Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui S. A., nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėti mokesčius remdamasis tik liudytojų parodymais, tačiau nevertindamas dokumentų, įrodančių, kiek sumokėta už žuvies produkcijos įsigijimą, pažymėjo, kad apmokestinant pareiškėjo 2001 - 2002 metais gautas pajamas, vadovaujamasi iki 2002-12-31 galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 33 str. nuostatomis, t. y., kad iš šiame straipsnyje nurodytų pajamų jokios išlaidos neišskaitomos. Pareiškėjo 2003 metų gautos pajamos apmokestintos vadovaujantis 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) Nr. IX-1007 2 str. 7 d. nuostatomis. Individualios veiklos sąvoka yra apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 d. Tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, savarankiška kūryba, profesinė ar kita savarankiška veikla. Pareiškėjo 2003 m. gautos pajamos priskirtinos individualios veiklos pajamoms. Minėto įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Pareiškėjas individualios veiklos neįregistravo ir metinės pajamų mokesčių deklaracijos neteikė. Klaipėdos AVMI sudarė pareiškėjo metinę 2003 m. pajamų mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) ir, deklaravus priede (duomenys neskelbtini) 119 940 Lt gautas pajamos iš individualios veiklos, pareiškėjui apskaičiuotas 15 proc. tarifu 17 469 Lt pajamų mokestis. Pagal minėto įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų gali būti atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu. GPMĮ 6 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta, kad pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms, gautoms iš šios dalies 3-7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 str. nustatyti leidžiami atskaitymai. Taigi šiame įstatyme nustatyta teisė pačiam gyventojui nuspręsti, ar atimti leidžiamus atskaitymus iš pajamų vykdant individualią veiklą. Pažymėjo, kad atsakovė sprendime pagrįstai nurodė, kad iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas nepareiškė aiškios valios, ar pageidauja atimti leidžiamus atskaitymus, nes patikrinimui nepateikė jokių savo išlaidas pateisinančių dokumentų. Be to, Pareiškėjo skunde minimi žuvies produkcijos įsigijimo dokumentai rasti FNTT kratos metu išrašyti ne pareiškėjo, o kitų asmenų vardu. Tuo tarpu pagal GPMĮ 18 str. 7 d. išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jei yra pagrindas pagal žuvies produkcijos įsigijimo dokumentus, išrašytus ne jo, o kitų asmenų vardu, jam priskaičiuoti mokesčius, tai pagal tuos pačius dokumentus turi būti atimami ir leidžiami atskaitymai. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui mokesčių bazė nustatyta ne pagal žuvies produkcijos įsigijimo dokumentus, o pagal FNTT tyrimo metu surinktus liudytojų apklausos protokolus, kuriuose yra nurodytos konkrečios sumos, kurios atiteko pareiškėjui pardavus žuvies produkciją. Atsakovė išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (I tomas, b. l. 56-57).

Į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovės atstovas neatvyko.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jo atstovai neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Mokestinis ginčas kilo dėl 2006 m. Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo, kurio metu, remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos skyriaus 2005-05-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, atlikus pareiškėjo S. A. fizinių asmenų pajamų mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31 apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, konstatuota, kad: pareiškėjas, vykdydamas ekonominę veiklą, laikotarpiu nuo 2002 m. kovo mėn. iki 2003 m. kovo mėn., gavo 108 800 Lt pajamų, tačiau, pažeisdamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. nuostatas, PVM mokėtoju neįsiregistravo ir PVM į biudžetą nesumokėjo, todėl nuo 2003 m. 03 mėn. 100 000 Lt viršijančios 8800 Lt sumos, o vėlesniais laikotarpiais nuo kiekvieną mėnesį gautų pajamų neapskaičiavo ir nesumokėjo viso 10 860 Lt PVM, jam paskaičiuota 4046,07 Lt šio mokesčio delspinigių suma, kuri, atsižvelgiant į Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nuostatas, 2007-04-27 VMI prie LR FM sprendimu pakeista į 3369,80 Lt sumą, 2006-12-21 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo jam skirta 5430 Lt šio mokesčio bauda; laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31 iš fizinių asmenų V. S., L. S., N. N. gavo 53 100 Lt pajamų, kurios pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 str. nuostatas apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, tačiau jų nedeklaravo ir pajamų mokesčio nesumokėjo, dėl ko jam apskaičiuotas 10 620 Lt fizinių asmenų pajamų mokestis, paskaičiuota 5355,38 Lt šio mokesčio delspinigių suma, kuri, atsižvelgiant į Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nuostatas, 2007-04-27 VMI prie LR FM sprendimu pakeista į 3662,98 Lt sumą, 2006-12-21 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo jam skirta 4180 Lt šio mokesčio bauda; 2003 m. pareiškėjas vykdė individualią veiklą ir iš fizinių asmenų O. K., A. S., N. N. gavo 130 800 Lt pajamų, tačiau šios veiklos neįregistravo, pajamų mokesčio deklaracijos nepateikė ir šio mokesčio nesumokėjo, todėl jam pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nuostatas apskaičiuotas 17 469 Lt GPM ir 4826,69 Lt šio mokesčio delspinigiai, 2006-12-21 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo jam skirta 8735 Lt šio mokesčio bauda. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų aspektais, susijusiais su mokesčių bazės nustatymu, t. y. patikrinimo laikotarpiu nustatytu jo gautų pajamų dydžiu, su sprendimu neišskaityti iš gautų pajamų leidžiamų atskaitymų ir skirti maksimalias baudas už padarytus pažeidimus. Skundu iš esmės nėra ginčijama, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą apskaičiuoti mokesčius, paskaičiuoti delspinigius ir baudas, taip pat aritmetinis PVM, FAPM, GPM, šių mokesčių baudų ir delspinigių sumų paskaičiavimas.

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo S. A. skundas dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų dalyje, kurioje jam apskaičiuotos PVM, FAPM, GPM bei šių mokesčių delspinigių sumos, yra nepagrįstas: 2004-04-13 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 72 str., reglamentuojantis mokesčio apskaičiavimą pagal kitų valstybės institucijų dokumentus, 1 d. nustato, kad mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. MAĮ 72 str. 2-3 d. nustato, kad mokestis šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčių administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio įstatymo nustatyta tvarka patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas teisingai. LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 2002-03-28 Nr. IX-816 (2003-10-09 įstatymo Nr. IX-1754 redakcija) 7 str. 1 ir 4 p. nustato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis, taip pat įstatymų nustatyta tvarka vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti ikiteisminį tyrimą, ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003-05-07 įsakymu Nr. 46V patvirtintų Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių (2005-01-10 įsakymo Nr. 4V redakcija) 2-4, 20 p. numato, kad: finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistui, prokurorui, teisėjui, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui (toliau – pareigūnui) pavedus, atlieka fizinių bei juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikia specialisto išvadą arba paaiškinimus Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais; finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai, atlikdami fizinių bei juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikdami specialisto išvadą arba paaiškinimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nuostatais; fizinių bei juridinių asmenų ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlieka ir specialisto išvadą arba paaiškinimus pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo padaliniai; tais atvejais, kai objekto tyrimo metu nustatoma, kad yra nesumokėti mokesčiai (įmokos) į biudžetą, specialisto išvados ir priedų prie jų patvirtintos kopijos, suderinus su išvadą pateikti pavedusiu pareigūnu, gali būti perduodamos teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui bei kitoms institucijoms mokesčiams (įmokoms) administruoti. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju mokesčių administratorius, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į įsiteisėjusiu 2006-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-533-539/2006 nustatytas aplinkybes (I tomas, b. l. 116-117), turėjo teisę apskaičiuoti pareiškėjo S. A. nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jam baudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-388/2008, aiškindamas MAĮ 72 str. nuostatas nurodė, kad minėtai tarnybai pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atliekant asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius turi teisę, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentais, apskaičiuoti mokesčių mokėtojo nesumokėtus mokesčius bei delspinigius ir skirti jam baudas. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su jo 2000-2003 m. gautų pajamų dydžiu, nėra tikslios, kadangi šio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino tik dėl paties vertimosi ūkine veikla fakto ir neteikė jokios reikšmės nustatomiems gautų pajamų dydžiams, todėl pagal liudytojų parodymus nustatytas pajamų dydis yra tik apytikslis, spėjamas, nėra pagrįsti: kaip matyti iš patikrinimo akto (I tomas, b. l. 85-97), apskaičiuodamas pareiškėjo pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2003-12-31, mokesčių administratorius įvertino Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos skyriaus 2005-05-10 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 122—141), kurioje apibendrinti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotus liudytojų O. K., N. N., V. M., J. S., V. S., A. S., L. S., L. B. parodymus (I tomas, b. l. 180-194; II tomas, b. l. 1-2, 9-14), taip pat 2006-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-533-539/2006 nustatytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2003-10-20, S. A., neteisėtu būdu versliškai ėmėsi ūkinės ir komercinės veiklos, už parduotą arba pristatytą žuvį aštuoniems fiziniams asmenims, prekiaujantiems Klaipėdos miesto turgavietėse, gavo viso 377 700 Lt pajamų (I tomas, b. l. 116-117). Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas S. A. nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurios leistų teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas jo iš ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų dydis būtų nepagrįstas, kitų įrodymų, apart įvertintų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti S. A. gautas pajamas, nėra. Pareiškėjo teiginiai, kad nustatinėjant gautų pajamų dydį, nebuvo remtasi žuvies įsigijimo dokumentais, nėra pagrįsti: kaip matyti tiek iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos skyriaus 2005-05-10 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš Klaipėdos apskrities VMI mokestinio patikrinimo akto, šie duomenys, nustatinėjant S. A. gautų pajamų dydį, buvo įvertinti ir jie anaiptol nepaneigia liudytojų parodymų, o mokesčių administratoriaus sprendimas neišskaityti iš S. A. apmokestinamų pajamų žuvies įsigijimo išlaidų pagrįstas ne aplinkybe, kad šiais duomenimis patikrinimo metu nėra vadovaujamasi. LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 str. 1 ir 2 d. (įstatymo redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31), be kita ko, numatė, kad bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardytos šio įstatymo II, III ir IV dalyse bei šio straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Iš šiame straipsnyje nurodytų bendrųjų pajamų jokios išlaidos neišskaičiuojamos, išskyrus sumas, kurias paramos teikėjas davė Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neviršijančias 15 procentų bendrųjų pajamų. Bendrosios pajamos nustatomos atskaičius fizinių asmenų, įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais, apskaičiuotą, o fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, į biudžetą sumokėtą pridėtinės vertės mokestį už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus arba kitą apmokamą veiklą. Fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, bendrųjų pajamų be pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR Vyriausybės 2000-04-03 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, bendrųjų pajamų be pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarkos 1 p. numatė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio nuostata dėl bendrųjų pajamų apskaičiavimo be sumokėto į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio taikoma fiziniams asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, tačiau sumokėjusiems šį mokestį į biudžetą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Šios tvarkos 3 ir 4 p. numatė, kad: fizinis asmuo, per kalendorinius metus gavęs vienkartinių su darbo santykiais nesusijusių pajamų iš kito fizinio asmens, šias pajamas deklaruoja nuolatinės gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiais atvejais pajamų mokestį apskaičiuoja apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrius. Jeigu pateikiami PVM sumokėjimą į biudžetą įrodantys dokumentai, pajamų mokestis apskaičiuojamas iš gautų pajamų sumos atėmus sumokėtą į biudžetą PVM sumą. Jeigu PVM nebuvo sumokėtas į biudžetą iki pajamų deklaracijos pateikimo dienos, pajamų mokestis perskaičiuojamas sumokėjus į biudžetą PVM ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Pajamų mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka; kai fizinis asmuo deklaruoja pajamas, numatomas gauti kalendoriniais metais, pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo bendros numatomų gauti pajamų sumos. Kai per metus keičiasi apskaičiuoto sumokėti pajamų mokesčio suma, mokestis gali būti perskaičiuotas atsižvelgiant į faktiškai gautų pajamų dydį, t. y. iš faktiškai gautų bendrųjų pajamų atėmus sumokėtą į biudžetą PVM. Šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 37 straipsnį fiziniai asmenys, anksčiau deklaravę numatomas gauti pajamas ir mokantys avansinius mokesčius, gali pateikti naują pajamų deklaraciją, kuria remiantis patikslinamas apskaičiuoto pajamų mokesčio įmokų dydis. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas S. A. bendrąsias pajamas už 2001-2002 m., neturėjo pagrindo išskaičiuoti jo parduotos žuvies įsigijimo išlaidų, taip pat ir PVM, kadangi žuvies įsigijimo apskaitos dokumentuose nėra nurodyta, kad prekes pagal apskaitos dokumentus įsigijo pareiškėjas S. A. (I tomas, b. l. 98-109, 122-141, 172-179; II tomas, b. l. 17-23). Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo S. A. 2003 – 2004 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu – pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, taip pat nurodė sumokėti nustatyto dydžio mokesčius, delspinigius bei baudas, atitinkamai – naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimtus sprendimus šioje dalyje: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. nustato, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. LR valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintos Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklės, įsigaliojusios 2003-01-05, numato, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios informuoti mokesčių administratorių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą, įsiregistruoti mokesčių mokėtoju. Atitinkamai, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, fizinis asmuo, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, privalo vykdyti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus. Kadangi aplinkybė, kad pareiškėjas S. A. 2003 m. vykdė individualią veiklą, patvirtinta byloje pateiktais įrodymais, ji nustatyta ir įsiteisėjusiu 2006-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-533-539/2006, be to, pateiktu skundu nėra ir ginčijama, pareiškėjas nuo 2003 m. pradžios atitinkamai turėjo ir pareigą tvarkyti tokios veiklos buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, atitinkamai mokesčių administratorius, vadovaudamasis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 1 ir 5 d. nuostatomis, prie išlaidų, kurios priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, galėjo priskirti tik išlaidas, kurios pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Kadangi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ir paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje, žuvies įsigijimo apskaitos dokumentuose nėra nurodyta, kad prekes įsigijo pareiškėjas S. A. (I tomas, b. l. 98-109, 122-141, 172-179; II tomas, b. l. 17-23), o kiti dokumentai, patvirtinantys su individualios veiklos vykdymu susijusias išlaidas, nepateikti, pareiškėjo skundo teiginys, kad šios išlaidos turėjo būti išskaičiuotos, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad apskaičiuojant GPM, iš S. A. individualios veiklos pajamų mokesčių administratoriaus apskaičiuotas 10 860 Lt PVM buvo išskaičiuotas (I tomas, b. l. 95).

Kitų skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, susijusių su PVM apskaičiavimu, skunde ar teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė, bylos nagrinėjimo metu jie taip pat nenustatyti, o pripažinus, kad mokesčių administratorius, remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dokumentais, taip pat atsižvelgdamas į įsiteisėjusiu 2006-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-533-539/2006 nustatytas aplinkybes, turėjo teisę apskaičiuoti pareiškėjo S. A. nesumokėtus mokesčius, nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų dalyje dėl pareiškėjui S. A. apskaičiuoto PVM, taip pat su šiuo mokesčiu susijusios apskaičiuotos delspinigių sumos.

Tačiau pareiškėjo skundas dalyje dėl jam paskirtų baudų dydžių yra iš dalies pagrįstas: 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 str. 3 d. numato, jog nustačius, kad apmokestinamasis asmuo arba bet koks kitas asmuo, nesantis PVM mokėtoju, tačiau šio įstatymo nustatyta tvarka privalėjęs mokėti į biudžetą PVM, jo nesumokėjo, apskaičiuojama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos PVM sumos dydžio bauda, o 4 d. – kad šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytais atvejais skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pažeidimų padarymo metu galiojusio 1995-06-28 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 50 str. 2 d. numatė, kad patikrinimo metu mokesčio administratoriui nustačius, kad mokesčio mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) nepagrįstai sumažino mokesčio bazę ar (ir) neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl to neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio, mokesčio mokėtojui arba mokestį išskaičiuojančiam asmeniui priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų atitinkamai neapskaičiuoto nedeklaruojamo arba nedeklaruoto deklaruojamo mokesčio dydžio bauda, jei kitaip nenumatyta atitinkamo mokesčio įstatyme. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčio mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Kaip matyti iš minėtų įstatymo nuostatų, už prievolės sumokėti PVM, FAPM, GPM pareiškėjui galėjo būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio baudos, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mokesčio mokėtojo kaltės formą ir kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, savo sprendimo skirti pareiškėjui maksimalias baudas vietinis mokesčių administratorius iš esmės nemotyvavo, nors patikrinimo akte, aptariant FAPM apskaičiavimą, pasisakyta, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skirti didesnę baudą („sunkintų padaryto pažeidimo pobūdį“, I tomas, b. l. 94), tokie motyvai nėra nurodyti ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendime, taip pat ir atsiliepime į skundą. Kadangi iš esmės nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas mažinti ar didinti pareiškėjui už pažeidimų padarymą skiriamų baudų dydį, ginčijami sprendimai keičiami ir pareiškėjui skirtos maksimalios baudos mažinamos iki jų vidurkio, t. y. nuo 50 proc. iki 30 proc. apskaičiuotų mokesčių sumų dydžio, nustatant mokėtinas 3258 Lt PVM baudos, 2508 Lt FAPM baudos ir 5241 Lt GPM baudos sumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 21.61-08-G11/19 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 68-58 nurodymus pareiškėjui S. A. sumokėti 5430 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 4180 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio baudą ir 8735 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą į nurodymą sumokėti 3258 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 2508 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio baudą ir 5241 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.