- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- e2-24927-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16065-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Lietuvos paštas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu, nurodydamas, jog antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė ieškovui registruota pašto siunta raginimą per 10 dienu nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio nurodytą sąskaitą 2740 Eur skolą ir 75,61 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Registruotą siuntą Vilniaus 38 pašto skyrius gavo 2020-05-09. Ieškovas nurodo, jog atsakovė Civilinio proceso kodekso ir Pašto įstatymo reikalavimų dėl registruotų dokumentų įteikimo neįvykdė, t.y. gavėjui ar šeimos nariams antstolio dokumentų pasirašytinai neįteikė, pranešimo apie gautą registruotą siuntą nepaliko. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė tinklapyje www.post.lt įvedė informaciją, kad 2020 m. gegužės 9 d. siunta įteikta gavėjui, todėl antstolis nuo šios datos skaičiavo dešimties dienų terminą raginimui įvykdyti. Ieškovas nurodo, jog siuntą 2020 m. gegužės 15/16 d. rado savo pašto dėžutėje. 2020 m. gegužės 20 d. atliko mokėjimą į antstolio sąskaitą pagal gautą raginimą. Tačiau antstolis 2020 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir išsiuntė ieškovo darbovietei. 2020 m. gegužės 21 d. antstolis patvarkymą patikslino ir reikalavo iš ieškovo išieškoti 366,40 Eur vykdymo išlaidas. Ieškovas minėtą sumą 2020 m. gegužės 29 d. sumokėjo. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo priimtas poįstatyminis aktas dėl pašto siuntų įteikimo COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiu nepanaikino ir nepakeitė Civilinio proceso kodekso ir Pašto įstatymo nustatytos siuntų įteikimo tvarkos. Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti ieškovo prašomą sumą. Ieškovas nurodo, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovo patirtas 366,40 Eur išlaidas, todėl privalo jas apmokėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 366,40 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ( e. b. l. 15-18).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pašto siuntų pristatymo, saugojimo bei grąžinimo tvarka reglamentuota LR Pašto įstatyme, taip pat atsakovės Pašto paslaugų teikimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), kuriose įtvirtinta universaliosios pašto paslaugos ir pašto paslaugos teikimo pašto siuntų siuntėjams ir gavėjams tvarka. Nurodė, jog Taisyklės yra viešai skelbiamos ir naudotojams prieinamos atsakovės interneto svetainėje (adresu https://www.post.lt) bei visose pašto paslaugos teikimo vietose. Nurodė, jog antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė ieškovui registruotą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Siunta). Siunta 2020 m. gegužės 9 d. gauta Vilniaus 38-jame pašte ir tą pačią dieną atsakovės informacinėje sistemoje fiksuotas Siuntos įteikimas. Atsakovė pažymėjo, kad Siunta buvo siųsta oficialiai paskelbto karantino laikotarpiu, kai šalyje buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, ribojamas fizinis žmonių kontaktas. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsakovė tęsė savo veiklą, tačiau, siekiant riboti kontaktą tarp atsakovės darbuotojų ir gyventojų, taip užtikrinant kuo mažesnę užkrėtimo virusu COVID-19 riziką, karantino metu buvo taikomi tam tikri Įmonės veiklos apribojimai. Nurodytu laikotarpiu keitėsi įprastinė siuntų pristatymo tvarka - paprastosios bei registruotosios korespondencijos siuntos, taip pat ir siuntos su įteikimo pranešimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 4-12 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną“ (toliau - ESOC sprendimas) sprendimu, buvo pristatomos į gaunamų laiškų dėžutes, t. y. už atitinkamos siuntos priėmimą, išskyrus teismo siunčiamus procesinius dokumentus, gavėjui pasirašyti nereikėjo. Kontaktas su klientu šiuo atveju buvo laikomas ne tik nebūtinu, bet ir draudžiamas. Atsakovė pažymėjo, kad apie pasikeitusią siuntų pristatymo tvarką informavo viešai - informacija buvo platinama atsakovės tinklapyje, socialinėse paskyrose internete ir žiniasklaidos priemonėse.
Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į ESOC sprendimu nustatytą siuntų pristatymo tvarką karantino laikotarpiu, ieškovui skirta Siunta 2020 m. gegužės 9 d. buvo pristatyta į ieškovo gaunamųjų laiškų dėžutę. Atsakovė pažymėjo, kad apie siuntų pristatymą į gaunamųjų laiškų dėžutę gavėjas papildomai nėra informuojamas. Atsakovė nurodė, kad pašto paslaugos teikėjui nėra žinomas siuntos turinys, pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę pagal paslaugos užsakovo pasirinktą paslaugą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pašto paslaugos teikėjų atsakomybė bei žalos atlyginimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnyje, kuris numato, jog nustatyto dydžio kompensacija atlyginama siuntos siuntėjui, o ieškovas yra Siuntos gavėjas.
Atsakovė nurodė, kad negali būti pripažinta atsakinga už ieškovo netinkamą bei nesavalaikį piniginių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas pats atsakingas už patirtas skolos priverstinio išieškojimo išlaidas, kadangi žinodamas apie susidariusį įsiskolinimą, laiku nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, laiku neapmokėjo susidariusios skolos, todėl buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Atsakovė nurodė, jog ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir teikė pašto paslaugas laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei taikomų apribojimų karantino metu. Prašė ieškinį atmesti. (e. b. l. 31-33).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gegužės 8 d. registruotąją pašto siunta (siuntai suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Siunta) išsiuntė ieškovui J. D. 2020 m. gegužės 7 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raginimas). Iš byloje pateikto www.post.lt siuntos sekimo išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 8 d. Siunta priimta iš siuntėjo, 2020 m. gegužės 9 d. įteikta gavėjui. Byloje pateikti 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymai 2740,00 Eur ir 75,61 Eur, kurių pagrindu ieškovas sumokėjo 2020 m. gegužės 7 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas sumas. Byloje pateiktas antstolio Dainiaus Šidlausko 2020 m. gegužės 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis reikalavo iš J. D. darbo užmokesčio išieškoti 366,40 Eur vykdymo išlaidų. Iš byloje pateikto 2020 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog ieškovas minėtą sumą sumokėjo. Byloje pateikta 2020 m. gegužės 25 d. ieškovo pateikta atsakovui pretenzija dėl žalos atlyginimo, bei atsakovės 2020 m. gegužės 28 d. atsakymas į pateiktą pretenziją, kurioje atsakovė atsisakė atlyginti pretenzijoje nurodytą sumą.
Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (toliau ESOC) 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 4-12 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną“, kuriuo buvo nustatytos universaliosios pašto paslaugos teikimo išskirtinės sąlygos. ESOC sprendimo 1.2 punkte nustatyta, jog registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas galima pristatyti gavėjams į gaunamųjų laiškų dėžutes arba įteikti gavėjams nereikalaujant jų parašo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, kt.).
Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmu, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015.).
CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš netinkamo pašto paslaugų teikimo. Pašto paslaugos teikimo veiklą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (toliau – Pašto įstatymas) (Pašto įstatymo 1 str. 1 d.).
Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymu. Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi. Iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad dėl netinkamai suteiktos pašto paslaugos žalos atlyginimo gali reikalauti tik siuntėjas ir tik tuo atveju, jei pašto siunta dingsta ar yra sugadinama (Pašto įstatymo 12 str. 1 d.). Tokį aiškinimą patvirtina ir 2013 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-259 patvirtintos Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Minėtų Taisyklių 18.2 punkte numatyta, kad siuntėjas turi teisę universaliosios pašto paslaugos teikėjui pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui buvo siųsta Siunta, kuri įteikta paliekant ją pašto dėžutėje 2020 m. gegužės 9 d.( ESOC sprendimo 1.2 punkte nustatyta tvarka). Iš byloje pateiktų ieškovo paaiškinimų matyti, jog minėtą Siuntą jis rado pašto dėžutėje 2020 m. gegužės 15/16 d. Atsižvelgiant į tai, gauta korespondencija negali būti laikoma dingusia. Duomenų patvirtinančių, kad minėta Siunta buvo apgadinta ar siuntėjas būtų perdavęs reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo ieškovui byloje taip pat nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo pagal LR Pašto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, jog pašto paslaugos teikėjui nėra žinomas siuntos turinys, jis nėra saistomas Siuntos turinyje esančiais įpareigojimais gavėjui bei jų įvykdymo terminais. Pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę pagal paslaugos užsakovo, šiuo atveju - siuntos siuntėjo, antstolio Dainiaus Šidlausko, pasirinktą paslaugą - pašto siuntos pristatymą nurodytu gavėjo adresu per siuntėjo pasirinktą saugojimo pašte terminą. Konstatuotina, jog atsakovė, pristatydama Siuntą į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę karantino laikotarpiu, nustatytos siuntų pristatymo tvarkos (ESOC sprendimo 1.2 punktas) nepažeidė. Pabrėžtina ir tai, jog už gaunamųjų laiškų dėžutės tikrinimą, kaip pašto dėžutės savininkas, yra atsakingas siuntos gavėjas (ieškovas). Pažymėtina, ir tai, kad ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, gavęs dokumentus 2020 m. gegužės 15/16 d. turėjo pakankamai laiko sumokėti raginime nurodytas sumas nepraleidęs Raginime nurodyto dešimties dienų termino (iki 2020 m. gegužės 19 d.). Dėl nurodytų priežasčių, tesimas sprendžia, jog atsakovė nepažeidė siuntų įteikimo tvarkos, t.y. neatliko neteisėtų veiksmų. Vien ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl, jo nuomone, netinkamai įteiktos Siuntos nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirtos priverstinio išieškojimo išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesant įrodytiems atsakovės neteisėtiems veiksmams, atsakovei nekyla civilinė atsakomybė. Nesant nustatytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nepasisako dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu atmestini.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.