Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2023-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-9098-1137/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
e2-9098-1137/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03547-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kalnius
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
R. S.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas, Paulius Žiūkas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9098-1137/2023 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03547-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.3.2.4.3
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius,sekretoriaujant Justinai Janšauskei,dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,atsakovui R. S., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

išvadą teikinačios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui N. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, prašydama nutraukti šalių santuoką, dėl atsakovo R. S. kaltės; Po santuokos nutraukimo, Ieškovei J. S. palikti pavardę, tai yra – (duomenys neskelbtini).; Nepilnamečio sūnaus R. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. S., nurodant, kad J. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui sūnui R. S. bendrauti su tėvu R. S.; Nustatyti R. S. mokėtiną mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. S. suformuluojant sekančiai: ne mažiau kaip 316,50 Eur ir ne mažiau kaip 1/2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos, dydžio išlaikymą per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, mokėjimą atliekant iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1. Santuokos metu išryškėjo Ieškovės ir Atsakovo charakterių nesuderinamumas, nebeliko bendrų pomėgių, interesų, tarpusavio supratimo. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams (periodiškai lankosi priklausomybės ligų centre), taip pat nuolat terorizuoją ir žemina Ieškovę sms ir kitais būdais (priedas Nr. 4)1, 2023-08-30 Atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.(duomenys neskelbtini) pagal LR BK 145 str. 1 d. – „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ (priedas Nr. 5), Atsakovui yra apribotas bendravimas su Ieškove (pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas nesilankyti Ieškovės gyvenamojoje vietoje, neieškoti ryšių ir nebendrauti su Ieškove).

1.2. 2020 m. gegužės 13 d. Ieškovė ir Atsakovas sudarė vedybų sutartį, kuria sutarė, jog turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, o turtas įgytas po santuokos sudarymo lieka to sutuoktinio nuosavybe, kuris įgijo turtą.

1.3. Atsakovas elgėsi su Ieškove priešingai moralei (užgauliojo, įžeidinėjo, žemino, persekiojo, naudojo psichologinį smurtą, girtavo – priedas Nr. 4) ir teisei grasino su Ieškove susidoroti (priedas Nr. 5), girtavo ir tą darė matant vaikams.

1.4. Nepilnamečio vaiko, t. y. sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina J. S., kuri įsipareigoja sudaryti sąlygas bendrauti sūnui su tėvu R. S.

1.5. Ginčo dėl dalyvavimo vaikų auklėjime nėra, todėl tėvai auklės ir bendraus su vaikais pagal žodinį susitarimą.

2.1 Teismo posėdžio metu ieškovė iš esmės savo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad santuoką sudarė su atsakovu, jam būnant įkalinimo įstaigoje. Tačiau paskutiniu metu, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 25 d. santykiai su atsakovu pasidarė suprastėjo, jo elgesys ieškovės atžvilgiu tapo siaubingas. Į teismo klausimus, kodėl žinutėse ieškovas rašo K. vardu, ieškovė atsakė, kad atsakovas rašydavo žinutes iš sūnaus telefono, nes su atsakovu ji bendrauti vengė. Patvirtino, kad susirašinėjime naudojami kreipiniai, buvo skirti jai. Taip pat nurodė, kad sūnumi R. rūpinasi pati, atsakovas šiemet prie išlaikymo prisidėjo tik du kartus perduodamas 300 ir 200 eurų. Sūnus lanko futbolo būrelius, sportuoja, jį tenka daug vežioti automobiliu, nes patys gyvena sode, užmiestyje.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. S. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1 Atsakovo išdėstytos spontaniškos, emocionalios žinutes ieškoves atžvilgiu, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad santuoka tarp šalių yra pasibaigusi ir ją tikslinga nutraukti teismine tvarka. Jokių kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galima būtų vertinti, kad santuoka tarp šalių yra nutrukusi, nėra.

2.2 Atsakovas sutinka, kad sūnaus R. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau ieškovas atkreipia dėmesį, jog vaikas ypatingai daug laiko praleidžia su juo. Šiuo atveju, jeigu būtų nutraukta santuoka, atsakovas neprieštarautų dėl šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su jo motina ieškove J. S..

2.3 Atsakovas nesutinka su ieškoves reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydžio - ne mažiau kaip 316,50 Eur ir ne mažiau kaip 1/2 minimalios algos dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Pati ieškove teikia teismui Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarti (civiline byla Nr. 2A-216-75512022), kuria buvo iš esmes išspręstas klausimas dėl Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo (civiline byla Nr. 2YT-10750- 95612021). Minėtame procese civilinėje byloje ieškoves ir atsakovo buvo apspręstas išlaikymo dydis - 230 eurų, kasmet indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog po metų laiko negali taip pasikeisti nepilnamečio vaiko interesai ir poreikiai, kad jo išlaikymo dydis keistųsi iki ,,ne mažiau kaip 316,50 Eur ir ne mažiau kaip 1/2 minimalios algos dydžio“, Be to R. S. labai daug laiko praleidžia kartu su tėvu - atsakovu, ir jo buvimo pas tėvą metu vaiko materialiniai poreikiai patenkinami visiškai.

2.4 Šiuo metu atsakovas neturi finansinių galimybių teikti ieškoves prašomo dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Šiuo metu atsakovas laikinai nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jokio turto, kuris generuotų pajamas neturi. Be to jis - atsakovas - vienas išlaiko moksleivį ir 18-os metų sulaukusi ir kartu su juo gyvenanti K. S..

2.5 Teismo posėdžio metu dalyvavęs atsakovas ir jo atstovas savo atsikirtimus palaikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, bylos nagrinėjimo atidėti per atstovą neprašė. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutiktų teikti 150 eurų išlaikymą. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat gauna ir 85 eurų valstybės paramą vaikui išlaikyti.

1. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą kurioje nurodė jog rekomenduoja vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama, neprieštaravo kad iš atsakovo vaikams būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas. Nurodė, kad neapibrėžtos bendravimo tvarkos nustatymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Teismo posėdžio metu pagarsino išvadoje pateiktus paaiškinimus ir išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. S. ir R. S., (duomenys neskelbtini) skyriuje sudarė santuoką. Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalims gimė sūnus K. S. ((duomenys neskelbtini)) a. k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 2 – priedas Nr. 2) ir sūnus R. S. ((duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – priedas Nr. 3). Santuokos metu šalys jokio Lietuvos Respublikoje registruotino turto neįgijo. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, kuria sutarė, jog turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio nuosavybe, o turtas įgytas po santuokos sudarymo lieka to sutuoktinio nuosavybe, kuris įgijo turtą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

3. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).

4. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie, kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio. Byloje kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui šalių susirašinėjimą. Nors ieškovei rašantis asmuo yra įvardinamas įvairiais asmenimis, tačiau iš žinučių turinio yra akivaizdu, jog susirašinėjimas vyksta tarp ieškovės ir jos sutuoktinio – atsakovo, ką posėdžio metu patvirtino ir ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad dalis žinučių buvo išsiųsta iš šalių sūnaus K. paskyros, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji atsakovą internetinėse platformose yra užblokavusi ir dėl jo elgesio ieškovės atžvilgiu, vengia bendravimo su atsakovu, tad atsakovas įžeidinėjančias ir grasinančias žinutes rašydavo ieškovei ir iš jų bendro sūnaus paskyros. Iš šio susirašinėjimo turinio teismas daro išvadą, jog atsakovas ieškovę atvirai įžeidinėja, kreipiasi į ją itin nepagarbiai (vadina gaidžiu, šiukšle, prostitute ir pan.), išsako įvarius garsinimus („gaidžiams tavo labanakt“; „nepadės popieriai zajavai“) į prašymą palikti ramybėje atsakė „Ramybe (duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas NR. 01-1-21174-23 dėl grasinimo nužudyti ieškovę ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą arba jos terorizavimo ir buvo nutrauktas 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas su ieškove bendrauja itin nepagarbiai, kas ieškovės teigimu ir sąlygojo santuokos nutrūkimą.

6. Tuo tarpu ieškovė nurodė dėjusi pastangas siekiant išsaugoti santuoką, pastaruoju metu taikstėsi su tokiu atsakovo elgesiu, vis grįždavo pas jį, tikėdama kad vyro elgesys pasikeis.

7. Įvertinęs išdėstytą teismas sprendžia, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia teigti, kad būtent atsakovas savo elgesiu (žemindamas ieškovę ir jai garsindamas) pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, J. S. ir R. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)), nutraukiama dėl atsakovo R. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

9. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

10. Nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio šalių vaiko R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina – J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti konkrečios nepilnamečių vaikų tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nes ji neriboja atsakovo bendravimo su vaikais ir ginčų tarp šalių dėl to nėra. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo. Teismo posėdžio metu tiek teismas, tiek ir išvadą teikianti institucija paklausė ieškovės ar jos manymu, ateityje nekils ginčų tarp šalių dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, tačiau ieškovė patikino, jog šiuo metu šalys šiuo klausimu sutaria.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku, nenustatyta, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku ir neketina to daryti ateityje, o atsakovas tam neprieštarauja todėl teismas nustato, kad po santuokos nutraukimo atsakovas R. S. su nepilnamečiu vaiku R. S. bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad atsakovas bendraus su vaikais be apribojimų.

