Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,K.” atstovui nemokumo (bankroto) administratoriui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,K.”, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratoriaus M. K., ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytos aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai. Nei atsakovė, nei kiti įmonės vadovai su administratoriumi nebendradarbiavo. Negali pasakyti, ar po atsakovės vadovavimo įmonei pabaigos bendrovė vykdė veiklą, kadangi duomenų neturi; skoliniai įsipareigojimai didėjo ir po to. Mano, jog yra visos civilinės atsakomybės atsakovei taikymo sąlygos. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2019 m. gegužės 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB ,,K.” iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtintas BUAB ,,K.” kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (bendra įsiskolinimų suma – 127 845,50 Eur), kuris teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi patikslintas, bendrovės skoliniai įsipareigojimai padidėjo 3 459,58 Eur suma. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB ,,K.” pripažinta bankrutavusia ir likviduotina. Juridinių asmenų registro (JAR) išrašo duomenimis, nuo 2017 m. birželio 16 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki 2018 m. lapkričio 27 d. bendrovės vadove (direktore) registruota atsakovė R. V.. Iš byloje esančio UAB ,,K.” balanso už 2017 m. balandžio 14 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, turinio matyti, jog ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (2017 m. gruodžio 31 d.) bendrovės turtas sudarė 3 964 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) sudarė 9 810 Eur.

Ieškovė prašo iš atsakovės R. V. priteisti 8 970,44 Eur žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, jog atsakovė, būdama UAB ,,K.” direktorė, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, civilinėje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012).

Įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo ir šios pareigos pažeidimo padarinius reglamentavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ir- ĮBĮ), galiojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui ir jos akcininkams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų – ir neteisėtus veiksmus. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą šiose teisės normose nurodytiems asmenims kyla atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuotas šių asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, jog pareiškimą dėl bankroto bylos UAB ,,K.” iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius. Tuo tarpu atsakovė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateikto UAB ,,K.” balanso duomenų matyti, jog 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonės padėtis atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą būseną, t. y. įmonė buvo nemoki, nes nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (bendrovės turtas sudarė 3 964 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 9 810 Eur). Šis UAB ,,K.” nemokumo momentas buvo nustatytas ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau, priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Šiuo atveju žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Nagrinėjamu atveju, nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) atsakovės kaltė, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei aktualia kasacinio teismo praktika, preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė jokių duomenų ir (ar) įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, ar sudarančių pagrindą atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės, nepateikė (CPK 178 straipsnis)

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 970,44 Eur žalą. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) nurodyta apimtimi padidėjo bendrovės skoliniai įsipareigojimai atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB ,,K.” vadove buvo nuo 2017 m. birželio 16 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki 2018 m. lapkričio 27 d. Bendrovės skoliniai įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 9 810 Eur. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi BUAB ,,K.” bankroto byloje patvirtinti kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI prie FM), VSDFV Kauno skyriaus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi BUAB ,,K.” bankroto byloje patvirtintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas. Iš byloje pateiktų duomenų apie kreditorinius reikalavimus matyti, jog už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. bendrovės skola sudaro 181,50 Eur. Be to, ieškovė pagal 2018 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą (mokėjimo terminas 2018 m. vasario 28 d.) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 3 459,58 Eur (3 136 Eur pagrindinė skola ir 323,58 Eur palūkanos). Viešai skelbiamais duomenimis, UAB ,,K.” socialinio draudimo skola 2018 m. lapkričio 16 d. sudarė 6 899,50 Eur. VMI prie FM mokesčių apskaitos kortelės duomenimis, UAB ,,K.” mokestinė nepriemoka už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sudarė 8 239,86 Eur (bendras VMI prie FM kreditorinis reikalavimas bankroto byloje siekia 119 065,94 Eur).Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės paskutinę vadovavimo įmonei dieną (2018 m. lapkričio 27 d.) UAB ,,K.” skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudarė 18 740,44 Eur sumą (181,50 Eur + 3 459,58 Eur+ 6 899,50 Eur + 8 239,86 Eur), taigi padidėjo 8 970,44 Eur (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog UAB ,,K.” 2017m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau atsakovė įstatyme įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (vėliausiai iki 2018 m. vasario 14 d.) pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nepateikė. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki atsakovės vadovavimo įmonei pabaigos (2018 m. lapkričio 27 d.) bendrovės skoliniai įsipareigojimai išaugo 8 970,44 Eur suma. Atsakovė ieškovės reikalavimų neginčijo, priešpriešinių įrodymų ir (ar) atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro skirtumas tarp padidėjusių įmonės skolinių įsipareigojimų atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpio pabaigoje ir pradelstų finansinių įsipareigojimų atsakovei pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. 8 970,44 Eur (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika ginčo aspektu, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 8 970,44 Eur žalai atlyginti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 202 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 202 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. V. 8 970,44 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt eurų 44 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,K.”, atstovaujamai nemokumo (bankroto) administratoriaus M. K..

Priteisti iš atsakovės R. V. 202 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.