- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-2014-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16065-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Lietuvos paštas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos paštas“ 366,40 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais argumentais:
1.1. 2020 m. gegužės 7 d. antstolis Dainius Šidlauskas išsiuntė ieškovui registruota pašto siunta raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio nurodytą sąskaitą 2 740,00 Eur skolą ir 75,61 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų. Registruotą siuntą Vilniaus 38 pašto skyrius gavo 2020 m. gegužės 9 d. Atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) reikalavimų dėl registruotų dokumentų įteikimo neįvykdė, t.y. gavėjui ar šeimos nariams antstolio dokumentų pasirašytinai neįteikė, pranešimo apie gautą registruotą siuntą nepaliko. Atsakovė tinklapyje www.post.lt įvedė informaciją, kad 2020 m. gegužės 9 d. siunta įteikta gavėjui, todėl antstolis nuo šios datos skaičiavo dešimties dienų terminą raginimui įvykdyti. Tuo tarpu ieškovas siuntą savo pašto dėžutėje rado tik 2020 m. gegužės 15/16 d. Ieškovas 2020 m. gegužės 20 d. atliko mokėjimą į antstolio sąskaitą pagal gautą raginimą, tačiau antstolis 2020 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo ir išsiuntė ieškovo darbovietei. 2020 m. gegužės 21 d. antstolis patvarkymą patikslino ir reikalavo iš ieškovo išieškoti 366,40 Eur vykdymo išlaidas. Ieškovas minėtą sumą 2020 m. gegužės 29 d. sumokėjo.
1.2. Atsakovės priimtas poįstatyminis aktas dėl pašto siuntų įteikimo Covid-19 pandemijos karantino laikotarpiu nepanaikino ir nepakeitė CPK ir Pašto įstatymo nustatytos siuntų įteikimo tvarkos.
1.3. Ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti ieškovo prašomą sumą. Ieškovas mano, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovo patirtas 366,40 Eur išlaidas, todėl privalo jas apmokėti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė ieškovui registruotą pašto siuntą Nr. RD044435085LT, kuri 2020 m. gegužės 9 d. gauta Vilniaus 38-jame pašte ir tą pačią dieną atsakovės informacinėje sistemoje fiksuotas siuntos įteikimas. Siunta buvo siųsta oficialiai paskelbto karantino laikotarpiu, kai šalyje buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, ribojamas fizinis žmonių kontaktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsakovė tęsė savo veiklą, tačiau, siekiant riboti kontaktą tarp atsakovės darbuotojų ir gyventojų, taip užtikrinant kuo mažesnę užkrėtimo virusu Covid-19 riziką, karantino metu buvo taikomi tam tikri įmonės veiklos apribojimai. Nurodytu laikotarpiu keitėsi įprastinė siuntų pristatymo tvarka - paprastosios bei registruotosios korespondencijos siuntos, taip pat ir siuntos su įteikimo pranešimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 4-12 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną“ (toliau - ESOC sprendimas), buvo pristatomos į gaunamų laiškų dėžutes, t. y. už atitinkamos siuntos priėmimą, išskyrus teismo siunčiamus procesinius dokumentus, gavėjui pasirašyti nereikėjo. Kontaktas su klientu šiuo atveju buvo laikomas ne tik nebūtinu, bet ir draudžiamas. Apie pasikeitusią siuntų pristatymo tvarką informavo viešai - informacija buvo platinama atsakovės tinklapyje, socialinėse paskyrose internete ir žiniasklaidos priemonėse.
2.2. Atsižvelgiant į ESOC sprendimu nustatytą siuntų pristatymo tvarką karantino laikotarpiu, ieškovui skirta siunta 2020 m. gegužės 9 d. buvo pristatyta į ieškovo gaunamųjų laiškų dėžutę. Apie siuntų pristatymą į gaunamųjų laiškų dėžutę gavėjas papildomai nėra informuojamas. Pažymi, kad pašto paslaugos teikėjui nėra žinomas siuntos turinys, pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę pagal paslaugos užsakovo pasirinktą paslaugą. Atsakovė taip pat pažymi, kad pašto paslaugos teikėjų atsakomybė bei žalos atlyginimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnyje, kuris numato, jog nustatyto dydžio kompensacija atlyginama siuntos siuntėjui, o ieškovas yra siuntos gavėjas.
