- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00694-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Vasarienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- Z. Z., S. M., V. Š., J. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, „BTA Insurance Company“ SE, V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo S. A. ieškinys atsakovams Z. Z., S. M., V. Š., J. Š., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, „BTA Insurance Company“ SE, V. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu civilinėje byloje Nr. 2-171-479/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0014/07/00494, pasirašytą antstolio Z. Z. atstovės V. V. ir S. M., kuriuo buvo parduotas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas, ir taikyti restituciją, grąžinant parduotą nekilnojamąjį turtą ieškovo nuosavybėn. Ieškovas nurodė, kad atsakovo Z. Z. atstovė V. V. vykdė vykdomuosius dokumentus dėl 72 590,71 Lt ir 144,26 Lt skolų išieškojimo trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI. Ieškovas tik 2009-06-10 sužinojo apie tai, kad ieškovui priklausantis turtas 2009-02-12 buvo parduotas iš varžytynių. Turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovas grindė šiais argumentais: 1) ieškovas prieš varžytynes jau buvo sumokėjęs 35 000 Lt skolai padengti, todėl antstolio atstovė negalėjo vykdyti varžytynių, tačiau nors ieškovas 2009-02-05 kreipėsi dėl varžytynių atidėjimo, antstolio atstovė V. V. šį prašymą išsprendė tik 2009-02-12; 2) turto pardavimas pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, nes UAB „Liturta“ atliktas turto įvertinimas yra nepagrįstas, turto vertė buvo žymiai didesnė; 3) antstolis galėjo nukreipti išieškojimą į ieškovui priklausančias transporto priemones; 4) vykdomojoje byloje nėra voko, kuriame būtų nurodyta perkamo turto kaina; 5) varžytynių vykdymo dokumentai patvirtina, jog varžytynių dalyvių pateikti dokumentai yra surašyti to paties asmens, dokumentai buvo klastojami; 6) turto kaina buvo sumokėta ne į atsakovo Z. Z., bet į A. Z. sąskaitą; 7) ieškovui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės; 8) V. V. privalėjo pasiūlyti išieškotojui - mokesčių administratoriui perimti neparduotą varžytynės turtą, tačiau ji to nepadarė ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus; 9) ieškovui nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. Z. bei trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovui buvo tinkamai pranešta apie vykdomą išieškojimą ir jis galėjo ginti savo teises, trečiasis asmuo V. V. varžytynes vykdė nepažeidžiant galiojančių norminių aktų reikalavimų ir nėra pagrindo varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.
Atsakovai S. M., V. Š. ir J. Š. prašė ieškinį atmesti, nurodydami, kad atsakovai V. Š. ir J. Š. teisėtai įsigijo nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas dėl ieškovo argumentų nurodė:
1) antstolio atstovė V. V., nagrinėdama ieškovo prašymą dėl varžytynių atidėjimo, įstatymo nepažeidė, nes, nors ieškovas ½ dalį skolos sumokėjo iki varžytynių, tačiau 2009-02-12, tai yra varžytynių dieną, 37 496 Lt skolos nebuvo sumokėta. Ieškovo 2009-02-05 prašymo atidėti varžytynes turinys patvirtina, kad ieškovas negalėjo skolos sumokėti iki varžytynių dienos, prašymas atidėti vykdymo veiksmus iki 2009-04-05 įrodo ieškovo tikslą užtęsti išieškojimo procesą. Nors antstolio atstovė šį prašymą išsprendė tik 2009-02-12, tačiau įstatymo ji nepažeidė, nes įstatyme prašymų išsprendimo terminai nėra nustatyti. Nors ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad 2009-02-12 patvarkymas jam buvo įteiktas 2009-02-18, ieškovas šio patvarkymo neapskundė teismui įstatymo nustatyta tvarka, nors tai padaryti ieškovas galėjo iki varžytynių akto patvirtinimo 2009-04-03. 2009-02-12 patvarkymo ieškovas neprašė pripažinti negaliojančiu ir šios bylos nagrinėjimo metu.
2) antstolio atstovė teisėtai 2008-06-06 paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Liturta“ atliktas turto vertės nustatymas - 496 000 Lt neatitiko norminių aktų reikalavimų ar realios rinkos vertės. Kad UAB „Liturta“ įvertinimas atitiko rinkos kainą patvirtina ir tai, kad pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, nes neatvyko nė vienas pirkėjas. Be to, garso įrašo stenogramos duomenys patvirtina, jog 2008-10-07 ieškovui buvo įteiktas UAB „Liturta“ aktas dėl ginčo turto vertės nustatymo, tačiau ieškovas šio įvertinimo iki varžytynių neapskundė įstatymo nustatyta tvarka, taigi, laikytina, kad ieškovas sutiko su UAB „Liturta“ atliktu įvertinimu ir ieškovo teisės nebuvo pažeistos.
3) antstoliui buvo pateikti duomenys apie ieškovui priklausančias transporto priemones ir antstolio atstovė konstatavo, jog transporto priemonės yra mažavertės ir jas parduodant skolos išieškoti nėra galimybės, taigi, išieškojimas teisėtai buvo nukreiptas į ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
4) vokai su varžytynių dalyvių pasiūlymais yra vykdomojoje byloje. Dalyvių registracijos žurnalą atsakovas Z. Z. pateikė. Ta aplinkybė, kad atsakovas S. M. pasirašė varžytynių protokolą, nors varžytynėse ir nedalyvavo, neįrodo įstatymo pažeidimo. Taigi, nėra įrodytas varžytynių procedūrų pažeidimas.
Šalies argumentai
5) ieškovo nurodytos aplinkybės dėl dokumentų suklastojimo yra neįrodytos, nes ikiteisminio tyrimo bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo nurodyti dokumentų klastojimo faktai buvo tiriami baudžiamojoje byloje, tačiau šie faktai nepasitvirtino.
6) byloje nėra ginčo dėl to, kad varžytynėse nurodyta turto kaina yra sumokėta atsakovo S. M. lėšomis. Ta aplinkybė, kad per klaidą dalis lėšų - 48 000 Lt buvo sumokėta į antstolio A. Z. sąskaitą, neįrodo varžytynių procedūrų pažeidimo.
7) negalima sutikti su ieškovo nuostatomis, jog jis negalėjo pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nes ieškovui 2008-10-07 buvo įteiktas raštas su jo procesinėmis teisėmis, ieškovui trečiasis asmuo V. V. išaiškino, jog ieškovas turi teisę pasinaudoti advokato pagalba ir pasiūlė nedelsiant tai padaryti.
8) vykdomosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad antstolio atstovė vykdė skolos išieškojimą tik trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI. Taigi, Klaipėdos apskrities VMI turėjo teisę perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą. Akivaizdu yra tai, kad trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI nepareiškė jokių prieštaravimų dėl įvykdytų turto varžytynių, nes iš ieškovo turto išieškota skolos suma yra pervesta trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI. Taigi, nors trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI nebuvo tinkamai pranešta dėl teisės perimti varžytynėse neparduotą turtą, tačiau dėl to Klaipėdos apskrities VMI neprieštarauja ir nėra pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu.
9) LR Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio nuostatos patvirtina, jog mokesčių administratoriui nesiunčiant raginimo, sprendimas turi būti įvykdomas per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VMI raginimo ieškovui nesiuntė. Antstolis neprivalėjo raginimo įteikti ieškovui ir teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus (LR CPK 661 str. 1 d.). Be to, antstolio surašytas raginimas buvo įteiktas ieškovui 2008-10-07 kartu su kitais vykdomosios bylos dokumentais. Ieškovas nuo 2008-10-07 iki 2009-02-12 turėjo pakankamai laiko ginti savo teises. Kadangi ieškovas to nepadarė, teismas konstatavo, kad ieškovo procesinės teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą, bylą sustabdyti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki baudžiamosios bylos, kurioje V. V. kaltinama padariusi veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjimo, todėl byla stabdytina apeliacinės instancijos teisme. Prie bylos prijungtame kaltinamajame akte V. V. įtariama tuo, jog ji, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, vykdydama skolos išieškojimą pagal Klaipėdos apskrities VMI išduotus sprendimus išieškoti 72 734,97 Lt skolą iš S. A., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to S. A. bei valstybė patyrė didelės žalos. Civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo patenkinimas susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Teismas, nestabdęs bylos nagrinėjimo, išnagrinėjęs bylą priėmė sprendimą, prieštaraujantį kaltinamojoje išvadoje nurodytiems duomenims.Turtas buvo parduotas iš varžytynių, nepasibaigus ginčams tarp apelianto ir Klaipėdos apskrities VMI dėl paskirtos baudos ir delspinigių dydžio. Galutinis sprendimas dėl šio ginčo buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-06 nutartimi, apeliantui paskirtas baudas sumažinus. Kol ginčas nebuvo pasibaigęs, priverstinis išieškojimas negalėjo būti vykdomas. Išieškotojas, pateikęs vykdomąjį dokumentą, privalėjo pranešti antstolei apie vykstančius teisminius ginčus ir, vadovaujantis CPK 626 straipsniu, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. Apeliantui atvykus į antstolių kontorą 2009 m. vasario 5 d. ir informavus apie tebesitęsiančius ginčus, į tai nebuvo sureaguota. Pardavus turtą, kol dėl paskirtos baudos dar nebuvo pasibaigę ginčai, išieškotojui buvo sumokėta per didelė suma, nes vėliau baudos dydis buvo sumažintas. Apeliantas nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Turto vertintojo nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai per maža, vertinimas atliktas neobjektyviai, nes turtas buvo įvertintas, nepatekus į vidų. Kadangi apeliantas nebuvo supažindintas su turto vertinimu, nors antstolis turi pareigą nustatyti varžomo turto realią vidutinę rinkos kainą ir suteikti galimybę proceso dalyviams išreikšti savo nuomonę, negalėjo laiku pareikšti prieštaravimų. V. V. išsiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, vykdomojoje byloje neįdėjusi apelianto 2009-02-05 prašymo atidėti varžytynes, 2009-01-13 ir 2009-02-03 mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, kad išieškotojui sumokėta 35 000 Lt, 2009-01-05 pasiūlymo išieškotojui pasiimti turtą, 2009-01-06 ir 2009-01-07 dokumentų apie skelbimą dėl antrųjų varžytynių ir 2009-03-13 VMI sprendimo, kuriuo išieškotojas sutiko panaikinti turto areštą, turint tikslą pasiskolinti pinigų likusiai sumai sumokėti. Kaltinamojoje išvadoje nurodyta, jog teisėjas V. P. pasisakė, kad vykdomojoje byloje esant nurodytiems dokumentams, jis turto pardavimo iš varžytynių akto nebūtų tvirtinęs.Turto pardavimo iš varžytynių procedūros neteisėtumą patvirtina visuma aplinkybių: neįvykus pirmosioms varžytynėms, antstolė nepasiūlė išieškotojui