- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-1233-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08172-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) N. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir sprendimo pakeitimo, ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei N. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 dalį ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutiko, prašė ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad daroma prielaida, jog tėvo bendravimas su vaikais galimai buvo nereguliarus, nenuoseklus, vaikams teko išgyventi tėvų ištuokos procesą, vaikai šiuo metu galimai išgyvena lojalumo konfliktą - vidinius prieštaravimus, siekdamas išlaikyti ryšį su abiem tėvais, kol tėvai tarpusavyje kovoja. Kuo intensyvesnis lojalumo konfliktas, tuo stipresni vaikų vidiniai prieštaravimai ir tuo sunkiau jam išlaikyti gerą ryšį su abiem tėvais, todėl nurodė, jog išvadą dėl ieškinio reikalavimų tikslins teismo posėdžio metu, po visų įrodymų visumos ištyrimo.
4. Teisme 2025 m. sausio 29 d. teisme gautas atsakovo priešieškinys, kuriuo atsakovas prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. ir 3.2 punktus: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su tėvu A. Š.; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., iš motinos N. Š. 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti nepilnamečiui vaikui R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., iš motinos N. Š. 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti, kad nepilnamečių vaikų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą tvarko tėvas A. Š. uzufrukto teise; teismui netenkinus ieškinio reikalavimo pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, alternatyviai prašė nustatyti tėvo A. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir ją išdėstyti pagal atsakovo pasiūlymą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią:
1) tėvas A. Š. laikinai turi teisę su vaikais susitikti vieną darbo dieną per savaitę darbo dienomis 4 valandas, tačiau ne ilgiau nei iki 21.00 val., po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose ir popamokinių veiklų. Prieš planuojamą atvykimą pas vaikus tėvas A. Š. motiną N. Š. informuoja trumpąja SMS žinute likus mažiausiai 1 dienai iki planuojamo susitikimo;
2) tėvas A. Š. laikinai bendrauja su vaikais lyginių savaičių savaitgaliais, motina N. Š. atveža vaikus į tėvo A. Š. gyvenamąją vietą penktadienį 20.00 val., tėvas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;
3) tėvas A. Š. su vaikais laikinai nelyginiais metais bendrauja nuo gruodžio 23 d. 20.00 val. iki gruodžio 31 d. 13.00 val., kadangi šis laikotarpis vaikams yra atostogos ugdymo įstaigoje;
4) tėvas A. Š. su vaikais lyginiais metais laikinai bendrauja nuo gruodžio 31 d. 13.00 val. iki paskutinės jų atostogų dienos sausio mėnesį;
5) nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos tėvas A. Š. su vaikais laikinai turi teisę praleisti kas antras atostogas (neįskaičiuojant atostogų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpyje bei vasaros atostogų): 2025 m. tėvas A. Š. turi teisę su vaikais praleisti pavasario atostogas, motina N. Š. turi teisę praleisti rudens atostogas, 2026 m. tėvas A. Š. turi teisę su vaikais praleisti žiemos atostogas, motina N. Š. turi teisę praleisti su vaikais pavasario atostogas, tėvas A. Š. turi teisę su vaikais, praleisti rudens atostogas ir t. t.;
6) tėvas A. Š. laikinai turi teisę su vaikais praleisti 6 savaites vasaros atostogų. Šias savaites galima naudoti iškart arba dalimis. Tėvas A. Š. apie planuojamas su vaikais praleisti vasaros atostogų dalis informuoja motiną N. Š. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų atostogų pradžios. Jeigu motina N. Š. nebendradarbiauja, neatsako tėvui A. Š. į raštu pateiktą pranešimą, ji privalo tėvo A. Š. iš anksto nurodytomis datomis paruošti vaikus ir nedaryti kliūčių tėvo ir vaikų suplanuotoms atostogoms;
7) tėvas A. Š. turi teisę su vaikais laikinai savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) praleisti ne mažiau kaip 8 val. Taip pat tėvas A. Š. turi teisę su vaikais praleisti Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ne mažiau nei 8 val.;
8) motina N. Š. privalo raštu pranešti tėvui A. Š. su kokiu konkrečiu asmeniu (be jos pačios) vaikai paliekami, kai ji negali būti namuose;
8) motina N. Š. privalo informuoti tėvą A. Š. apie visus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bent vienai nakčiai apsistojančius asmenis;
10) motina N. Š. privalo netrukdyti tėvo A. Š. ir vaikų bendravimui kiekvieną savaitės dieną nuotolinio ryšio priemonėmis;
11) motina N. Š. turi pareigą nedelsiant informuoti tėvą A. Š. apie vaikų ligas, tiek jiems gydantis namuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose. Vaikų ligos atveju tėvas A. Š. turi teisę lankyti vaikus gydymo įstaigoje arba jų gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su jais. Kai vaikai yra gydymo įstaigoje, bendravimas vyksta pagal įstaigos nustatytą tvarką, o kai slaugomi namuose – jų buvimo vietoje;
12) visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su vaikų klausimus gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu, pavyzdžiui, telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, jiems sunkiai sekasi sutarti dėl geranoriškos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaikais, yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovo teigimu, siūloma bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaikų interesus, kadangi vaikai turėtų galimybę daug laiko leisti su tėvu. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra per siaura ir itin ribojanti laisvą atsakovo ir vaikų bendravimą. Pažymėjo, kad neegzistuoja joks pagrindas, dėl kurio atsakovui bendraujant su vaikais, turėtų dalyvauti ir ieškovė. Atsakovo veiksmai yra motyvuoti noru apsaugoti vaikus ir suteikti jiems stabilumą bei saugią aplinką. Ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, todėl jis siekia užtikrinti, kad vaikams būtų sudarytos optimalios sąlygos augti, mokytis ir jaustis saugiai. Svarbiausias atsakovo tikslas – garantuoti vaikų interesus, o ne konfliktuoti su ieškove. Konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė riboja atsakovo bendravimą su vaikais. Atsakovą ir vaikus sieja tvirtas emocinis ryšys, todėl siekiant jį išlaikyti yra būtina nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nei vaikų, nei šalių interesams, užtikrina, kad vaikai jaustų, jog tėvams išsiskyrus, tėvas iš jų gyvenimo nedings ir bus visada šalia. Atsakovo vertinimu, vaikai ne tik galės dažnai matytis su tėvu, bet ir motina bus įpareigota netrukdyti tėvo ir vaikų nuolatiniam bendravimui nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymėjo, kad abu vaikai turi savo telefonus, todėl motinai net nekils pareiga jiems tokias priemones parūpinti ar skambučiui tėvui vaikams duoti savo mobiliojo ryšio priemonę.
7. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra atitinkanti geriausiems vaikų interesams.
Atsiliepimas
8. Ieškovė N. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos, kuriame nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais. Ieškovės teigimu, tarp nepilnamečių vaikų tėvų kylant nesutarimams dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nėra pagrindas taikyti jo prašomųjų laikinųjų apsaugos priemonių. Nesuprantama, kodėl atsakovas ir toliau ignoruoja faktines aplinkybes, t. y., kad dėl jo neteisėtų veiksmų tarp šalių kilo konfliktas dėl bendravimo su vaikais. Nurodė, kad 2024 m. spalio 12 d. atsakovas, neinformavęs ieškovės, išsivežė dukrą į Vilnių, ieškovė su vaiku pabendrauti neturėjo galimybės, kadangi dukra perduota atsakovo motinai I. G., kuri paprašė taikyti apsaugos priemones – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pagrindu - ir nesiartinti prie jos namų. Dukra be jokio teisinio ir moralinio tam pagrindo liko atskirta nuo motinos, nuo vaiko ugdymo įstaigos, nenuvyko į paskirtas medicinines procedūras. Ieškovės teigimu, ji nuolat skatino tėvą bendrauti su vaikais, tačiau nuo 2024 m. birželio pabaigos pustrečio mėnesio atsakovas su vaikais išvis nesistengė pasimatyti. Tokiais veiksmais jis be jokių tam objektyvių priežasčių silpnino tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Atsakovui paėmus dukrą iš jos įprastos aplinkos, jai adaptuotis naujoje gyvenamojoje vietoje ir naujoje socialinėje aplinkoje, nelankant ugdymo įstaigos, neleidžiant bendrauti su jos mama, yra niekuo nemotyvuotas psichologinis emocinis iššūkis bei didelis neigiamas veiksnys vaiko psichikos sveikatai. Dabartiniu metu vėl nei per Šv. Kalėdas, nei per Naujuosius Metus atsakovas su vaikais nepasimatė, su jais nebendravo. Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad su jos darbuotojais atsakovas dėl bendravimo su vaikais tvarkos derinimo nebendravo, ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka (atsakovo įvardinta kaip minimali) yra itin konfliktiškoje situacijoje tarp šalių sunkiai įgyvendinama, ką bekalbėti apie pateiktą atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, atsakovo siūloma laikinoji bendravimo tvarka yra orientuota į naujų konfliktinių situacijų susidarymą. Nepilnamečiai vaikai jau Vaiko nuomonės akte vaiko teisių tarnybos specialistams nurodė pasirenkantys savo gyvenamąją vietą su mama. Ieškovės manymu, tai dar kartą parodo nuolatinį atsakovo įprotį psichologiškai manipuliuoti šeimos gyvenimo aplinkybėmis, visiškai neatsižvelgiant nei į buvusios sutuoktinės, nei į nepilnamečių vaikų interesus. Prašomoje nustatyti laikinojoje bendravimo su vaikais tvarkoje nurodomos perteklinės, nepagrįstos objektyviomis aplinkybėmis atsakovui bendrauti su vaikais (jis nuolat gyvena Vilniuje) nuostatos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo A. Š. prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią laikiną atsakovo A. Š., bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).:
