- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1424-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00783-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- Lietuvos policijos profesinei sąjungai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui Lietuvos policijos profesinei sąjungai dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. L. prašė pripažinti, kad 2016-10-25 straipsnyje pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“ paskleisti duomenys apie E. L.: „<...> Kalbant apie įgūdžius, jis nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas. Pavyzdžiui, viename Kauno AVPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita. E. L. pasiūlė palaukti, kol padalinyje, kuriame yra virš 40 pareigybių, beveik nebeliks darbuotojų ir nebebus kam dirbti, tuomet vadovas bus priverstas keistis.“, „<...> Organizacinė veikla taip pat sekėsi nekaip. E. L. buvo paskirtas vadovauti derybinei grupei dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Kauno AVPK – vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, kuriai nepavyko susiderėti pasirašyti sutarties.“, „<...> Akivaizdu, kad ponui L. draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties, neprošal. Po kelių mėnesių darbo Kauno AVPK vadovybė išskirtinai kreipėsi į Policijos departamentą dėl L. pareigybės kategorijos pakėlimo. Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. Todėl Kauno AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po „pakilimo pareigose“ pakilo ir pareigūno darbo užmokestis“, „<...> Nepamirškime ir fakto, kad E. L., ko gero, vienintelis pareigūnas, esantis nerotuojamuose pareigose. Matyt dėl šios priežasties (na dar ir dėl to, kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą Mastaičiuose, Kauno r., bet ir savaitgalį lankosi namuose Utenoje.“ yra neatitinkantys tikrovės, žeminantys asmens garbę ir orumą bei prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-10-25 atsakovas viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt publikavo straipsnį pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“. Straipsnyje įžvalgomis dalijasi atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K., aptariant būsimą atranką į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, apibūdinama pretendentus, bei atrankų komisiją. Straipsnyje ieškovas, pretendavęs į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, apibūdinamas kaip asmuo neturintis organizacinių gebėjimų, negebantis spręsti konfliktinių situacijų bei piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi. Atsakovas nuomonę grindė duomenimis neatitinkančiais tikrovės. Straipsnyje, nesugebėjimas spręsti konfliktines situacijas grindžiamas tariamu ieškovo pasiūlytu sprendimu susiklosčiusiai padėčiai Kauno AVPK padalinyje spręsti dėl aktyvios darbuotojų kaitos per trumpą laikotarpį vykusios dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės. Tuo tarpu Kauno apskrities VPK nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. ne tik nefiksuota padidėjusi pareigūnų kaita, bet ir faktas, kad ieškovui atskirų pavedimų dėl pareigūnų kaitos duota nebuvo. Atsakovo nuomone ieškovo tariamų prastų organizacinių gebėjimų faktą patvirtina aplinkybė, kad Kauno AVPK yra vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, nesudariusi kolektyvinės sutarties. Tai, kad minėta informacija neatitinka tikrovės žinoma atsakovui, kadangi paties atsakovo atstovė – R. K. ir buvo asmuo pateikęs Kauno apskrities VPK pranešimą apie profesinių sąjungų pasitraukimą iš derybų. Atsakovo teiginius esą ieškovas būdamas nerotuojamose pareigose neleistinai naudoja tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams paneigia Kauno apskrities VPK pateikta informacija apie ratuojamam pareigūnui skirtą tarnybinį automobilį bei nustatytas naudojimo taisykles.