2.3. Atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovo netinkamą bei nesavalaikį piniginių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas pats atsakingas už patirtas skolos priverstinio išieškojimo išlaidas, kadangi žinodamas apie susidariusį įsiskolinimą, laiku nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, laiku neapmokėjo susidariusios skolos, todėl buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir teikė pašto paslaugas laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei taikomų apribojimų karantino metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti paslaugos teikimo kokybę pagal paslaugos užsakovo, šiuo atveju – siuntos siuntėjo, antstolio D. Šidlausko, pasirinktą paslaugą – pašto siuntos pristatymą nurodytu gavėjo adresu per siuntėjo pasirinktą saugojimo pašte terminą, todėl, vertinęs aplinkybes, jog korespondencija ieškovui buvo įteikta, paliekant ją pašto dežutėje, siuntą ieškovas rado 2020 m. gegužės 15/16 d., nesant duomenų, kad siunta būtų apgadinta, konstatavo, kad atsakovė, pristatydama siuntą į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę karantino laikotarpiu, nustatytos siuntų pristatymo tvarkos (ESOC sprendimo 1.2 punktas) nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.
5. Teismas pažymėjo, jog pašto paslaugos teikėjui nėra žinomas siuntos turinys ir jis nėra saistomas siuntos turinyje esančiais įpareigojimais gavėjui bei jų įvykdymo terminais, tuo tarpu už gaunamų laiškų dėžutės tikrinimą, kaip pašto dėžutės savininkas, yra atsakingas siuntos gavėjas, šiuo atveju – ieškovas.
6. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, gavęs dokumentus 2020 m. gegužės 15/16 d., turėjo pakankamai laiko sumokėti raginime nurodytas sumas, nepraleidęs nurodyto termino, t. y. iki 2020 m. gegužės 19 d.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (ieškovas) J. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimu, prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovė pagal imperatyvius CPK 657 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei pagal analogiškus Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų imperatyvius reikalavimus registruota pašto siunta atsiųstą antstolio raginimą ieškovui dėl skolos sumokėjimo per 10 dienų privalėjo gavėjui įteikti asmeniškai arba palikti siuntos gavėjui pašto dėžutėje pranešimą apie pašto skyriuje saugomą registruotą siuntą, kurią reikia atsiimti pašte. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netaikė materialinės teisės normų, kurios privalėjo būti taikytos, ir atvirkščiai – taikė poįstatyminių teisės aktų materialinės teisės normas, kurios, kaip iškraipiančios įstatymo teisės normų turinį ir sukeliančios asmenims kitokias, nei įstatymas numato, terminų skaičiavimo pareigas bei su tuo susijusias teisines ir turtines pareigas, negalėjo ir neturėjo būti taikomos.
8.2. Jei atsakovė būtų įvykdžiusi dviejų įstatymo imperatyvių teisės normų reikalavimus ir antstolio raginimą ieškovui būtų realiai įteikusi asmeniškai pasirašytinai 2020 m. gegužės 9 d., ieškovas, vadovaudamasis nors ir klaidinančiu nurodymu pačiame antstolio raginime „per 10 dienų nuo gavimo“, suvoktų, kad mokėjimo terminas yra 2020 m. gegužės 19 d. Nagrinėjamu gi atveju, ieškovas, korespondenciją gavęs 2020 m. gegužės 15/16 d., reikalaujamas sumas antstoliui sumokėjo ketvirtą dieną nuo realaus antstolio raginimo gavimo dienos.
8.3. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė pabrėžtinai CPK 657 straipsnio 1 dalies ir Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų imperatyviomis teisės normomis, kurios karantino laikotarpiu nepanaikintos, nesuspenduotos ir pilnai galiojusios, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išvis nieko dėl jų nepasisakė ir nenurodė, kodėl ieškovo nurodytos įstatymų normos šalių ginče negali ar neprivalo būti taikomos. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas bereikalingai išnagrinėjo galimybę ir būtinybę taikyti Pašto įstatymo teisės normas apie ribotą pašto atsakomybę už dingusias siuntas, ko ieškiniu nebuvo reikalauta, ir sprendime padarė nieko bendra su ginčo esme ir ieškinio reikalavimu neturinčią išvadą, kas įrodo, jog teismas nesuprato ginčo esmės.
