Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajam atstovui Daliui Bielskiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Biudžetinės įstaigos Ukmergės globos centras atstovams Rugilei Balnaitei, Kastyčiui Baliuckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovo Biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. T. dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – Biudžetinė įstaiga Ukmergės globos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

15. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Vadovaujantis CK 3.180 straipsnio 3 dalimi laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

16. Teismas pažymi, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

17. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir dalyvaujančių byloje asmenų teismo posėdyje duotų paaiškinimų, parodymų nustatyta, kad:

17.1. E. T. ir R. T. dukra yra A. T. (el. b. 1 t. l. 14, 80);

17.2. E. T. ir R. T. sūnus yra A. T. (el. b. 1 t. l. 15, 80);

17.4. Nuo 2023 m. balandžio 24 d. vaikams nustatyta nuolatinė globa (el. b. 1 t. l. 49, 53);

17.5. Atsakovė su draugu S. Š. 2023 m. liepos 10 d. persikėlė gyventi į Rokiškį, planuoja nuolat gyventi. Pradėta taikyti atvejo vadyba bei teikti socialinės priežiūros paslaugos (el. b. 1 t. l. 16);

17.6. 2024 m. sausio 31 d. gimė atsakovės ir S. Š. sūnus N. Š. (el. b. 1 t. l. 161);

17.7. Liudytoja D. K. parodė, kad atsakovė gyveno krizių centre nuo 2024 m. kovo 27 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 40 sek.);

17.8. 2023 m. lapkričio 10 d. posėdyje nurodyta, be kita ko, kad nutarta teikti motyvacinį siūlymą Vaiko teisių tarnybai dėl tėvų valdžios ribojimo R. T. nesant teigiamų, stabilių pokyčių, atsisakant įgyvendinti nusimatytus susitarimus ir įsipareigojimus. Toliau tęsti pagalbos planą jį patikslinant. Skatinti savarankišką R. T. iniciatyvą įgyvendinant pagalbos planą (el. b. 1 t. l. 16).

18. Byloje esantys įrodymai patvirtina tam tikrus teigiamus atsakovės elgesio pokyčius nuo 2023 m. vasario 9 d., kai teismo sprendimu buvo laikinai apribota atsakovės R. T. valdžia nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu.

19. Vienas svarbiausių jos elgesio pažangos pavyzdžių yra tai, kad per aptariamą laikotarpį nebuvo užfiksuota jos alkoholio vartojimo atvejų, o byloje apklausti atsakovė ir liudytojai patvirtino, kad atsakovė neturi priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama įrodymų reikšmė vertinant, ar asmuo piktnaudžiauja alkoholiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 42 punktas).

20. Bute, kuriame gyvena atsakovė, atliekamas remontas siekiant, kad vaikai gyventų šiame bute.

21. Atsakovė dažnai bendrauja su abejais vaikais elektroninio ryšio priemonėmis. Teismas pastebi, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

22. Svarbu tai, kad teigiamas atsakovės elgesys duoda gerų rezultatų – vaikai iš esmės norėtų gyventi su atsakove. Vis tik teismas pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad “EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015); “EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21).” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-943/2024, 47 punktas).

22.1. 2023 m. rugsėjo 12 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte ir 2023 m. rugsėjo 15 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte yra nurodyta, be kita ko, kad A. sakė, jog norėtų būti su mama, bet tik su mama, be svetimų dėdžių. Po susitikimų su mama ir gyvai telefonu būna trumpam susierzinusi. A. prieš susitikimus džiaugiasi. A. ir laukia, ir nelaukia. Kartais numeta planšetę, neatsiliepia į motinos skambučius. Mama bendraudama vaikams daro spaudimą, tačiau dabar lyg ir situacija keičiasi, motina išvykusi, tad bendrauja kitaip, šiek tiek apgalvoja ir nežada aukso kalnų (el. b. 1 t. l. 32, 33, 46, 47). Persikėlus mamai į Rokiškio rajoną lyg ir atsirado pykčių, mama ėmė švelniau bendrauti su vaikais, palaiko artimesnį, draugiškesnį ryšį (el. b. 1 t. l. 47, 48);

22.2. Nepilnametė A. T. paaiškino, kad gerai sutaria su mama, santykiai gerėja (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 10 sek., 17 min. 15 sek.). Ji norėtų, kad atsakovė dažniau atvažiuotų ją aplankyti (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 25 sek., 33 min. 35 sek.). Kai mama atvažiuoja, jos eina į parduotuvę, būna kieme, užeina į namus, pasikalba su auklėtoja, kad išleistų į miestą, klausia jos, ką veikė (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 40 sek., 24 min. 10 sek.). Atsakovė bendrauja su ja ir A. vienodai (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 20 sek.). Ji norėtų gyventi Rokiškyje, kadangi ji labai pasiilgo mamos, be to, gyvenimas globos namuose nėra geras (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 45 sek., 24 min. 40 sek.). Pastebima, kad nepilnametis A. T. paaiškino, jog atsakovės santykiai su A. nėra patys geriausi, jis ir atsakovė dažniau bendrauja (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 25 sek.);

22.3. Nepilnametis A. T. paaiškino, kad jis norėtų gyventi su mama, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokiomis ji dabar gyvena, netgi ir suremontavus butą Rokiškyje (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 20 sek., 57 min. 30 sek.).

23. Teismas pastebi, kad byloje matyti ir tam tikrų neigiamų atsakovės elgesio bruožų, tačiau nepaisant to toks atsakovės elgesys iš esmės galėtų būti pateisinamas atsižvelgiant į kitas aplinkybes.

24.1. Atsakovė vykdo individualią veiklą nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (el. b. 1 t. l. 79);

24.2. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. (el. b. 1 t. l. 81);

25. Teismas labiau neigiamai vertina aplinkybę, kad atsakovė tiek ilgai nelankė savo vaikų. Sutinkama, kad tarp Rokiškio ir Ukmergės yra nemažas atstumas, kelionės kainuoja, atsakovė buvo nėščia, turėjo derintis, kad ją kažkas automobiliu nuvežtų į Ukmergę. Vis dėlto toks atsakovės nesimatymo su vaikais laikotarpis yra per ilgas, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bandė kreiptis pagalbos dėl susisiekimo (pvz., pavežėjimo paslaugos) su valstybės ar savivaldybės institucijomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 46 punktas), taip pat jos padažnėjęs vaikų lankymas nagrinėjant šią civilinę bylą kelia tam tikrų abejonių atsakovės nuoširdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 49 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), ir vis tik netgi ir pastaruoju metu jų susitikimai tapo retesni. Kasacinis teismas taip pat pabrėžia vaikų lankymo svarbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 45.3 papunktis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaikai norėtų, jog atsakovė dažniau juos aplankytų.

25.1. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė paaiškino, kad atsakovė aplankė vaikus 2023 m. rugpjūčio mėn., 2024 m. balandžio 7 d. (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 50 sek.). 2024 m. gegužės 3 d. ir 21 d. atsakovė kartu su S. Š. atvyko aplankyt vaikus (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 25 sek.). Atsakovė aplankė vaikus 2024 m. gegužės 21 d. Su A. ėjo į mokyklą ir stebėjo šokių pamoką (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 20 sek.);

25.2. Liudytoja J. P. parodė, kad kai atsakovė gyveno Ukmergėje, ji dažnai ateidavo pas vaikus (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 00 sek.). Kai atsakovė išvyko gyventi į Rokiškį, susitikimai tapo reti (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 15 sek.). Buvo netgi 8 mėnesių pertrauka (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 20 sek.). Šįmet pirmą kartą vaikus aplankė 2024 m. balandžio 7 d. Po to 2024 m. gegužės 3, 21 d. (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 50 sek.);

25.3. Liudytoja A. K. parodė, kad atsakovė teigia, kad neturi pinigų nuvykti pas vaikus (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 30 sek.);

25.4. Liudytojas S. Š. parodė, kad kai atsakovė laukėsi, ji nevyko pas vaikus. Buvo užvežęs atsakovę pas vaikus, kai važiavo darbo reikalais (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 20 sek.). 100 km atstumas yra kliūtis bendrauti su vaikais dažnai (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 35 sek.). Jie turi susiderinti, kas juos nuvežtų pas vaikus, be to, kelionė tada kainuoja 70 Eur, o savo automobiliu būtų 20–30 Eur, autobusu nepatogu važiuoti 2,5 val. su mažu vaiku (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 00 sek., 54 min. 00 sek.);

25.5. Liudytojas A. C. parodė, kad tikriausiai dėl pinigų trūkumo atsakovė neatvažiuoja pas vaikus (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 8 min. 15 sek.);

25.6. Nepilnametė A. T. paaiškino, kad paskutinį kartą matė atsakovę prieš 4 savaites (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 00 sek.). Atsakovė atvyksta į globos namus, kai randa, kas ją galėtų atvežti, kadangi pati nevairuoja (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 20 sek.);

25.7. Atsakovė paaiškino, kad turi pinigų nuvykti pas vaikus (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 40 sek.). Kai išėjo iš krizių centro, lankė vaikus 3–4 kartus (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 30 sek., 49 min. 40 sek.).

26. Byloje nustatytos aplinkybės rodo ne visada tinkamą atsakovės bendradarbiavimą su jai pagalbą teikiančiais specialistais ir kitais už atsakovės bei vaikų priežiūrą atsakingais asmenimis (įsipareigojimų nevykdymą). Kita vertus, byloje esama ir duomenų apie tinkamą atsakovės bendradarbiavimą su jais, ypač pastaruoju metu, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė nebendradarbiauja su paminėtais asmenimis.

26.1. 2023 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje nurodyta, kad atlikus tolimesnio poreikio pagalbai vertinimą socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis – 2. Stokojama pastovumo, stabilumo šeimos gyvenime, dalis buvusių įsipareigojimų neįgyvendinta, šiuo metu nėra tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams, tačiau mama motyvuota situaciją keisti. Nutarta tęsti socialinės priežiūros bei kompleksinių paslaugų teikimą R. T. šeimai ugdant bei suprantant pozityvios tėvystės, atsakomybės, gebėjimo atsispirti neigiamai aplinkos įtakai, socialinio bendravimo, profesinės integracijos įgūdžius (el. b. 1 t. l. 16);

26.2. 2023 m. lapkričio 10 d. posėdyje nurodyta, be kita ko, kad esminės problemos dėl specialistų konsultacijų lankymo dėl mamos emocinės būsenos stiprinimo, pozityvios tėvystės įgūdžių stiprėjimo nėra išnykę. Išlieka paslaugų gavėjos nenoras įgyvendinti rekomendacijas, susijusių specialistų su šia situacija kaltinimas, priešiškumas, pačios iniciatyvos stoka. Nutarta teikti motyvacinį siūlymą Vaiko teisių tarnybai dėl tėvų valdžios ribojimo R. T. nesant teigiamų, stabilių pokyčių, atsisakant įgyvendinti nusimatytus susitarimus ir įsipareigojimus. Toliau tęsti pagalbos planą jį patikslinant. Skatinti savarankišką R. T. iniciatyvą įgyvendinant pagalbos planą (el. b. 1 t. l. 16);

26.3. Atsakovei ir jos kūdikiui nuo 2024 m. kovo 29 d. buvo nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 9 d. Krizių centre įvykusiame atvejo vadybos posėdyje dėl tolimesnių paslaugų planavimosi bei susitarimų ir įsipareigojimų nusimatymo R. T., be kita ko, paprašė užregistruoti pas gydytoją psichiatrą, pradėjusi lankytis psichologą, išreiškė norą dalyvauti vykstančiuose užsiėmimuose savęs stiprinimo, pozityvios tėvystės temomis (el. b. 1 t. l. 108);

26.4. Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 9 d. rašte yra nurodyta, be kita ko, kad R. T. geba savarankiškai tvarkytis buityje, tinkamai rūpinasi kūdikiu. Bendradarbiauja su krizių centro specialistais, motyvuota keistis, atvira psichologinei terapijai. Balandžio 9 d. vyko specialistų pasitarimas, kurio metu, dalyvaujant R., buvo numatytos paslaugos moteriai ir jos kūdikiui. Numatyti sveikatos specialistų pagalba mamai stiprinant fizinę ir emocinę sveikatą, toliau tęsti psichologo konsultacijas, bendradarbiauti su sūnaus M. tėčiu dėl bendravimo su vaiku bei Ukmergės globos centro bendruomeninių vaikų globos namų specialistais, kur auga R. dukra A. bei sūnus A. (el. b. 1 t. l. 162);

26.5. Atsakovė 2024 m. balandžio 27 d. pasišalino iš globos namų su kūdikiu (el. b. 1 t. l. 105–106). Atsakovė pripažino, kad buvo išėjusi iš krizių centro į savo namus (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 10 sek.). Liudytoja D. K. parodė, kad atsakovė nesuderinus nuvyko du kartus aplankyti vaikus (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 00 sek.). Atsakovė buvo išvykusi nesuderinus namo į Rokiškį (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 20 sek.);

26.6. Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkės 2024 m. balandžio 30 d. el. laiške yra nurodyta, kad vykdant paslaugų plano įgyvendinimo stebėseną bei bendradarbiaujant su krizių centro socialine darbuotoja pastebima, kad moteris vėl pakeitusi nuomonę dėl vaiko tėvo, nelinkusi laikytis krizių centro dienotvarkės, nuolat vyksta į Rokiškį kartu su kūdikiu, grįžta vėlai. Su psichologe konsultavosi kelis kartus, pastarąją savaitę atsisakė, kitų specialistų užsiėmimuose nedalyvavo, visuomet turi pateisinamų priežasčių. <…> S. Š. ir R. T. pasiūlymus, patarimus išklauso, tačiau po kurio laiko nuomonė ir elgesys pasikeičia, provokuojami konfliktai, manipuliuojama specialistų nuomone siekiant sau palankių sprendimų (el. b. 1 t. l. 108);

26.8. Liudytoja D. K. parodė, kad atsakovė lankė 4 užsiėmimus prevencinėje programoje, psichologės konsultacijas, vyko pas psichiatrę (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 40 sek., 1 val. 21 min. 30 sek., 1 val. 23 min. 50 sek.). Atsakovė yra emocionali, tačiau bekalbant nurimsta, paklauso kito nuomonės ir padaro taip, kaip turi būti (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 30 sek.).

27. Vis tik byloje esantys įrodymai patvirtina ir tam tikrus aiškiai neigiamus atsakovės elgesio veiksmus nuo 2023 m. vasario 9 d., kai teismo sprendimu buvo laikinai apribota atsakovės R. T. valdžia nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo nustatyta, jog atsakovė galimai yra vartojusi narkotinių medžiagų. 2024 m. rugsėjo 3 d. įvykio pranešime yra nurodyta, kad S. Š. išduotas orderis. Be to, pažymėta, kad S. Š. ir R. T. yra vartoję narkotinių medžiagų. Jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (el. b. 3 t. l. 5, 7). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas S. Š. parodė, kad jis nevartoja ir nevartojo narkotikų (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 00 sek.). Svarbu pabrėžti, kad nors pastaruoju metu tai buvo vienintelis toks fiksuotas atvejis, tačiau dar Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendime buvo nurodyta “<…> galimai yra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimo <…>”, “R. T. <…> 2021 m. gegužės 17 d. bausta pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, vartojo psichotropines medžiagas <…>”. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties yra matyti, kad neigiamai vertinami atvejai, kai vaikų tėvai vartoja psichiką veikiančias medžiagas: “Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr., pvz., mutatis mutandis Scott v. United Kingdom ( dec.), no. 34745/97, 8 February 2000)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nors šiuo atveju nėra nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau pats psichiką veikiančių medžiagų pobūdis nėra svarbus, svarbu tai, kad buvo nustatyta, jog atsakovė galimai yra vartojusi narkotines medžiagas.

29. Atsakovė 2024 m. balandžio 24, 29 d. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (el. b. 1 t. l. 162–164). Tai rodo, kad atsakovė kartais dar daro teisės pažeidimus.

30. Byloje yra duomenų apie ženklų kiekį fiksuotų galimų vaiko teisių pažeidimų. Nors šie pažeidimai yra susiję su kitu atsakovės sūnumi M. C., tačiau jie bendrai neigiamai apibūdina atsakovę.

30.1. Nuo 2023 m. vasario 9 d. buvo nustatyta R. T. 13 galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų jos sūnaus M. C. (el. b. 1 t. l. 80) atžvilgiu 2023 m. kovo 31 d. – 2023 m. gruodžio 2 d., o 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (el. b. 1 t. l. 65).

30.2. 2024 m. kovo 15 d. pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra nurodyta, kad tėtis pranešė, jog jam vaikas M. C. pasakojo, kad mama jį mušė, daužė per pilvuką ir kojytes, ant kojų liko mėlynės (įvykis vyko pusės metų laikotarpyje) (el. b. 1 t. l. 152). 2024 m. balandžio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00058-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, dėl galimo smurto prieš mažametį M. C. (el. b. 1 t. l. 159).

30.3. Liudytoja A. K. parodė, kad 2024 m. kovo 26 ar 27 d., kai smarkiai susipyko su S. Š., atsakovė pradėjo stumdytis, reikėjo kviesti policijos pareigūnus, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 00 sek.).

31. Nors atsakovė yra linkusi bendrauti su savo vaikais, dažnai bendrauja su abejais vaikais elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau byloje esantys įrodymai rodo, kad ji vis dar daro šiurkščias klaidas bendraudama su vaikais.

31.1. 2023 m. rugsėjo 12 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte yra nurodyta, kad mergaitei didelę neigiamą įtaką daro motina. Mamos skambučiai vis dar įneša sumaišties, tačiau jau mažiau. Taip pat pažymėta, kad pasak vyresniosios socialinės darbuotojos moteris su vienu vyru gyventi negali, stabilumo jokio, buto nuoma – tik vaidinimas. Vaikai nori susitikti su mama, tik ji susitikimus naudoja savo problemoms spręsti, nuteikinėti vaikus prieš globos namų darbuotojus (el. b. 1 t. l. 47, 48);

31.2. 2023 m. lapkričio 10 d. posėdyje nurodyta, kad esminės problemos, be kita ko, yra dėl saugaus emocinio ryšio atkūrimo su vaikais (el. b. 1 t. l. 16);

31.3. Biudžetinės įstaigos Ukmergės globos centras 2024 m. balandžio 19 d. rašte yra nurodyta, kad R. T. trūksta bendravimo ir emocijų valdymo įgūdžių. Nuolat reikia priminti, kad kalbėdama su vaikais bendrautų apie tai, kaip patiems vaikams sekasi, o ne kaltintų įvairias institucijas ir žmones dėl jai kylančių problemų, kadangi toks R. T. elgesys sukelia didelį neigiamą emocinį krūvį vaikams. Taip pat tenka nuolat priminti, kad nežadėtų vaikams, kad juos pasiims ar aplankys, kadangi vaikai mamos laukia, o jai neatvykus – nusivilia ir išgyvena (el. b. 1 t. l. 103);

31.4. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė paaiškino, kad girdėjo iš darbuotojų, kad atsakovė perkelia vaikams suaugusiųjų žmonių problemas (teismais, tarnyba) (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 50 sek.);

31.5. Liudytoja J. P. parodė, kad atsakovė nevaldo savo emocijų, pykčio (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 30 sek.). Atsakovė visas savo emocijas perteikia vaikams. Skundžiasi jiems, kad nori vaikus susigrąžinti, tačiau jai kliudo (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 10 sek.);

31.6. Nepilnametis A. T. paaiškino, kad jo santykiai su atsakove nėra patys geriausi. Dabar nebendrauja tiek, kiek bendravo prieš mėnesį, pastaruoju metu bendrauja retai, vakar neiškalbėjo net 2 minučių. Jam nėra noro pasitikėti atsakove ir su ja bendrauti. Atsakovė labai meluoja. Jis nepasitiki mama (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 50 sek., 44 min. 55 sek.). Jai labiau rūpi kiti vyrai nei vaikai (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 35 sek.). Atsakovė iš pradžių ateidavo, lankydavo. Per metus santykiai buvo besikeičiantys, ir geresni, ir blogesni. Paskutinį kartą buvo atvykusi per jo gimtadienį, prieš 1–2 mėnesius (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 35 sek.). Kai mama atvažiuoja, jie eina į miestą, kalbasi (atsakovė dažniausiai žada, kad susigrąžins vaikus) (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 00 sek.). Atsakovė turėtų būti ištikima vyrui, rūpintis vaikais, nebemeluoti (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 50 sek.).

32. Byloje neginčijama, kad atsakovė neištęsi pažadų aplankyti vaikus. Teismas pažymi, kad nors atsakovei nepavykdavo aplankyti vaikų, kadangi jos niekas pas juos nenuveždavo, tačiau atsakovė iš anksto žadėdavo vaikams juos aplankyti, apie negalėjimą atvykti neinformuodavo vaikų. Svarbu pabrėžti, kad tokios situacijos kartojasi jau seniai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendime buvo pastebėta, kad “[m]otinai sudaryta galimybė bendrauti su vaiku, bet į kai kuriuos susitikimus motina neatvyko, nors vaikai jos laukė”.

32.3. Liudytojas S. Š. parodė, kad kai žmogus, su kuriuo susitarė važiuoti, nebegali jų nuvežti, tada gaunasi, kad būna prižadėję atvykti pas vaikus, tačiau nebenuvyksta pas juos (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 30 sek.);

33. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė atvežė tuščią mobiliojo ryšio telefono dėžutę A. T. jo gimtadienio dienos proga. Svarbu pabrėžti, kad atsakovė žadėjo telefoną pristatyti vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų vėliau atvežusi telefoną.

33.1. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė paaiškino, kad atsakovė pasveikino A. su gimtadieniu (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 25 sek.). Atsakovė atvežė tuščią telefono dėžutę, pažadėjo atsiųsti telefoną (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 2 min. 30 sek.);

33.2. Liudytoja J. P. parodė, kad atsakovė vaikams sakė, kad nupirko naujus mobiliojo ryšio telefonus, jie laukė, o vėliau atsakovė pasakė, kad gaus telefonus, kai gyvens pas ją, kadangi neva iš jų telefonus atiminėja. Vaikai taip ir nesulaukė telefonų. Per A. gimtadienį atvažiavo atsakovė, atvežė tuščią telefono dėžutę. Sakė, kad netyčia paliko telefoną namuose, atveš. Dar neatvežė (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 40 sek. – 13 min. 50 sek.);

33.3. Liudytojas S. Š. parodė, kad atsakovė nuveš mobiliojo ryšio telefoną, kai važiuos (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 50 sek.);

33.4. Nepilnametis A. T. paaiškino, kad buvo atvežę jam kostiumą, tuščią telefono dėžutę, žadėjo, kad atsiųs telefoną, tačiau neatsiuntė (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 10 sek.);

33.5. Liudytojas A. C. parodė, kad atsakovė padovanojo tuščią telefono dėžutę A. (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 35 sek.).

34. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė buvo atvežusi sūnui A. T. cigarečių. Nors atsakovė bandė teisinti tokį savo elgesį motyvuodama tuo, kad taip ji siekė įtikinti sūnų nerūkyti, tačiau toks atsakovės elgesio epizodas vertinamas kaip netinkamas vaiko auklėjimas.

34.1. Atsakovė pripažino, kad buvo atvežusi cigarečių A. tam, kad patikrintų, ar jam nebūtų gėda užsirūkyti prie jos. Jis neužsirūkė (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 00 sek.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad netgi ir praėjus tam tikram laiko tarpui po šio įvykio atsakovė nevertina savo pasirinkto vaiko auklėjimo būdo kritiškai, kaip pažeidžiančio vaiko interesus;

34.2. Liudytojas S. Š. parodė, kad atsakovė nuvežė cigarečių A. tam, kad jis geriau jau parūkytų cigaretes, nupirktas iš parduotuvės, o ne ištrauktas iš šiukšlių dėžės. Reikia aiškinti vaikui, kad nerūkytų, o ne drausti (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 00 sek. – 46 min. 30 sek.);

34.3. Liudytoja J. P. parodė, kad atsakovė paliko cigarečių A., nes „jis vis tiek rūkys, kitur ieškos“. A. neturi cigarečių (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 00 sek., 16 min. 10 sek.);

34.4. Liudytoja A. K. parodė, kad atsakovė jai pasakojo, jog vežė cigaretes A. norėdama jį pamokyti, kad jis neberūkytų (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 30 sek.);

34.5. Liudytojas A. C. parodė, kad atsakovė buvo atvežusi A. cigarečių (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 40 sek.);

34.6. Nepilnametė A. T. paaiškino, kad atsakovė vieną kartą atvežė cigaretes A. (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 35 sek.);

34.7. Nepilnametis A. T. paaiškino, kad atsakovė atvežė jam cigarečių (2024 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek.).

35. Atsakovė 2024 m. kovo 18 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo įspėta dėl netinkamo elgesio (2024 m. kovo 18 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 00 sek.) (el. b. 1 t. 144).

36. Teismas palyginimui, pabrėžiant ypač pastarųjų paminėtų atsakovės neigiamų elgesio bruožus, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje aprašyta situacija, sudariusi pagrindą neapriboti neterminuotai tėvų valdžios. Matyti, kad atsakovės atveju atsakovės pastangos dar nėra pakankamos tam, kad nebūtų neterminuotai apribota jos kaip motinos valdžia vaikų atžvilgiu. „Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja padarė žymią pažangą, nes nevartoja alkoholio, lanko savo sūnų. Remiantis teismų nustatytais duomenimis, pareiškėja nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2020 m. kovo 2 d. sūnaus aplankyti buvo atėjusi trylika kartų, taip pat nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. kovo 2 d. sūnų lankė aštuonis kartus. Remiantis išvadą byloje teikiančios institucijos duomenimis, pareiškėja vykdė jai nustatytus įpareigojimus: ji vyko konsultacijos į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, jai yra paskirtas medikamentinis gydymas. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu kiekvieną dieną, lanko sūnų, siekia, kad jis augtų kartu šeimoje. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėja stengiasi palaikyti ryšį su sūnumi, domisi juo, deda pastangas gydytis, kreipėsi pagalbos į socialinius darbuotojus ir siekia keisti savo gyvenimo būdą. Taip pat byloje nustatytos reikšmingos emocinės, psichologinės, materialinės, medicininio pobūdžio aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos padarytą pažangą ir siekį bendrauti su sūnumi bei ateityje sudaryti galimybes jam augti kartu šeimoje. Minėta, kad tėvų valdžios apribojimas (tuo labiau neterminuotas) gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra abejonių, jog tėvai negali (negalės) tinkamai rūpintis vaiku ir priešingu atvejų būtų daroma žala vaikui ir pažeidžiamas geriausių vaiko interesų principas. Šiuo atveju byloje teismų nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad aplinkybės dėl pareiškėjos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu neišnyko, tačiau yra pagrindas spręsti dėl neterminuoto pareiškėjos valdžios apribojimo pakeitimo laikinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 26, 27 punktai).

37. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovės motinos valdžią vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu: 1) atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus; 2) nesirūpina vaikais. Teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovė laikino motinos valdžios laikotarpiu nesiekė pakeisti ir nepakeitė pagrindų, dėl kurių jai buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų fizinį ir psichinį saugumą, vaikų grąžinimas atsakovei neatitiktų geriausių vaikų interesų ir negarantuotų vaikų gerovės. Nagrinėjamu atveju vaikų paėmimas iš motinos yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaikų motinos šeimoje net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą.

38. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

39. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovės elgesiui iš esmės pasikeitus, suvokus poreikį nuosekliai, visapusiškai spręsti savo psichinės sveikatos problemas bei teikiamos pagalbos naudą ir iš esmės pakeitus požiūrį į vaikų auklėjimą bei vaikų interesų užtikrinimą ir tokiu būdu bus įrodyta, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

41. Ieškovės atstovas paaiškino, kad globėju ir toliau liktų Ukmergės globos centras (2024 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 00 sek.).

42. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo vaikams buvo paskirta nuolatinė globa, gyvenamąją vietą nustatant globėjo Ukmergės globos centro vaikams geriausiai tinkančioje ir globėjo parinktoje gyvenamojoje vietoje, iš atsakovų priteistas vaikų išlaikymas iki pilnametystės, šie klausimai nagrinėjamoje civilinėje byloje nebesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus visiškai žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas iš atsakovės.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 941,66 Eur (e. b. t. 1, l. 94–95).

45. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 11 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. t. 1, l. 94–95).

46. Kadangi abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-378/2022, 48 punktas), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie kitas (ne valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei R. T. netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.