Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. L., jo atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei, atsakovės Lietuvos policijos profesinė sąjungos atstovei R. K., atsakovo atstovams advokatei K. Č., advokato padėjėjai Ž. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos policijos profesinei sąjungai dėl garbės ir orumo gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. L. pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad 2016-10-25 Straipsnyje pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“ paskleisti duomenys apie E. L.:“ <...> Kalbant apie įgūdžius, jis nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas. Pavyzdžiui, viename Kauno AVPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita. E. L. pasiūlė palaukti, kol padalinyje, kuriame yra virš 40 pareigybių, beveik nebeliks darbuotojų ir nebebus kam dirbti, tuomet vadovas bus priverstas keistis. “, „<...> Organizacinė veikla taip pat sekėsi nekaip. E. L. buvo paskirtas vadovauti derybinei grupei dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Kauno AVPK - vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, kuriai nepavyko susiderėti pasirašyti sutarties. “, „<...> Akivaizdu, kad ponui L. draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties, neprošal. Po kelių mėnesių darbo Kauno AVPK vadovybė išskirtinai kreipėsi į Policijos departamentą dėl L. pareigybės kategorijos pakėlimo. Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. T. K. AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po „pakilimo pareigose “ pakilo ir pareigūno darbo užmokestis“ „<...> Nepamirškime ir fakto, kad E. L., ko gero, vienintelis pareigūnas, esantis nerotuojamuose pareigose. Matyt dėl šios priežasties (na dar ir dėl to, kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą M., Kauno r., bet ir savaitgalį lankosi namuose Utenoje. “ yra neatitinkantys tikrovės, žeminantys asmens garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2016-10-25 Atsakovas Lietuvos policijos profesinė sąjunga viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt publikavo straipsnį pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“ . Priedas Nr.1 2016-10-25 Straipsnis „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“. Straipsnyje įžvalgomis dalijasi Atsakovo pirmininkė R. K., aptariant būsimą atranką į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas, apibūdinama (charakterizuojami) pretendentus, bei atrankų komisiją. Pretendentas atrankoje į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas - ieškovas E. L. apibūdinamas sekančiais, kaip nurodoma Straipsnyje, teiginiais:

- <... Kalbant apie įgūdžius, jis nepasižymėjo gebėjimais spręsti konfliktines situacijas.

Pavyzdžiui, viename Kauno AVPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita. E. L. pasiūlė palaukti, kol padalinyje, kuriame yra virš 40 pareigybių, beveik nebeliks darbuotojų ir nebebus kam dirbti, tuomet vadovas bus priverstas keistis.. >

- <..Organizacinė veikla taip pat sekėsi nekaip. E. L. buvo paskirtas vadovauti derybinei grupei dėl įstaigos kolektyvinės sutarties. Kauno AVPK - vienintelė policijos įstaiga Lietuvoje, kuriai nepavyko susiderėti pasirašyti sutarties. >

- <.. Akivaizdu, kad ponui L. draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties, neprošal. Po kelių mėnesių darbo Kauno AVPK vadovybė išskirtinai kreipėsi į Policijos departamentą dėl L. pareigybės kategorijos pakėlimo. Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. T. K. AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po „pakilimo pareigose “ pakilo ir pareigūno darbo užmokestis.>

- <...Nepamirškime ir fakto, kad E. L., ko gero, vienintelis pareigūnas, esantis nerotuojamuose pareigose. Matyt dėl šios priežasties (na dar ir dėl to, kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą M., Kauno r., bet ir savaitgalį lankosi namuose Utenoje.>

2016-11-07 raštu adresuotu atsakovui buvo pateiktas prašymas pateikti faktus ir duomenis, kuriais grindžiama kritika Ieškovo atžvilgiu, sudarančius realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, nurodant, kad jeigu pareikštoji nuomonė Straipsnyje nėra pagrįsta faktais ir duomenimis - paskelbti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, analogiškai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos būdui, jog Straipsnyje išdėstyta subjektyvi Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. nuomonė einančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patarėjo pareigas E. L. atžvilgiu yra nepagrįsta faktais ir duomenimis. 2016-12-05 Raštu Nr.LP17-192(16) Atsakovas nurodė, kad faktiniai duomenys dėl Ieškovo <..nesėkmingų veiklos pavyzdžių: abejingumą vieno iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių problemoms (pareigūnų kaitai), nesėkmingos kolektyvinės derybos, taip pat tarnybinio automobilio naudojimas kelionei į laikiną gyvenamą vietą.. > yra Kauno apskrities VPK žinioje. 2017-01-06 Raštu Nr.20-S-2580(1.16k) Kauno apskrities VPK pateikė informaciją apie Ieškovą, nurodydamas, kad E. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas eina nuo 2014-10-07, asmens charakteristiką, pateikė duomenis apie pareigūnų kaitą Kauno apskrities VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose, informaciją ir aplinkybes dėl kurių nebuvo sudaryta Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis bei informacija apie tarnybinių automobilių skyrimą ir naudojimo tvarką. Kaip nurodyta 2017-01-06 Kauno apskrities VPK rašte:

- <..Kauno apskr. VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. padidėjusios pareigūnų kaitos nenustatyta... Kauno apskr. VPK viršininko pavaduotojui E. L. atskirų pavedimų dėl pareigūnų kaitos nebuvo duota.> ;

- Pateikta informacija ir duomenys, kad Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis sudaryta nebuvo ne dėl Kauno apskrities VPK darbo grupės, į kurią 2014-09-16 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr.20-V-954 buvo įtrauktas Ieškovas, neveiklumo ar kaltės, bet dėl to, kad Kauno apskrities VPK veikiančios profesinės sąjungos nesusitarė dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės veiklos, profesinėms sąjungoms pasitraukus iš kolektyvinių derybų.

- Pateikta informacija ir duomenys apie Ieškovo naudojamą tarnybinę transporto priemonę, o tiksliau jog Ieškovui, kaip rotacijos tvarka perkeltam į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje pareigūnui, skirtas tarnybinis lengvasis automobilis nustatant transporto priemonės naudojimo mėnesinę ridą ir saugojimo vietas ne tarnybos metu.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. L. palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovo straipsnis jį paveikė, todėl jis atsiėmė dokumentus iš atrankos iš Marijampolės VPK komisijos. Yra sumenkinta jo kaip pareigūno kompetencija, jį apkaltino piktnaudžiavimu vykdant tarnybinę veiklą, taip pažeminant jo garbę ir orumą. Jis dirba Kauno AVPK viršininko pavaduotoju nuo 2014-10-07. A punktą jis suvokia, kad jis netinkamus sprendimus priima, ar nesugeba priimti. Jis vadovavo derybinei grupei dėl profsąjungos kolektyvinės sutarties pasirašymo 2014 m. pabaigoje. Su profsąjungomis nebuvo sudaryta Kauno VPK kolektyvinė sutartis, nes atsakovo atstovė R. K. atsisakė sudaryti tokią sutartį su Kauno VPK. L. P. buvo jo tiesioginis viršininkas straipsnio metu, ieškovas tuomet dirbo policijos departamente. Jam kaip viršininko pavaduotojui buvo skirtas tarnybinis automobilis, nes jis neturėjo gyvenamosios vietos Kauno mieste, t.y. vykimui iš jo gyvenamosios vietos ir Kauno rajone, nes jo namai yra Utenoje, o jo šeima gyvena Birštone. Jokio pasiūlymo apie nurodytą straipsnyje „palaukti kol padalinyje, kuriame yra virš 40 pareigybių, beveik nebeliks darbuotojų ir nebebus kam dirbti, tuomet vadovas bus priverstas keistis“ jis neteikė. Dėl jo pareigybės – viršininko pavaduotojo buvo keliama kategorija iš A16 į A17, dėl pakėlimo jo darbo užmokestis padidėjo. Jis yra rotuojamose pareigose, jo kadencija baigsis 2021-01-21. Pakėlus kategoriją, pasikeitė jo funkcijos, t.y. pasipildė funkcijomis: vidaus, finansų kontrolė, dalyvavimas darbo grupėse, komisijose. Jo tiesioginis viršininkas Ž. kreipėsi į Policijos departamentą dėl jo kategorijos. Jo darbo užmokestis pakito, bet tai nėra dėl pažinties su L. P.. Viršininko abu pavaduotojai turėjo vienodą kategoriją. Pripažįsta 2016-10-16 publikacija apima 2014 – 2016 m. Jis atrankas policijoje vertina teigiamai. Jį įžeidė, kad jis nesugeba spręsti konfliktines situacijas, nes taip nėra. 2 sakinys apie Kauno AVPK padalinį, t.y. dėl vadovo savivalės, jis nežino apie kokį vadovą kalba. Kauno VPK Kelių policijos vadovas buvo Č.. Pripažįsta, kad 2 sakinyje kalba ne apie jį. 3 sakinys – jis jokio pasiūlymo neteikė. 4-5 sakinys – neva jam nesisekė organizacinė veikla. 6 sakinys – jam pareigos ir kategorija buvo suteikta ne dėl draugystės su L. P.. 7 sakinys – jog kreipėsi į departamentą dėl jo pareigybės kategorijos pakėlimo, patvirtina, kad kreipėsi. 2014 – 2015 m., jis į Kauno VPK važinėjo savo automobiliu. Jis naudojosi tarnybiniu transportu tik tarnybiniais tikslais. Nuo 2016 m. jo pareigos tapo rotuojamos. 2014 – 2015 m. nesinaudojo tarnybiniu transportu vykti į savo gyvenamąją vietą. Pripažįsta, kad jis yra viešas asmuo. Iki tapdamas Kauno VPK viršininko pavaduotoju, jo santykiai su L. P. buvo tik tarnybiniai. 2014 – 2016 m. jis nebuvo gavęs pavedimo tikrinti situacijas Kauno VPK Kelių policijos, t.y. daryti patikrinimą. Dėl pavaldumo su padaliniais - negali pasakyti, kiek yra darbuotojų. 2014 – 2015 m. naudodamas tarnybinį transportą pildydavo kilometražus. Į Kauno apskrities AVPK viršininko pavaduotojo pareigas atrankoje dalyvavo jis vienas. 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. sausio mėn., kai jis nebuvo rotuojamas pareigose, jis galėjo naudoti tarnybinį automobilį. Patikslina dėl 7 p. dėl kategorijos pareigybės, jam pakėlė nuo 16 iki 17 kategorijos kaip ir kitam Kauno AVPK pavaduotojui. Sutinka, kad pakilo jo darbo užmokestis, į policijos departamentą dėl kategorijų kreipėsi Ž. K. AVPK viršininkas. Rotuojamas jis tapo nuo 2016-01-01. Iki 2016-01-01 nepripažįsta dėl tarnybinio automobilio naudojimo į namus ir atgal, nuo 2016-01-01 jis važinėdavo į namus ir į tarnybą tarnybiniu transportu, nes laikinoji gyvenamoji vieta M. K. r., o Utenoje namai.

Liudytoja L. S. parodė, kad pažįsta ieškovą. Jis yra Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas, o atsakovė R. K. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė. Ji yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė, atstovauja policijos pasienio, ugniagesių pareigūnus Vyriausybėje ir kt. institucijose. Su ieškovu bendravo mažai. Ji su juo bendravo, kai vyko atranka į Kauno AVPK į viršininko pavaduotojo pareigas. Apie jo asmenines savybes jai teko pasiteirauti kitų kolegų. Ieškovo gerosios savybės pasikeitė jam tapus pavaduotoju. Policijos generalinis komisaras S. S. buvo nurodęs, kad atrankos negali būti iš vieno asmens. Iš L. P., t.y. tuometinio Kauno AVPK viršininko ji suprato, kad jam reikalinga komanda, todėl ji įvertino ieškovą iš 5 gal 5 balais avansu, nors lyginant su kitose dalyvavusiais pretendentais, stokojo žinių. Jeigu nebūtų L. P. prašymo, įvertinimas būtų kitoks. Kiek ji žino, kad apskričių VPK pavaduotojų atlyginimai turi būti vienodi, bet ieškovui kaip pavaduotojui buvo pakeltas koeficientas. Ji mano, kad ieškovas yra L. P. žmogus. Dėl ieškovo organizacinės veiklos, tai ieškovas buvo atsakingas dėl kolektyvinės darbo sutarties pasirašymo. Ieškovas nesugebėjo tinkamai atlikti darbo ir Kauno apskrities VPK liko vienintelė be kolektyvinės sutarties. Ieškovui kaip pavaduotojui paskirtas tarnybinis automobilis. Pareigūnai šneka, kad ieškovas visur naudojasi tarnybiniu automobiliu ir nedarbo metu. Lyginant su kitų komisariatų, tai viršininko pavaduotojai neturi visi tarnybinių automobilių. Jos kaip pareigūnų federacijos tikslas – kalbėti ir viešinti apie savo bendrovės narius. Juos kritikuoja, kritika paremta faktais, ta kritika paremta tuo, kad nebūtų nelygybės tarp vadovų. Jai teko skaityti policijos profesinės sąjungos straipsnį apie ieškovą. Ji mano, kad yra įprastas straipsnis, jame nurodyta kritika. Ieškovui tapus pavaduotoju, ji kalbėjo su ieškovo kolegomis, su kuriais ieškovas anksčiau dirbo, tai kolegos sakė, kad jis geras žmogus. Ieškovo savybės pasikeitė. Kauno AVPK darbuotojai pasakojo, kad ieškovui nerūpi kolegos, kad jis tiesiog sėdi šiltoje vietoje savo vadovo pašonėje. Kai buvo ieškovo atranka į pavaduotojus, 2014 m. teoriškai galėjo vykti ir iš vieno pretendento, galėjo kreiptis ir kiti pretendentai, bet neaišku, ar žmonės suprato, kad tos atrankos jie nelaimės. Tiesiogiai L. P. neprašė duoti didesnių balų ieškovui atrankoje, bet L. P. sakė, kad norėtų matyti ieškovą savo pavaduotoju ir savo komandoje. Tas pokalbis vyko atrankos pradžioje. Toks prašymas jos praktikoje buvo vienintelis. Koks ieškovo kaip pavaduotojo koeficientas ir kad jam pakeltas koeficientas, ji girdėjo iš kitų Kauno AVPK pareigūnų, ji negali įvardinti dokumento, kuriuo tas koeficientas patvirtintas. Federacijos tikslas yra atstovauti savo federacijos narius. K. K. AVPK neturi kolektyvinės sutarties, ji žino iš profesinių sąjungų narių. Jeigu būtų buvęs valinis vadovo sprendimas dėl derybų, tai kolektyvinė sutartis būtų buvusi pasirašyta. Pažymėjo, jeigu negauna raštų dėl vadovų netinkamos veiklos, tai niekas nieko nerašo ir neviešina, apie ieškovą jokių raštų nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2016-10-25 Lietuvos policijos profesinė sąjunga viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt publikavo straipsnį pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“, kurį parašė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. K.. 2016-11-07 raštu adresuotu atsakovui Lietuvos policijos profesinei sąjungai buvo pateiktas prašymas pateikti faktus ir duomenis, kuriais grindžiama kritika ieškovo atžvilgiu, sudarančius realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti, nurodant, kad jeigu pareikštoji nuomonė Straipsnyje nėra pagrįsta faktais ir duomenimis - paskelbti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, analogiškai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos būdui, jog Straipsnyje išdėstyta subjektyvi Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės R. K. nuomonė einančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patarėjo pareigas E. L. atžvilgiu yra nepagrįsta faktais ir duomenimis. 2016-12-05 Raštu Nr.LP17-192(16) atsakovas Lietuvos policijos profesinė sąjunga nurodė, kad faktiniai duomenys dėl Ieškovo <..nesėkmingų veiklos pavyzdžių: abejingumą vieno iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinių problemoms (pareigūnų kaitai), nesėkmingos kolektyvinės derybos, taip pat tarnybinio automobilio naudojimas kelionei į laikiną gyvenamą vietą.. > yra Kauno apskrities VPK žinioje. 2017-01-06 Raštu Nr.20-S-2580(1.16k) Kauno apskrities VPK pateikė informaciją apie ieškovą, nurodydamas, kad E. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas eina nuo 2014-10-07, asmens charakteristiką, pateikė duomenis apie pareigūnų kaitą Kauno apskrities VPK ir struktūriniuose policijos komisariatuose, informaciją ir aplinkybes dėl kurių nebuvo sudaryta Kauno apskrities VPK kolektyvinė sutartis bei informacija apie tarnybinių automobilių skyrimą ir naudojimo tvarką. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ jungtinės atstovybės 2014-11-05 rašte Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. nurodyta, jog profesinės sąjungos pasitraukia iš kolektyvinių derybų dėl Kolektyvinės sutarties, nes pripažįsta jas negalimomis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. 2016-03-21 prašyme Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui L. P. Dėl mėnesinės ridos tarnybiniams automobiliams ir jų saugojimo vietos ne tarnybos metu nustatymo nurodyta, jog E. L. paskirtą tarnybinį automobilį „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu saugoti adresais: Kaunas, (duomenys neskelbtini); Kauno r. (duomenys neskelbtini), ir laikyti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje adresais: Utena, (duomenys neskelbtini), Birštonas, (duomenys neskelbtini). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-04-21 įsakymu Nr. 4-V2-12 Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių paskyrimo 1.2 punkte nurodyta, jog „Š. O.“, pagamintą 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) < ... > paskiria Kauno apskrities viršininko pavaduotojui E. L..

Nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar minėtame 2016-10-25 Lietuvos policijos profesinė sąjungos viešai tinklalapyje www.pareigunai.lt publikuotame straipsnyje pavadinimu „Atrankos Lietuvos policijoje per keletą metų tapo kone tragedija“ ginčo teiginiai yra žinios ar nuomonė.

Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos A. T. 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju straipsnyje vartojami modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai, kaip „akivaizdu, kad ponui L. draugystė su L. P. kylant karjeros laiptais, išties neprošal“, „Matyt, dėl šios priežasties (na dar ir dėl to. Kad gerai pažįsta L. P.) jis tarnybiniu transportu važiuoja ne tik į laikinąją gyvenamąją vietą M., Kauno r., bet kas savaitgalį lankosi namuose Utenoje“, „Jei du, dažniausiai iš anksto kone aišku, kuris pretendentas turi laimėti atranką, o kuris eina tik „dėl kompanijos“ (nes taip reglamentuoja taisyklėse)“, „Manau, Kauno AVPK pareigūnai gali atsikvėpti ir lietuviškai pasidžiaugti už marijampoliečius“ ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad šiame straipsnyje buvo pateikta atsakovo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (pirmininkės R. K.) nuomonė apie tam tikrus faktus – t.y. sutiktina su atsakovo pozicija, kad minėtame straipsnyje atsakovės atstovė pateikia savo nuomonę apie pertvarkas policijos sistemoje, lygina ankstesnių policijos vadovų pasiekimus ir vadovavimo policijai braižą ir stilių su dabartinių policijos vadovų sprendimais, juos kritikuoja.

Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys bei pateiktos informacijos vertinimas (Lietuvos A. T. 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ne visa straipsnyje nurodyta neigiama informacija yra apie ieškovą, pavyzdžiui, „viename Kauno A VPK padalinyje dėl prasto mikroklimato ir vadovo savivalės per gana trumpą laikotarpį vyko aktyvi darbuotojų kaita“ – ne apie ieškovą, o apie kitą asmenį; „Policijos departamentas tai padaryti sutiko, tačiau kelti kategoriją be priežasties lyg ir negražu. T. K. AVPK personalui buvo nurodyta į pareigybės aprašymą įtraukti kokią tai papildomą funkciją. Po “pakilimo pareigose ” pakilo ir pareigūno darbo užmokestis” – tai daugiau apie policijos veiksmus, o dėl padidėjusio darbo užmokesčio ginčo nėra. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2 sakinyje kalbama ne apie jį. Sutiko, kad kreipėsi į departamentą dėl jo pareigybės kategorijos pakėlimo, t.y. 7 sakinys, bei neneigė pažinties su L. P., nes jis buvo jo viršininkas. Be to, sutiktina su atsakovo teiginiu, jog „Straipsnis buvo publikuotas 2016-10-25, o atranka į Marijampolės AVPK viršininko pareigas turėjo vykti sekančią dieną, bet atranka neįvyko, nes ieškovas atsiėmė savo pareiškimą, o kito pretendento nebuvo, t.y. pats straipsnis neužkirto kelio ieškovui dalyvauti atrankoje.

Todėl vertinant viso straipsnio kontekstą, ginčijamų teiginių formuluotes, pateikimo aplinkybes, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kai kurie teiginiai nėra apie ieškovą, teismas daro išvadą, kad šiame straipsnyje pateikta informacija suprantama kaip subjektyvus atsakovo tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovo nuomonė, o ne neginčytinas faktas, žinia. Ar šios informacijos pateikimas pažeidė ieškovo garbę ir orumą, turi būti vertinama ne pagal tiesos kriterijų, o pagal nuomonės pareiškimo tikslą, būdą, formą ir jos patikimumą (Lietuvos A. T. 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Vertinant saviraiškos laisvės ribojimo ir asmens garbės ir orumo, reputacijos gynimo proporcingumą, svarbus ir asmens, apie kurį viešinama informacija, pakantumo kritikai laipsnis, t. y. turi būti vertinamas asmens vaidmuo visuomenėje (veiklos pobūdis ir pan.) bei kilusios diskusijos svarba visuomenėje. E. T. P. A. rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys ar visuomenės veikėjai yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka svarbų vaidmenį visuomeniniame gyvenime, ar tai būtų politikos, ekonomikos, meno, socialinė ar bet kuri kita sritis. EŽTT dėl asmens žinomumo visuomenėje pažymėjo, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Šiuo atžvilgiu turi būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikos figūros ar visuomenės veikėjai (angl. political figures or public figures).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo (Lietuvos A. T. 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas E. L. yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, todėl laikytinas viešuoju asmeniu (su tuo sutiko ir pats ieškovas), apie kurio veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos. Minėta, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad atsakovas siekė pažeminti jo garbę ir orumą bei sumenkinti jo reputaciją, o atsakovas teigia išsakęs subjektyvią kritiką ne tik ieškovo kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo atžvilgiu, bet pateikia savo nuomonę apie pertvarkas policijos sistemoje, lygina ankstesnių policijos vadovų pasiekimus ir vadovavimo policijai braižą ir stilių su dabartinių policijos vadovų sprendimais, juos kritikuoja. Todėl laikytina, kad, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę apie ieškovą bei policijos sistemą, nepažeidė Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų nuomonės reiškimo apribojimų (Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis), t.y. siekė ne pažeminti ieškovą, bet atkreipti dėmesį į policijos sistemoje vyraujančias problemas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti. Nagrinėjamu atveju atsakovo išsakytą nuomonę straipsnyje patvirtino liudytoja L. S. teismo posėdžio metu, t.y. kad „kritika paremta faktais“, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą jo išreikštoms abejonėms kilti. Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nevartojo ieškovą įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvią nuomonę, jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai yra neginčytinas faktas, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta nuomonė apie pertvarkas policijos sistemoje.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, nustatytina, kad atsakovo pateikta informacija buvo jo nuomonė, kuriai kilti buvo pakankamas faktinis pagrindas, o pareiškimo tikslas buvo pateikti savo nuomonę apie pertvarkas policijos sistemoje, be to ši nuomonė buvo išreikšta etiškai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė Lietuvos policijos profesinė sąjunga patyrė 1350,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, joje vykusių teismo posėdžių skaičių, teismo posėdžių trukmę, yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atsakovei Lietuvos policijos profesinei sąjungai yra priteistinos iš ieškovo E. L. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).

Teismo turėtos bylinėjimosi (pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija nustatytos minimalios į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 178 str., 185 str., 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str.,

nusprendžia:

ieškovo E. L. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Lietuvos policijos profesinei sąjungai (į.k. (duomenys neskelbtini)), iš ieškovo E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 1350,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.