8.4. Atsakovė, neįteikusi gavėjui (ieškovui) registruotos siuntos dviejų įstatymų reikalaujamu būdu asmeniškai pasirašytinai, neturėjo teisės savo interneto tinklapyje siuntų sekimo rubrikoje skelbti, kad siunta įteikta 2020 m. gegužės 9 d. Būtent ta aplinkybė sukėlė ieškovui nepagrįstai patirtą turtinę žalą, dėl ko teismas privalėjo taikyti atsakovei civilinę turtinę atsakomybę.
Atsiliepimas
9. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantas netinkamai aiškina teisės aktus, ignoruodamas aplinkybes dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir nustatyto karantino režimo bei neatsižvelgdamas į kitas įstatymo nuostatas. Pašto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog būtent Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą.
10.2. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje ginčo laikotarpiu įvestas karantinas. Galiojant šiam režimui, atitinkamai, vadovaujantis įstatymo nuostatoms, vykdydama Pašto įstatymu suteiktus įgaliojimus, Susisiekimo ministerija nustatė išskirtines pašto paslaugų teikimo sąlygas, galiojusias ginčo laikotarpiu. ESOC sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, jo galiojimas nebuvo panaikintas, šis teisės aktas nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl atsakovė juo vadovavosi teisėtai ir pagrįstai, įteikdama siuntą ieškovui laikydamasi nustatytos išskirtinės pašto paslaugų teikimo tvarkos karantino laikotarpiu.
10.3. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė bei žalos atlyginimas reglamentuotas Pašto įstatymo nuostatomis, kur šio įstatymo 12 straipsniu įtvirtinta, kad kompensacija atlyginama siuntos siuntėju, o šiuo atveju ieškovas yra siuntos gavėjas.
10.4. Ieškovo reikalavimas - priteisti iš atsakovės pastarojo patirtas priverstinio skolos išieškojimo išlaidas - yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir nesąžiningas, kadangi atsakovė negali būti pripažinta atsakinga už ieškovo netinkamą bei nesavalaikį piniginių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovas laikytinas pats atsakingu už patirtas skolos priverstinio išieškojimo išlaidas, kadangi žinodamas apie susidariusį įsiskolinimą, laiku nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, todėl buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Taigi, žala atsirado dėl pačio ieškovo veiksmų, o atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir teikė pašto paslaugas laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei taikomų apribojimų karantino metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Esminis apelianto argumentas, jog pašto siuntos jam įteikimui turėjo būti taikomi imperatyvūs įstatymų – CPK 657 straipsnio 1 dalies bei LR Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimai, konkrečiai numatantys, jog siuntą, t. y. antstolio atsiųstą raginimą dėl skolos sumokėjimo per 10 dienų, atsakovė privalėjo ieškovui įteikti asmeniškai arba palikti siuntos gavėjui pašto dėžutėje pranešimą apie pašto skyriuje saugomą registruotą siuntą, kurią reikia atsiimti pašte. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ne šias imperatyvias įstatymų normas (CPK 657 straipsnio 1 dalį bei LR Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus), kurios, anot apelianto, karantino ir ekstremalios situacijos metu nebuvo panaikintos/pakeistos, o poįstatyminius ir vidaus atsakovės teisės aktus. Teismas negali su tuo sutikti, kadangi šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.
15. Pašto paslaugos teikimo veiklą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (Pašto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pašto siuntos įteikimo ieškovui teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo laikotarpiu, kai visos valstybės mastu LR Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu buvo paskelbta ekstremali situacija bei karantinas, pašto siunta ieškovui buvo įteikta laikantis tiek įstatymų, tiek poįstatyminių teisės aktų reikalavimų. Apeliacinis teismas pažymi, kad būtent įstatymas, o konkrečiai Pašto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais Susisiekimo ministerija nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą. Taigi, įstatyme įtvirtinta norma, leidžianti tuo atveju, kai yra paskelbta ekstremali situacija, netaikyti įprastinių pašto siuntų įteikimo, kitų pašto paslaugų teikimo taisyklių bei reikalavimų, o vadovautis konkretaus įstatymo įgalioto subjekto - Susisiekimo ministerijos - nustatytomis taisyklėmis, reikalavimais ir sąlygomis, t. y. įstatymo lygmeniu įtvirtinta galimybė poįstatyminiu aktu ekstremalios situacijos atveju sureguliuoti pašto paslaugų teikimo sąlygas, ypatumus ir specifiką. Nagrinėjamu atveju LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ visoje šalyje paskelbta ekstremali padėtis, todėl LR Susisiekimo ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centro 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 4-12 “Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto veiklos paskelbus Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną“ buvo nustatytos išskirtinės sąlygos dėl siuntų pristatymo – be kita ko, jog paprastos bei registruotosios korespondencijos siuntos, taip pat ir siuntos su įteikimo pranešimu turėjo būti pristatytos į gaunamų laiškų dėžutes, t. y. už atitinkamos siuntos priėmimą, išskyrus teismo siunčiamus procesinius dokumentus, gavėjui pasirašyti nereikėjo.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju antstolio išsiųsta pašto siunta ieškovui buvo įteikta laikantis bei vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatyminiais ir poįstatyminiais teisės aktais, kurių atsakovė privalėjo laikytis ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, preciziškai laikėsi, t. y. korespondencija ieškovui įteikta tinkamai ir teisėtai.
