Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-21 · Administracinė byla Nr. A-444-2177-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-3444-244/2011Sprendimas · 2011-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. P-624-132-14Nutartis · 2014-12-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
A-444-2177-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01263-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Advokatai
Virgilijus Kaupas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-2177/2011Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01263-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ atstovams Vidui Ragui, Arvydui Buinevičiui ir advokatui Virgilijui Kaupui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei Ivonai Šuškevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „MK investicija“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) prašymu (T 1, b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 221 357,78 Lt (du šimtus dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 78 centus) tiesioginių nuostolių; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 13 050 000 Lt (trylika milijonų penkiasdešimt tūkstančių litų) netiesioginių nuostolių; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) veiksmų, nepagrįsto Statybos leidimo galiojimo sustabdymo patyrė nuostolius, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsniu, 6.271 straipsniu, pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, yra visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei taikyti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų paaiškino, kad pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą Statybos leidimą bei projektinius dokumentus turėjo būti pastatytas 4 485 kv.m. bendro ploto daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele nuomos teise (2005 m. sausio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2005-18 pagrindu, pagal kurią 0,2492 ha žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Mūsų knyga“) valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Investicinis projektas). Tuo tikslu 2006 m. liepos 31 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 06-07-31-1 dėl senų pastatų nugriovimo, atraminės sienutės įrengimo, o 2006 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 06-10-23-1 dėl visų bendrastatybinių darbų, pagal kurią visi projekto darbai turėjo būti baigti 2008 m. liepos mėn., tačiau įrengimo darbai, vėliau ir bendrastatybiniai darbai buvo sustabdyti Inspekcijai 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašius statybos sustabdymo aktą Nr. 2 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas). Investicinio projekto įgyvendinimui (pastatymui ir pardavimui) buvo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis: 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartis Nr. 06-058904-1N/06-058906-IN, pagal kurią buvo suteiktas kreditas projekto finansavimui ir buvo mokamos palūkanos kredito įstaigai; 2006 m. spalio 9 d. sutartis Nr. 2006/10/9 dėl statomo pastato darbų patikrų atlikimo (techninė priežiūra); 2006 m. balandžio 25 d. archeologinių tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 04/25 dėl archeologinių tyrimų statomame sklype atlikimo; 2006 m. liepos 26 d. sutartis Nr. NAS-060726-01 dėl daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele projekto 3D eksterjero vizualizacijos parengimo; 2006 m. gegužės 17 d. sutartis dėl gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele pirkėjų paieškos. Inspekcijai Statybos sustabdymo aktu sustabdžius 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/528/06-0430 (toliau – ir Statybos leidimas) galiojimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. visi statybos darbai, kitų sutarčių įgyvendinimas, pirkėjų paieška sustojo neribotam laikui. Tik po galutinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. liepos 18 d. nutarties – priėmimo Inspekcija 2008 m. rugsėjo 1 d. davė leidimą tęsti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos priežastys lėmė, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele investicinis projektas nebuvo įgyvendintas, kaip buvo numatyta, t. y. 2008 m. liepos mėnesį, dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų, t. y. nepagrįsto Statybos leidimo galiojimo sustabdymo. Dėl šių veiksmų viso projekto užbaigimas nusikėlė metams laiko, t. y. į 2009 m. III ketvirtį, o tai lėmė, kad visas investicinis projektas galėjo būti baigtas tik 2009 m. III ketvirtį. Nurodytos aplinkybės bei neteisėti Inspekcijos veiksmai sąlygojo tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atsiradimą, kurie privalo būti atlyginti, remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas, remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu bei LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, nurodė, kad Inspekcijos veiksmai, teismine tvarka ginčijant Statybos leidimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nebuvo pagrindo ginčyti Statybos leidimą teismine tvarka. Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, pradėjusi techninių projektų trūkumų šalinimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi bei 6 dalies 6 punktu ir 11 punktu, pirmiausiai privalėjo reikalauti statytojo pašalinti statinio projekto trūkumus, o kreiptis į teismą gali tik po to, kai statytojas laiku nepašalina reikalavimo ištaisyti statinio projekto trūkumų. Be to, Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi senaties terminą dėl nesvarbių priežasčių.

Dėl statybos leidimo galiojimo paaiškino, kad sprendžiant valdžios institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo klausimą būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjo nuomone, CK 6.271 straipsnio prasme Inspekcijos darbuotojų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai yra nustatomi ne tik Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimai, bet kai nustatomi ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimai, susiję su Inspekcijos darbuotojų priimamų individualių sprendimų nepagrįstumu, pasireiškiančiu neobjektyviu, šališku, nevisapusišku tiriamo dalyko aplinkybių ištyrimu ir panašiai. Pažymėjo, kad nors Inspekcija teisėtai inicijavo vykdomos statybos (duomenys neskelbtini) statybos dokumentų patikrinimą, tačiau buvo netinkamai realizuotos Statybos įstatyme nustatytos Inspekcijos teisės, Inspekcijos darbuotojai savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko buvo nepagrįstai teisme ginčytas Statybos leidimas bei priimtas Statybos sustabdymo aktas, todėl, pareiškėjos nuomone, Inspekcijos darbuotojai, inicijavę teisminį Statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ginčą bei surašę Statybos sustabdymo aktą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pažeidimai pasireiškė šiais veiksmais: (i) netinkamas Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytų teisių realizavimas – t. y. neadekvačios priemonės pažeidimų pašalinimui pasirinkimas; (ii) teisės kreiptis į teismą realizavimas dėl nesvarbių priežasčių praleidus terminą kreiptis į teismą ginčyti Statybos leidimą; (iii) Statybos sustabdymo akto surašymas esant neteisėtam pagrindui – nepagrįstai inicijuotam teisminiam Statybos leidimo galiojimo ginčijimui; (iv) Inspekcijos darbuotojų veiksmai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų – netinkamas Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatų taikymas, priimti sprendimai – Statybos leidimo ginčijimas, Statybos sustabdymo akto surašymas, jų mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitiko būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, neproporcingai pažeidė statytojo teises.

Teigė, kad dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų bendrovė patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nurodė, kad patyrė 221 357,78 Lt tiesioginių nuostolių: (i) 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d. (nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. Statybos sustabdymo akto Nr. 2 surašymo iki LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutarties priėmimo). 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) iš viso buvo suteiktas 12 375 000 Lt kreditas, iš kurio 9 980 000 Lt suma buvo skirta investicinio projekto (duomenys neskelbtini), įgyvendinimui (Kredito sutarties 2.3.2., 2.3.3. punktai). Pagal 2008 m. spalio 10 d. banko AB „Swedbank“ pažymą Nr. SR-23534 ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d. iš viso buvo priskaičiuota ir sumokėta 224 980,15 Lt palūkanų. Kadangi objekto finansavimui skirta kredito dalis sudaro 80,65 proc. viso kredito, tai atitinkamai sumokėtų palūkanų dalis už 9 980 000 Lt kreditą per nurodytą laikotarpį sudaro 181 446,49 Lt. Inspekcijai nepagrįstai sustabdžius Statybos leidimo galiojimą, visą laikotarpį, kai buvo nevykdomi statybos darbai, reikėjo mokėti kredito įstaigai palūkanas, kurios pripažįstamos patirtais tiesioginiais nuostoliais; (ii) 11 048 Lt sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo liudijimą Nr. 016864 laikotarpiu nuo 2006 lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. Pagal draudimo liudijimą buvo apdraustas statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele, esantis (duomenys neskelbtini), bei medžiagos ir darbas, todėl neteisėtų statybų sustabdymo ir teisminio ginčo laikotarpiu sumokėtos draudimo įmokos yra tiesioginiai nuostoliai, priteistini iš atsakovo; (iii) 28 863,29 Lt už teisininkų paslaugas teisminiame ginče su Inspekcija – siekiant apsiginti nuo nepagrįsto Inspekcijos reikalavimo dėl Statybos leidimo panaikinimo, Statybos sustabdymo akto surašymo profesionalūs teisininkai teikė teisinę pagalbą.

Dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) pareiškėjui sudaro 13 050 000 Lt. Siekiant nustatyti patirtų netiesioginių nuostolių dydį, pareiškėjo užsakymu buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele išplėstinė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Šio vertinimo tikslas buvo pristatyti ir įvertinti turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 2009 m. III ketvirčiui ir nustatyti turto vertės pokytį, lyginant su 2008 m. III ketvirčiu. Vertinimas buvo atliktas su prielaida, kad vertinamas turtas būtų buvęs pastatytas 2008 m. III ketvirtį arba 2009 m. III ketvirtį. Atlikus vertinimą, buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požeminiu požemine automobilių stovėjimo aikštele sąlyginė rinkos vertė 2008 m. III ketvirtį būtų buvusi 41 890 000 Lt, o 2009 m. III ketvirtį – 28 840 000 Lt. Netiesioginiai nuostoliai priteistini, nes: (i) negautos pajamos buvo numatytos, planuotos iš anksto gauti ir tai įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su Investicinio projekto įgyvendinimu (techniniai statybos dokumentai, sutartys su trečiaisiais asmenimis) bei tai, kad buvo pradėti statybos darbai; (ii) numatytas pajamas tikėtasi gauti pagrįstai, ką įrodo pateikiama turto vertinimo ataskaita; (iii) pajamos buvo negautos dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų.

Atsižvelgdamas į CK 6.247 straipsnį, pareiškėjas nurodė, kad tarp neteisėtų Inspekcijos veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys – būtent vien tik Inspekcijos neteisėti veiksmai lėmė statybos darbų sustabdymą metams bei negalėjimą baigti statyti objekto bei jo parduoti rinkos kainomis, kurios buvo 2008 m. III ketvirtį. Atkreipė dėmesį į tai, kad visas Investicinis projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar iki teisminių ginčų pradžios ir statybų sustabdymo. Tai įrodo faktai, jog statybų vykdymui buvo gautas kreditas, sudarytos rangos sutartys su rangovu, kitos sutartys, pradėta vykdyti būsimų pirkėjų paieška ir vien tik neteisėti Inspekcijos veiksmai sąlygojo nuostolių (tiesioginių, netiesioginių) atsiradimą, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į prašymą (T 2, b. l. 17–26) teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl Inspekcijos veiksmų paaiškino, kad Statybos leidime nurodytas statybos objektas – ypatingas, tačiau, kaip numatyta Statytos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, rengiant pastato projektą, konstruktorius J. M. statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo kvalifikacijos atestato neturėjo, nes jo atestatas Nr. 1734 2002 m. gegužės 30 d. panaikintas trims metams, t. y. iki 2005 m. gegužės 30 d., panaikinimo priežastis – Ledo rūmų Vilniuje griūtis. Nurodė, kad Inspekcijos viršininko 2007 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 7 buvo sudaryta Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų tankiai užstatytose teritorijose statomų ir greta jų naudojamų statinių patikrinimo komisija (toliau – ir Komisija). 2007 m. liepos 23 d. Komisijos posėdyje buvo pateiktas 2007 m. birželio 21 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. 146-2007-1. Komisija, įvertinusi jame nurodytus pažeidimus, nutarė sustabdyti objekto (duomenys neskelbtini), statybą, pareikalaujant parengti statinio techninį projektą pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus ir pateikti Nuolatinei statybos komisijai (toliau – ir NSK) jį patikrinti. Inspekcija, privalėdama pašalinti nustatytus Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalimi, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2007 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą Nr. 7.9-527 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/528/06-0430 panaikinimo“ ir prašymą Nr. 7.9-528 „Dėl praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinimo“. Inspekcija, teisėtai vadovaudamasi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 9.2 punktu, surašė 2007 m. rugpjūčio 14 d. Statybos sustabdymo aktą, kuriuo pareikalavo tuojau pat sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Inspekcija 2010 m. gegužės 19 d. atliko statomo pastato (duomenys neskelbtini), fotofiksaciją. Iš pateiktų fotonuotraukų buvo matyti, kad atlikti statybos darbai yra susiję su saugomo statinio gynybine siena G235K4: gynybinės sienos dalis užbetonuota, įrengiant pastato (duomenys neskelbtini), rūsio monolitinę gelžbetoninę sieną (nebuvo užtikrintas gynybinės sienos dalies autentiškumo išsaugojimas). Statomo pastato rūsio sienos viršutinė dalis yra gynybinės sienos dalis, kuri yra ir rūsio vidaus interjero elementas, rūsio monolitinė gelžbetoninė perdanga vietomis užbetonuota ant gynybinės sienos akmenų, tarpų tarp rūsio perdangos ir gynybinės sienos nėra. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2008 m. vasario 14 d. Projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 23-Kd/l/2008 „Dėl atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), ašyje „11“ tarp ašių „A-F“ įrengimo, būtinos neigiamam poveikiui pastatui (duomenys neskelbtini) išvengti, projektinių sprendinių“ konstatavo, kad keičiami projektiniai sprendiniai, kurie neužtikrina gynybinės sienos ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Atsakovo nuomone, atlikti minėti statybos darbai yra susiję su ypatingu statiniu – gynybine siena, todėl rengiant statinio projektą šiems darbams atlikti privaloma laikytis Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos NSK, patikrinusi minėto statinio techninį projektą, 2006 m. balandžio 12 d. – 2006 m. balandžio 13 d. protokolu Nr. 12 rekomendavo išduoti statybos leidimą, tačiau Inspekcijos nuomone, NSK neįvertino aukščiau paminėtų padarytų pažeidimų rengiant techninį projektą, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos. Po NSK priimto sprendimo (2008 m. birželio 11 d. – 2008 m. birželio 12 d. protokolo Nr. 1-24-58) išduoti statybos leidimą, savivaldybės administracijos direktoriaus statybos leidimas nebuvo išduotas, kaip to reikalavo tuo metu galiojusi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. (11.13)2-334 „Dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini)“ informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad „Departamento direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Į-524 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo atlikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą“ sudaryta komisija atliko patikrinimą dėl derintų teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų sklype (duomenys neskelbtini) ir paprašė „teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių savavališkai statybai pašalinti (t. y. sustabdyti statinio statybą, pareikalauti iš statybos dalyvių pašalinti nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir pan.).“ Pažymėjo, kad Inspekcijos nuomonė „išdėstyta 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 7.9-1140 <...>, šiuo konkrečiu atveju statytojas privalėjo gauti naują statybos leidimą“. Pažymėjo, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pačių pareiškėjų veiksmai. Nurodė, kad UAB „Mūsų knyga“ gavo statybos leidimą pagal parengtą statinio techninį projektą, pažeidžiant Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ar UAB „Mūsų knyga“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas statinio techninis projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, ir ar jų pačių (UAB „Mūsų knyga“) veikimas ar neveikimas nepaveikė žalos jiems padarymo.

Dėl statybos sustabdymo ir Statybos sustabdymo akto teisėtumo nurodė, kad Inspekcija, sustabdydama statybos darbus (duomenys neskelbtini), nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. Inspekcijos veiksmai nelaikytini neteisėtais, o tai patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimas. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti pareiškėjui žalą, patirtą sustabdžius statybą.

Inspekcija nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti iš Inspekcijos tiesioginius nuostolius. Nurodė, kad nepagrįstas reikalavimas priteisti 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d., nes Inspekcijos veiksmai nelaikytini neteisėtais, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų šį reikalavimą. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 11 048 Lt sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo liudijimą Nr. 016864 yra nepagrįstas, nes Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. 016864 yra sudarytas 2006 m. rugsėjo 27 d. ir galiojo nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai, o savavališkos statybos aktas surašytas tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. Statybos sustabdymas galiojo iki 2008 m. liepos 18 d. Draudimo įmoka 11 048 Lt yra už visą draudimo sutarties laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai. Be to, turto draudimo sutartis – nuostolių draudimo sutartis, t. y. įvykus draudiminiam įvykiui, pareiškėjui būtų išmokama draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams. Inspekcijos nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp Įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijimo (poliso) Nr. 016864 ir statybos sustabdymo bei ši suma negali būti laikoma tiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti tiesioginius nuotolius – 28 863,29 Lt teisininkų paslaugoms yra nepagrįstas. LVAT priėmus sprendimą, UAB „Mūsų knyga“ pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti iš kitos šalies (Inspekcijos) savo išlaidų atlyginimą, apibrėžtą ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Tačiau UAB „Mūsų knyga nepasinaudojo ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise administracinėje byloje Nr. I-8152-22/2007, nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėjo, kad prie tiesioginių nuostolių pareiškėjas priskiria ir teisines paslaugas (tai patvirtina pareiškėjo pridedamos PVM sąskaitos faktūros), kurios susijusios su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracine byla Nr. I-2356-484/2008 ir LVAT nagrinėta administracine byla Nr. AS8-571/2007. Šiose bylose UAB „Mūsų knyga“ naudai nebuvo priimti sprendimai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti tiesioginių nuostolių dėl teisininkų suteiktų paslaugų.

Dėl netiesioginių nuostolių priteisimo Inspekcija nesutiko ir paaiškino, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo nurodytos negautos pajamos kyla ne iš Inspekcijos neteisėtų veiksmų, taigi UAB „MK investicija“ nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais. Pažymėjo, kad byloje nepakanka nustatyti pareiškėjų būsimo turto vertės sumažėjimą, pastačius minėtą statinį. Būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovų veiksmais (neveikimu), su konkrečiai negautomis piniginėmis lėšomis. Žalos faktas kildinamas iš Statybos leidimo. Statybos leidimus išdavė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai. Minėta, kad išduodant statybos leidimus nebuvo atsižvelgta į Statybos ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymus. Dėl to turi būti pagrindžiamas turto vertės sumažėjimas dėl konkrečių pažeidimų padarymo, o ne būsimo turto vertės sumažėjimas. Iš turto sąlyginės vertės nustatymo pažymos Nr. 10-02-22-2390 matyti, kad pažymos rengėjai pareiškėjo turto vertės sumažėjimą dėl sustabdytų statybų grindė tuo, koks bus turto vertės pokytis, jeigu būtų pastatytas daugiabutis gyvenamasis pastatas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele nuomojamame žemės sklype. Tačiau pareiškėjas toliau nestatė ir nepastatė statinių minėtame žemės sklype, jų nepardavė ir neparduoda.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (T 2, b. l. 63–65) teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų paaiškino, kad kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, jog atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančios aplinkybės užfiksuotos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, todėl turėtų būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis) Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008, o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstai inicijuotu teismo procesu dėl Statybos leidimo galiojimo sustabdymo ir su šia aplinkybe susijusiais veiksmais. Nurodė, kad įvertinus visą minėtos teismo nutarties turinį, nutartimi nėra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, nutartyje nėra padaryta išvada, jog tokio elgesio modelio – kreiptis į teismą dėl statybos leidimo nuginčijimo – atsakovas neturėjo pasirinkti. Vien teismo pastaba apie atsakovo elgesį neatribojant techninio projekto trūkumų, negali būti vertinama kaip konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi nepakankama administracinio sprendimo motyvacija savaime nepadaro administracinio sprendimo neteisėtu. Ta aplinkybė, jog atsakovo skundą teismui buvo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, taip pat nepagrindžia atsakovo veiksmų neteisėtumo. Priešingai, ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip pareiškėjos gauta nauda (CK 6.249 straipsnio 6 dalis), kadangi jeigu teismo procesas nebūtų nutrauktas, neaišku, kokio pobūdžio galutinis teismo sprendimas būtų priimtas ir po kurio laiko, o tai galėtų sukelti pareiškėjai tam tikras pasekmes. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-571/2007 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė statybos darbus pareiškėjų statomame objekte. Taigi laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2007 m. spalio 11 d. statybos darbai nebuvo vykdomi, remiantis teismo sprendimu. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo pasirinktos administracinės priemonės nebuvo proporcingos ir adekvačios, ir būtent todėl jos turėtų būti vertinamas kaip neteisėtos. Iš bendrosios ekspertizės 2007 m. birželio 21 d. akte Nr. 146-2007-1 nustatyto projekto įvertinimo matyti, kad įvertinus nustatytų pažeidimų turinį ir pobūdį, jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus statybos leidimo ginčijimą ir atitinkamai laikiną statybos darbų sustabdymą, minėti pažeidimai negalėjo būti pašalinti. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kreipimasis į teismą netgi ir esant tam tikriems jo trūkumams yra teisėtas atsakovo veiksmas, atliktas pagal jo kompetenciją (Statybos įstatymo 27 str. 7 d.), tuo tarpu civilinė atsakomybė dėl teisėtų veiksmų galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, prašyme pareiškėjas deklaratyviai išdėsto savo nuomonę dėl atsakovo veiksmų vertinimo, visiškai nepasisakydamas dėl statybos projekto rengėjų atsakomybės, tačiau iš nurodytų argumentų negalima daryti išvados, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nurodė, kad reikalavimas dėl 181 446, 49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai yra visiškai nepagrįstas, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, jog nesant teisminio ginčo, pareiškėjas grąžintų kreditą anksčiau termino, numatyto kredito sutartyje, o nesant įrodyto priežastinio ryšio ir negautų pajamų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Reikalavimas dėl 11 048 Lt draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. negalėtų būti tenkinamas, kadangi statomo objekto draudimas priežastiniu ryšiu niekaip nesusijęs su atsakovo veiksmais, o labiau atitinka įprastą statytojų praktiką. Reikalavimas dėl 13 050 000 Lt negautų pajamų atlyginimo yra nepagrįstas kartu su prašymu pridedamuose dokumentuose. Pareiškėjų pateiktos sutartys su trečiaisiais asmenimis, turto vertinimo ataskaita nepatvirtina negautų pajamų realumo. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog nesant atsakovo nurodomų neteisėtų veiksmų, statomas objektas būtų parduotas anksčiau laiko (nei už kokią sumą, nei kokiam pirkėjui), todėl prielaidomis pagrįstas pareiškėjo reikalavimas yra netenkintinas. Reikalavimas dėl 28 863, 29 Lt vertės išlaidų teisininkų paslaugoms yra neteisėtas, kadangi tokio pobūdžio reikalavimus pareiškėjas turėjo reikšti ABTĮ 45 straipsnio numatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu (T 2, b. l. 82–92) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-484/2008, kuris yra įsiteisėjęs, atmetė pareiškėjo UAB „Mūsų knyga“ skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. Statybos sustabdymo akto panaikinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija pasielgė neteisėtai, surašiusi Statybos sustabdymo aktą, nes minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę pareiškėjui, kaip UAB „Mūsų knyga“ teisių perėmėjui.

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjo argumento, kad Inspekcija kreipėsi į teismą praleidusi terminą, kurio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008 nebuvo galima atnaujinti, teismas pabrėžė, kad tai yra procesiniai trūkumai, kurie savaime negali būti vertinami kaip neteisėtas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Todėl teismas sprendė, kad šiuo aspektu Inspekcijos veiksmų, inicijuojant Statybos leidimo panaikinimą teisme, negalima laikyti neteisėtais, juolab, kad minėtą terminą atnaujino teismas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi nėra konstatuota, jog Inspekcija negalėjo vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, tačiau konstatuota, kad jomis Inspekcija turėjo vadovautis preciziškiau ir tiksliau. Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimas nereiškia, kad Inspekcijos kreipimasis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo apskritai galėtų ir turėtų būti laikomas neteisėtu iš esmės: priešingai, Inspekcijos inicijuotas teismo procesas negalėjo užkirsti kelio statinio techninio projekto trūkumams šalinti, o pašalinus tuos trūkumus – galimiems statybos darbams. Teismas taip pat pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas), kad tam tikri Inspekcijos padaryti procedūriniai šios teisės įgyvendinimo pažeidimai negali būti laikomi neteisėtu Inspekcijos veiksmu inicijuojant teismo procesą. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, jog Inspekcijos veiksmai nebuvo neteisėti.

Teismas pažymėjo, kad nesant bent vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, negali kilti ir pati civilinė atsakomybė. Todėl teismas nevertino pareiškėjo pateiktų nuostolių įrodymų. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 221 357,78 Lt tiesioginių nuostolių bei 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių negali būti tenkinami.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 98–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai 221 357,78 Lt tiesioginių nuostolių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde be argumentų, pateiktų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir nustatė deliktinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų bei padarė nepagrįstą išvadą, kad Inspekcijos veiksmai nebuvo neteisėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pasisakydamas dėl netinkamo Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytų teisių realizavimo, šioje dalyje atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad tai yra tik procedūriniai pažeidimai. Teismo pozicija, kad nesant teismo sprendimo, kuriuo Inspekcijos inicijuotas teismo procesas dėl Statybos leidimo panaikinimo būtų buvęs atmestas iš esmės, negalima vertinti, kad Inspekcijos veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą CK 6.271 straipsnio pagrindu, turi būti ištirtos visos žalą apibūdinančios sąlygos, nepriklausomai nuo to, ar yra įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas valstybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas, ar ne. Teigia, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino įsiteisėjusią, prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Inspekcija, inicijavusi teisminį procesą dėl Statybos leidimo panaikinimo, pasirinko neadekvačią Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytą priemonę galimam pažeidimų pašalinimui. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, to, kad Inspekcija iš karto kreipėsi į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo, nesuteikdama galimybės statytojui pašalinti statinio projekto trūkumus. Inspekcija, nors ir turėjo teisę kreiptis į teismą, tačiau pasirinktas elgesio variantas buvo neproporcingas siekiamam tikslui, neadekvačiai apribojo ir suvaržė statytojo teises ir sąlygojo neišvengiamų nuostolių atsiradimą. Inspekcijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė Inspekcijos darbuotojams pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas netyrė, ar Inspekcija šios pareigos nepažeidė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad statinio techninis projektas buvo su trūkumais, šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, jos nebuvo konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje, be to, Inspekcija informavo statytoją, kad jis gali tęsti darbus remdamasis Statybos leidimu, kurį Inspekcija ginčijo. Teismas šio įrodymo nevertino.

Teismas išvadą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-484/2008 atmetus UAB „Mūsų knyga“ skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo akto Nr. 2 panaikinimo, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog Inspekcija pasielgė neteisėtai surašiusi Statybos sustabdymo aktą, padarė netinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Tam, kad sustabdytų išduoto statybos leidimo galiojimą, Inspekcijai pakanka kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tik pasibaigus procesui dėl statybos leidimo panaikinimo, remiantis galutiniu teismo sprendimu byloje dėl statybos leidimo panaikinimo, galima vertinti, ar pagrįstai Inspekcija inicijavo teisminį procesą, ar pagrįstai buvo sustabdytas statybos leidimo galiojimas. Teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-484/2008 netyrė ir nevertino Statybos sustabdymo akto pagrįstumo.

Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog termino kreiptis į teismą praleidimas yra procesiniai trūkumai, kurie savaime negali būti vertinami kaip neteisėtas Inspekcijos kreipimasis į teismą, todėl šiuo aspektu Inspekcijos veiksmų, inicijuojant Statybos leidimo panaikinimą teisme, negalima laikyti neteisėtais. Teismas minėtą išvadą padarė neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį.

Teismas visiškai nepasisakė dėl Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 111-113) prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi nekonstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Aplinkybė, kad buvo atsisakyta priimti Inspekcijos skundą teismui, kaip paduotą praleidus terminą, taip pat nepagrindžia Inspekcijos veiksmų neteisėtumo. Pažymi, kad kreipimasis į teismą, netgi esant tam tikriems jo trūkumams, yra teisėtas Inspekcijos veiksmas, kuris atliktas pagal jos kompetenciją. Jo nuomone, teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai bei teisingai, jas visas ištyrė, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, tinkamai taikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, turtinę žalą: 221 357,78 Lt tiesioginių nuostolių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių, atsiradusią, jo vertinimu, dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo nustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008).

Pareiškėjas turtinę žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Inspekcijos veiksmų, kurie pasireiškė šiais pažeidimais: 1) netinkamu Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytų teisių realizavimu, t. y. neadekvačios priemonės pažeidimų pašalinimui parinkimu; 2) teisės kreiptis į teismą realizavimu, dėl nesvarbių priežasčių praleidus terminą kreiptis į teismą ginčyti Statybos leidimą; 3) Statybos sustabdymo akto surašymu esant neteisėtam pagrindui – nepagrįstai inicijuotam teisminiam Statybos leidimo galiojimo ginčijimui; 4) Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimais.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį, jog juo iš esmės buvo nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008 nekonstatavo neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Remiantis tuo, kad nėra bent vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą Inspekcijai kreiptis į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo, paminėta nutartimi bylą nutraukė. Taigi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nei Statybos leidimo, nei Inspekcijos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Inspekcijos neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti todėl, kad jie apskritai nebuvo vertinti. Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Inspekcijos elgesį įvertino kaip nenuoseklų bei teisiškai prieštaringą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog buvo nustatytas Inspekcijos veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas.

Nuosekliai remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2201/2011), teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pareiga sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatyti, ar vietos valdžios institucijos ir jų valstybės tarnautojai (pareigūnai) pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai ar neteisėtai ir savo argumentuotas išvadas dėl šių klausimų pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisėtų Inspekcijos veiksmų nebuvimo faktą nustatė remdamasis vien Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, kurioje Inspekcijos veiksmų teisėtumo klausimas iš esmės apskritai nebuvo sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad neteisėtais Inspekcijos veiksmais nelaikytinas jos kreipimasis į teismą tuo aspektu, jog į teismą kreiptasi dėl nesvarbių priežasčių praleidus terminą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kuriais jis grindžia Inspekcijos veiksmų, sukėlusių jam turtinę žalą, neteisėtumą, iš esmės nevertino, ar Inspekcija elgėsi teisėtai. Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. neteisėti Inspekcijos veiksmai nėra konstatuoti, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Inspekcijos veiksmai buvo teisėti ir nekyla valstybės civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir įvertinti, ar Inspekcijos elgesys buvo teisėtas ir pagrįstas CK 6.271 straipsnio prasme. Pabrėžtina, kad teismas turėjo neapsiriboti faktų nustatymu ar nenustatymu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje, o pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodomų Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir tik tada spręsti dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir (ar) valstybės civilinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.246 ir 6.271 str.), tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, teismo sprendime jų neįvertino bei taip pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, nepasisako.

Pareiškėjas jo naudai iš atsakovo prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui grąžinama nagrinėti iš naujo, tai nespręstinas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė