Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. 11.26 val. iki 2025 m. rugsėjo 4 d. 11.50 val. (dvi dienos), prilyginant jas dviem arešto paroms.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. S. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. konfiskuotas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. S. vardu.

Iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta V. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugsėjo 3 d., apie 11.26 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0231 (patikros sertifikato Nr. 2267683, galioja iki 2025 m. spalio 29 d.), 2025 m. rugsėjo 3 d. 11.26 val. jam buvo nustatytas 2,63 promilių girtumas, 11.46 val. nustatytas 2,42 promilės girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl V. S. pripažinimo recidyvistu

6. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. S. nepripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tokiam skundo argumentui pritaria.

7. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įsigaliojus šiai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės tyčinės nusikalstamos veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

8. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte, 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, o asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. S., būdamas pilnametis, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praeityje buvo keturis kartus teistas už tyčinius, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus ir jam paskirtos bausmės: 1) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu 2019 m. gruodžio 3 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2019 m. lapkričio 16 d.) paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, kurią jis atliko 2020 m. birželio 29 d.; 2) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2021 m. balandžio 13 d.) paskirta viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, kurią jis atliko 2022 m. vasario 10 d.; 3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2021 m. lapkričio 26 d.) paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2022 m. lapkričio 15 d. jis išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (prieš terminą); 4) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2024 m. balandžio 9 d.) paskirta arešto bausmė 60 parų, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, 2024 m. gruodžio 18 d. jis išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (1 t., b. l. 75-81). Minėtų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis V. S. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą vieną tyčinę, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2025 m. rugsėjo 3 d.), padarė būdamas anksčiau teistas net keturis kartus už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, neišnykus teistumui, kadangi su kiekvienu nauju nusikaltimu trejų metų teistumo išnykimo eiga už jo padarytą pirmąjį nusikaltimą vis nutrūkdavo bei buvo pradedama skaičiuoti iš naujo. Dar daugiau, naują nusikalstamą veiką nuteistasis V. S. padarė praėjus vos devyniems mėnesiams po paskutiniu nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, yra nedirbantis (1 t., b. l. 89-91), 2025 m. baustas administracine tvarka už melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymą, teisėtų policijos pareigūnų nurodymų-reikalavimų nesilaikymą, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 82-88). Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad V. S. atžvilgiu 2025 m. lapkričio 13 d. priimtas dar vienas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma rodo didesnį V. S. asmenybės pavojingumą ir leidžia pagrįstai nuteistąjį pripažinti bei laikyti recidyvistu. Todėl prokuroro skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir V. S. pripažįstamas recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo

10. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

11. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog veiką padarė recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas tik tuo atveju, kai naują tyčinį nusikaltimą padaro asmuo, kuris iki tokio nusikaltimo padarymo jau yra laikomas recidyvistu, neatitinka sisteminio BK 27 straipsnio 1 dalies ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto aiškinimo bei įstatymų leidėjo valios. Išaiškinta, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

12. Kaip minėta, V. S. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 4 kartus, teistumui neišnykus ir yra laikomas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas, netaikęs nuteistajam BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto ir nepripažinęs jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (60 straipsnio 1 dalies 13 punktą). Atkreipiamas dėmesys, kad duomenys apie V. S. ankstesnį teistumą buvo išdėstyti tiek 2025 m. rugsėjo 9 d. pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, tačiau skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas dėl aptariamos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepasisakė. Sutiktina, kad pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka surašęs prokuroras turėjo aprašyti visas kaltinamojo (nuteistojo) baudžiamąją atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau pareiškime nenurodytos tiek baudžiamąją atsakomybę lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šias aplinkybes įvertinti ir jas konstatuoti, kadangi iš pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytų duomenų galima prieiti išvadą, jog aptariama BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė egzistuoja. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas ir, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nuteistojo V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

13. Kadangi prokuroras skundu neprašo sunkinti nuteistajam paskirtos bausmė, taip pat nesant paties nuteistojo skundo, apeliacinės instancijos teismas bausmės individualizavimo klausimo nesprendžia.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. gruodžio 1 d. pažymą Nr. APD-2025-13680, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. S. 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Modesto Švažo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nuteistajam V. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro skundą, o gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nuteistasis nuosprendžio neskundė, be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, taip pat atsižvelgusi ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirbantis, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. S. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. S. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 100 Eur – išieškojimo iš V. S. atmesti.