Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7015-1228/2025 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei S. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovės S. R. priešieškinį ieškovui E. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama atnaujinta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

2. 2025 m. vasario 18 d. atsakovė pateikė priešieškinį byloje, kuriuo prašė: 1) priteisti iš ieškovo, nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtą 377 Eur sumą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 2) iš ieškovo priteisti 754 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2 mėnesius, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; 4) priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) ieškinį atmesti.

3. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iš ieškovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 377 Eur kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 2) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko tėvai. Šalys išsituokę 2007 m., nuo 2019 m. gyvena atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nė su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, faktiškai iki 2024 m. gruodžio 11 d. nepilnametis sūnus gyveno su tėvu, vėliau persikėlė gyventi pas motiną. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nes ieškovas nesutinka, kad laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nors pripažįsta, kad faktinė vaiko gyvenamoji vieta nuo 2024 m. gruodžio 11 d. yra su motina.

13. Tarnyba pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad šalių nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnyba nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą būti pas atsakovę. Tačiau Tarnyba nekonstatuoja, kad vaikas nori pas atsakovę gyventi visą laiką. Teismas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pasisakys, išsprendęs ginčą iš esmės.

14. Teismas nustatęs, kad Tarnybos Sprendime yra nustatyti vaiko teisių pažeidimai, susiję tiek su galimai vaiko patirtu fiziniu smurtu iš ieškovo (tėvo), tiek su nepilnamečio vaiko įtraukimu į šalių konfliktą dėl išlaikymo bylos nagrinėjimo, konstatavo, kad ieškovo (tėvo) elgesys bei gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams nepilnamečio vaiko interesams, daro neigiamą įtaką vaikui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad su atsakove gyvenantis vyras kelia grėsmę nepilnamečiui sūnui. Tarnyba pažymėjo, kad pagal turimus duomenis pas atsakovę apsilankantis asmuo grėsmės šalių nepilnamečiui vaikui nekelia. Todėl teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, taip sudarant saugias gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui, jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

16. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo atsakovės priešieškinio priėmimo dienos (2025 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.1. Priešingai nei konstatavo teismas, ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina.

18.2. Teismas, spręsdamas dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, turėjo įvertinti, kad atsakovė neturi gyvenamosios vietos, tik nuomojasi butą. Nuomos sutartis galioja iki 2025 m. gruodžio 8 d., pratęsimo galimybė nenumatyta. Už nuomą turi į mėnesį mokėti 500 Eur. Tuo tarpu atsakovės darbo užmokestis 454,18 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovė sąskaitoje lėšų nėra, turi skolų, rezervuota skola už vaiko išlaikymą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė neturi galimybės išlaikyti vaiką. Tačiau šių aplinkybių teismas neįvertino. Be to, nuomojamajame bute, kuriame ji gyvena ir kur dabar gyvena vaikas, ieškovo žiniomis, gyvena nenustatytos asmenybės vyras. Nežinoma kas jis, iš kokių lėšų gyvena, kuo užsiima. Ieškovas turi pagrindą manyti, kad iš sūnaus lėšų gali būti išlaikomas ir šis vyras bei, kad šis vyras gali kelti grėsmę sūnui.

18.3. Teismas, nustatydamas laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą, nevertino, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pas ieškovą sąlygos gyventi sūnui yra geros. Teismas nekreipė dėmesio į ankstesnes Tarnybos išvadas, kurios yra prieštaringos dabartinėms Tarnybos išvadoms. Tarnybos išvadose nurodoma, kad tėvas rūpinosi vaiku, vaiko ugdymu, juo elgesio ir išlaidų kontrole, o motina į tai žiūri abejingai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad galimai tėvas smurtavo prieš vaiką.

18.5. Nepagrįsta teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad su atsakove gyvenantis vyras kelia grėsmę nepilnamečiam sūnui. Ieškovas neturi galimybės rinkti duomenis apie minėtą asmenų, kokia jo pilietybė, kuo jis užsiima ir pan. Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, tokius duomenis turėjo surinkti pats.

19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Ieškovas prašo panaikinti visą nutartį, tačiau dėl priteisto laikino išlaikymo nepasisako, todėl preziumuojama, jog ieškovas nesutinka tik su nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta. Atsakovė pažymi, kad ieškovas sūnui neteikia išlaikymo, o tik tiesiogiai nepilnamečiam sūnui perveda vaiko išmokų sumas, kas sudaro realią grėsmę vaiko turtiniams interesams. Todėl teismas pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą sūnui.

19.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės gyvenamoji vieta sūnui yra nesaugi. Ieškovams šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovė pažymi, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ieškovo būsto sąlygos nėra tinkamos vaikui augti – ieškovas neužtikrina tinkamų higienos, aplinkos švaros ir kitų sąlygų, būtinų būste gyventi nepilnamečiui vaikui. Tarnybos pateiktame Sprendime nustatyti nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai – vaikas, gyvendamas su tėvu, galimai patyrė smurtą iš tėvo, taip pat, vaikui daromas neigiamas poveikis dėl šalių konfliktinių santykių dėl nagrinėjamos bylos. Atsakovės nuomone, išvadą teikiančios institucijos sprendime nurodytos aplinkybės dėl galimo smurto prieš vaiką yra pakankamos konstatuoti, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamos vietos, gali būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

21. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama atnaujinta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

22. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iš ieškovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 377 Eur kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovę; 2) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina.

23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 327,25 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. vasario 25 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę nepilnamečio vaiko priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui iš ieškovo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo

27. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko tėvai. Šalys išsituokę 2007 m., nuo 2019 m. gyvena atskirai. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nė su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai iki 2024 m. gruodžio 11 d. nepilnametis sūnus gyveno su tėvu, vėliau persikėlė gyventi pas motiną.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, įvertino tai, kad šalys gyvena skyrium, sūnaus faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su motina. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys konfliktuoja, Tarnybos duomenimis šalių nepilnametis vaikais gyvendamas su tėvu galimai patyrė smurtą iš tėvo, taip pat, vaikui daromas neigiamas poveikis dėl šalių konfliktinių santykių dėl nagrinėjamos bylos. Todėl siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus teises ir interesus, teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove (motina).

31. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog vaikui gyventi su motina yra saugu ir geros sąlygos. Ieškovo teigimu, atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos. Butas, kuriame ji gyvena, yra nuomojamas. Be to, pas ieškovę gyvena vyras, kuris ieškovo nuomone, kelia grėsmę nepilnamečiam sūnui.

32. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, susijusioje su šeimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui.

34. Iš byloje pateiktos 2025 m. kovo 28 d. Tarnybos išvados nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas nuo maždaug 2024 m. gruodžio mėnesio gyvena su atsakove, todėl, Tarnybos nuomone, atsakovės reikalavimas dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ja neprieštarauja nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.

35. Iš byloje pateiktos 2025 m. balandžio 8 d. Tarnybos vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad vaikas šiuo metu gyvena pas motiną. Šeima gyvena nuomojamame bute. Bute yra reikalingiausi baldai ir namų apyvokos daiktai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos.

36. Iš byloje pateikto 2025 m. balandžio 9 d. Tarnybos vaiko situacijos vertinimo sprendimo nustatyta, kad vaikas, gyvendamas su tėvu, galimai patyrė smurtą iš tėvo. Tarp vaiko tėvų yra konfliktiniai santykiai dėl santuokos nutraukimo, vaiko bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos, išlaikymo, laisvalaikio praleidimo, maisto kokybės, vaiko poreikių tenkinimo, nuteikinėjimo ir kt. Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio vaikas gyvena su motina. Vaikas nurodė, kad su mama jam yra gerai.

37. Taigi, iš byloje pateiktų duomenų visumos nustatyta, kad bylos šalių santykiai yra konfliktiški, nuo 2024 m. gruodžio mėnesio nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina, pas kurią nustatytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Šalių sūnus nurodė, kad jam gyventi su motina yra gerai. Nors, ieškovo nuomone, su motina gyvenantis vyras galimai kelia grėsmę nepilnamečiui sūnui, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Tarnyba pažymėjo, kad pagal turimus duomenis pas atsakovę apsilankantis asmuo grėsmės šalių nepilnamečiui vaikui nekelia.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visetas nepatvirtina, kad nustačius laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, nustatyta gyvenamoji vieta būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką ar net žalinga, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas (apeliantas) nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta su atsakove, darytų neigiamą įtaką pačiam nepilnamečiam vaikui, pažeistų jo teises ir geriausius interesus ar jų neatitiktų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Tarnybos specialistų išvadas, pagrįstai sprendė, jog nepilnamečiam sūnui šiuo metu saugi ir stabili aplinka bus užtikrinta nustatant laikiną gyvenamąją vietą su motina (atsakove).

40. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant laikinai sureguliuoti ir užtikrinti stabilią vaiko situaciją. Nuolatinė nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo

41. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

42. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Pabrėžtina, kad vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, buvo pagrindas nustatyti ir laikiną išlaikymą sūnui iš tėvo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio atskiruoju skundu neginčija.

44. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo dalies dėl šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su laikino išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimu.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos baigties

46. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.