3. Teigė, kad straipsnyje pateikta informacija iš esmės sumenkino ieškovo reputaciją, pažeidė ieškovo garbę ir orumą ir tiesiogiai įtakojo ieškovo sprendimą nedalyvauti konkurse / atrankoje į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos policijos profesinė sąjunga prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad straipsnyje atsakovo atstovė pateikė savo nuomonę apie pertvarkas policijos sistemoje, lygino ankstesnių policijos vadovų pasiekimus ir vadovavimo policijai braižą ir stilių su dabartinių policijos vadovų sprendimais, juos kritikavo. Pažymėjo, jog policijos veikla, policijos vadovų priimami sprendimai yra aktualūs ne tik policijos bendruomenei, bet ir visai visuomenei, o tai reiškia, kad straipsnyje išdėstyti atsakovo atstovės subjektyvūs vertinimai yra aktualūs visos visuomenės viešai diskusijai, kitaip tariant, tokio pobūdžio viešos diskusijos atitinka viešąjį interesą. Pabrėžė tai, kad ieškovas straipsnio paskelbimo metu užėmė ir iki šiol užima aukštas vadovaujančias pareigas policijos sistemoje, todėl jis yra viešasis asmuo ir privalo būti pakantus viešai ir sąžiningai reiškiamai kritikai, negali tikėtis, kad apie jį skelbiamos nuomonės bus tik jam palankios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 1350 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad 2016-10-25 atsakovas viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt publikavo straipsnį pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“, kurį parašė atsakovo pirmininkė R. K.. 2016-11-07 raštu adresuotu atsakovui buvo pateiktas prašymas pateikti faktus ir duomenis, kuriais grindžiama kritika ieškovo atžvilgiu, sudarančius realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, nurodant, kad jeigu pareikštoji nuomonė straipsnyje nėra pagrįsta faktais ir duomenimis – paskelbti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, analogiškai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos būdui, jog straipsnyje išdėstyta subjektyvi atsakovo pirmininkės R. K. nuomonė yra nepagrįsta faktais ir duomenimis. 2016-12-05 atsakovas nurodė, kad faktiniai duomenys dėl ieškovo yra Kauno apskrities VPK žinioje. 2017-01-06 Kauno apskrities VPK pateikė informaciją apie ieškovą, nurodydamas, kad E. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas eina nuo 2014-10-07, asmens charakteristiką, pateikė duomenis apie pareigūnų kaitą Kauno apskrities VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose, informaciją ir aplinkybes dėl kurių nebuvo sudaryta Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis bei informacija apie tarnybinių automobilių skyrimą ir naudojimo tvarką. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ jungtinės atstovybės 2014-11-05 rašte Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. nurodyta, jog profesinės sąjungos pasitraukia iš kolektyvinių derybų dėl Kolektyvinės sutarties, nes pripažįsta jas negalimomis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. 2016-03-21 prašyme Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. dėl mėnesinės ridos tarnybiniams automobiliams ir jų saugojimo vietos ne tarnybos metu nustatymo nurodyta, E. L. paskirtą tarnybinį automobilį ne tarnybos metu laikyti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje.
7. Teismas nurodė, kad straipsnyje vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „akivaizdu, kad ponui L. draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties neprošal“, „Matyt, dėl šios priežasties (na dar ir dėl to. Kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą Mastaičiuose, Kauno r., bet kas savaitgalį lankosi namuose Utenoje“, „Jei du, dažniausiai iš anksto kone aišku, kuris pretendentas turi laimėti atranką, o kuris eina tik „dėl kompanijos“ (nes taip reglamentuoja taisyklėse)“, „Manau, Kauno AVPK pareigūnai gali atsikvėpti ir lietuviškai pasidžiaugti už marijampoliečius“ ir pan., leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (pirmininkės R. K.) nuomonė apie tam tikrus faktus.
8. Nurodė, kad ne visa straipsnyje nurodyta neigiama informacija yra apie ieškovą, pavyzdžiui, „viename Kauno AVPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita“ – ne apie ieškovą, o apie kitą asmenį; „Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. Todėl Kauno AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po „pakilimo pareigose“ pakilo ir pareigūno darbo užmokestis“ – tai daugiau apie policijos veiksmus, o dėl padidėjusio darbo užmokesčio ginčo nėra. Teismas nurodė, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2 sakinyje kalbama ne apie jį, sutiko, kad kreipėsi į departamentą dėl jo pareigybės kategorijos pakėlimo, bei neneigė pažinties su L. P., nes jis buvo jo viršininkas. Teismas padarė išvadą, kad straipsnyje pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas E. L. yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, todėl jį laikė viešuoju asmeniu, apie kurio veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos.