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

13. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

15. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

16. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

17. Ieškovė prašo pritiesti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 316,50 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiais metais suteikė R. per ieškovę iš viso 500 eurų išlaikymo.

18. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad kartu su sūnumi dabar gyvena sode, pradėjo šildytis kietu kuru, kuriam per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 230 eurų, elektrai 100 eurų, jos pajamos siekia apie 1550 eurų. Sūnų vežioja automobiliu į miestą, mokyklą, būrelius (futbolo būrelis – 15 eurų mėnesiui), dėl ko patiria dideles išlaidas kurui. Sūnus dalyvauja ir futbolo varžybose, kuriose starto mokestis sudaro vidutiniškai 12 eurų dalyviui.

19. Atsakovo atstovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovas neturi tiek pinigų, kad galėtų teikti tokį išlaikymą, nurodė, jog galėtų teikti tik apie 150 eurų per mėnesį. Pažymėjo, jog ieškovė kas mėnesį iš valstybės gauna ir 85 eurus vaiko auginimui.

20. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Nėra duomenų apie kokius nors jo sveikatos sutrikimus, kurie kliudytų gauti pajamų tiek savo, tiek vaikų išlaikymui. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad jis sąžiningai siekė ir siekia užtikrinti savo vaiko teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo.

21. Tai gi, nors ieškovė ir nepateikė visų įrodymų pagrįsti konkrečių poreikių patenkinimui būtinų išlaidų, t. y. kad būtent tiek ji ir išleidžia per metus nurodytų šalių vaiko poreikių patenkinimui, tačiau teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo transportu išlaidų, taip pat į specifines aplinkybes, jog šalių sūnus sportuoja, dalyvauja futbolo varžybose, todėl patiria išlaidas. Teismas, įvertinus, kad ieškovei tenka kasdienė rūpesčio vaiku dalis (tenka ne tik dirbti, bet užsiimti vaiko priežiūra, jo lavinimu, vežiojimu į ugdymo, sveikatos įstaigas, imti nedarbingumo pažymėjimus vaikui sergant, dėl ko mažėja pajamos), tėvo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą (neskiria laiko vaiko priežiūrai, ugdymui ir pan.), jo nusišalinimą nuo kasdienės vaiko priežiūros, tai, kad jis vaiko poreikių neginčijo, siekiant užtikrinti pirmiausia vaiko poreikių tenkinimą, taip pat protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymas privalo būti teikiamas už kiekvieną einamąjį mėnesį.

22. Įvertinus išdėstytą, teismas tenkina ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 316,5 Eur kiekvienam mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 str.1 d. 1 p., 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pavardės

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę, tačiau pakeičiant jo galūnę ją nurodant – (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiam prašymui neprieštarauja. Dėl šio, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokos metu įgyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliktina jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

24. Ieškovė nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas dėl išlaikymo jokio prašymo nepareiškė, su ieškovės prašymu sutiko.

25. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

26. Kartu su ieškiniu pateiktos VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ pažymos. Šių pažymų duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Ieškovė turi transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), vin numeris – (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu. Atsižvelgus į šalių (duomenys neskelbtini) šalių sudarytos vedybų sutarties 4 p. šis turtas po santuokos nutraukimo lieka ieškovės asmenine nuosavybe ir nėra dalintinas. Dėl šio, nutraukiant šią santuoką klausimas dėl turto padalinimo nėra spręstinas. Duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones byloje pateikta nebuvo.

27. Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė teikiant jai teisinę pagalbą. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

29. Įvertinęs rekomendacijų 8.2 p. teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo ieškovei. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 109 eurų žyminį mokestį, kuris ieškinį tenkinus yra priteisintas iš atsakovo.

30. Byloje taip pat susidarė 6,64 eurų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat priteistinos Valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę - „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti nepilnamečio R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnum R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendraus nuolatinai ir tiesiogiai bendru sutarimu tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, nustatant, kad atsakovas bendraus su vaiku be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), po 316,50 Eur (tris šimtus šešiolika eurų ir 50 ct.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t. y. 2021 m. rugsėjo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę J. S. a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 709 eurus J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Vytautas Kalnius