Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Kristupas Vasiliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. V., Šilutės rajono 1-asis notaro biuras, D. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose priimtas pareiškėjo E. V. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašoma atnaujinti pareiškėjui terminą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, tikslu paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio A. V. turto dalį.

2. Savo pareiškimą pareiškėjas grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo bei suinteresuoto asmens V. V. brolis A. V.. Mirus broliui, pareiškėjas telefonu susisiekė su notare, kuri paaiškino, kad pareiškėjo brolis savo turtą testamentu paliko kitam asmeniui (šio asmens nenurodė), todėl jam (pareiškėjui) netikslinga kreiptis pas notarą, nes visas mirusiojo turtas atiteks testamentiniam įpėdiniui. Brolio vardu jokio nekilnojamojo turto nebuvo registruota, tačiau jis, (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mamai R. V. bei (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo bei suinteresuoto asmens tėvui K. V., kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl savo neveikimo ir kitų priežasčių neįregistravo savo nuosavybės teisės į mirusių tėvų turto dalį. Pareiškėjui 2025 m. birželio pabaigoje grįžus į Lietuvą ir nuvykus pas notarę dėl to, kad jis galėtų pareikšti kreditinius reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui, paaiškėjo, kad testamentinis paveldėtojas per nustatytą terminą neįgyvendino savo teisės priimti A. V. palikimą pagal testamentą, tikėtina dėl to, kad testamentinis įpėdinis sužinojo, jog mirusysis A. V. turėjo kreditinių įsipareigojimų pareiškėjui. Notarė iš esmės suklaidino pareiškėją dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas, valdydamas dalį turto, kurio kitą dalį turėjo teisę priimti mirusysis, tačiau to iki galo nesutvarkė, gyvena nuolat užsienyje, jis neturi jokių Lietuvos Respublikoje galiojančių elektroninių parašų ir jam sudėtinga buvo sekti paveldėjimo bylos eigą būnant Jungtinėje Karalystėje, tačiau sužinojus, kad testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, pareiškėjas, būdamas savo mirusiojo brolio 4 eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tuo pačiu būdamas mirusiojo kreditorius, bandė savo teisęs realizuoti kreipdamasis į notarą, notaras atsisakė jį priimti nurodydamas, kad terminas palikimui priimti yra praleistas. Valią priimti mirusio brolio palikimą pareiškėjas turėjo, tačiau jos neįgyvendino dėl objektyvių priežasčių – dėl to, kad notarė klaidingai informavo pareiškėją dėl to, kad palikimą priima testamentinis įpėdinis, o po to, kai pareiškėjas grįžo į Lietuvą paaiškėjo, kad testamentinis įpėdinis dėl palikimo priėmimo pas notarą per nustatytą terminą nesikreipė.

3. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 1-asis notaro biuras (toliau – ir Biuras) pateikė teismui raštą, kuriuo informavo, kad Biure nėra užvesta paveldėjimo byla po A. V. mirties. Kartu su raštu pateikta A. V. testamento kopija, pagal kurią visas mirusiojo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, visas kitas turtas ir turtinės teisės be jokių išlygų ir įsipareigojimų paliktas D. L..

4. Suinteresuotas asmuo D. L., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

8. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mamai R. V., bei (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo bei suinteresuoto asmens tėvui K. V., palikimą priėmė A. V., E. V. ir V. V.. Antstolio K. K. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0118/19/00107 dėl 3 907,33 Eur skolos išieškojimo iš A. V. išieškotojui E. V.. A. V. mirė (duomenys neskelbtini) A. V. buvo sudaręs testamentą, juo visą savo turtą bei visas turtines teises be jokių išlygų ir įpareigojimų paliko suinteresuotam asmeniui D. L.. Testamentų registro duomenimis dėl palikimo atsiradusio po A. V. mirties į notarą niekas nesikreipė. Barclays banko išrašu nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

9. Kaip jau buvo ir minėta mirusysis A. V. buvo sudaręs testamentą, juo visą savo turtą bei visas turtines teises be jokių išlygų ir įpareigojimų paliko suinteresuotam asmeniui D. L., tačiau testamentinė įpėdinė (suinteresuotas asmuo D. L.) palikimo nepriėmė ir atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Biuras patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjui nurodė, kad buvo sudarytas testamentas visą turtą paliekant kitam asmeniui ir, kad jam netikslinga kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi testamentinis įpėdinis turi teisę priimti palikimą. Teismo nuomone, šios Biuro pareiškėjui nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėjui pagrįstai tikėtis, jog palikimas bus priimtas suinteresuoto asmens D. L. ir jis neturi jokių teisių į palikimą.

10. Pagal CK 5.61 straipsnio 1 dalį jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.

11. Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas gyvena užsienyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje), todėl jam, teismo vertinimu, buvo sudėtinga stebėti mirusiojo paveldėjimo bylą ir tikrinti, ar testamentinis įpėdinis įstatyme nustatytu terminu priėmė palikimą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą praleisto termino atnaujinimui (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, tikslu paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalį.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.