygose įrašytas K. J., M. ūkis, kurio šeimos narių sąraše įrašyta žmona K. A.. Taip pat nurodyta, kad Prienų rajono Ašmintos apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986 – 1990 metų (duomenys neskelbtini kaimo ūkinėje knygoje yra įrašytas K. J., M. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona K. A., kuri mirė 1986 m. vasario 11 d. (b. l. 22). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. A. K. nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini (b. l. 23).

10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. K. palikimas atsirado 1986 m. vasario 11 d., todėl pareiškėjo pareiškimas nagrinėjamas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatas, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. A. K. mirties momentu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004, Nr. 3K-3-649/2004, Nr. 3K-3-251/2012).

11. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

12. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

13. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

14. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po A. K. mirties, t. y. 1986 m. vasario 11 d. (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). J. A. K. buvo jos sutuoktinis, santuokoje J. A. K. ir A. K. susilaukė trijų vaikų – V. K., S. K. ir D. K.. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Pareiškėja V. K. nurodo, jog mirus sutuoktinei J. A. K. ir toliau gyveno sodyboje iki pat savo mirties, todėl jam liko visi jos sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan., jis rūpinosi gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų laikotarpiu, atliko ne vieną einamąjį namo remontą, tik jo dėka visi pastatai yra išlikę ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad J. A. K. nuo 2013 m. rugsėjo 17 m. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (mirties dienos) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini (b. l. 23); medicininis mirties liudijimas, iš kurio matyti, jog J.A. K. mirė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini; mirties akto įrašas, iš kurio matyti, kad A. K. mirė 1986 m. vasario 11 d., mirė santuokoje, sutuoktinis – J.A. K., turėjo tris vaikus – V. K., S. K. ir D. K., duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, mirties ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini (b. l. 9, 12); Pažyma dėl J. K. namų valdos, iš kurios matyti, jog Prienų rajono Ašmintos apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini kaimo ūkinėje knygoje yra įrašytas K. J., M. ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta žmona K. A. (mirė 1986 m. vasario 11 d.) (b. l. 22).

16. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes. Su šiomis pareiškime nurodytoms aplinkybėms suinteresuoti asmenys S. K. ir D. K. sutiko. Taigi, nors J. A. K. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, kitiems įstatyminiams įpėdiniams neprieštaraujant), daroma išvada, kad J. A. K. po sutuoktinės A. K. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini, mirties 1986 m. vasario 11 d., priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė