Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Ugnei Rojutei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. O. ieškinį atsakovams M. T., B. T., J. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra įsitikinus, kad atsakovas M. T. yra vaiko D. O. tėvas. Su atsakovu M. susipažino 2016 m. rugpjūčio mėnesį, Linkolno miete, gyvendama Jungtinėje Karalystėje. Susitikinėjo su atsakovu. Ieškovei sužinojus, kad laukiasi vaiko apie tai kalbėjosi su atsakovu, tačiau jis tuo metu nebuvo pasiruošęs tėvystei, manė, kad šalys yra jaunos ir vaikams dar per anksti. Gimus vaikui, ieškovė informavo atsakovą žinute per messenger programą, o taip pat ir jo tėvus, nes gyvena Klaipėdoje. Kadangi jai buvo labai sunkus periodas gimus vaikus, pogimdyvinė depresija, tuo metu jai buvo per sunku bendrauti su atsakovo tėvais. Iki susilaukiant vaiko jiedu su atsakovu bendravo kaip pora, turėjo draugų, bendrą aplinką, nors kartu ir negyveno. Ieškovės šeimos nariai žinojo, kad ji turi draugą. Ji viena augina vaiką, kuriam šiuo metu jau yra penkeri metai. Atsakovas vis žadėjo, kad susitvarkys gyvenimą ir kai tik galės jai, kad kai tik galės, jai padės, tačiau taip niekada niekuo ir neprisidėjo. Berniukas neturi sveikatos problemų, yra aktyvus, lanko darželį, už kurį ieškovė moka po 100,00 Eur kas mėnesį. Taip pat kainuoja sūnaus būreliai – 50,00 Eur, būsto nuoma 150,00 Eur, plius komunaliniai mokesčiai, pramogos, žaislai, tokiu būdu, per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur, kartais gaunasi ir daugiau. Apie 150,00 Eur per mėnesį išleidžia vaiko drabužiams, maistui, higienos priemonėms. Ieškovė šiuo metu dirba ir gauna minimalų atlyginimą, o vaiką išlaiko viena ir kartais sulaukia pagalbos ir iš savo šeimos narių. Neprieštarauja, kad atsakovo M. tėvai bendrautų su anūku.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, jog byloje nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau atsakovas M. T. pats elektroniniu laišku tėvystę pripažino. Byloje yra pateiktas elektroninis susirašinėjimas vaikui gimus, jau tada atsakovas išvydęs nuotraukas matė panašumus į save. Nurodė, jog ieškovė vaiką augina viena. Atsakovas M. T. iš esmės neginčijo prašomos priteisti vaikui išlaikymo sumos. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra dirbantis. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos visiems atsakovams, bet atsižvelgus į situaciją, kad atsakovo tėvai faktiškai nelabai kalti, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos tik iš atsakovo M. T.

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teikė išvadą, kad šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos apskaitą, taip pat atvejo vadybos procesas šeimai taip pat nebuvo taikomas bei skyrius neturi jokių duomenų apie netinkamą tėvų valdžios vykdymą, pranešimų apie pilnamečio vaiko teisių ir teisėtų pažeidimų skyriuje taip pat nėra gauta. Dėl tėvystės nustatymo, skyrius sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaikui tėvystę, nes taip siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, taip pat iš šiandien pateiktų paaiškinimų, kuriuos pateikė atsakovo tėvelis, kuris patikino, kad atsakovas elektroniniu paštu pripažįstą tėvystę, kad D. yra jo vaikas. Skyrius buvo apsilankęs ieškovės gyvenamojoje vietoje, namuose yra visos tinkamos sąlygos, todėl skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrius nori atkreipti dėmesį, kad minimalus išlaikymo dydis 2023 m. yra atskaičius mokesčius 633,00 Eur, dalinant iš dviejų yra 317,00 Eur kiekvienam iš tėvų vaiko atžvilgiu, todėl neprieštarauja, kad vaiko išlaikymo dydis būtų priteistas po 300,00 Eur. Tokia suma atitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat neprieštarauja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismui posėdžio metu atsakovas J. T. pateikė jam sūnaus M. T. 2023 m. balandžio 18 d. atsiųstą elektroninį raštą, kuriame atsakovas nurodė, kad pripažįsta, kad D. O. yra jo sūnus. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovas buvo informuotas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. O. Vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nebuvo įrašyti.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. elektroniniu laišku pripažino bei patvirtino, kad D. O., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Be to, tėvystę patvirtina nuoseklūs ieškovės paaiškinimai, kurie nebuvo paneigti jokiais bylos duomenimis. Teismo byloje paskirta genominė ekspertizė nebuvo atlikta dėl atsakovų nesutikimo ją atlikti nesant tam objektyvių priežasčių. Šios aplinkybės ir atsakovo pripažinimas patvirtina, kad atsakovas M. T. yra biologinis D. O., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku D. O. nuo pat jo gimimo iki dabar rūpinasi tik ieškovė (vaiko motina). Atsakovas reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų neteikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiu šalių vaiku rūpinasi tik ieškovė, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, taip pat įvertinus vaiko amžių, nepilnamečio vaiko D. O. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove D. O. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

Bylos duomenimis bei ieškovės paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį. Šalių sūnus D. O. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „Volungėlė“, u- kurį ieškovė kas mėnesį sumoka 100 Eur. Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog jai materialiai dažnai padeda ir jos šeima, nes kitaip būtų sunku išgyventi. Ieškovė gauna vaiko pinigus ir socialinę išmoką apie 120,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma. Vaiko darželis kainuoja per mėnesį 100,00 Eur, būreliai – 50,00 Eur, būsto nuoma 150,00 Eur, plius komunaliniai, tai per mėnesį sudaro apie 300,00 Eur. Apie 150,00 Eur per mėnesį išleidžia vaiko drabužiams, maistui, išeigoms, higienos priemonėms. Duomenų, jog nepilnametis vaikas turėtų sveikatos sutrikimų ar kitų specialių poreikių, kurių tenkinimui būti reikalingos papildomos išlaidos, nėra pateikta.

Bylos duomenimis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas registruotino turto neturi, gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba pavienius darbus Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta. Ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo po 300,00 Eur nepilnamečiui vaikui priteisti, prieštaravimų neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, kuris turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius.

Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškovė, įgyvendinusi teisės aktų reikalavimus, gauna išmoką vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis), kuri siekia 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą per mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, pažymėta, kad šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Įvertinus išmokos vaikui paskirtį ir tikslus, taip pat pažymėta, jog išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kurie suponuoja tikėtiną išvadą, jog atsakovas atsiliepimo ieškinį ar duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, tačiau visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vertintinos vaiko interesų naudai, o tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, pripažintina, jog atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo M. T. nepilnamečio vaiko D. O. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo nuomone, 300 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė D. O. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas nuo pat sūnaus gimimo vaiko poreikiams jokių reikalingų lėšų neskyrė, prie sūnaus kraitelio įgijimo neprisidėjo. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prieštaravimų ar įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. susidarė 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ieškovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui nevykdė nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., nuo šio momento atsirado teisė jo reikalauti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, abu tėvai privalo užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, ieškovės pateiktus skaičiavimus, teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, byloje nesant duomenų ir/ar įrodymų, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalingos mažesnės lėšos, pripažintina, jog ieškovė teisingai ir pagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo dydį (CK 3.3 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo M. T. nepilnamečiui vaikui D. O. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 10 800 Eur sumai (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis).

Šioje byloje vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

Atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo gimimo, ieškovė paaiškino, kad sūnus buvo susitikęs su atsakovo tėvais. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku maksimaliai galimą bendravimo tvarką: vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį sūnų D. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jo auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; bendravimo su vaiku veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio D. interesus bei poreikius, vaiko motina nenustato M. T. jokių suvaržymų susitikti su sūnumi, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti su vaiku privalo ne vėliau kaip prieš parą informuoti apie tai vaiko motiną. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai nurodytas teisinis reglamentavimas garantuoja vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovei prašant nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, atsakovui neprieštaraujant su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina tokia atsakovo M. T. bendravimo tvarka su vaiku D. O. - vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį sūnų D. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jo auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; bendravimo su vaiku veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio D. interesus bei poreikius, vaiko motina nenustato M. T. jokių suvaržymų susitikti su sūnumi, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti su vaiku privalo ne vėliau kaip prieš parą informuoti apie tai vaiko motiną.

Dėl kitų šalių argumentų

Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 2023 m. balandžio 19 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APS-2023-06778 matyti, jog byloje patirtos 333,33 Eur išlaidos (išlaidos advokato pagalbai).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 434 Eur (110 Eur už neturtinį reikalavimą ir 324 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi ir tai, kad pagrindiniai ieškinio reikalavimai iš esmės buvo pareikšti atsakovui M. T., todėl, tik iš atsakovo M. T. valstybei priteistinos 434 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio ir 333,33 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. O., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui D. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiui vaikui D. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur sumai už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.

Paskirti ieškovę D. O. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas.

Nustatyti tokią atsakovo M. T. bendravimo tvarką su vaiku D. O.:

- vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį sūnų D. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jo auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą;

- bendravimo su vaiku veiksmai planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio D. interesus bei poreikius, vaiko motina nenustato M. T. jokių suvaržymų susitikti su sūnumi, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu bus priteista teismo sprendimu. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti su vaiku privalo ne vėliau kaip prieš parą informuoti apie tai vaiko motiną

Priteisti iš atsakovo M. T. 434 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo M. T. 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.