1) tėvas A. Š. laikinai bendrauja su vaikais kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, motina N. Š. atveža vaikus į tėvo gyvenamąją vietą penktadienį 20.00 val., tėvas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.;
2) visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su vaikais klausimus gali būti pateikiami visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu (telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.).
3) kitos prašymo dalies netenkinti.
10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 santuoka, įregistruota tarp N. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje (3.1 punktas), išspręstas atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams klausimas (3.2 punktas). Teismas nustatė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu šalys susitarė, jog gyvendami skyrium, pareiškėjai turi visas lygias teises ir pareigas, bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant; visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu; jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigojo nenuteikinėti jų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaikams interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant j jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pareiškėjas pagal galimybes papildomai finansiškai prisideda prie papildomų išlaidų vaikų ugdymui sporto / meno raiškos srityje. Pareiškėja įsipareigojo netrukdyti A. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams (4.1 punktas). Nurodė, kad ieškovė prašo iš dalies pakeisti minėto sprendimo 4.1 punkto redakciją, išdėstant bendravimo su vaikais tvarką, kuri nurodyta ieškinyje.
11. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad šeimoje buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaiko teisės į emociškai saugias ir ramias gyvenimo sąlygas. Tėvas nori, kad mama sudarytų tinkamas su vaikais bendravimo sąlygas; mama neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, iš anksto susitarus.
12. Teismas įvertino byloje pateiktas vaiko situacijos vertinimo duomenų anketas, kuriose vaikai nurodė santykius su abiem tėvais, bendravimą, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje, esant šalių konfliktiškiems santykiams ir nesutarimui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, svarbu įvertinti, ar atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka šiuo metu atitiktų vaikų interesus, ar nebūtų pažeista vaikų nusistovėjusi gyvenimo tvarka, atsižvelgiant vaikų amžių ir poreikius, ieškovo darbo pobūdį, gyvenimo sąlygas, juo labiau, kad institucijos pateiktoje išvadoje vaikai neišreiškė nuomonės, kad nenori leisti laiko su atsakovu. Byloje esančiais duomenimis teismas nustatė, kad nors šalių bendravimas su vaikais vyksta, tačiau vaikų tinkamo auklėjimo neužtikrina abu tėvai, vaikai dažnai tampa tėvų nesutarimų ir įtemptų santykių dalimi, todėl šiuo atveju iš pateiktų duomenų teismas negali objektyviai įvertinti aplinkybes dėl šalių elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad teismas galėtų nustatyti atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką su vaikais. Kartu nurodė, jog atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais yra analogiškas priešieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, todėl pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš dalies išspręstų atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo.
13. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys akivaizdžiai pagrindžia šalių nesutarimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tarp šalių kylančius nesutarimus ir ginčus dėl bendravimo su vaikais, tai, kad šalims sudėtinga susitarti kiek laiko nepilnamečiai vaikai praleis su kiekvienu iš tėvų, kad vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Sprendė, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei nustatyti, jog atsakovas laikinai bendrauja su nepilnamečiais vaikais lyginių savaičių savaitgaliais, ieškovei atvežant nepilnamečius vaikus į tėvo atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 20.00 val., atsakovui nepilnamečius vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; visi pranešimai ir kita korespondencija sprendžiant bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimus teikiant visomis komunikacijos priemonėmis, elektroninių ryšių priemonėmis, raštu (telefonu, elektroniniu paštu, paštu ir kt.).
14. Teismas pažymėjo, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaikais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai nepilnamečiams vaikams yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu. Šalims išaiškintina, kad teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neužkerta jam kelio bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis, iš anksto su ieškove suderintu metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. supranta, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti reikšmingas aplinkybes, į kurias nebuvo atsižvelgta. Tiek vaikai (kurių interesai yra prioritetiniai), tiek išvadą teikianti institucija yra konstatavusi, jog dėl atsakovo vangaus buvusio bendravimo su vaikais, jo provokuojamą konfliktų su ieškove, vaikai tikisi neintensyvaus bendravimo su tėvu;
15.2. atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar būtų negalimas jo įvykdymas, taigi nepagrindė bendrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Be to, jokios atsakovo bendravimo su vaikais aplinkybės nuo jau anksčiau 2024 m. spalio mėnesį priimtų pirmosios instancijos teismo nutarčių netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepasikeitusios. Nei vienai institucijai ir jų atstovams tarpininkaujant su vaikų tėvais, nepavyko su atsakovu pasiekti susitarimo dėl tėvo bendravimo su vaikais, kadangi proceso metu atsakovas informavo pageidaujantis bendravimo tvarką nusistatyti teisiniu būdu. Akivaizdu, kad ieškovė nedarė atsakovui kliūčių bendrauti su vaikais ir kad dėl to būtų būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atsakovui buvo siūlyta pasinaudoti ir mediacijos proceso galimybėmis, ir siūlytas taikos sutarties projektas, tačiau atsakovas nebendradarbiavo. Vaiko teisių tarnybos atstovai išvadose nenurodė, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą, kadangi teismo išvados remiasi tik atsakovo pozicija;
15.3. šiuo metu galioja Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT4702-323/2024 nustatyta bendravimo tvarka. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės sudaromas kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėtų ar būtų negalimas jo įvykdymas, taigi nepagrindė bendrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo;
Žemesnės instancijos teismas
15.4. nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas visiškai neatsižvelgė į esmines aplinkybes. Teismas neįvertino, kad tarp Klaipėdos ir Vilniaus (kur gyvena atsakovas) yra virš trijų šimtų kilometrų atstumas. Neatsižvelgta, kad ieškovės darbo laikas yra iki 17.30 val., o vaikai praktiškai lieka ,,įsprausti,, ilgam kelionės laikui iš miesto į miestą per dvi dienas, visiškai nepaliekant jiems laiko jų pamokų ruošimui, jų ramiam poilsiui, jų buities reikmėms prieš naują savaitę einant į ugdymo įstaigas. Dėl nurodyto ieškovei kilo būtinybė pateikti naujus dokumentus – darbo sutartį ir darbovietės Darbo Taisykles, kurie yra svarbūs įvertinant ieškovės argumentus dėl teismo nutarties motyvų nepagrįstumo;
. 15.5. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702- 323/2024 tarp šalių nustatyta bendravimo tvarka atitiko ginčo šalių vaikų interesus ir užtikrino, kad nenutrūktų atsakovo ryšys su jais. Šiuo gi atveju prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiama ne užtikrinti vaikų interesą bendrauti su tėvu nustatant laikiną bendravimo tvarką, taip užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, o pakeisti anksčiau nustatytą galutiniu teismo sprendimu tvarką. Neįvertinta, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kaip teisinius santykius laikinai sureguliuojančios priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tokiu būdu pati pripažindama, jog būtina nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tuo tarpu atsakovui paprašius teismo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ieškovė, prieštaraudama savo pozicijai, nurodo, jog nesant pasikeitusioms aplinkybėms nėra pagrindo tokią laikiną bendravimo tvarką nustatyti;
Žemesnės instancijos teismas
16.2. pirmosios instancijos teismas laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nustatė įvertinęs aplinkybę, jog atsakovui sunku susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaikais. Nagrinėjant šią bylą, skirtingai nei ieškovės minimose ankstesnėse civilinėse bylose, kuriose nutartimis atsisakyta nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, susiklostė visiškai skirtina procesinė situacija bei faktinės aplinkybės, kurias įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir sprendė laikinai sureguliuoti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir priešiško nusiteikimo atsakovui yra itin sunku su ieškove susitarti dėl bendravimo su vaikais, todėl, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nustatė laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, kuri padės išlaikyti ryšį su vaikais nagrinėjant bylą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo;
16.3. nei nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno įrodymo, nei ieškovė atskirajame skunde nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų, kad tėvo bendravimas su vaikas kenktų jų interesams. Ieškovė nesutikimą su nustatyta laikina bendravimo tvarka grindžia tik nuo 2024 m. spalio mėn. nepasikeitusiomis aplinkybėmis bei jai nepatogia nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nenurodo daugiau jokių aplinkybių, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka kenktų vaikų interesams ar bendravimas su atsakovu būtų žalingas vaikams. Dar daugiau, ieškovė prašo nustatyti konkrečią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią vienas iš prašomų nustatyti bendravimo tvarkos laikų yra kas antras savaitgalis nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio 14 val., t. y. visą savaitgalį, kas pagrindžia ieškovės pripažinimą, jog atsakovas su vaikais gali bendrauti visą savaitgalį ir toks bendravimas nebus priešingas vaikų interesams;
16.4. šeimos bylose sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinama tai, kad būtų nepažeidinėjami vaikų interesai, o ne tik tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi iki teismo sprendimu bus nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšys bus susilpnėjęs, vaikai bus per daug atitolę nuo atsakovo ir nenorės bendrauti vadovaujantis nustatyta tvarka;
Šalies argumentai
16.5. ieškovė nepagrįstai teigia, jog su atsakovu nėra galimybės susitarti dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas inicijavo mediacijos procesą, siekdamas kilusį ginčą tarp jo ir ieškovės dėl vaikų pradėti spręsti, tačiau ieškovė nesutiko su atsakovo siūloma mediacija. Kadangi su ieškove nepavyko susitarti, ir buvo prašoma teismo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
Atsiliepimas
16.6. nepagrįstai teigiama, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi tik atsakovo pozicija. Prieš priimdamas skundžiamą nutartį teismas suteikė ieškovei galimybę pateikti atsiliepimą, ieškovė šia galimybe pasinaudojo;
16.7. atskirasis skundas teikiamas ne dėl to, kad nustatytas laikinas bendravimas neužtikrina geriausių vaikų interesų, o todėl, kad tai yra nepatogu Ieškovei. Pagal kasacinio teismo praktiką skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus;
Atsiliepimas
16.8. nepagrįstas ir ieškovės argumentas, jog tokia bendravimo tvarka negali būti nustatyta dėl ieškovės darbo laiko. Ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovė šia galimybe pasinaudojo, tačiau atsiliepime šia aplinkybe nesirėmė, nenurodė savo darbo laiko, nepaaiškino teismui, jog nustatant laikiną bendravimo tvarką turėtų būti atsižvelgiama į ieškovės darbo laiką. Be to, iš ieškovės teikiamų (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių 50 punkto matoma, kad šioje organizacijoje iš tikrųjų nustatytas darbo laikas nuo pirmadienio iki penktadienio 08:30-17:30 val., tačiau ieškovė nepaminėjo kito tame pačiame punkte svarbaus aspekto, kad šis darbo laikas, darbuotojui prašant, gali būti keičiamas. Teikdama atskirąjį skundą ieškovė nebando prašyti taikyti kokios nors kompromisinės laikinos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos;
16.9. ieškovės argumentas, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos yra didelis atstumas, taip pat nėra ir negali būti pagrindu keisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose miestuose, todėl nesvarbu, ar vykdant laikiną bendravimo tvarką, ar nustačius jau nuolatinę bendravimo tvarką, nebus išvengta kelionių tarp šių dviejų miestų. Taip pat ieškovė negali tikėtis, kad atsakovas nuolat su vaikais bendraus tik Klaipėdoje, nes pastangas stipriam ryšiui su skyrium gyvenančiu tėvu turi palaikyti turi dėti abu tėvai. Be to, ieškovė su vaikais gyvena ir uzufrukto teise naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas tokiu būdu palengvino ieškovei gyvenimą su vaikais, sutikdamas, kad ieškovė su vaikais gyventų atsakovui priklausančiame bute. Ieškovė turi pareigą tik mokėti komunalinius mokesčius, nemoka nei nuomos mokesčio, nei paskolos įmokų, todėl būtų itin nesąžiningas nustatyti, jog vaikus į/iš Vilniaus turėtų vežioti tik atsakovas;
16.10. dabartinį tarp šalių kilusį ginčą sprendžiantis teismas neveikė viršydamas savo įgaliojimus, nesuteikė nei vienai iš šalių daugiau teisių ar pareigų, o tiesiog vadovavosi įstatyme nustatytomis galimybėmis taikyti laikinąsias apsaugos priemones vienai iš šalių prašant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1,2 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
19. Apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio atsakovo laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl teikiamų naujų rašytinių įrodymų
20. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė teikia įrodymus – savo darbo sutartį ir darbo tvarkos taisykles, įrodinėdama, jog laiko prasme, pabaigus darbą, nėra realu nepilnamečius vaikus pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atvežti iš Klaipėdos į Vilnių. Atsakovas, atsiliepime pasisakydamas naujų rašytinių įrodymų (ne) priėmimo apeliacinės instancijos teisme aspektu, nurodo, jog tokius rašytinius įrodymus apeliantė turėjo (taip pat ir galėjo) pateikti sprendžiant laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo klausimą, tačiau neprieštarauja dėl šių įrodymų prijungimo.
