Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. e2A-497-826/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
e2A-497-826/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00136-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-497-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00136-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2358-867/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. K. (toliau – ir atsakovė) 1 244,65 Eur negrąžinto kredito; 85,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 9,27 Eur administravimo mokesčio; 335,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 27 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d.; 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovė V. K. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-r5h4hcgs 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 27 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, ir priteisė iš atsakovės V. K. 1 244,65 Eur negrąžinto kredito, 85,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,27 Eur administravimo mokesčio; 335,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos, 23,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) ir 27 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 27 d. – 1 198,78 Eur, nuo 2020 m. vasario 27 d. – 1 177,67 Eur, nuo 2020 m. kovo 27 d. – 1 156,09 Eur, nuo 2020 m. balandžio 27 d. – 1 134,02 Eur, nuo 2020 m. gegužės 27 d. – 1 111,46 Eur, nuo 2020 m. birželio 27 d. – 1 088,39 Eur, nuo 2020 m. liepos 27 d. – 1 064,80 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 1 040,68 Eur, nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. – 1 016,02 Eur, nuo 2020 m. spalio 27 d. – 990,80 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. – 965,01 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 27 d. – 938,64 Eur, nuo 2021 m. sausio 27 d. – 911,68 Eur, nuo 2021 m. vasario 27 d. – 884,11 Eur, nuo 2021 m. kovo 27 d. – 855,92 Eur, nuo 2021 m. balandžio 27 d. – 827,10 Eur, nuo 2021 m. gegužės 27 d. – 797,63 Eur, nuo 2021 m. birželio 27 d. 767,50 Eur, nuo 2021 m. liepos 27 d. 736,69 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 705,19 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. – 672,98 Eur, nuo 2021 m. spalio 27 d. – 640,04 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 27 d. – 606,36 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 27 d. – 571,92 Eur, nuo 2022 m. sausio 27 d. – 536,71 Eur, nuo 2022 m. vasario 27 d. – 500,71 Eur, nuo 2022 m. kovo 27 d. – 463,90 Eur, nuo 2022 m. balandžio 27 d. – 426,26 Eur, nuo 2022 m. gegužės 27 d. – 387,77 Eur, nuo 2022 m. birželio 27 d. – 348,42 Eur, nuo 2022 m. liepos 27 d. – 308,18 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 276,04 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. – 224,97 Eur, nuo 2022 m. spalio 27 d. – 181,95 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 27 d. – 137,97 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 27 d. – 93,00 Eur, nuo 2023 m. sausio 27 d. – 47,01 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 697,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143,10 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovė V. K. 2018 m. liepos 27 d. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-r5h4hcgs, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 1 494,21 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių laikotarpiui (kredito grąžinimo terminas – 2023 m. sausio 27 d.), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 102,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 27 proc., sutarties administravimo mokestis – 161,46 Eur), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. sausio 30 d. nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir pagal 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2 perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu.

3.2. Sutartį nutraukusi 2020 m. sausio 30 d., ieškovė apskaičiavo mokėtinas 85,00 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Pradinė kreditorė suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, dėl to teismas atsakovę laikė pažeidusia prievolę, o ieškovės reikalavimus grąžinti 1 244,65 Eur kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti 85,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, ir sumokėti 9,27 Eur administravimo mokestį – pagrįstais ir tenkintinais.

3.3. Teismas pažymėjo, kad, nutraukus sutartį, kreditorė dėl atsakovės kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų (27 proc.), kurios laikytinos kreditoriaus negautomis pajamomis, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, dėl to tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 335,13 Eur negautų pajamų, kurios apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

3.4. Teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 30 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) sudarytų 1 017,11 Eur. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 1 017,11 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vadinasi, ieškovė nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 27 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. sausio 27 d.), negali viršyti 1 017,11 Eur sumos. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 23,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas taikant sutartinę 27 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), ir 27 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 27 proc. metinę palūkanų normą, apskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.).

3.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (27 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Todėl teismas nusprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei skaičiavimo terminų, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negaliojanti. Ieškovės reikalavimas dėl 27 negautų pajamų (kompensuojamųjų palūkanų) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

3.6. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

3.7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat į tai, kad tenkintina apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisė 143,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo už akių dalį dėl 27 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d., priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės V. K. 27 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d.; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės V. K. 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 159,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Teismas , spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vadinasi, gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma. Ieškovės nuomone, jai turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos, t. y. ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 27,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 244,65 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesiejant su sutarties grafiku.

4.2. Ieškovės vertinimu, teismas sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja ieškovę įsivaizduoti, kad ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamų ir atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą ir nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai nėra logiška, kadangi teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei ieškovės teisėtų lūkesčių. Ji vis dar negali atgauti piniginių lėšų iš atsakovės ir perskolinti kitiems asmenims ir gauti iš to realių bei pagrįstų pajamų.

4.3. Ieškovei nesuprantama, kodėl teismas sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Ieškovės įsitikinimu, negalima negautų pajamų (nuostolių) sieti su sutarties termino pabaigos data, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueis, o atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau neatgaus atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, o atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudosis bei laivai disponuos, o ieškovė ir toliau neturės galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų.

4.4. Negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma ir (2) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju atveju ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos ir apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą, nei ieškovė faktiškai bus patyrusi.

5. Atsakovė V. K. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 punktus).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteistos 335,13 Eur negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo ir 23,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 335,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, ir 23,94 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

12. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

14. Lietuvos A. T. 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K 7 75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė V. K. 2018 m. liepos 27 d. su pradine kreditore AB „BnP Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-r5h4hcgs. 2020 m. sausio 14 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą patvirtina, kad Sutartis atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų pradinės kreditorės buvo nutraukta nuo 2020 m. sausio 30 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

16. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas šalys susitarė, kad 1 494,21 Eur paskola atsakovei suteikiama 54 mėn. laikotarpiui už 27 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą Sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti pradinė kreditorė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinė kreditorė (ir ieškovė) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), galėjo tikėtis gauti 27 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė pareikštu ieškiniu nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 27 proc. negautų pajamų nuo visos negrąžinto kredito sumos (1 244,65 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, taip pat 27 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojant už visą 1 244,65 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

18. Ieškovė pareikštu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 28 d.), iš viso už 364 dienas, paprašė priteisti fiksuotą 335,13 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 1 244,65 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (27,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 364 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 28 d.) galėjo tikėtis gauti 27 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. sausio 30 d. – 1 177,67 Eur, nuo 2020 m. vasario 28 d. – 1 156,09 Eur, nuo 2020 m. kovo 28 d. – 1 134,02 Eur, nuo 2020 m. balandžio 28 d. – 1 111,46 Eur, nuo 2020 m. gegužės 28 d. – 1 088,39 Eur, nuo 2020 m. birželio 28 d. – 1 064,80 Eur, nuo 2020 m. liepos 28 d. – 1 040,68 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 1 016,02 Eur, nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. – 990,80 Eur, nuo 2020 m. spalio 28 d. – 965,01 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 28 d. – 938,64 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 28 d. – 911,68 Eur. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 256,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 28 d.): 24,39 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. vasario 27 d. (28 d.) + 23,95 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (28 d.) + 26 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. (31 d.) + 24,67 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. (30 d.) + 24,96 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 27 d. (31 d.) + 23,63 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 28 d. iki 2020 m. liepos 27 d. (30 d.) + 23,86 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (31 d.) + 23,30 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 27 d. (31 d.) + 21,99 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 27 d. (30 d.) + 22,13 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (31 d.) + 20,83 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. (30 d.) + 20,91 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (31 d.).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 18 punkte aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista ir 16,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) (25 d.), apskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką nuo 2021 m. sausio 28 d. sudarė 884,11 Eur.

20. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas iš esmės taip pat kaip ir apeliacinės instancijos teismas apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Ieškovės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

21. Atsakovė V. K. ir pradinė kreditorė AB „BnP Finance“, sudarydamos 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2023 m. sausio 27 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradinei kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl akivaizdu, kad pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tik tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.

22. Nors ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, tačiau tokį ieškovės argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Į bylą pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė privalėjo sumokėti pradinei kreditorei. O ieškovei manant, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, ieškovė turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių didesnius, nei nustatyta, nuostolius, į bylą pateikta nebuvo. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad, iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų, ieškovė ir (arba) pradinė kreditorė buvo priverstos atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

23. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė, jeigu atsakovė iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

24. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas. Atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 27 proc. metinėmis palūkanomis.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (27 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

27. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, atlyginimą.

29. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovės priteistina 71 procentas patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 112,89 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2018 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-r5h4hcgs 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 27 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovės V. K. 1 244,65 Eur negrąžinto kredito, 85,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,27 Eur administravimo mokesčio; 256,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.) iki ieškinio parengimo dienos, 16,35 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) ir 27 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 27 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 27 d. – 1 198,78 Eur, nuo 2020 m. vasario 27 d. – 1 177,67 Eur, nuo 2020 m. kovo 27 d. – 1 156,09 Eur, nuo 2020 m. balandžio 27 d. – 1 134,02 Eur, nuo 2020 m. gegužės 27 d. – 1 111,46 Eur, nuo 2020 m. birželio 27 d. – 1 088,39 Eur, nuo 2020 m. liepos 27 d. – 1 064,80 Eur, nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 1 040,68 Eur, nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. – 1 016,02 Eur, nuo 2020 m. spalio 27 d. – 990,80 Eur, nuo 2020 m. lapkričio 27 d. – 965,01 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 27 d. – 938,64 Eur, nuo 2021 m. sausio 27 d. – 911,68 Eur, nuo 2021 m. vasario 27 d. – 884,11 Eur, nuo 2021 m. kovo 27 d. – 855,92 Eur, nuo 2021 m. balandžio 27 d. – 827,10 Eur, nuo 2021 m. gegužės 27 d. – 797,63 Eur, nuo 2021 m. birželio 27 d. 767,50 Eur, nuo 2021 m. liepos 27 d. 736,69 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 705,19 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. – 672,98 Eur, nuo 2021 m. spalio 27 d. – 640,04 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 27 d. – 606,36 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 27 d. – 571,92 Eur, nuo 2022 m. sausio 27 d. – 536,71 Eur, nuo 2022 m. vasario 27 d. – 500,71 Eur, nuo 2022 m. kovo 27 d. – 463,90 Eur, nuo 2022 m. balandžio 27 d. – 426,26 Eur, nuo 2022 m. gegužės 27 d. – 387,77 Eur, nuo 2022 m. birželio 27 d. – 348,42 Eur, nuo 2022 m. liepos 27 d. – 308,18 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 276,04 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. – 224,97 Eur, nuo 2022 m. spalio 27 d. – 181,95 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 27 d. – 137,97 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 27 d. – 93,00 Eur, nuo 2023 m. sausio 27 d. – 47,01 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 612,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė