- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-239-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15246-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ patikslintą ieškinį atsakovei T. B., tretiesiems asmenims viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, bei atsakovės T. B. priešieškinį ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Totorių 18“, tretiesiems asmenims V. B., S. B., viešajai įstaigai „Endive“, uždarajai akcinei bendrovei „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Totorių 18“ patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ ar kitam ieškovės parinktam rangovui vykdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, įskaitant šio daugiabučio namo šiaurinės sienos apšiltinimo, tinkavimo ir dažymo darbus, jų metu ant esamo šios sienos šiltinamojo sluoksnio tinko uždedant ne storesnę, kaip 10 cm šiltinamąją medžiagą, ir ant jos ne storesnį, kaip 2 cm tinko ir dažų sluoksnį; neuždengiant prie šios sienos esančių lietaus nuotekų surinkimo vamzdžio ir trapo ar kitaip nesutrukdant lietaus nuotekų sutekėjimui į juos; permontuojant ant šios sienos esantį dujų vamzdį, toje vietoje, kur ji ribojasi su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mūrinio priestato pietine siena, dujų vamzdį montuojant virš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo kraigo.
2. Teisme 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl patikslinto ieškinio atsisakymo, nes ieškovė įgyvendino pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto sprendinius, šio pastato šiaurinė siena apšiltinant 10 cm šiltinamąja medžiaga, nutinkuojant ir nudažant. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovė pažymėjo, kad ieškovei pavyko įgyvendinti pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto šiaurinės sienos apšiltinimo sprendinius išimtinai dėl šios civilinės bylos užvedimo ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, kas itin svarbu pagal CPK 94 straipsnio nuostatas, vertinant ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Atsiliepimas
3. Teisme 2020 m. lapkričio 16 d. gautame atsiliepime į atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodė, kad atsakovės prašymas priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Ieškovė ieškinio atsisakė todėl, kad vykstant bylinėjimosi procesui atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. nustojo trukdyti vykdyti ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbus, todėl jie atlikti. Ieškinio atsisakymas šiuo atveju prilygintinas sprendimui, priimtam ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, kad projekto sprendiniai dėl daugiabučio namo šiaurinės sienos apšiltinimo buvo pakeisti iki bylos iškėlimo (ieškinys teisme 2019-09-17 gautas ir priimtas 2019-09-19 teisėjo rezoliucija). Pažymėjo, jog tai, kad ieškovė dėl finansinių priežasčių 2020 m. rugsėjo 25 d. apskritai atsisakė ant daugiabučio namo šiaurinės sienos pertvarkyti dujų vamzdyną, nėra pagrindu daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu būtų pasitvirtinę kaip pagrįsti atsakovės argumentai dėl dujų vamzdyno, nes atsakovės teikti argumentai ir ESO raštai yra dėl projekto 0 laidos dujofikavimo sprendinių, kurie dar 2019 m. rugsėjo mėn. projekto A laida buvo pakeisti į dujų vamzdžio iškėlimą virš tarpo tarp pastatų ir pateikti į bylą. Ieškovė iki šios civilinės bylos iškėlimo, nors ir neprivalėjo, tačiau atsižvelgė į atsakovės pageidavimus ir geranoriškai pakeitė 2018 m. lapkričio mėn. projekto 0 laidos sprendinius dėl daugiabučio namo šiaurinės sienos apšiltinimo ir dujų vamzdžio atitraukimo, kiek tai buvo įmanoma nenukrypstant nuo minimalių daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) keliamų reikalavimų, išleisdamas 2019 m. rugsėjo mėn. projekto A laidą. Tačiau viso bylos nagrinėjimo metu atsakovės iš esmės netenkino jokių daugiabučio namo šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbų vykdymas, todėl ji nepagrįstai ėmėsi ieškovei trukdyti juos atlikti, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė teikė teismui pačius įvairiausius argumentus, tokius kaip, apšiltinus sieną į išorę neatsidarys jos vonios langas, atsakovė negalės vaikščioti tarpe tarp pastatų, be to, ėmėsi nesąžiningų veiksmų dirbtinai atitraukdama lietvamzdį nuo gyvenamojo namo priestato, apklijuodama gyvenamojo namo priestato sieną putplasčio luitais, statydama įvairias konstrukcijas, trukdančias vykdyti darbus. Tačiau tęsiantis bylinėjimuisi teisme, atsakovė nustotojo trukdyti ieškovei vykdyti darbus ir atsisakė priešieškinio, todėl turėtų pati prisiimti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, prašo netenkinti atsakovės prašymo, kuriuo prašoma priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Šalies argumentai
4. Atsakovė priešieškiniu prašė uždrausti ieškovei kartu su statybos darbus vykdančia UAB „EDS projektai“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal 2018 m. UAB „Statybos projektai“, parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą.
5. Atsakovė pareiškime dėl priešieškinio atsisakymo prašė priteisti atsakovei iš ieškovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir už žyminį mokestį 75 Eur. Pareiškime nurodė, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dėl to, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apšiltinimo darbus ji atliko ne pagal kreipimosi į teismą metu paruoštą 0 laidos projektą ir kad pati bylinėjimosi metu pakeitė į A laidos projektą, negavo jokių suderinimų dėl ant ginčo sienos komunikacinių laidų bei dujų vamzdžio vietos pakeitimo, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos atsisakant ieškovei ieškinio reikalavimo negali būti priteistos, nes toks prašymo patenkinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes visos nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą nebendradarbiavo su atsakove, nederino su ja projekto ir kreipėsi į teismą vadovaudamasis projektu (laida 0), kurį pati bylos nagrinėjimo metu keitė savo iniciatyva, žinodama, jog 0 laidos projektas tikrai pažeidžia atsakovės T. B. teises.
6. Atsakovė teismui 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą dėl papildomų išlaidų atsakovei priteisimo, prašė papildomai priteisti iš ieškovės 700 Eur už eksperto N. B. 2020 m. sausio 13 d. specialisto išvadą. Nurodė, kad ekspertas N. B. vadovavosi ieškovės pateiktu į bylą techniniu darbo projektu 0 laida, kuris vėliau ieškovės bylos nagrinėjimo metu buvo pakeista į A laidą ir pagal kurią bylos nagrinėjimo metu įvykdytas gyvenamojo namo sienos apšiltinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė: 1) priimti ieškovės DNSB „Totorių 18“ atsisakymą nuo patikslinto ieškinio atsakovei T. B., tretiesiems asmenims VšĮ „Endive“, UAB „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus; 2) priimti atsakovės T. B. atsisakymą nuo priešieškinio ieškovei DNSB „Totorių 18“, tretiesiems asmenims V. B., S. B., VšĮ „Endive“, UAB „EDS projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbus; 3) civilinę bylą Nr. e2-311-920/2020 nutraukti; 4) priteisti iš atsakovės T. B., ieškovės DNSB „Totorių 18“ naudai 3493 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės T. B. ieškovei DNSB „Totorių 18“ 3 493 Eur bylinėjimosi išlaidų, esmine aplinkybe pripažino, kad ieškovei pavyko įgyvendinti pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto šiaurinės sienos apšiltinimo sprendinius dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias pritaikius bylinėjimosi proceso metu atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. nustojo trukdyti vykdyti ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir šie darbai buvo atlikti.
9. Teismas vertino aplinkybę, kad 0 laidos projektas buvo pakeistas į projekto A laidą, pakeičiant projekto sprendinius dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančios sienos apšiltinimo nuo 250 mm iki 100 mm mineralinės vatos sluoksnio. Vertindamas šią aplinkybę, kurią atsakovė laiko itin reikšminga, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė kartu su 2019-10-01 atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pateikė 2019-09-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, kuriame atsakovės sūnui, trečiajam asmeniui S. B. buvo nurodyta, kad yra išleista projekto A laida ir pakeisti projekto sprendiniai dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančios sienos apšiltinimo. Projekto A laidoje numatyta sieną šiltinti 100 mm mineralinės vatos sluoksniu. Pažymėjo, kad ieškinys teisme gautas 2019-09-16, atsakovės atsiliepimas į ieškinį gautas 2019-10-07, t.y. jau po nurodyto atsakovės atskirojo skundo pateikimo.
10. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl dujofikavimo projekto įgyvendinimo, pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovės teikti argumentai ir ESO raštai yra dėl projekto 0 laidos dujofikavimo sprendinių, kurie dar 2019 m. rugsėjo mėn. projekto A laida buvo pakeisti į dujų vamzdžio iškėlimą virš tarpo tarp pastatų ir pateikti į bylą, apie tai 2019-09-17 įrašyta statybos darbų žurnale, šis dujofikavimo projektas buvo suderintas su ESO. Be to, pažymėjo, kad ieškovės teigimu, ji dėl finansinių priežasčių 2020-09-25 apskritai atsisakė ant daugiabučio namo šiaurinės sienos pertvarkyti dujų vamzdyną, o tai nėra pagrindu daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu būtų pasitvirtinę kaip pagrįsti atsakovės argumentai dėl dujų vamzdyno.
11. Teismas vertino, kad žinodama apie pakeistus projekto sprendinius, kurie galiausiai ir buvo ieškovės įgyvendinti, atsakovė nekoregavo savo pozicijos, kuria nesutiko su ieškovei reikalingų darbų atlikimu bei tęsė ginčą šioje byloje. Todėl teismas pripažino pagrįstomis ieškovės 2020-11-16 atsiliepime į atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodomas aplinkybes, kad žinodama apie A laidos išleidime nurodytas aplinkybes dėl 10 cm šiltinamosios medžiagos sluoksnio pritvirtinimo, atsakovė teikė 2019-10-01 atskirąjį skundą, 2019-10-07 atsiliepimą į ieškinį, 2019-10-21 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019-10-29 atskirąjį skundą, 2019-11-04 tripliką, 2020-01-17 priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, iš esmės juose nurodydama, kad ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinė siena negali būti šiltinama, nes sumažės tarpas tarp pastatų. Atitinkamai tai sąlygojo būtinybę ieškovei teikti į bylą papildomus procesinius dokumentus, t.y. 2019-10-18 atsiliepimą į atskirąjį skundą, 2019-10-23 atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019-11-14 atsiliepimą į atskirąjį skundą, 2020-02-10 atsiliepimą į priešieškinį, kitus procesinius dokumentus ir būti atstovaujamai advokato bylos nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymą dėl 3 493 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas tenkino, kaip pagrįstą, atsakovės prašymą dėl 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė T. B. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį dalyje dėl 3 493 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės priteisimo ir šioje dalyje ieškovės prašymą atmesti; 2) priteisti atsakovei T. B. pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas 2 500 Eur už advokato paslaugas ir 700 Eur, kurie buvo sumokėti ekspertui N. B. už teismui pateiktą Specialisto išvadą bei 75 Eur žyminio mokesčio; 3) priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas išlaidų priteisimo klausimą, visiškai nesigilino į byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įvykdytos renovacijos, nenagrinėjo aplinkybių, kodėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos renovacija nebuvo vykdoma pagal tą projektą, dėl kurio į teismą kreipėsi ieškovė ir kodėl šiaurinės sienos renovacijos darbus neatlikus pilnai, ieškovė jau atsisakė savo patikslinto ieškinio reikalavimų.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į byloje pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2020-07-21 atsiliepimo dalyje ii) dėl apšiltinamojo sluoksnio nurodytas aplinkybes, jog statinio projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, apšiltinimo sluoksnis numatytas ant pastato ((duomenys neskelbtini)) kadastrinėje byloje nurodytų pastato sienų, todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai, nuslėpusi, jog šiaurinė pastato siena jau anksčiau yra savavališkai apšiltinta.
12.3. Teismas neįvertino, jog byloje pateikti minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu ištaisė visas padarytas klaidas dėl gyvenamojo namo šiaurinės sienos apšiltinimo.
12.4. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė dėl finansinių priežasčių 2020-09-25 apskritai atsisakė ant daugiabučio namo šiaurinės sienos pertvarkyti dujų vamzdyną ir kad ši šiaurinė siena neturi būti šiltinama ir kad šią poziciją atsakovė palaikė, prieštarauja pačios ieškovės ir jos atstovo aiškinimams bei ESO išvadoms.
12.5. Teismas taip pat visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog pati ieškovė pilnai neįvykdė ir kitų darbų, dėl kurių kreipėsi į teismą, tik dėl savo kaltės ir šių reikalavimų vėliau atsisakė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės T. B. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei DNSB „Totorių 18“ 250 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė atskirajame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui teiktame 2020-11-12 pareiškime dėl priešieškinio atsisakymo, dėl kurių pagrįstumo teismas skundžiama nutartimi išsamiai pasisakė, tinkamai įvertinęs iki ieškinio ir priešieškinio atsisakymo vykusią proceso eigą ir šalių elgesį procese, todėl teismo nutartis neturėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
13.2. Ieškovė (ar jos atstovas) niekada nepripažino, kad daugiabučio namo šiaurinė siena (dėl kurios apšiltinimo šioje byloje buvo kilęs ginčas) būtų buvusi apšiltinta savavališkai. Tokios aplinkybės nenurodė ir atsakovė. 2019-10-07 atsiliepimo į ieškinį 5 p. atsakovė nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinė siena jau buvo apšiltinta 10 cm storio šiltinamąja medžiaga prieš 5-7 metus, todėl prieštaravo jos papildomam apšiltinimui. Tai, kad daugiabučio namo šiaurinė siena anksčiau buvo apšiltinta 10 cm storio šiltinamąja medžiaga, ieškovė 2019-10-14 dublike pripažino ir nurodė argumentus, dėl ko ji turi būti papildomai apšiltinama 10 cm.
13.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji ne kartą kreipėsi į ieškovės pirmininką, prašydama leisti susipažinti su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu, tačiau projektas jai nebuvo pateiktas susipažinti. Taip pat atskirojo skundo 10 p. nurodoma, kad projektas buvo pateiktas į bylą tik atsakovės atstovei pareikalavus. Vis dėlto, kaip buvo nurodyta ieškovės 2019-10-14 dublike ir kaip tą patvirtina kartu su dubliku pateiktas atsakovės atstovui siųstas 2019-08-20 elektroninis laiškas prie kurio pridėti projekto 0 laidos brėžiniai, atsakovei projektas buvo pateiktas.
13.4. Atsakovė atskirojo skundo 4, 10, 11, 13, 14 p. bando klaidinti teismą, kad ieškovė neva tai bylos nagrinėjimo metu sutiko sumažinti šiaurinės sienos apšiltinimo sluoksnį, tuo bandydama pagrįsti, kad ji bylinėjosi pagrįstai, tačiau ieškovė geranoriškai, atsižvelgdama į atsakovės pageidavimus, o ne dėl to, kad pagal teisės aktų reikalavimus būtų privalėjusi tai daryti, apšiltinimo sluoksnį sumažino iki 10 cm ir tai padarė iki bylos iškėlimo.
13.5. Atsakovė teikdama 2019-10-01 atskirąjį skundą neabejotinai žinojo apie daugiabučio namo šiaurinės sienos šiltinimo sluoksnio sumažinimą iki 10 cm, tačiau tolimesnis jos procesinis elgesys aiškiai rodė, kad ji su tuo nesutiko: atsakovė teikė byloje ne tik 2019-10-01 atskirąjį skundą, bet ir 2019-10-07 atsiliepimą į ieškinį, 2019-10-21 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019-10-29 atskirąjį skundą , 2019-11-04 tripliką, 2020-01-17 priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, juose prieštaraudama, kad ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinė siena būtų šiltinama, motyvuodama tuo, kad sumažės tarpas tarp pastatų.
13.6. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu būtų pasitvirtinę kaip pagrįsti bendro pobūdžio antraeiliai atsakovės argumentai dėl dujų vamzdyno, t.y. kad galutinius dujofikavimo sprendinius sąlygojo ne ieškovės finansai, o atsakovės procesinis elgesys šioje byloje. Šiuo aspektu atsakovė atskirojo skundo 19 p. klaidingai teigia, kad visi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai finansuojami iš ES lėšų, nes, kaip patvirtina byloje esanti 2018-05-22 paramos sutarties 2.6.5 p., iš Valstybės paramos lėšų kompensuojama 30 proc. lėšų, todėl daugiabučio namo būtų savininkams visais atvejais svarbu protingas taupymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovės T. B. priteista 3 493 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės DNSB „Totorių 18“ naudai, netenkinant atsakovės prašymo – priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias pritaikius bylinėjimosi proceso metu atsakovė 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. nustojo trukdyti vykdyti ieškovės administruojamo daugiabučio namo šiaurinės sienos atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir šie darbai buvo atlikti. Atsakovės teigimu, yra priešingai – pati ieškovė pilnai neįvykdė ir kitų darbų, dėl kurių kreipėsi į teismą, tik dėl savo kaltės ir šių reikalavimų vėliau atsisakė.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (ne)teisėtumo
16. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovė, kurios ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
17. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
19. Iš byloje pateikto atsakovės priešieškinio matyti, kad atsakovės interesas nuo ginčo su ieškove pradžios buvo uždrausti ieškovei kartu su statybos darbus vykdančia UAB „EDS projektai“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal 2018 m. UAB „Statybos projektai“, parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Tuo tarpu ieškovės interesas buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal 2018 m. UAB „Statybos projektai“, parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės DNSB „Totorių 18“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei T. B. pačiai ar per trečiuosius asmenis S. B. ir (ar) V. B. arba kitus asmenis trukdyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus vykdančiam trečiajam asmeniui UAB „EDS projektai“ pastatyti pastolius prie šiaurinės gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), sienos, kuri ribojasi su teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančia valstybine žeme. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš byloje 2020 m. lapkričio 11 d. pateikto ieškovės atsisakymo nuo ieškinio matyti, kad ieškovė ieškinio atsisakė, nes pavyko įgyvendinti pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto šiaurinės sienos apšiltinimo sprendinius. Tuo tarpu atsakovė pareiškime dėl priešieškinio atsisakymo nurodė, kad priešieškinio atsisako, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu įvykdė šiaurinės sienos, kuri ir buvo ginčo objektas su atsakove, apšiltinimą, bei tai įvykdė atsižvelgiant į tuos argumentus, dėl kurių ir kilo ginčas su atsakove, nekeitė ant šiaurinės sienos įrengtų komunikacijos tinklų ir dujų vamzdžio.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dalyko ir ieškovė atsisakė ieškinio, o atsakovė priešieškinio todėl, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu įvykdė šiaurinės sienos, kuri ir buvo ginčo objektas su atsakove, apšiltinimą, tai patvirtina ir pati atsakovė pareiškime dėl priešieškinio atsisakymo, o ne vien todėl, jog ieškovė nekeitė ant šiaurinės sienos įrengtų komunikacijos tinklų ir dujų vamzdžio.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įvykdytos renovacijos, nenagrinėjo aplinkybių, kodėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos renovacija nebuvo vykdoma pagal tą projektą, dėl kurio į teismą kreipėsi ieškovė ir kodėl šiaurinės sienos renovacijos darbus neatlikus pilnai, ieškovė atsisakė savo patikslinto ieškinio reikalavimų.
22. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad 0 laidos projektas buvo pakeistas į projekto A laidą, pakeičiant projekto sprendinius dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančios sienos apšiltinimo nuo 250 mm iki 100 mm mineralinės vatos sluoksnio. Vertindamas šią aplinkybę, kurią atsakovė laiko itin reikšminga, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė kartu su 2019-10-01 atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui pateikė 2019-09-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, kuriame atsakovės sūnui, trečiajam asmeniui S. B. buvo nurodyta, kad yra išleista projekto A laida ir pakeisti projekto sprendiniai dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančios sienos apšiltinimo. Projekto A laidoje numatyta sieną šiltinti 100 mm mineralinės vatos sluoksniu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys teisme gautas 2019-09-16, atsakovės atsiliepimas į ieškinį gautas 2019-10-07, t. y. jau po nurodyto atsakovės atskirojo skundo pateikimo. Be to, teisme 2019-10-14 gautame dublike ieškovė taip pat nurodė aplinkybę, kad atsakovei yra žinoma apie projekto A laidos išleidimą, pagal kurį daugiabučio namo siena bus šiltinama 10 cm storio medžiaga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo įvykdytos renovacijos, nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu ištaisė visas padarytas klaidas dėl gyvenamojo namo šiaurinės sienos apšiltinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog 0 laidos projektas buvo pakeistas į projekto A laidą, pakeičiant projekto sprendinius dėl pastato (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje esančios sienos apšiltinimo nuo 250 mm iki 100 mm mineralinės vatos sluoksnio, apie kurio pakeitimą, kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovei buvo žinoma, bei tai, kad ieškovė dėl finansinių priežasčių 2020 m. rugsėjo 25 d. atsisakė ant daugiabučio namo šiaurinės sienos pertvarkyti dujų vamzdyną, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu, kaip teigia atsakovė, ištaisė visas padarytas klaidas dėl gyvenamojo namo šiaurinės sienos apšiltinimo. Šiuos atsakovės argumentus taip pat paneigia pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės, jog atsakovė žinodama apie pakeistus projekto sprendinius, kurie galiausiai ir buvo ieškovės įgyvendinti, nekoregavo savo pozicijos, kuria nesutiko su ieškovei reikalingų darbų atlikimu bei tęsė ginčą šioje byloje.
24. Atsakovė atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog pati ieškovė pilnai neįvykdė ir kitų darbų, dėl kurių kreipėsi į teismą, tik dėl savo kaltės ir šių reikalavimų vėliau atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus taip pat laiko nepagrįstais, kadangi iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl dujofikavimo projekto įgyvendinimo, pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovės teikti argumentai ir ESO raštai yra dėl projekto 0 laidos dujofikavimo sprendinių, kurie dar 2019 m. rugsėjo mėn. projekto A laida buvo pakeisti į dujų vamzdžio iškėlimą virš tarpo tarp pastatų ir pateikti į bylą, apie tai 2019-09-17 įrašyta statybos darbų žurnale, šis dujofikavimo projektas buvo suderintas su ESO. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad ieškovė dėl finansinių priežasčių 2020 m. rugsėjo 25 d. atsisakė ant daugiabučio namo šiaurinės sienos pertvarkyti dujų vamzdyną, ir tai nėra pagrindu daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu būtų pasitvirtinę kaip pagrįsti atsakovės argumentai dėl dujų vamzdyno.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė žinodama apie A laidos išleidime nurodytas aplinkybes dėl 10 cm šiltinamosios medžiagos sluoksnio pritvirtinimo, vis tiek teikė 2019-10-01 atskirąjį skundą, 2019-10-07 atsiliepimą į ieškinį, 2019-10-21 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019-10-29 atskirąjį skundą, 2019-11-04 tripliką, 2020-01-17 priešieškinį, kitus procesinius dokumentus. Atitinkamai tai sąlygojo būtinybę ieškovei teikti į bylą procesinius dokumentus ir būti atstovaujamai advokato bylos nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų.
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarties dalį, kuria išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl šios skundžiamos nutarties dalies atmestinas – t. y. ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Ieškovė DNSB „Totorių 18“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovės ieškovei 250 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikė įrodymus patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2020 m. gruodžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr.12/11-1 už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą 250 Eur sumai, AB SEB bankas 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymą 250 Eur sumai.
29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
30. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 punktas). Ieškovė DNSB „Totorių 18“ už teisines paslaugas sumokėjo 2020 m. gruodžio mėn., todėl pagal Rekomendacijas yra taikomas 2020 m. II ketvirtis (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus priteistino dydžio (t. y. 559,40 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
31. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti atsakovės T. B. atskirąjį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės T. B. priteista 3 493 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ naudai, netenkinant atsakovės prašymo – priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės T. B. ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Totorių 18“ naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.