- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- Iv-3444-244/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01263-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „MK insvesticija“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. K., A. B. ir V. R., atsakovės atstovams Ivonai Šuškevič ir Rimgaudui Ališauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Svaigeniui Stoškui ir Julianai Ostrouch, ekspertams Ritai Usonienei ir Leonui Ustinovičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „MK insvesticija“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (T. 1, b. l. 1–12) prašo priteisti iš atsakovės 221 357,78 Lt tiesioginių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių bei visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad dėl neteisėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) veiksmų, nepagrįsto statybos leidimo galiojimo sustabdymo patyrė nuostolius. Pareiškėjos teigimu, yra visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei taikyti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų paaiškino, kad pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei projektinius dokumentus turėjo būti pastatytas 4 485 kv.m. bendro ploto daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele nuomos teise (2005 m. sausio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pagal kurią 0,2492 ha žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Mūsų knyga“) valdomame žemės sklype. Tuo tikslu 2006 m. liepos 31 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl senų pastatų nugriovimo, atraminės sienutės įrengimo, o 2006 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl visų bendrastatybinių darbų, pagal kurią visi projekto darbai turėjo būti baigti 2008 m. liepos mėn., tačiau įrengimo darbai, vėliau ir bendrastatybiniai darbai buvo sustabdyti Inspekcijai 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašius statybos sustabdymo aktą Nr. 2. Investicinio projekto įgyvendinimui (pastatymui ir pardavimui) buvo sudarytos sutartys: 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas kreditas projekto finansavimui ir buvo mokamos palūkanos kredito įstaigai; 2006 m. spalio 9 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statomo pastato darbų patikrų atlikimo (techninė priežiūra); 2006 m. balandžio 25 d. archeologinių tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl archeologinių tyrimų statomame sklype atlikimo; 2006 m. liepos 26 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele projekto 3D eksterjero vizualizacijos parengimo; 2006 m. gegužės 17 d. sutartis dėl gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele pirkėjų paieškos. Inspekcijai statybos sustabdymo aktu sustabdžius 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. visi statybos darbai, kitų sutarčių įgyvendinimas, pirkėjų paieška sustojo neribotam laikui. Tik po galutinio teismo sprendimo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutarties – priėmimo Inspekcija 2008 m. rugsėjo 1 d. davė leidimą tęsti statybos darbus objekte. Aukščiau nurodytos priežastys lėmė, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele investicinis projektas nebuvo įgyvendintas, kaip buvo numatyta, t. y. 2008 m. liepos mėnesį, dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų, t. y. nepagrįsto statybos leidimo galiojimo sustabdymo. Dėl šių veiksmų viso projekto užbaigimas nusikėlė metams laiko, t. y. į 2009 m. III ketvirtį, o tai lėmė, kad visas investicinis projektas galėjo būti baigtas tik 2009 m. III ketvirtį. Nurodytos aplinkybės bei neteisėti Inspekcijos veiksmai sąlygojo tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atsiradimą, kurie privalo būti atlyginti, remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio nuostatomis. Pareiškėja, remdamasi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu bei LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, nurodė, kad Inspekcijos veiksmai, teismine tvarka ginčijant statybos leidimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nebuvo pagrindo ginčyti statybos leidimą teismine tvarka. Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, pradėjusi techninių projektų trūkumų šalinimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi bei 6 dalies 6 punktu ir 11 punktu, pirmiausiai privalėjo reikalauti statytojo pašalinti statinio projekto trūkumus, o kreiptis į teismą gali tik po to, kai statytojas laiku nepašalina reikalavimo ištaisyti statinio projekto trūkumų. Be to, Inspekcija į teismą kreipėsi praleidusi senaties terminą dėl nesvarbių priežasčių. Pažymėjo, kad nors Inspekcija teisėtai inicijavo vykdomos statybos statybos dokumentų patikrinimą, tačiau buvo netinkamai realizuotos Statybos įstatyme nustatytos Inspekcijos teisės, Inspekcijos darbuotojai savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko buvo nepagrįstai teisme ginčytas statybos leidimas bei priimtas statybos sustabdymo aktas, todėl, pareiškėjos nuomone, Inspekcijos darbuotojai, inicijavę teisminį statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ginčą bei surašę statybos sustabdymo aktą, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o pažeidimai pasireiškė šiais veiksmais: netinkamas Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytų teisių realizavimas – t. y. neadekvačios priemonės pažeidimų pašalinimui pasirinkimas; teisės kreiptis į teismą realizavimas dėl nesvarbių priežasčių praleidus terminą kreiptis į teismą ginčyti statybos leidimą; statybos sustabdymo akto surašymas esant neteisėtam pagrindui – nepagrįstai inicijuotam teisminiam statybos leidimo galiojimo ginčijimui. Teigė, kad dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų bendrovė patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nurodė, kad patyrė 221 357,78 Lt tiesioginių nuostolių: 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d. (nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo akto Nr. 2 surašymo iki LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutarties priėmimo). 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartimi buvo suteiktas 12 375 000 Lt kreditas, iš kurio 9 980 000 Lt suma buvo skirta investicinio projekto, įgyvendinimui. Pagal 2008 m. spalio 10 d. banko AB „Swedbank“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d. iš viso buvo priskaičiuota ir sumokėta 224 980,15 Lt palūkanų. Kadangi objekto finansavimui skirta kredito dalis sudaro 80,65 proc. viso kredito, tai atitinkamai sumokėtų palūkanų dalis už 9 980 000 Lt kreditą per nurodytą laikotarpį sudaro 181 446,49 Lt. Inspekcijai nepagrįstai sustabdžius statybos leidimo galiojimą, visą laikotarpį, kai buvo nevykdomi statybos darbai, reikėjo mokėti kredito įstaigai palūkanas, kurios pripažįstamos patirtais tiesioginiais nuostoliais; 11 048 Lt sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. Pagal draudimo liudijimą buvo apdraustas statomas daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele, bei medžiagos ir darbas, todėl neteisėtų statybų sustabdymo ir teisminio ginčo laikotarpiu sumokėtos draudimo įmokos yra tiesioginiai nuostoliai, priteistini iš atsakovės; 28 863,29 Lt už teisininkų paslaugas teisminiame ginče su Inspekcija – siekiant apsiginti nuo nepagrįsto Inspekcijos reikalavimo dėl statybos leidimo panaikinimo, statybos sustabdymo akto surašymo profesionalūs teisininkai teikė teisinę pagalbą. Dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) pareiškėjai sudaro 13 050 000 Lt. Siekiant nustatyti patirtų netiesioginių nuostolių dydį, pareiškėjos užsakymu buvo atlikta daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele išplėstinė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Šio vertinimo tikslas buvo pristatyti ir įvertinti turto vertę 2009 m. III ketvirčiui ir nustatyti turto vertės pokytį, lyginant su 2008 m. III ketvirčiu. Atlikus vertinimą, buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požeminiu požemine automobilių stovėjimo aikštele sąlyginė rinkos vertė 2008 m. III ketvirtį būtų buvusi 41 890 000 Lt, o 2009 m. III ketvirtį – 28 840 000 Lt. Netiesioginiai nuostoliai priteistini, nes: negautos pajamos buvo numatytos, planuotos iš anksto gauti ir tai įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su investicinio projekto įgyvendinimu (techniniai statybos dokumentai, sutartys su trečiaisiais asmenimis) bei tai, kad buvo pradėti statybos darbai; numatytas pajamas tikėtasi gauti pagrįstai, ką įrodo pateikiama turto vertinimo ataskaita; pajamos buvo negautos dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (T 2, b. l. 17–26) teismo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl Inspekcijos veiksmų paaiškino, kad statybos leidime nurodytas statybos objektas – ypatingas, tačiau, kaip numatyta Statytos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse, rengiant pastato projektą, konstruktorius J. M., statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo kvalifikacijos atestato neturėjo, nes jo atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gegužės 30 d. panaikintas trims metams, t. y. iki 2005 m. gegužės 30 d., panaikinimo priežastis – Ledo rūmų Vilniuje griūtis. Nurodė, kad Inspekcijos viršininko 2007 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 7 buvo sudaryta Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų tankiai užstatytose teritorijose statomų ir greta jų naudojamų statinių patikrinimo komisija (toliau – ir Komisija). 2007 m. liepos 23 d. Komisijos posėdyje buvo pateiktas 2007 m. birželio 21 d. Bendrosios ekspertizės aktas Nr. 146-2007-1. Komisija, įvertinusi jame nurodytus pažeidimus, nutarė sustabdyti objekto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, statybą, pareikalaujant parengti statinio techninį projektą pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus ir pateikti Nuolatinei statybos komisijai (toliau – ir NSK) jį patikrinti. Inspekcija, privalėdama pašalinti nustatytus Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalimi, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2007 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą Nr. 7.9-527 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ ir prašymą Nr. 7.9-528 „Dėl praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinimo“. Teismas 2007-08-06 nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti. Inspekcija, teisėtai vadovaudamasi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 9.2 punktu, surašė 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo aktą, kuriuo pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo, statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Inspekcija 2010 m. gegužės 19 d. atliko statomo pastato, fotofiksaciją. Iš pateiktų fotonuotraukų buvo matyti, kad atlikti statybos darbai yra susiję su saugomo statinio gynybine siena (duomenys neskelbtini): gynybinės sienos dalis užbetonuota, įrengiant pastato, rūsio monolitinę gelžbetoninę sieną (nebuvo užtikrintas gynybinės sienos dalies autentiškumo išsaugojimas). Statomo pastato rūsio sienos viršutinė dalis yra gynybinės sienos dalis, kuri yra ir rūsio vidaus interjero elementas, rūsio monolitinė gelžbetoninė perdanga vietomis užbetonuota ant gynybinės sienos akmenų, tarpų tarp rūsio perdangos ir gynybinės sienos nėra. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2008 m. vasario 14 d. Projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 23-Kd/l/2008 „Dėl atraminės sienutės, ašyje „11“ tarp ašių „A-F“ įrengimo, būtinos neigiamam poveikiui pastatui išvengti, projektinių sprendinių“ konstatavo, kad keičiami projektiniai sprendiniai, kurie neužtikrina gynybinės sienos ir pastato, mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Atsakovės nuomone, atlikti minėti statybos darbai yra susiję su ypatingu statiniu – gynybine siena, todėl rengiant statinio projektą šiems darbams atlikti privaloma laikytis Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos NSK, patikrinusi minėto statinio techninį projektą, 2006 m. balandžio 12 d. – 2006 m. balandžio 13 d. protokolu Nr. 12 rekomendavo išduoti statybos leidimą, tačiau Inspekcijos nuomone, NSK neįvertino aukščiau paminėtų padarytų pažeidimų rengiant techninį projektą, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. (11.13)2-334 „Dėl savavališkų statybų informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad „Departamento direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Į-524 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo atlikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą“ sudaryta komisija atliko patikrinimą dėl derintų teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų sklype ir paprašė „teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių savavališkai statybai pašalinti (t. y. sustabdyti statinio statybą, pareikalauti iš statybos dalyvių pašalinti nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir pan.).“ Pažymėjo, kad Inspekcijos nuomonė „išdėstyta 2008 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 7.9-1140, šiuo konkrečiu atveju statytojas privalėjo gauti naują statybos leidimą“. Pažymėjo, kad šiuo atveju būtina nustatyti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos pareiškėjos veiksmai. Nurodė, kad UAB „Mūsų knyga“ gavo statybos leidimą pagal parengtą statinio techninį projektą, pažeidžiant Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, ar UAB „Mūsų knyga“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktas statinio techninis projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, ir ar jų pačių veikimas ar neveikimas nepaveikė žalos jiems padarymo. Dėl statybos sustabdymo ir statybos sustabdymo akto teisėtumo nurodė, kad Inspekcija, sustabdydama statybos darbus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. Inspekcijos veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti pareiškėjai žalą, patirtą sustabdžius statybą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos prašymą (T 2, b. l. 63–65) teismo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas LVAT 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008, o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstai inicijuotu teismo procesu dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo ir su šia aplinkybe susijusiais veiksmais. Nurodė, kad įvertinus visą minėtos teismo nutarties turinį, nutartimi nėra konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, nutartyje nėra padaryta išvada, jog tokio elgesio modelio – kreiptis į teismą dėl statybos leidimo nuginčijimo – atsakovė neturėjo pasirinkti. Vien teismo pastaba apie atsakovės elgesį neatribojant techninio projekto trūkumų, negali būti vertinama kaip konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, nes nepakankama administracinio sprendimo motyvacija savaime nepadaro administracinio sprendimo neteisėtu. Ta aplinkybė, kad atsakovės skundą teismui buvo atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą, taip pat nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo. Priešingai, ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip pareiškėjos gauta nauda (CK 6.249 straipsnio 6 dalis), nes jeigu teismo procesas nebūtų nutrauktas, neaišku, kokio pobūdžio galutinis teismo sprendimas būtų priimtas ir po kurio laiko, o tai galėtų sukelti pareiškėjai tam tikras pasekmes. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, prašyme pareiškėja deklaratyviai išdėsto savo nuomonę dėl atsakovės veiksmų vertinimo, visiškai nepasisakydamas dėl statybos projekto rengėjų atsakomybės, tačiau iš nurodytų argumentų negalima daryti išvados, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodė, kad reikalavimas dėl 181 446, 49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai yra visiškai nepagrįstas, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad nesant teisminio ginčo, pareiškėja grąžintų kreditą anksčiau termino, numatyto kredito sutartyje, o nesant įrodyto priežastinio ryšio ir negautų pajamų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Reikalavimas dėl 11 048 Lt draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. negalėtų būti tenkinamas, nes statomo objekto draudimas priežastiniu ryšiu niekaip nesusijęs su atsakovo veiksmais, o labiau atitinka įprastą statytojų praktiką. Reikalavimas dėl 13 050 000 Lt negautų pajamų atlyginimo yra nepagrįstas kartu su prašymu pridedamuose dokumentuose. Pareiškėjos pateiktos sutartys su trečiaisiais asmenimis, turto vertinimo ataskaita nepatvirtina negautų pajamų realumo. Taigi pareiškėja neįrodė, jog nesant atsakovės nurodomų neteisėtų veiksmų, statomas objektas būtų parduotas anksčiau laiko (nei už kokią sumą, nei kokiam pirkėjui), todėl prielaidomis pagrįstas pareiškėjos reikalavimas yra netenkintinas. Reikalavimas dėl 28 863, 29 Lt vertės išlaidų teisininkų paslaugoms yra neteisėtas, nes tokio pobūdžio reikalavimus pareiškėja turėjo reikšti ABTĮ 45 straipsnio numatyta tvarka, tačiau to nepadarė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (t. 6, b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė skundą atmesti (t. 6, b. l. 11-12) ir paaiškino, kad statybos vyko gynybinės sienos teritorijoje, gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projekte buvo numatyta atlikti gynybinės sienos liekanų pamatų pavedimo darbus, statinys buvo ypatingas. Pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.03.01:2005 turėjo būti atlikta gyvenamojo namo statybos projekto ekspertizė, todėl statybos buvo sustabdytos pagrįstai, nes specialioji ekspertizė nebuvo atlikta, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl to, kad Inspekcija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą sprendimą sustabdyti statybas ir savo neatsakingais ir nesąžiningais veiksmais padarė bendrovei žalą. Dėl šių atsakovės veiksmų patirtą turtinę žalą pareiškėja vertina kaip 221 357,78 Lt tiesioginių ir 13 050000 Lt netiesioginių nuostolių. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio projekto trūkumų inicijavo jo klaidų ir trūkumų šalinimo procedūrą, tačiau dėl tų pačių trūkumų kreipėsi į teismą ir nurodė, kad šie trūkumai yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir patį statybos leidimą. Pareiškėja teigia, kad LVAT konstatavo Inspekcijos prieštaringus veiksmus ir bylą nutraukė dėl pirmojo neteisėto Inspekcijos veiksmo, t. y. praleisto termino skundui paduoti.
Atsakovė nurodo, kad jos veiksmų teisėtumas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2356-484/2008. Jame teismas pripažino, kad statybos darbai ginčo objekte buvo sustabdyti esant įstatymo pagrindui, t. y. Inspekcijai realizavus jai suteiktą teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl statybos leidimo panaikinimo (Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ginčijamas statybos sustabdymo aktas atitinka Įstatymo 33 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytus turinio ir formos reikalavimus.
Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata galios principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Iš tiesų, siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Kita vertus, teismo atliekama tariamų neteisėtų veiksmų patikra valstybės deliktinės atsakomybės kontekste yra ne aplinkybių konstatavimas, bet atitinkamų faktinių ir teisinių aspektų vertinimas. Tokia kontrolė šiuo atveju gali būti atlikta nekvestionuojant nustatytų faktų ir jų įvertinimo kitoje administracinėje byloje.
Kiek tai susiję su viešosios atsakomybės būtinąja sąlyga – neteisėtais veiksmais, svarbu pabrėžti, jog valstybės viešoji atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taigi iš esmės valstybės institucijos privalo nepažeisti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Tačiau nagrinėjamu atveju galbūt neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme iš esmės siejami su atsakovės tam tikra diskrecija vertinti kompleksinius faktų ir teisės klausimus. Niekas negali iš anksto nustatyti, kaip Inspekcija privalo vertinti vieną ar kitą įrodymą. Galimo pažeidimo sudėties bei įrodymų vertinimo analizė yra glaudžiai susijusi su Inspekcijos veiksmų laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatyme nustatytas pareigas, pareigą nešališkai ir objektyviai ištirti atliekamam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Inspekcija taip pat naudojasi tam tikra laisve atlikdama statybos leidimo išdavimo vertinimą, kuris yra sudėtinė tyrimo dėl įstatymų pažeidimų dalis. Institucija turi tam tikrą laisvę pasirinkti prieinamas priemones bei reikiamą požiūrį reiškiniui ištirti. Taigi tam, kad Inspekcija galėtų įgyvendinti įstatyme nustatytas pareigas, ji neišvengiamai naudojasi tam tikra veiksmų laisve. Priešinga išvada, be kita ko, būtų nesuderinama su Inspekcijos paskirtimi ir funkcijomis bei viešojo intereso apsauga – rizika, jog gali tekti atlyginti tirtos bendrovės nurodomus nuostolius, kai tam tikras institucijos sprendimas panaikinamas dėl atlikto įrodymų vertinimo, gali turėti atgrasantį poveikį vykdyti Statybos įstatymo pažeidimų kontrolę.
Pareiškėjos atstovai teigia, kad statinys nėra ypatingos paskirties ir nėra kultūros paveldo objektas, todėl atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kai nepagrįstai stabdė statybos vykdymą ir inicijavo teismo procesą dėl statybos leidimo panaikinimo.
Tais atvejais, kai įstatymų leidėjas valstybės institucijai yra suteikęs tam tikrą diskreciją, neteisėtų veiksmų nustatymas yra specifinis ir pakankamai sudėtingas. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijos, pasinaudojusios diskrecija, atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimas yra visiškai nekontroliuojamas. Teisingumo principui prieštarautų valstybės atsakomybės pašalinimas, jei būtų nustatyta, kad valdžios institucija, pasinaudojusi diskrecija, padarė akivaizdžią klaidą, pateikdama tam tikrą faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimą. Tačiau tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt.
Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą Inspekcija, atlikdama galimo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų pažeidimo sudėties bei įrodymų vertinimo analizę, akivaizdžiai neperžengė jai suteiktos diskrecijos ribų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356-484/2008, kuris yra įsiteisėjęs, atmetė pareiškėjos UAB „Mūsų knyga“ skundą dėl 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo akto panaikinimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija pasielgė neteisėtai, surašiusi statybos sustabdymo aktą, nes minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę pareiškėjai, kaip UAB „Mūsų knyga“ teisių perėmėjai.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Inspekcija kreipėsi į teismą praleidusi terminą, kurio pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008 nebuvo galima atnaujinti, – tai yra procesiniai trūkumai, kurie savaime negali būti vertinami kaip neteisėtas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Šiuo aspektu Inspekcijos veiksmų, inicijuojant statybos leidimo panaikinimą teisme, negalima laikyti neteisėtais, nes minėtą terminą atnaujino teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje nėra konstatuota, kad Inspekcija negalėjo vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, tačiau konstatuota, kad jomis Inspekcija turėjo vadovautis preciziškiau ir tiksliau. Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimas nereiškia, kad Inspekcijos kreipimasis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo apskritai galėtų ir turėtų būti laikomas neteisėtu iš esmės. Priešingai, Inspekcijos inicijuotas teismo procesas negalėjo užkirsti kelio statinio techninio projekto trūkumams šalinti, o pašalinus tuos trūkumus – galimiems statybos darbams. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas), Inspekcijos padaryti procedūriniai šios teisės įgyvendinimo pažeidimai negali būti laikomi neteisėtu Inspekcijos veiksmu inicijuojant teismo procesą.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2011-07-05 rašte Nr. (1.29.V)-2V-735 nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio projekto, kuris minėtame padalinyje suderintas 2006-03-02 (reg. Nr. 115), aiškinamajame rašte numatyta, kad šio pastato rūsyje ir pirmo aukšto dalyje fragmentiškai išlikusi 16 a. gynybinė siena bus restauruojama ir eksponuojama, tačiau techninio projekto sprendiniuose jos restauravimas nedetalizuotas (t. 6, b. l. 13).
Gyvenamojo namo (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje techninio projekto korektūros brėžiniuose (duomenys neskelbtini) (lapai 1, 2, 3) numatyta atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) viduje (rūsyje, pirmame aukšte, antrame aukšte). Darytina išvada, kad gyvenamasis namas, kurio rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose atliekami tvarkomieji paveldosaugos darbai, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio išduotame 2011-08-10 leidime atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 25) nurodytas objekto adresas yra Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), ir unikalus nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-09-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 1 punkte nurodytas nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto adresas yra Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), 2.2 punkte nurodytas pastato – gyvenamojo namo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 91).
2011-08-10 leidime atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus (duomenys neskelbtini) objekto ir 2011-09-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pastato - gyvenamojo namo – adresai ir unikalūs numeriai sutampa. Darytina išvada, kad objektas, kurio adresas yra Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. UAB „Elvora" parengtuose techninio projekto statinio konstrukcijų dalies brėžiniuose nurodyta gynybinė siena ir pamatų pavedimas po šia siena, numatyta eksponuojamos gynybinės sienos dalis, pamatų pavedimas po gynybine siena, stogo konstrukcijų atrėmimas į gynybinę sieną. Šiuose brėžiniuose numatyti tvarkomieji statybos darbai, susiję su gynybine siena, kuri priskiriama ypatingų statinių kategorijai.
Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prieš išduodant 2006 m. gegužės 3 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privaloma atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, o projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos buvo išduotas statybos leidimas, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Taip pat UAB „Projektų ekspertizė“ 2007-06-21 bendrosios ekspertizės akto Nr. 146-2007-1 projekto įvertinimo 1 punktas, kuriame nurodyta, kad UAB „ADS", UAB „Inžineriniai projektai" ir UAB „Elvora" negalėjo rengti šio statinio projekto, nes jų turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikia tam teisės, yra pagrįstas.
Ekspertiniame tyrime objekto, susijusio su gyvenamojo namo (7.3) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba, teismo ekspertas Leonas Ustinovičius pateikė išvadas ir nurodė, kad 2006-05-03 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas neteisėtai. Pažeistos LR statybos įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 23 straipsnio 6 dalies, 29 straipsnio, LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių“ 3 punkto nuostatos. UAB „Projektų ekspertizė“ jau 2007-06-21 bendrosios ekspertizės akto Nr. 146-2007-1 4.2 punkte buvo nurodyta, kad „Pateikto ekspertizei projekto konstrukcinės dalies brėž. lape Nr. 40 projektuojamas pamatų pavedimas po gynybine siena (ašyje 11-11), kuri įregistruota kaip nekilnojamosios kultūros paveldo vertybė (t. y ypatingos svarbos statinys STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ p. 5.5)“.
Ekspertė R. Usonienė vertinimo ataskaitoje nurodė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra savarankiškas statinys, kuris nesusijęs su gynybine siena, kad projektas nėra kultūros vertybių projektas. R. Usonienė dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ir vertino savo kolegų patvirtintą dokumentaciją, todėl teismas kritiškai vertina jos išvadas.
Šiuo atveju pažeidimų tyrimas, su kuriuo pareiškėja sieja galbūt kilusią žalą, buvo ypač sudėtingas. Pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tyrimo metu atsakovė susidūrė su daugeliu įrodomųjų dokumentų, kurių aiškinimas nebuvo lengvas. Panaši išvada darytina ir nagrinėjant šią administracinę bylą teisme. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo teisinį kontekstą, vien tai, kad Inspekcija praleido terminą kreiptis į teismą, neleidžia įtikinamai daryti išvados, kad ji akivaizdžiai peržengė jai suteiktos diskrecijos ribas.
Atsakovės praleistas terminas kreiptis į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo bylose nėra pakankamai akivaizdi klaida, kurią būtų galima laikyti išeinančia už įprastinės (normalios) valdžios institucijos vykdomos administracinės procedūros rizikos ribų. Akivaizdus valstybės institucijai suteiktos diskrecijos ribų peržengimas neapima pažeidimų, kurie, nors ir yra gana rimti, nėra nebūdingi įprastai viešojo administravimo subjekto veiklai, kurios metu sprendžiamos teisės normų taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo aspektais sudėtingos situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).
Tai ypač pasakytina atsižvelgiant į šioje srityje valdžios institucijoms nustatytus laiko apribojimus bei viešojo administravimo subjektui suteiktą tam tikrą diskreciją. Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo teismo sprendimo panaikinimas ir bylos nutraukimas ne visada gali būti pakankama aplinkybė valstybės neteisėtiems veiksmams CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme konstatuoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-571/2007 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė statybos darbus pareiškėjos statomame objekte. Taigi laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2007 m. spalio 11 d. statybos darbai nebuvo vykdomi, vykdant teismo sprendimą.
2007 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-8152-22-2007 panaikinimas remiantis tuo, kad Inspekcijai apie galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą turėjo būti žinoma, kai UAB „ Projektų ekspertizė“ atliko pareiškėjos iniciatyva ekspertizę dėl ginčo gyvenamojo namo, t. y. 2007 m. birželio 21 d. (į teismą su skundu dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo Inspekcija kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 2 d., prašymą atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą teismas patenkino nepagrįstai), nesuteikė teisės pareiškėjai reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Paduodant skundą teismui dėl statybos leidimo panaikinimo buvo padarytas procedūrinis pažeidimas – praleistas terminas ir dėl to buvo nutraukta byla, tačiau procedūrinis pažeidimas dėl termino praleidimo nėra pagrindas pripažinti administravimo subjekto veiksmus neteisėtais ir jais remiantis daryti išvadą, kad priimant sprendimą sustabdyti statybos darbus buvo padaryta žala. Šiuo atveju vertinant institucijos veiksmų teisėtumą yra taip pat reikšminga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis, ar nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka, nustatytą CK 6.271 straipsnio 4 dalyje atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo, ar pašalinus procedūrinį pažeidimą sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008).
Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. Nagrinėjamu atveju nenustačius Inspekcijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
Teismas daro išvadą, kad atsakovės pasirinktos administracinės priemonės buvo proporcingos ir adekvačios, ir būtent todėl jos neturi būti vertinamas kaip neteisėtos. Iš bendrosios ekspertizės 2007 m. birželio 21 d. akte Nr. 146-2007-1 nustatyto projekto įvertinimo matyti, kad, įvertinus nustatytų pažeidimų turinį ir pobūdį, jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus statybos leidimo ginčijimą ir atitinkamai laikiną statybos darbų sustabdymą, minėti pažeidimai negalėjo būti pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kreipimasis į teismą netgi ir esant tam tikriems jo trūkumams yra teisėtas atsakovės veiksmas, atliktas pagal kompetenciją (Statybos įstatymo 27 str. 7 d.), o civilinė atsakomybė dėl teisėtų veiksmų galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MK insvesticija“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.