Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Procesas šioje byloje atnaujintas 2018 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. e2S-2170-565/2018, pagal M. R. ir J. Z. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Žala padaryta deliktu, konkrečiai tėvo, maitintojo nužudymu. Žala yra akivaizdžiai padaryta įvykdžius nužudymą – 2011 m. liepos 30 d. Pareiškėjos 2011 m. liepos 30 d. neteko tėvo, vyro. Nuo šios dienos pareiškėjos įgijo reikalavimą į A. K. dėl žalos atlyginimo, tiek neturtinės, tiek turtinės, kiek ji susijusi su maitintojo netekimu ir kt.

20. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad tretieji asmenys Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo priėmimo dieną nebuvo atsakovo kreditoriais. Faktas, kad tretieji asmenys yra atsakovo kreditoriais nuo 2011 m. liepos 30 d. yra prejudicinis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2170-565/2018 nustatė prejudicinį faktą – nusikaltimo dieną, t. y. 2011 m. liepos 30 d., pareiškėjos M. R. ir J. Z. tapo atsakovo A. K. kreditorėmis.

21. Tretieji asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad be atsakovo vaikų esant ir kitiems jo kreditoriams, priverstinės hipotekos nustatymas atsakovo vaikams suteikė jiems pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami be eilės, todėl sprendžiant dėl 2013 m. liepos 10 d. teismo sprendimo pagrįstumo šioje dalyje, teisiškai nėra reikšminga, kokia eile, pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio nuostatas, tenkintini A. K. kreditorių reikalavimai, ar A. K. ir moka nuosprendžiu priteistą išlaikymą M. R. ir ar teikia išlaikymą savo vaikams. Priverstine hipoteka buvo apribotos trečiųjų asmenų teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovo turto.

22. Be to, S. K. pareikšti reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir M. R. bei J. Z. reikalavimai atlyginti žalą, patirtą dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, yra tos pačios pirmosios eilės reikalavimai.

23. Nėra ginčo, kad M. R. reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas pirmąja eile. Pažymi, kad atsakovo A. K. atstovės į nagrinėjamą bylą pateiktas Teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo patvirtina faktą, kad A. K. išlaikymo M. R. nemoka, dėl ko išlaikymą privalėjo iš dalies išmokėti valstybė.

24. Tai, kad valstybė vykdo prievolę už atsakovą nepanaikina pačios prievolės, dalyje pasikeičia tik kreditorius. Aplinkybė, kad A. K. nevykdo prievolės, nemoka išlaikymo M. R. akivaizdžiai patvirtina M. R. teisių pažeidimą. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 sprendimu nustatęs priverstinę hipoteką, suteikė pirmenybę S. K. pareikštiems reikalavimas, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.

25. M. R. ir J. Z. materialiosios teisės Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimu buvo apsunkintos, sumenkinta galimybė išieškoti iš A. K. priteistas sumas. Be to, tam, kad išieškoti nuosprendžiu priteistas sumas iš A. K. pareiškėjoms būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Išieškojimo negalimumą dėl įregistruotos hipotekos A. K. turtui 2018 m. balandžio 12 d. pažymomis dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino antstolė B. Č..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir kreditorių J. Z. bei M. R. teisių į žalos atlyginimą atsiradimo momento.

27. Ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, po proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo, nutarta pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-650-213/2013:

28. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pavyzdžiui, turtu ir periodinėmis išmokomis.

29. Teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (Civilinio kodekso 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. Civilinio proceso kodekso įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1, 3 dalys). Būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).

30. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimu nuspręsta padidinti 2008 m. rugsėjo 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo A. K., <...> nepilnamečiams vaikams G. K., <...>, ir A. K., <...>, iki 550 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 4 d. iki vaikų pilnametystės. Minėtu sprendimu taip pat nuspręsta nustatyti priverstinę hipoteką nepilnamečių vaikų G. K. ir A. K. išlaikymo, padidinto iki 550 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, reikalavimui užtikrinti atsakovo A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, 0,1034 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

31. Pažymėtina, kad tretieji asmenys M. R. ir J. Z., kurios nebuvo įtrauktos į nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo, inicijavo proceso atnaujinimą, apeliuodamos į tai, kad buvo pažeisti jų interesai, kadangi nustačius hipoteką atsakovo turtui, apribotos jų kaip kreditorių galimybės tenkinti finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi M. R. ir J. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-650-213/2013 tenkintas ir procesas šioje byloje atnaujintas.

32. Minėta, ginčijamu 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nuspręsta pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą Nr.2-650-213/2013 ir panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta priverstinė hipoteka A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui: žemės sklypui, 0,1034 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nustatė, jog pagal 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį A. K. nuteistas už M. R. tėvo ir J. Z. (buv. R.) sutuoktinio M. R. nužudymą 2011 m. liepos 30 d. Nusikaltimu padaryta žala kildinama iš delikto. Todėl tretiesiems asmenims priteistas neturtinės žalos atlyginimas bei išlaikymas M. R. yra deliktinės civilinės atsakomybės pasekmė. Teismas nurodė, kad tos aplinkybės, jog žalos dydis buvo nustatytas vėliau ir vėliau priimtas nuosprendis, įgalinęs trečiuosius asmenis reikalauti žalos išieškojimo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, nekeičia pačios teisės ir jos atsiradimo momento. Teismas vertino, kad be atsakovo vaikų esant ir kitiems jo kreditoriams, priverstinės hipotekos nustatymas atsakovo vaikams suteikė jiems pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, todėl vertino, kad <...> nėra reikšminga, kokia eile, pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnį, tenkintini A. K. kreditorių reikalavimai, ar A. K. ir moka nuosprendžiu priteistą išlaikymą M. R. ir ar teikia išlaikymą savo vaikams. Kadangi priverstine hipoteka buvo apribotos trečiųjų asmenų teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

34. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, jog tiek išlaikymo trečiajam asmeniui M. R., tiek neturtinės žalos tretiesiems asmenims reikalavimo teisės atsirado 2016 m. gegužės 23 d., kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tiek pareiga mokėti išlaikymą, tiek galutinai nustatytas asmuo - atsakovas, į kurį yra nukreipiamas reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kartu nustatant ir galutinę tos neturtinės žalos apimtį bei dydį.

35. Civilinio kodekso 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B., bylos Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje aiškiai apibrėžta, jog žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Nėra ginčo dėl aplinkybės, jog trečiųjų asmenų artimas giminaitis, t. y. M. R. tėvas bei J. Z. tėvas M. R. buvo nužudytas 2011 m. liepos 30 d., žala dėl M. R. nužudymo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kuriame ir konstatuotas žalos atsiradimo momentas, atsakovo A. K. atsakomybė nuketėjusiųjų asmenų J. Z. bei M. K. atžvilgiu nepasikeitė, taigi atsakovo apeliavimas į tai, kad žala atsirado 2016 m. gegužės 23 d. visiškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad periodinės išmokos M. R. išlaikymui priteistos nuo 2013 m. kovo 22 d., taigi dar ir ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovo A. K. prievolė yra atsiradusi ženkliai anksčiau nei 2016 m. gegužės 23 d. kaip nurodo atsakovas bei anksčiau nei priimtas 2013 m. liepos 10 d. sprendimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentai dėl trečiųjų asmenų J. Z. bei M. R. reikalavimų teisių ne egzistavimo priimant Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo pagrindų ir proporcingumo užtikrinamiems kreditorių reikalavimams.

37. Priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). .

38. Nagrinėjamu atveju kaip minėta, priverstinė hipoteka nustatyta 2013 m. liepos 10 d. sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymo užtikrinimui. Išlaikymo dydis priteistas iš atsakovo A. K. po 550 Lt kas mėnesį dviem vaikams (viso 1 100 Lt (318, 58 Eur)). Priverstinė hipoteka nustatyta atsakovo nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, 0,1034 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini) ir pastatui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vidutinė nurodyto turto vertė pagal neindividualizuotus požymius VĮ „Registrų centras“ duomenimis sudaro 33 277 Eur sumą.

39. Pagal šiuos duomenis matyti, kad patenkinto turtinio reikalavimo, t. y. išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis nėra neįprastai didelis. Tačiau net ir esant dideliam kreditoriniam reikalavimui, teismų praktikoje pažymima, kad piniginio reikalavimo dydis savaime (per se) nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti priverstinę hipoteką, taip išskiriant vieną kreditorių iš kitų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012). Atsakovo dukterys gimusios 2004 bei 2006 metais, taigi pilnametėmis taps atitinkamai 2022 bei 2024 metais, t. y. po šešerių bei ketverių metų, priverstinė hipoteka nustatyta nuo 2013 m. liepos 10 d.

40. Tuo tarpu, kreditorės J. Z. bei M. R. turi po 100 000 Lt (28962 Eur) finansinį reikalavimą į atsakovas A. K. be to M. R. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,16 Lt (52,18 Eur) nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2022 m. vasario 11 d.

41. Pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje apibrėžtos skolininko kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. Z. bei M. R. neteko šeimos maitintojo dėl ko buvo priteista neturtinė žala bei periodinės išmokos M. R..

42. Byloje nesant išimtinių aplinkybių dėl ko turėtų būti prioritetizuoti atsakovo nepilnamečių vaikų interesai minėtų kreditorių J. Z. ir M. R. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pagristai pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto (atsakovo) A. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

45. Trečiasis asmuo J. Z. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmestinas, trečiajam asmeniui iš apelianto A. K. priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš apelianto A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.