perimti turto, antstolė paskelbė antrąsias varžytynes, neatlikusi CPK 719-721 straipsniuose nurodytų procedūrų, dalį veiksmų, kuriuos turėjo atlikti antstolis Z. Z. arba antstolė V. V., atliko antstolis A. Z.. Teismas neanalizavo aplinkybių, kurios patvirtina, kad antrosios varžytynės buvo vykdomos, antstolei susitarus su pirkėjais M. A. ir S. M.; šios aplinkybės yra tiriamos baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas neįrodė nei vieno CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų turto pardavimo iš varžytynių aktui naikinti, antstolis vykdymo procesą atliko, laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos ir CPK nuostatų. Atmestini apelianto argumentai dėl per mažos parduoto turto kainos. Nekilnojamasis turtas buvo įkainotas du kartus: 2008-01-31 UAB „Verslavita“ nustatė, kad turto rinkos vertė svyruoja nuo 440 000 Lt iki 520 000 Lt, o 2008-06-25 UAB „Liturta“ nustatė, kad turto rinkos vertė – 474 000 Lt. Tiek patvarkymai dėl turto vertinimo, tiek aktas ir pažyma apeliantui buvo įteikti 2008-10-07, tačiau apeliantas dėl nustatytos turto kainos nei skundų, nei prieštaravimų nepateikė. Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat nepateikė įrodymų dėl kitos ginčo turto rinkos vertės, paneigiančius byloje esančius įrodymus.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus. Pirma, kadangi CPK 602 straipsnio 1 dalyje skolininko neinformavimas apie vykdomą priverstinį turto pardavimą nenurodytas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas, byloje neanalizuotini argumentai, susiję su CPK 706 straipsnio nuostatų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apelianto argumentai apie jam neįteiktus procesinius dokumentus ir nežinojimą apie vykdomąją bylą yra melagingi: vykdomosios bylos medžiaga nuo 2007-12-07 siunčiama apelianto gyvenamosios vietos adresu; apeliantas 2008-10-07 gavo 2007-08-21 ir 2007-11-30 raginimus įvykdyti sprendimą, 2007-08-21 pranešimą dėl turto arešto, 2007-08-21 turto arešto aktą, 2007-12-05 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, 2008-01-31 apžiūrėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktą, 2008-02-11 patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, 2008-06-06 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, 2008-10-03 lydraštį su 2008-06-16 turto vertės nustatymo aktu (tai patvirtina 2008-10-07 raštas ir vaizdo medžiaga bei garso įrašo stenograma). Vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų apeliantas neskundė. Trečia, apeliantas ilgą laiką slapstėsi, vengė priimti procesinius dokumentus, jam buvo paskelbta paieška, todėl laikytina, kad pats apeliantas nevykdė pareigos būti aktyviam ir bendradarbiauti.Apelianto teiginiai, kad jis iki varžytynių pradžios sumokėjo išieškotojui 35 000 Lt, yra nepagrįsti. Šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo V. A., mokėjimo pavedime nurodydama, kad tai paskola S. A.. Kadangi V. A. taip pat buvo išieškotoja, nebuvo aišku, kam skirtos lėšos, nurodymo dėl lėšų paskirstymo V. A. nepateikė. Todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo V. A. pervestas sumas įskaityti konkrečioje vykdomojoje byloje kaip apelianto įsiskolinimo VMI dengimą. Kita vertus, pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį, varžytynės atšaukiamos tik tuomet, jei į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, tačiau kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Šiuo atveju apelianto nesumokėta suma vykdomosiose bylose Nr. 0014/02/02821 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo V. A. naudai ir Nr. 0014/07/00494 bei Nr. 0014/07/00737 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VMI, naudai, sudarė 97 649,50 Lt, todėl dalinis 35 000 Lt įmokėjimas neturėjo įtakos varžytynių procesui.Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas neteisėtai pradėjo priverstinį išieškojimą, nes nebuvo pasibaigę ginčai tarp apelianto ir VMI. Varžytynių dieną ir turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo dieną atsakovas neturėjo jokių duomenų, sudarančių pagrindą nutraukti ar užbaigti vykdomąją bylą. Sprendimas sustabdyti sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką vykdymą buvo priimtas 2009-05-11, jau užbaigus vykdomąją bylą.Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad išieškotojui nebuvo teiktas pasiūlymas priimti turtą. Pirma, CPK 602 straipsnio 1 pasiūlymo nepateikimas nenurodytas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Be to, vykdomojoje byloje esantis 2009-01-05 pasiūlymas pasiimti turtą patvirtina, kad pasiūlymas buvo parengtas ir teiktas išieškotojui. Kita vertus, LR Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis nustato, kad išieškotojas – valstybė negali paimti iš varžytynių neparduotą turtą, nes valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos, todėl pasiūlymo teikimas išieškotojui šiuo atveju yra tik formalus veiksmas, negalintis sukelti teisinių padarinių.Atmestinas apelianto prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Priimant sprendimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, neturi įtakos faktas, ar atsakovui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, o vertintina, ar yra įvykusios CPK 602 straipsnyje numatytos aplinkybės.Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi teisėjo V. P. parodymais, nurodytais 2011-05-27 kaltinamajame akte. Pirma, prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai. Antra, V. P. nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Trečia, apelianto nurodomi kaip kartu su vykdomąja byla nebuvę pateikti turto pardavimo iš varžytynių aktui tvirtinti dokumentai: 2009-01-13 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, 2009-02-03 mokėjimo nurodymas Nr. 589083, 2009-02-19 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, 2009-03-13 Klaipėdos AVMI sprendimas panaikinti turto areštą Nr. 12.-13-2760 buvo gauti tik 2009-06-29, taigi, nebuvo galimybių šių dokumentų pateikti teismui 2009-03-10. 2009-01-05 pasiūlymas pasiimti turtą Nr. 0014/07/00494 yra 142-143 vykdomosios bylos lapai, o 2009-02-05 S. A. prašymas dėl varžytynių atidėjimo – 155 vykdomosios bylos lapas. Atsakovas prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus: 2009-01-05 pasiūlymas pasiimti turtą paneigia apelianto įrodinėjamas aplinkybes, kad tokio pasiūlymo nebuvo, 2009-01-26 ir 2009-02-12 atsakovo patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0014/02/02821 patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sprendė V. A. pervestų lėšų paskirstymo klausimą, nurodydamas jai paaiškinti atliktų įmokų paskirtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. Š. ir J. Š. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atmestinas apelianto prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Toks prašymas turėjo būti argumentuotas, be to, CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo. Atsakovai laikytini sąžiningais turto įgijėjais. Perkant turtą, atsakovai pasidomėjo, ar daiktas nėra įkeistas, ar nėra jokių suvaržymų, ar daiktas tikrai nuosavybės teise priklauso S. M.. Su apeliantu atsakovams nepavykdavo susisiekti, atvykus apžiūrėti įsigyjamo turto ir vėliau, apelianto nepavykdavo rasti, todėl jam buvo siunčiami laiškai, paliekami pranešimai dėl išsikraustymo. Apeliantas netinkamai vykdė jo, kaip skolininko, pareigą padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, rūpintis kiek įmanoma greitesniu vykdomosios bylos įvykdymu ir užkirsti kelią mėginimams vilkinti procesą. Apeliantas, manydamas, kad galimai buvo pažeistos jo teisės vykdymo procese, galėjo kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų, tačiau to nepadarė.Atmestini apelianto argumentai, kad jam nebuvo įteiktas raginimas sumokėti skolą. 2007 metais galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalis numatė, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino, jei raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nesiunčiamas.
Šalies argumentai
Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. gegužės 21 d. gautas apelianto S. A. paaiškinimas dėl atsakovo Z. Z. pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, prie kurio pridėta 2009-01-20 V. A. prašymo antstoliui Z. Z. kopija. Apeliantas nurodo, kad atsakovas, prašydamas prijungti prie bylos naujus įrodymus, kuriais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesirėmė, juos klaidingai aiškina. Faktą, kad tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą prie vykdomosios bylos nebuvo pridėti dokumentai, turėję įtakos teisėjui V. P. priimant sprendimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo, patvirtina teisėjo parodymai. Akivaizdu, kad teisėjui buvo pateikta vykdomoji byla su pakeistais lapais. 2009-01-05 pasiūlymas pasiimti turtą buvo įdėtas į bylą, jau patvirtinus turto pardavimo iš varžytynių aktą, o apelianto nurodyti ir prašomi prijungti prie bylos patvarkymai pridėti ne ginčijamoje vykdomojoje byloje, o išlaikymo išieškojimo vykdomojoje byloje. Vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo V. A. prašymu galėjo būti atnaujinta tik nuo 2009-01-20, jai parašius pareiškimą, o iki tol išieškojimo vykdomojoje byloje įsiskolinimo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Bylos sustabdymas tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). CPK 163 straipsnis reglamentuoja privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus, tarp kurių numatytas ir bylos sustabdymas kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (aptariamos straipsnio 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; 2012 m. rugpjūčio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012,kt.). Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas; teismas varžytynių akto teisėtumo klausimą sprendžia vadovaudamasis CPK 602 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Tai reiškia, jog tik faktinės aplinkybės, tiesiogiai įvardijamos CPK 602 straipsnyje, gali būti pagrindu pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, vadinasi, sprendžiant, ar yra teisinis pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl kitos bylos, šiuo atveju- nagrinėjamos baudžiamąja tvarka- aktualu tai, ar baudžiamojoje byloje yra nagrinėjamos kokios nors faktinės aplinkybės, kurias CPK 602 straipsnis įvardija kaip pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2009 m. kovo 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas (pačios varžytynės įvyko vasario 12 d.). CPK 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi sprendžiant 2009 m. vasario 12 d. turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo klausimą, taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos, galiojusios vykdymo veiksmų atlikimo metu, t. y. 2009 m. vasario 12 d.