10. Laikė, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą bei policijos sistemą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų, t. y. siekė ne pažeminti ieškovą, bet atkreipti dėmesį į policijos sistemoje vyraujančias problemas. Nurodė, kad atsakovo išsakytą nuomonę straipsnyje patvirtino liudytoja L. S., todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą jo išreikštoms abejonėms kilti. Nurodė, kad atsakovas nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvią nuomonę, jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai yra neginčytinas faktas, tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta nuomonė apie pertvarkas policijos sistemoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovas E. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-11-16 sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad sprendimas ir jo pagrindimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, procesinės ir materialinės teisės normoms, suformuotai ir aprobuotai teismų praktikai, sprendime padarytos išvados yra grindžiamos tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai, jiems prieštarauja.
13. Pažymėjo, kad duomenis, kuriuos buvo prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės, ginčo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, nes atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovas paskleidė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovą, teigdamas, o ne svarstydamas, dvejodamas ar reikšdamas nuomonę. Atsakovas nurodė, kad ieškovas <...nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas...>, <...E. L. pasiūlė palaukti, kol padalinyje, kuriame yra virš 40 pareigybių, beveik nebeliks darbuotojų ir nebebus kam dirbti, tuomet vadovas bus priverstas keistis...>, <...Organizacinė veikla taip pat sekėsi nekaip. E. L. buvo paskirtas vadovauti derybinei grupei dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Kauno AVPK – vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, kuriai nepavyko susiderėti pasirašyti sutarties...>, <...Kauno AVPK vadovybė išskirtinai kreipėsi į Policijos departamentą dėl L. pareigybės kategorijos pakėlimo...>, <...Kauno AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją...>, <...E. L., ko gero, vienintelis pareigūnas, esantis nerotuojamuose pareigose. Matyt dėl šios priežasties (na dar ir dėl to, kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą Mastaičiuose, Kauno r., bet ir savaitgalį lankosi namuose Utenoje...>. Visi teiginiai yra suformuluoti tvirtinant bei įrodinėjant, o ne kaip faktinių aplinkybių vertinimas, kas atitiktų įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuotą nuomonės sąvoką.
14. Teigė, kad straipsnyje išdėstyti ginčo teiginiai yra ir patikrinami įrodymais, ir objektyviai nustatomi. Pats atsakovas raštu yra nurodęs, kad faktiniai duomenys dėl ieškovo yra Kauno apskrities VPK žinioje.
15. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių paskleistų duomenų atitiktį tikrovei. Byloje yra Kauno apskrities VPK pateikta informaciją apie ieškovą, jo užimamas pareigas, asmens charakteristika, pateikti duomenys apie atsakovo straipsnyje įvardijamą pareigūnų kaitą Kauno apskrities VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose, informacija ir aplinkybės dėl kurių nebuvo sudaryta Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis bei informacija apie tarnybinių automobilių skyrimą ir naudojimo tvarką. Pateikta informacija patvirtina, kad Kauno apskr. VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. padidėjusios pareigūnų kaitos nenustatyta, o Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojui E. L. atskirų pavedimų dėl pareigūnų kaitos nebuvo duota. Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis sudaryta nebuvo ne dėl Kauno apskrities VPK darbo grupės, į kurią 2014-09-16 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu buvo įtrauktas ieškovas, neveiklumo ar kaltės, bet dėl to, kad Kauno apskrities VPK veikiančios profesinės sąjungos nesusitarė dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės veiklos, profesinėms sąjungoms pasitraukus iš kolektyvinių derybų. Ieškovui, kaip rotacijos tvarka perkeltam į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje pareigūnui, skirtas tarnybinis lengvasis automobilis nustatant transporto priemonės naudojimo mėnesinę ridą ir saugojimo vietas ne tarnybos metu.
16. Pažymėjo, kad ieškovas straipsnyje apibūdinamas kaip asmuo neturintis organizacinių gebėjimų, negebantis spręsti konfliktinių situacijų bei piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi. Tokie atsakovo teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą, todėl paskleisti duomenys vertintini kaip žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nesant byloje jokių duomenų patvirtinančių atsakovui turėjus pagrindą reikšti tokius griežtus konstatuojamojo, kategoriško pobūdžio pasisakymus.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos policijos profesinė sąjunga atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiama sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino viso straipsnio kontekstą, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes ir dėl to pagrįstai konstatavo, kad ginčo teiginiai kvalifikuojami kaip subjektyvi atsakovo nuomonė. Teigė, kad dalies ginčo teiginiuose paskleistos informacijos objektyviai negalima patikrinti ir tai akivaizdžiai iliustruoja pačių ginčo teiginių turinys, pvz.: „<...> nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas, <...> organizacinė veikla taip pat sekėsi nekaip“, todėl tokia informacija laikytina atsakovo nuomone ir būtent tokią išvadą konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad dalis ginčo teiginių yra ne apie ieškovą, pavyzdžiui: „Viename Kauno AVPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita“ (šis teiginys yra apie kitą asmenį, to neginčijo ir pats ieškovas); „Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. Todėl Kauno A VPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją“; Po „pakilimo pareigose“ pakilo ir pareigūno darbo užmokestis“ (šis teiginys apie policijos veiksmus, o dėl padidėjusio darbo užmokesčio ginčo nėra). Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas pripažino (ginčo pirmoje instancijoje dėl to nebuvo), kad dalis ginčo teiginių nėra apie jį ir/arba dalis teiginių yra atitinkanti tikrovę (padidėjęs darbo užmokestis), nesuprantama apelianto pozicija, kad visi ginčo teiginiai pažeidžia apelianto garbę ir orumą.
20. Nurodė, kad dalis ginčo teiginių objektyviai negali būti patikrinama įrodymais, nes tokia informacija objektyviai yra laikytina subjektyvia R. K. nuomone, t. y. objektyviai neįmanoma patikrinti ar apeliantas pasižymi gebėjimais spręsti konfliktines situacijas ar ne. Dalis ginčo teiginių yra ne apie ieškovą, todėl akivaizdu, kad tokios informacijos tikrinimas yra beprasmiškas, nes informacijos turinys nėra susijęs su apelianto asmeniu. Dalis ginčo teiginių atitinka tikrovę yra neutralaus pobūdžio ir neturi jokio žeminančio pobūdžio apelianto atžvilgiu, pvz.: „E. L. buvo paskirtas vadovauti derybinei grupei dėl įstaigos kolektyvinės sutarties; Kauno AVPK - vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, kuriai nepavyko susiderėti pasirašyti sutarties“. Ginčo teiginių konstrukcijos, jų formuluotės, sekos ir išraiškos būdas nedviprasmiškai indikuoja, kad ginčo teiginiuose yra pateikiamas atsakovo subjektyvus aplinkybių vertinimas. Ginčo teiginiuose vartojamos sąvokos tokios kaip: „išties“, „neprošal“, „ko gero“, „matyt“ leidžia teigti, kad atsakovas pateikė savo subjektyvų požiūrį į situaciją, todėl ginčo teiginiai objektyviai yra suprantami kaip atsakovo atstovės R. K. nuomonė/požiūris/vertinimas/komentaras.
21. Pažymėjo, kad ginčo teiginiai negali būti vertinami kaip žeminantys apelianto garbę ir orumą, kadangi tokia informacija kvalifikuojama kaip subjektyvi atsakovo nuomonė. Atsakovas pažymėjo, kad tiek straipsnio antraštė, tiek straipsnio turinys aiškiai rodo, kad atsakovo atstovė pateikė savo nuomonę apie pertvarkas policijos sistemoje, lygino ankstesnių policijos vadovų pasiekimus ir vadovavimo policijai braižą ir stilių su dabartinių policijos vadovų sprendimais ir juos kritikavo, todėl tokios informacijos publikavimas objektyviai negali būti vertinamas kaip žeminantis apelianto garbę ir orumą. Pabrėžė, kad apeliantas laikytinas viešuoju asmeniu, todėl privalo būti pakantesnis viešai ir sąžiningai reiškiamai kritikai ir negali tikėtis, kad apie jį skelbiamos nuomonės bus tik jam palankios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių ginčo nėra. Ginčo objektu tapęs straipsnis buvo publikuotas 2016-10-25 Lietuvos policijos profesinės sąjungos viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“, autorė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K..
24. Į ieškovo 2016-11-07 raštu atsakovui pateiktą reikalavimą arba pateikti duomenis, kuriais grindžiama kritika ieškovo atžvilgiu, sudarančius realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, arba nesant tokių faktų ir duomenų, analogišku būdu, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, analogiškai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos būdui, būdu paskelbti, jog ginčo straipsnyje išdėstyta subjektyvi Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. nuomonė ieškovo atžvilgiu yra nepagrįsta faktais ir duomenimis.
25. Atsakovas 2016-12-05 raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad faktiniai duomenys dėl Ieškovo <..nesėkmingų veiklos pavyzdžių: abejingumą vieno iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių problemoms (pareigūnų kaitai), nesėkmingos kolektyvinės derybos, taip pat tarnybinio automobilio naudojimas kelionei į laikiną gyvenamą vietą.. > yra Kauno apskrities VPK žinioje. 2017-01-06 Raštu Nr.20-S-2580(1.16k) Kauno apskrities VPK pateikė informaciją apie ieškovą, nurodydamas, kad E. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas eina nuo 2014-10-07, asmens charakteristiką, pateikė duomenis apie pareigūnų kaitą Kauno apskrities VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose, informaciją ir aplinkybes, dėl kurių nebuvo sudaryta Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis bei informaciją apie tarnybinių automobilių skyrimą ir naudojimo tvarką. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ jungtinės atstovybės 2014-11-05 rašte Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. nurodyta, jog profesinės sąjungos pasitraukia iš kolektyvinių derybų dėl Kolektyvinės sutarties, nes pripažįsta jas negalimomis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. 2016-03-21 prašyme Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. Dėl mėnesinės ridos tarnybiniams automobiliams ir jų saugojimo vietos ne tarnybos metu nustatymo nurodyta, jog E. L. paskirtą tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu saugoti adresais: Kaunas, Vytauto per. 91, Miško g. 14; Kauno r. Mastaičiai, Mokslo g. 2, ir laikyti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje adresais: Utena, Daržų g. 2, Birštonas, B. S. g. 8. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-04-21 įsakymu Nr. 4-V2-12 Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių paskyrimo 1.2 punkte nurodyta, jog „Škoda Octavia“, pagamintą 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) < ... > paskiria Kauno apskrities viršininko pavaduotojui E. L..
26. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas yra viešas asmuo, kurio atžvilgiu taikytini griežtesni pakantumo viešai kritikai bei kitokiai nuomonei, standartai.
27. Taip pat nėra ginčo jog byloje aktualu nustatyti, ar ginčo straipsnyje išsakyti ginčo teiginiai yra žinios ar nuomonė kas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.
28. Kolegija pažymi, jog apeliantas savo apeliaciniame skunde, siekdamas įrodyti, kad straipsnyje pateikti teiginiai yra tikrovės neatitinkančios žinios, o ne straipsnio autorės nuomonė nurodė, jog atskiri teiginiai, kuriuos apeliantas prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės suformuluoti tvirtinant įrodinėjant, nes kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Apelianto nuomone atsakovas paskleidė konstatuojančiojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą teigdamas, o ne svarstydamas, dvejodamas ar abejodamas, ar reikšdamas nuomonę.
29. Su tokiu vertinimu kolegija nesutinka tokie apelianto nurodyti straipsnio teiginiai kaip, kad teiginys, jog ieškovas nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas ar teiginys arba kad jam organizacinė veikla sekėsi nekaip, laikytini autorės subjektyviu ieškovo veiklos vertinimu, kritika.
30. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas kasacinio teismo suformuota praktika pažymėjo, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
31. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog straipsnyje vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „akivaizdu, kad ponui Lašinskui draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties neprošal“, „Matyt, dėl šios priežasties (na dar ir dėl to. Kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą Mastaičiuose, Kauno r., bet kas savaitgalį lankosi namuose Utenoje“, „Jei du, dažniausiai iš anksto kone aišku, kuris pretendentas turi laimėti atranką, o kuris eina tik „dėl kompanijos“ (nes taip reglamentuoja taisyklėse)“, „Manau, Kauno AVPK pareigūnai gali atsikvėpti ir lietuviškai pasidžiaugti už marijampoliečius“, yra straipsnio autorės Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. kritiška nuomonė apie pertvarkas policijos sistemoje, lyginant su ankstesnių policijos vadovų pasiekimais, apie vadovavimo policijai braižą ir stilių policijos vadovų sprendimus.
32. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kolegija pažymi, kad cituotos frazės iš straipsnio negalėjo eiliniams skaitytojams sudaryti įsitikinimo, jog straipsnyje pateikiami neginčijami faktai, o ne autorės subjektyvi kritiška nuomonė.
33. Be to bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ne visa straipsnyje nurodyta neigiama informacija yra apie ieškovą, pavyzdžiui, „viename Kauno A VPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita“ – ne apie ieškovą, o apie kitą asmenį; „Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. Todėl Kauno AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po “pakilimo pareigose ” pakilo ir pareigūno darbo užmokestis” – tai daugiau apie policijos veiksmus, o dėl padidėjusio darbo užmokesčio ginčo nėra. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2 sakinyje kalbama ne apie jį. Sutiko, kad kreipėsi į departamentą dėl jo pareigybės kategorijos pakėlimo, t.y. 7 sakinys, bei neneigė pažinties su L. P., nes jis buvo jo viršininkas. Nustatęs, kad straipsnis buvo publikuotas 2016-10-25, o atranka į Marijampolės AVPK viršininko pareigas turėjus įvykti sekančią dieną, neįvyko, nes ieškovas atsiėmė savo pareiškimą, o kito pretendento nebuvo, teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ginčo straipsnis neužkirto kelio ieškovui dalyvauti atrankoje.
34. Kolegija pažymi, kad vertinant viso straipsnio kontekstą, kompleksiškai: tiek ginčijamų teiginių formuluotes, tiek jų pateikimo aplinkybes, tiek tai, kad kai kurie teiginiai iš viso yra ne apie ieškovą, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad vertinant iš vidutinio skaitytojo pozicijų straipsnyje pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
35. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai (angl. political figures or public figures).
36. Kaip jau minėta apeliantas neginčija, kad jis eidamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigas laikytinas viešuoju asmeniu, apie kurio veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos, toks asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006).
37. Pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo yra išaiškinimais, nurodė, kad kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
38. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog byloje surinkti duomenys leidžia teigti jog atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą bei policijos sistemą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis), turėjo tikslą ne pažeminti ieškovą, o atkreipti dėmesį į policijos sistemoje vyraujančias problemas. Tam, kad viešai paskleista informacija būtų galima vertinti kaip kritišką nuomonę apie viešo asmens veiklą nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra visiška tiesa. Pakanka nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai nuomonei susidaryti.
39. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi liudytojos L. S. parodymais duotais posėdžio metu. Liudytoja pripažino kad kritika paremta faktais, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą jo išreikštoms abejonėms kilti.
40. Kolegija pritaria atsakovo išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga, ieškovas nevartojo ieškovą įžeidžiančių ar žeminančių žodžių ir išsireiškimų, pateikdamas savo subjektyvią nuomonę, apie ieškovo darbą einamose pareigose, ją komentavo ir pateikė ne kaip neginčytiną faktą.
41. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis, CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 700 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršijančios teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijoje nurodytų sumų.
42. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas, vadovavosi aktualia ginčui spręsti kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo E. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos, juridinio asmens kodas 300608639, naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.