21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nors ir neišreiškė atskiro prašymo dėl teikiamų kartu su atskiruoju skundu įrodymų prijungimo, tačiau apeliantė šiais įrodymais remiasi nesutikdama su skundžiama nutartimi. Su ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais susipažino atsakovas, atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę pasisakyti (taip pat ir pasisakė) tiek dėl minėtų rašytinių įrodymų prijungimo, tiek ir dėl juose esančios informacijos įrodomosios reikšmės sprendžiant ginčo klausimą. Nors atsakovas ir išreiškė kritiką dėl ieškovės teikiamų įrodymų, tačiau jų prijungimui neprieštarauja. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pateikti šeimos kategorijos bylose, kuriose egzistuoja viešasis interesas bei teismui suteikiamas aktyvus vaidmuo imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus prijungti prie civilinės bylos ir vertinti visų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad šie apeliantės įrodymai yra susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad gali būti reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų ir atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl teisės nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais
23. Apeliantė vienu iš atskirojo skundo argumentų teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, yra saistomas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Taip pat apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai laikinai sureguliavo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kai tuo tarpu minėtu sprendimu jau nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitiko nepilnamečių vaikų interesus, užtikrino nenutrūkstamo vaikų ryšio su atsakovu išsaugojimą.
24. CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nurodytiems subjektams kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti, įstatymas įtvirtina galimybę keisti jau nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o tokia galimybė saistoma pasikeitusiomis aplinkybėmis, kurios nėra įstatyme detalizuotos.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnis nustato, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti CK 3.65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose; šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri nurodyta ieškovės ieškinyje. Atsakovas savo ruožtu teikė priešieškinį, taip pat be kita ko prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovas taip pat prašė teismo laikinai sureguliuoti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodydamas, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, jiems sunkiai sekasi sutarti dėl geranoriškos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Taigi, kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovo dėl geranoriškos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, kuri buvo nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 rezoliucinėje dalyje, ir ieškovei pareiškus ieškinį, kurio pagrindu užvesta nauja civilinė byla, pagal proceso teisės normose įtvirtintą teisinį reguliavimą nėra draudžiama teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, juolab kad, kaip minėta, bendravimas su nepilnamečiais vaikais buvo paremtas geranorišku susitarimu (sprendimo 4, 4.1 punktai), o šalių reikalavimų pagrindu sprendžiama dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
27. Taigi, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, vadovaudamasis proceso normose įtvirtintomis galimybės šioje proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašant atsakovui.
Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais
28. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4702-323/2024 nutraukta santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, be kita ko numatant skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. 4 punkte susitarta, jog gyvendami skyrium, pareiškėjai turi visas lygias teises ir pareigas, bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaikais, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigojo nenuteikinėti jų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaikams interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant j jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Pareiškėjas pagal galimybes papildomai finansiškai prisideda prie papildomų išlaidų vaikų ugdymui sporto / meno raiškos srityje; 4.1. punkte susitarta, jog pareiškėja įsipareigojo netrukdyti A. Š. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime be jokių apribojimų, jei tai neprieštaraus vaikų interesams.
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie tai, kad tarp šalių yra kilę nesutarimai bei ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, kad šalims sudėtinga susitarti kiek laiko nepilnamečiai vaikai praleis su kiekvienu iš tėvų, o vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, sprendė laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
30. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teigdama, jog atsakovas nepagrindė bendrųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kad jokios atsakovo bendravimo su vaikais aplinkybės nuo jau anksčiau 2024 m. spalio mėnesį priimtų pirmosios instancijos teismo nutarčių netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasikeitusios, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, neįvertino atstumo tarp miestų ir nepilnamečių vaikų kelionių trukmės taip pat ieškovės galimybių įgyvendinti tokią laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentams neturi teisinio pagrindo pritarti.
31. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020 28 punktas). Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
32. Nagrinėjamu atveju laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatyta įvertinus šalių nesutarimus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, teismui nurodant, jog šalims sudėtinga susitarti kiek laiko nepilnamečiai vaikai praleis su kiekvienu iš tėvų, vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, priešingai, atskirajame skunde nurodyta, jog net ir tarpininkaujant atitinkamoms institucijoms, kompromisas su atsakovu dėl bendravimo su vaikais tvarkos nebuvo pasiektas. Taigi, ieškovė ir pati patvirtina, jog yra susiklostę tarp šalių konfliktiški tarpusavio santykiai dėl to, kiek laiko nepilnamečiai vaikai praleis su kiekvienu iš tėvų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien jau nustatyti šalių nesutarimai šiuo aspektu sudaro pagrindą laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ją sukonkretizuojant bei nustatant aiškesnę bendravimo tvarką, nei paliekant šalims geranoriškai susitarti, kaip kad šalys ir buvo sutarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Kita vertus, laikinai sureguliavus bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ji, tikėtina, bus reguliaresnė, kas nagrinėjamu taip pat turi svarbią reikšmę tiek nepilnamečių vaikų interesams, tiek ir bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu, ryšio su atsakovu išlaikymu. Laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo būtinybę pagrindžia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta prielaida, jog tėvo bendravimas su vaikais galimai buvo nereguliarus, nenuoseklus, vaikams teko išgyventi tėvų ištuokos procesą, vaikai šiuo metu galimai išgyvena lojalumo konfliktą - vidinius prieštaravimus, siekdami išlaikyti ryšį su abiem tėvais, kol tėvai tarpusavyje kovoja.
33. Apeliantės argumentai, jog ankstesnėmis nutartimis, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13923-1025/2024 netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13991-965/2024 netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, nagrinėjamu atveju nekeičia pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės laikinai sureguliuoti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Viena vertus, minėtomis nutartimis buvo siekiama laikinai sureguliuoti bendravimo tvarką iki ieškinio pareiškimo teisme, kurioms taikyti būtina pagrįsti CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, tarp jų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo institutas spręstas jau inicijavus civilinę bylą ir šalims pateikus procesinius dokumentus su keliamais reikalavimais. Kita vertus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikinas faktinės situacijos sureguliavimas, kurį pirmosios instancijos teismas sprendė taikyti įvertinęs skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, t. y. šalių tarpusavio nesutarimus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir siekį užtikrinti tiek nepilnamečių vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177- 969/2020, 39 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, o apeliantė teikdama atskirąjį skundą nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismo laikinai sureguliuota atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, esant šalių tarpusavio nesutarimui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Priešingai, apeliacinės instanciios teismo vertinimu, nustatyta laikina konkretesnė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka labiau užtikrins nepilnamečių vaikų interesus, kadangi vaikų bendravimas su atsakovu nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pagrindu turėtų vykti pagal nusistovėjusią aiškią ir reguliarią tvarką, kurią žinotų vaikai ir galėtų planuoti pagal bendravimo tvarką savo laisvalaikį, sudarytų pagrindą stabiliai vaikams bendrauti su atsakovu ir kartu užtikrintų vaikų ir tėvo ryšio išlaikymą.
36. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir apeliantės argumentams, jog dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, t. y. atsakovo bendravimo kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais ieškovei atvežant nepilnamečius vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą penktadienį 20:00 val., o atsakovui grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20:00 val., kuomet vaikai vežami iš jų gyvenamosios vietos Klaipėdoje, į atsakovo gyvenamąją vietą Vilniuje, ir atvirkščiai, neužtikrinami nepilnamečių vaikų interesai. Apeliantė teigė, kad vaikai dėl tokios nustatytos tvarkos turės kas antrą savaitgalį keliauti į vis kitą miestą, praleisti kelionėje į vieną pusę apie tris valandas, neturės laiko pamokų ruošimui, poilsiui ir buities reikmėms. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kelionė tarp Klaipėdos ir Vilniaus nėra tokia ilga, kad išvargintų mokyklinio amžiaus vaikus, ji vyktų kas antrą savaitgalį, nurodoma, kad vaikai keliaus automobiliu, todėl pritartina atsakovui, kad tokioje kelionėje vaikai turės galimybę plačiam veiklų ratui: pailsėti, pamiegoti, pabendrauti, pažaisti ir pan. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog vaikų poilsio režimo negalės užtikrinti atsakovas savo namuose, ar vaikai kartu su atsakovu negalės pasiruošti namų darbų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog abu tėvai turi dėti pastangas tam, kad nepilnamečiai vaikai bendrautų su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų, taigi, apeliantė negali tikėtis, jog tai įgyvendinti turėtų tik atsakovas. Kaip minėta, vaikai bendrauti su atsakovu vyktų kas antrą savaitgalį, kas iš esmės atitinka ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos nustatyta laikina bendravimo tvarka nenukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, o apeliantė nepagrindė, jog nepilnamečių vaikų kelionė pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką neatitinka šioje faktinėje situacijoje geriausių nepilnamečių vaikų interesų.
37. Apeliantė teigia, jog nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog apeliantė dėl darbo laiko negali vaikų atvežti į Vilnių iki 20.00 val. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatant bendravimo tvarką atsižvelgiama į geriausių vaikų interesų užtikrinimą, todėl net jei nustatyta bendravimo tvarka ir nepatogi vienam iš tėvų, tai nėra esminis kriterijus nustatant bendravimo tvarką. Analogiškas kriterijus nurodomas ir teismų praktikoje, antai, pagal kasacinio teismo praktiką nustatoma bendravimo su vaikais tvarka neturi būti patogiausia skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), o skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, iš to seka, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus.
38. Atskirai pastebėtina tai, kad apeliantė, remdamasi savo darbo laiko kriterijumi, nenurodo, koks laikas jai būtų patogesnis atvežant vaikus į Vilnių ir atitinkamai neprašo apeliacinės instancijos teismo pakoreguoti atvežimo laiko. Pažymėtina, kad apeliantė apskritai neigia tokią nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kas pagrindžia apeliantės nenorą nagrinėjamoje situacijoje siekti kompromiso. Kita vertus, kaip matyti iš pateiktų ieškovės darbo tvarkos taisyklių, darbuotojams suteikiama galimybė susitarti dėl kitos nei nustatyta darbo laiko pradžios ir pabaigos (50 punktas), o apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nėra galimybės susitarti dėl kitokios darbo laiko pradžios ir pabaigos tą savaitgalį, kurį numatyta apeliantei nuvežti vaikus į Vilnių. Verta paminėti ir tai, kad apeliantė įrodymų apie savo darbo laiko pradžią ir pabaigą pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas į apeliantės darbo laiko pabaigą pagrįstai neatsižvelgė. Kita vertus, jei aplinkybė, susijusi su darbo laiko pabaiga, būtų esminė, apeliantė prašytų (ir galėtų prašyti) atitinkamai modifikuoti nepilnamečių vaikų atvežimo į Vilnių laiką, tačiau, kaip matyti, toks apeliantės prašymas nepareikštas. Taigi apeliantės nurodyti teiginiai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais tvarka, kuri, iš esmės nėra patogi ieškovei, apskritai turėtų būti panaikinta.
39. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog laikinai sureguliuodamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką apylinkės teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pozicija. Apeliantei buvo suteikta galimybė teikti atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip matyti, ieškovė šia galimybe pasinaudojo. Tai, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka netenkina ieškovės ar jai yra nepatogi, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas vertino tik atsakovo poziciją. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas siekė esamoje situacijoje užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę bendrauti su abiem tėvais, įvertinęs šalių tarpusavio konfliktinius santykius, todėl nėra pagrindo laikyti, jog buvo remtasi tik atsakovo pozicija.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
40. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, teisinio reglamentavo priėmė nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančią nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Ieškovė ir atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl ieškovės ir atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.