17. Nors ieškovas akcentuoja, kad reikėjo palikti pranešimą jo pašto dėžutėje dėl siuntos atisiėmimo pašto skyriuje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo taikyta net palankesnė ir efektyvesnė pačiam ieškovui, kaip siuntos gavėjui, tvarka - palikta pati siunta pašto dėžutėje, dėl ko nereikėjo vykti į pašto skyrių dėl jos atsiėmimo, t. y. gavėjas iš karto galėjo ne tik sužinoti apie gautą pašto siuntą, bet ir ją realiai gauti.
18. Sutiktina su apeliantu, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas galimai be pagrindo skyrė tiek daug dėmesio klausimui dėl galimos atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, sutartinės civilinės atsakomybės prieš siuntėją (šiuo atveju - antstolį), su kuriuo ją ir sieja atitinkami paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kurių dalyviu nėra ieškovas, kaip siuntos gavėjas, atitinkamai negalintis reikšti ir pretenzijas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Kita vertus, tai nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta teismo išvadą, jog šiuo atveju nenustatytos sąlygos, būtinosios atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei prieš ieškovą kilti, o būtent kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai, priežastinis ryšys tarp jų ir ieškovui galimai kilusios žalos ir pan. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, pristatydama siuntą į pašto dėžutę, karantino laikotarpiu laikėsi LR susisiekimo ministerijos ESOC 2020 m. kovo 17 d. sprendimu nustatytos siuntų pristatymo tvarkos (apie ką jau detaliai pasisakyta aukščiau), t. y. atsakovė nepažeidė siuntų pristatymo gavėjui tvarkos, tad neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
19. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti dar kelis momentus: a) kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė negali būti atsakinga už konkretų laikotarpį, kada siuntos gavėjas faktiškai suranda/pamato pašto dėžutėje siuntą, to įtakoti ir pan.; b) nagrinėjamu konkrečiu atveju pats ieškovas nurodo, kad rado siuntą 2020 m. gegužės 15/16 dieną ir su susipažino su jos turiniu, t. y. objektyviai turėjo dar pakankamai laiko įvykdyti antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. per 10 dienų sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 2 740 Eur skolą bei 75,61 Eue vykdymo išlaidas; c) pats ieškovas, žinodamas apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-443-270/2019) iš jo išieškotojui K. Š. priteista 2 740,00 Eur suma (CPK 179 straipsnio 2 dalis), taigi, žinodamas apie privalomą vykdyti teismo nuosprendį, būdamas atidus ir rūpestingas (lot. bonus pater familias), privalėjo domėtis vykdymo proceso eiga, rūpintis tinkamu sprendimo/nuosprendžio įvykdymu. Taigi, pats pradėtas vykdymo procesas jam negali būti netikėtas, kaip ir faktas, jog jam laiku neįvykdžius nuosprendžio, galimos neigiamos turtinės ir kitokios pasekmės (vykdymo išlaidos ir pan.).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
21. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytas faktinius bylos aplinkybes bei teisės normas, reglamentuojančias AB „Lietuvos paštas“ veiklą, taip pat ir paskelbtos ekstremalios situacijos / karantino visoje šalyje laikotarpiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, tinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius siuntų pristatymo tvarką ekstremalios situacijos laikotarpiu, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (ieškovo) J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.