CPK 602 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) jeigu buvo pažeista šio Kodekso 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu (2 t., 51-55 b.l), antstolio Z. Z. atstovė V. V. įtariama šių veiksmų atlikimu: 1) paskelbusi turto varžytynes neįvykusiomis, surašė pasiūlymą išieškotojams pasiimti turtą, tačiau jo tyčia neišsiuntė paštu, o taip pat neįteikė į rankas nė vienam adresatui; 2) po to, kai V. A. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 35 000 Lt S. A. įsiskolinimui padengti, t.y. skolininkui savanoriškai padengus dalį išieškomos sumos, per teisės aktais nustatytą terminą (14 dienų) nepervedė šių lėšų išieškotojui, o toliau juos laikė antstolio depozitinėje sąskaitoje; 3) 2009-03-10 išsiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtinti, pridėdama vykdomąja bylą, tačiau su vykdomąja byla nepateikė turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimui turėjusių įtaką dokumentų (nurodymų pervesti įmokėtus pinigus, 2009-02-05 S. A. prašymo dėl varžytynių atidėjimo, 2009-03-13 Klaipėdos apskrities VMI sprendimo panaikinti turto areštą). Nei vienas iš kaltinamajame akte įvardijamų faktinių veiksmų, kurių atlikimu įtariama V. V., t.y. nei vienas iš veiksmų, dėl kurių yra sprendžiama baudžiamojoje byloje, pagal varžytynių metu galiojusios CPK 602 straipsnio redakcijos nuostatas nesudarytų pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai reiškia prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka dėl tų pačių aplinkybių (baudžiamosios bylos nagrinėjimo).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas konkrečiai neįvardija aplinkybių, kurios lemtų jo minimoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią prašomai stabdyti bylai (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde iš esmės apsiribojama abstraktaus pobūdžio argumentu, jog civilinėje byloje reiškiamo reikalavimo patenkinimas susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Tačiau faktinis teisiškai reikšmingas ryšys tarp nagrinėjamų baudžiamosios bei civilinės bylos nėra nurodomas, todėl apeliacinio skundo argumentas susisijęs su teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl mokestinio ginčo įtakos varžytynių teisėtumui
Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad turtas buvo parduotas iš varžytynių, nepasibaigus ginčams tarp apelianto ir Klaipėdos apskrities VMI dėl paskirtos baudos ir delspinigių dydžio. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, S. A. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-04-27 sprendimą Nr. 68-58 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-12-21 sprendimą Nr. 21.61-08-G11/19, kuriuo patvirtintas 2006-11-10 patikrinimo aktas Nr. 8.1-06-26-15-G10, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2009 m. kovo 20 d., t.y. jau po varžytynių, kurios, minėta, įvyko 2009 m. vasario 12 d., o turto paradavimo iš varžytynių aktas, pirkėjui sumokėjus visą kainą, buvo surašytas kovo 9 d.. Skundo padavimas teismui, pasibaigus varžytynėms, niekaip negali lemti varžytynių neteisėtumo. Todėl aplinkybė, kad teismo sprendimu buvo sumažintos S. A. taikytos turtinio pobūdžio sankcijos (pažymėtina, jog sumažinimas, atsižvelgiant į išieškomą sumą, nėra esminis- 7338 Lt sumai), šiuo atveju nėra reikšminga (Remiamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1430-624/2009, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Apeliantas skunde nurodo, jog 2009 m. vasario 5 d. atvykęs į antstolių kontorą informavo apie tebesitęsiančius ginčus, tačiau viena vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtina jo nurodomą aplinkybę, kad varžytynių metu buvo nagrinėjamas koks nors ginčas, susijęs su vykdomu išieškojimu, antra vertus, nepateikė įrodymų ir apie tai, kad pateikė tokio turinio informaciją antstoliui (jo atstovei), jei tokie ginčai kurioje nors institucijoje (ne teisme) buvo nagrinėjami (CPK 178 str.). Pastebėtina, jog 2009-02-05 S. A. antstoliui pateikė prašymą raštu atidėti varžytynes, motyvuodamas šį prašymą tuo, jog reikalingas laikas surinkti skolos sumai (155 vykd.b.l.), tačiau šiame prašyme nėra nurodoma apie kokius nors vykstančius ginčus dėl skolos (dydžio ar jos pagrįstumo). Apelianto pozicija, esą jis tokią svarbią informaciją, jog tebevyksta ginčai dėl skolos dydžio, pateikė žodžiu, kai tą pačią dieną antstoliui rašė prašymą atidėti varžytynes dėl kitų priežasčių, kelia pagrįstų abejonių, kadangi bet kuris vidutiniškai apdairus, rūpestingas bei sąžiningas asmuo informaciją, galinčią turėti įtakos vykdymo veiksmams (jų atlikimui ar sustabdymui/ atidėjimui), pateiktų būtent raštu, kartu su kita tuo metu pateikiama informacija ar reiškiamais prašymais.
Dėl apelianto informavimo apie atliekamus vykdymo veiksmus.
Apeliantas skunde nurodo, esą jis nebuvo informuotas apie atliekamus vykdymo veiksmus.
Vykdomosios bylos medžiaga paneigia šį apelianto argumentą. Klaipėdos apskrities VMI viršininko sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką nurodytas S. A. adresas (duomenys neskelbtini) (2 vykd.b.l.); tokia S. A. gyvenamoji vieta buvo deklaruota ir gyventojų registre (39 vykd.b.l) Nuo 2007-12-07 dokumentai apie vykdymo veiksmus apeliantui buvo siunčiami tiek deklaruotos jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu ((duomenys neskelbtini)) (42-45, 57, 60-64,67-87 ir kt. vykd.b.l). Nors S. A., atlikus jo paiešką, 2008-09-15 informavo Klaipėdos VPK, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (119- 121 vykd.b.l.), tiek iki paieškos atlikimo, tiek vėliau šiuo adresu siųsti dokumentai apie atliekamus vykdymo veiksmus grįždavo neįteikti (jeigu buvo siunčiami registruotu paštu). Apeliantui 2008-10-07 asmeniškai buvo įteikti 2007-08-21 ir 2007-11-30 raginimai įvykdyti sprendimą, 2007-08-21 pranešimas dėl turto arešto, 2007-08-21 turto arešto aktas, 2007-12-05 patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo, 2008-01-31 apžiūrėjimo ir preliminarios vertės nustatymo aktas, 2008-02-11 patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, 2008-06-06 patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo, 2008-10-03 lydraštis su 2008-06-16 turto vertės nustatymo aktu. Šią aplinkybę patvirtina ne tik antstolio atstovės surašytas raštas dėl procesinių dokumentų pakartotinio įteikimo (126 vykd.b.l.), bet ir byloje esanti vaizdo medžiaga bei garso įrašo stenograma (3 t., 118-142 b.l.). Taigi, S. A. asmeniškai buvo informuotas apie visus vykdymo veiksmus, kurie buvo atlikti iki 2008-10-07. Vykdymo veiksmų atlikimo metu galiojusi CPK 604 str. redakcija numatė, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Tai reiškia, jog visi antstolio siųsti patvarkymai apelianto gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) laikomi jam įteiktais praėjus įstatyme nustatytam terminui po jų išsiuntimo, nepriklausomai nuo to, jog jie grąžinti antstoliui su žyma apie neįteikimą.
Kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog vykdomojoje byloje buvo pažeista skolininko informavimo apie atliekamus vykdymo veiksmus tvarka, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl šių aplinkybių įtakos varžytynių teisėtumui, pažymėdama tik tai, jog atsakovo (antstolio Z. Z.) atsiliepime į apeliacinį skundą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011, pagrįstai nurodoma, jog CPK 602 straipsnio 1 dalyje skolininko neinformavimas apie vykdomą priverstinį turto pardavimą nenumatytas kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindas.
Dėl varžytynėse parduoto turto vertės nustatymo
Remiantis varžytynių metu galiojusios CPK 602 straipsnio redakcijos (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija) 6 punktu, turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta šio kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apeliantas skunde nurodo, kad turto vertintojo nustatyta turto vertė yra akivaizdžiai per maža, vertinimas atliktas neobjektyviai, nes turtas buvo įvertintas, nepatekus į vidų. Apeliantas nebuvo supažindintas su turto vertinimu, todėl negalėjo laiku pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės.
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2007-08-21 ieškovui priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta 18909 Lt (14-18 vykd.b.l.), o žemės sklypo indeksuota vertė- 19 029 Lt (19-21 vykd.b.l.). Taigi, remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto vertė turto arešto dierną buvo 37 938 Lt. Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. antstolio Z. Z. atstovė V. V., areštuodama ginčo turtą (gyvenamąjį namą ir kitus statinius bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), turto arešto akte areštuojamo turto vertės nenurodė, pažymėdama, kad ji bus nustatyta apžiūrėjus turtą (35-37 vykd.b.l.). 2007-12-05 patvarkyme dėl areštuoto turto apžiūros (vykd.b.l. 42) antstolio atstovė nutarė areštuoto turto vertei nustatyti skirti turto vertinimą; šis patvarkymas motyvuojamas CPK 681 str. 1 d. 682 str. 1 d. nuostatomis ir aplinkybe, kad arešto metu antstoliui kilo abejonių dėl areštuoto turto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis patvarkymas apeliantui S. A. 2007-12-07 registruotu paštu buvo išsiųstas tiek jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tiek faktinės jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (vykd.b.l. 42-45), todėl, remiantis jau anksčiau minėtomis CPK 604 str. nuostatomis laikomas įteiktu S. A., praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (t.y. 2007-12-13). UAB ,,Verslavita“, atlikusi turto vertinimą, nustatė, kad vertinamo turto (gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausiniais) rinkos vertė vertinimo dieną svyruoja nuo 440 000 Lt iki 520 000 Lt. Vertinimo akte nurodyta aplinkybė, kad turtas buvo apžiūrėtas iš išorės, nes į vidų patekti vertintojui galimybė nebuvo suteikta. 2008-02-11 patvarkyme dėl turto vertės nustatymo, vadovaudamasi CPK 681 str. 4 d., antstolio atstovė nutarė nustatyti areštuojamo turto vertę 520 000 Lt, t.y. turto vertinimo akte nurodytą maksimalią vertę (57 vykd.b.l.). Šis patvarkymas su priedu- turto vertės nustatymo akto kopija apeliantui taip pat buvo išsiųsti registruotu paštu abiems antstoliui žinomais adresais (57-64 vykd.b.l.), taigi, laikomas įteiktu S. A. 2008-02-19 (CPK 604 str.). 2008-06-06 patvarkymu antstolio Z. Z. atstovė V. V., įvertinusi aplinkybę, jog UAB ,,Verslavita“ atliktas vertinimas yra preliminarus, neatitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyto vertinimo dokumentų turinio, vėlgi vadovaudamasi CPK 681 str. 1 d. (Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę), paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, vėlgi išsiųsdama šį patvarkymą apeliantui registruotu patu abiem turimais vykdomojoje byloje adresais (74-87 vykd.b.l.). Pastebėtina, jog šią ekspertizę antstolio atstovė skyrė savo iniciatyva, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkas būtų prieštaravę UAB ,,Verslavita“ preliminariajame vertinime nustatytai turto vertei, taigi, antstolio atstovė įvykdė įstatymo reikalavimą, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, nepaisant to, jog vykdymo proceso šalys neginčijo turto vertės bei nereiškė dėl jos prieštaravimų. UAB ,,Liturta“ atlikto turto vertės nustatymo ataskaitoje (90-112 vykd.b.l.) nustatyta turto vertė 496 000 Lt. Minėta, jog išieškotojo prašymu vykdomojoje byloje atlikus skolininko S. A. paiešką, jam asmeniškai buvo įteikti visi reikšmingi vykdomosios bylos dokumentai, tarp jų ir 2008-06-16 Turto vertės nustatymo akto Nr L08/06-68-B kopija (126 vykd.b.l. l.; 3 t., 118-142 b.l.). Įvertinant šias aplinkybes, pripažįstami visiškai nepagrįstais apelianto argumentai, kad jam nebuvo pranešta apie turto vertinimą, neįteikti turto vertę nustatantys dokumentai ir jis dėl to esą negalėjęs pareikšti prieštaravimų dėl turto vertės. Remiantis CPK 681 str. 3 d. redakcija, galiojusia vykdymo veiksmų atlikimo metu (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija), skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. 2008-10-07 asmeniškai gavęs dokumentus, kuriuose nustatyta areštuoto turto vertė, skolininkas turėjo galimybę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir tai turėjo būti padaryta iki 2008 m. spalio 13 d. įskaitytinai (kadangi paskutinė termino diena- 2008-10-12- sekmadienis (CPK 74 str. 5 d.)), tačiau vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad su turto vertintojo nustatyta verte S. A. nesutiko. Prieštaravimai reiškiami dėl LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka atlikto įvertinimo po to, kai turtas buvo parduotas iš varžytynių, yra pavėluoti, ir, nesant pagrindo konstatuoti, kad atliekant vertinimą, buvo pažeistos CPK, LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatos, tokie prieštaravimai (argumentai) negali būti pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai, esą UAB ,,Liturta“ nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios jo kainos, grindžiami tik paties apelianto samprotavimais, nepateikiant jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011, kt.).
CPK 713 str. 4 d. nustatyta, kad parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų, ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų. CPK 718 str. nustato, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, o remiantis CPK 722 str. 1 dalimi, antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
Šiuo atveju pirmosiose varžytynėse turtas buvo parduodamas už 396 800 Lt kas sudaro 80 procentų nuo turto vertintojo nustatytos turto kainos (496 000 Lt), taigi, CPK 718 str. nuostatos nebuvo pažeistos; antrosiose varžytynėse turto pardavimo pradinė kaina buvo nustatyta 297 600 Lt (148 vykd.b.l.), kas atitinka 60 procentų nuo turto vertintojo nustatytos turto vertės, taigi, CPK 722 str. 1 d. nuostatos taip pat nebuvo pažeistos, o turtas antrosiose varžytynėse buvo parduotas už 307 000 Lt sumą, tai yra kaina padidinta daugiau negu tris procentus nuo pradinės pardavimo kainos, kas reiškia, jog ir CPK 713 str. 4 d. nuostatos pažeistos nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK 704 str.1 d. numatyta skolininko teisė iki varžytynių pradžios surasti ir pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Tai reiškia, jog skolininkas, žinodamas apie paskelbtas pirmąsias, po to- antrąsias varžytynes, turėjo galimybę pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų už turtą sumokėt didesnę, negu skelbiama varžytynėse, kainą, tačiau toks pasiūlymas taip pat nebuvo pateiktas, kas iš esmės liudija, jog skolininko argumentai dėl galimybės turtą parduoti už didesnę kainą nėra pagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įstatymų nuostatomis ir teisės aiškinimo taisyklėmis bei remdamasi nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įkainojant areštuotą turtą ir jį parduodant iš varžytynių, nebuvo pažeistos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, ginčo turtas nebuvo parduotas už iš esmės mažesnę nei vidutinė rinkos kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą naikinti remiantis CPK 602 str. 6 punktu, nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių įtakos sprendžiant varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu klausimą
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. V. išsiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, vykdomojoje byloje neįdėjusi apelianto 2009-02-05 prašymo atidėti varžytynes, 2009-01-13 ir 2009-02-03 mokėjimų pavedimų, patvirtinančių, kad išieškotojui sumokėta 35 000 Lt, 2009-01-05 pasiūlymo išieškotojui pasiimti turtą, 2009-01-06 ir 2009-01-07 dokumentų apie skelbimą dėl antrųjų varžytynių ir 2009-03-13 VMI sprendimo, kuriuo išieškotojas sutiko panaikinti turto areštą, turint tikslą pasiskolinti pinigų likusiai sumai sumokėti.
Vykdomojoje byloje (155 lapas) yra S. A. 2009-02-05 prašymas atidėti varžytynes iki 2009 m. balandžio 5 d.. Apeliantas, teigdamas, jog šio prašymo nebuvo vykdomojoje byloje, ją pateikus teisėjui tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, remiamasi kaltinamajame akte cituojamais ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju teisėjo V. P. parodymais (2 t., 54 b.l.). Teisėjų kolegija neanalizuoja šio įrodymo (kaltinamojo akto) įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl to, kad tokio turinio prašymo buvimas ar nebuvimas vykdomojoje byloje nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Prašymas atidėti varžytynių vykdymą yra prašymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. CPK 627 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus (kai to raštu prašo išieškotojas, skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška; kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą). Tokio pagrindo kaip vykdymo veiksmų atidėjimas skolininko prašymu, įstatymas nenumato. Tai reiškia, jog aplinkybė, ar aptariamas skolininko prašymas buvo vykdomojoje byloje tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą, nėra reikšminga, nes šis dokumentas negalėtų lemti nei varžytynių teisėtumo, nei turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo (netvirtinimo). Pažymėtina, kad išieškotojas (Klaipėdos apskrities VMI) prašymo atidėti vykdymo veiksmus antstolei iki antrųjų varžytynių nepateikė, toks prašymas antstoliui nebuvo pateiktas ir laikotarpiu tarp įvykusių varžytynių (2009-02-12) ir varžytynių akto patvirtinimo teisme (2009-04-03). 2009 m. kovo 13 d. sprendimas panaikinti turto areštą buvo priimtas jau po varžytynių, be to, jau po to, kai vykdomoji byla buvo išsiųsta teismui tvirtinti varžytynių aktą. Klaipėdos apskrities VMI atsakyme ikiteisminio tyrimo institucijai nurodoma, kad antstolio padėjėja V. V. apie turto arešto panaikinimą nebuvo informuota (informacija pateikiama centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registre (3 t., 112 b.l.). Taigi, antstolio atstovė negalėjo išsiųsti teismui šio išieškotojo sprendimo dėl to, kad pati jo nebuvo gavusi.
Dėl iki varžytynių sumokėtos skolos dalies įtakos sprendžiant varžytynių teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija nurodo, jog pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį, varžytynės atšaukiamos tik tuomet, jei į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, tačiau kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Šiuo atveju už apeliantą V. A. sumokėta 35 000 Lt suma nepadengė įsiskolinimo išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI, todėl pagrindo atšaukti varžytynes nebuvo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo Z. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog V. A. mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtis nebuvo suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, kad antstolis, gavęs šiuos mokėjimus būtų galėjęs vienareikšmiai suprasti, jog jie skirti S. A. įsiskolinimui Klaipėdos apskrities VMI padengti. 2009 m. sausio 13 d. nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1 t., 20 b.l.) mokėjimo paskirtis nurodyta ,,Dėl S. A. skolos padengimo (paskolinta)“, o 2009 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodyme (1 t., b.l. 21) mokėjimo paskirtis nurodyta ,,S. A. įsiskolinimo padengimas, gim.d. (duomenys neskelbtini)“. Kadangi nei viename iš šių mokėjimo dokumentų nėra nurodoma nei vykdomoji byla, kurioje atliekami mokėjimai skolai padengti, nei išieškotojas, antstolis (jo atstovė) neturėjo galimybės vienareikšmiai spręsti, jog tai mokėjimai skirti būtent skolos išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI daliniam dengimui. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentu, kad antstolio atstovė gautų sumų nedelsdama nepervedė išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI ir tai liudija V. V. nesąžiningumą (piktnaudžiavimą) bei varžytynių neteisėtumą.
Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, kad antstolio atstovė V. V., vykdydama skolos išieškojimą trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities VMI, išieškotojui tinkamai nepranešė dėl teisės perimti varžytynėse neparduotą turtą. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad dėl to išieškotojas nereiškė pretenzijų, sprendė, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu. Teisėjų kolegija pripažįsta šį vertinimą pagrįstu ir teisingu. Vykdomojoje byloje yra duomenys apie tai, kad siūlymas išieškotojui Klaipėdos apskrities VMI perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo kainą buvo surašytas, tačiau nėra patikimų duomenų, kad jis buvo išieškotojui išsiųstas ir yra išieškotojo patvirtinimas, kad jis tokio pasiūlymo nėra gavęs. Vertinant šią aplinkybę turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo aspektu, pažymėtina, jog išieškotojas, nors ir nurodė, jog tokio siūlymo nebuvo gavęs, bylos eigoje nė karto nėra pareiškęs, jog pasiūlymo gavimo atveju būtų turtą perėmęs, turto pardavimo iš varžytynių akto dėl šio pažeidimo išieškotojas neginčija, todėl tokio pobūdžio pažeidimas, kuriuo remiasi skolininkas, bet ne išieškotojas, nepateikdamas įrodymų, jog išieškotojas būtų ketinęs turtą perimti, pagrįstai teismo vertintas kaip formalus ir negalintis būti pagrindu panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog teismas neanalizavo aplinkybių, kurios patvirtina, kad antrosios varžytynės buvo vykdomos, antstolei susitarus su pirkėjais M. A. ir S. M.. Esą šios aplinkybės yra tiriamos baudžiamojoje byloje. Iš kaltinamojo akto (2 t., 51-55) matyti, kad jokie įtarimai V. V. dėl jos piktavališko susitarimo su pirkėjais, nėra reiškiami. Pažymėtina, kad jokių šiuos apelianto nurodomus argumentus patvirtinančių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teismas neturėjo šių aplinkybių analizuoti bei vertinti.
Nors apeliantas nurodo, esą teismas turėjo analizuoti ne atskirus vykdymo proceso pažeidimus, o jų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė kiekvieną ieškovo nurodomą vykdymo proceso pažeidimą ir įvertino, kurios aplinkybės nagrinėjimo eigoje pasitvirtino, o kurios- ne, kokie pažeidimai iš tiesų buvo padaryti, o kuriais ieškovas trėmėsi nepagrįstai. Konstatavęs, jog nustatyti tam tikri pažeidimai esminės įtakos varžytynių teisėtumui neturi, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), todėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi apeliantas yra atleistas nuo dalies- 6970 Lt žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl, nors apeliacinis skundas yra atmesdamas, šis žyminis mokestis iš apelianto nėra priteisimas (CPK 96 str.). Tačiau atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, neatleidžia apelianto, kurio skundas atmetamas, nuo pareigos atlyginti kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovai V. Š. ir J. Š. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei surašymą yra sumokėję 500 Lt (4 t., 22-23 b.l.); atsakovas Z. Z. pateikė įrodymus apie 4065,60 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (4 t., 30 b.l.). Atsakovų V. Š. ir J. Š. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto tenkinamas visiškai, priteisiant nurodytą sumą atsakovui V. Š., kuris, remiantis pinigų mokėjimo kvitu, šią sumą sumokėjo; atsakovo Z. Z.- iš dalies, kadangi remiantis CPK 98 str. 2 d., šalies patirtos išlaidos priteisiamos iš kitos šalies ne didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7, 8.11 punktais, už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis atsiliepimo pateikimo metu buvo 1200 Lt. Kadangi byla sudėtinga, ši maksimali suma ir priteistina iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) ir Z. Z. 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.