Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai R. G., kaltinamajam D. R., jo gynėjui advokatui Aidui Venskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis Vokietijoje, šiuo metu gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas 2001 m. sausio 30 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (1961 m. redakcija) 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 42 str. – 2 metams laisvės atėmimo, BK 47¹ str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2002 m. spalio 25 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. R. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, 2013 01 23 Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 180 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos), LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.; LR BK 180 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos); LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat D. R. 1999 m. lapkričio 4 d. apie 16 val. 30 min. būdamas nepilnametis, Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo 3 laiptinės pagrobė iš nepilnamečio M. R. 200 litų vertės grotuvą (plejerį) ,,Philips“, padarydamas jo tėvui S. R. 200 litų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo med. ekspertizės akte (ekspertizė atlikta 1999 08 16) konstatuota, jog R. G. nustatytas odos patamsėjimas dešinėje rankoje, kuris susidarė po buvusio odos nubrozdinimo ir galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, vieno smūgio pasėkoje, suduodant kumščiu bei spardant 1999-07-27 (5 t., 159 b. l.)

Įsiteisėjusiu 2001 12 27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą R. G. priklausantį turtą pripažinti kaltais R. M. bei P. S., pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. (BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis, konstatuotomis 2001 12 27 Kauno apygardos teismo nuosprendyje, neginčijamai nustatyta, jog D. R., veikdamas bendrininkų grupėje, visiems grupės nariams pavartojant fizinį smurtą ir atimant galimybę priešintis pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios R. G. turtą, tačiau veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nukentėjusioji nepaleido rankinės. D. R. veika pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Kaltinime nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusiajai 10 smūgių smogė ir 20 kartų spardė bei atėmė galimybę priešintis D. R., tikslintinos, kadangi tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, tiek 2001 12 27 nuosprendžiu konstatuota, jog smūgius sudavė ir nukentėjusiąją spardė visi nusikalstamos veikos bendrininkai, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis. Be to, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog R. G. padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ministro įsakyme ,,dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 23d. Nr. V-298/158/A1-86) ši kūno sužalojimo kategorija nenumatyta, o veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 str. 1 d. kūno sužalojimo mastas reikšmės neturi.

Dėl R. G. civilinio ieškinio

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Teismas sutinka, jog dėl D. R. padarytos nusikalstamos veikos R. G. patyrė sužalojimus, kas konstatuota teismo medicinos ekspertizės išvadoje, tačiau dėl šių sužalojimų ji nebuvo gydoma nei ambulatoriškai, nei stacionare. Taip pat teismas sutinka, jog dėl užpuolimo bei mėginimo atimti jos turtą R. G. patyrė stresą bei baimės jausmą. Nors teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog stresas jaučiasi iki šiol (praėjus beveik 15 metų), tačiau tai patvirtinančių medicininių duomenų – nepateikė. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog jai padaryta turtinė žala yra nedidelė (50 litų), turtinė žala buvo atlyginta dar iki teismo, vykusio 2000 -2001 metais, turtas iš nukentėjusiosios pagrobtas nebuvo, todėl ji nepatyrė neigiamų išgyvenimų dėl turto netekimo. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, jog nusikaltimo darymo metu nukentėjusiosios patirtas stresas ir baimės jausmas atsirado ne vien tik dėl kaltinamojo D. R. veiksmų, bet ir dėl kitų trijų asmenų veiksmų (visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, tai patvirtino ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu). Du iš šių asmenų nuteisti 2001 metų teismo nuosprendžiu, tačiau daugiau kaip 13 metų R. G. nesikreipė į teismą ir neprašė neturtinės žalos atlyginimo iš šių asmenų, nors tokią teisę (kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl neturtinės žalos atlyginimo) turėjo. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog R. G. nurodyta 2000 litų neturtinė žala – nepagrįsta duomenimis apie R. G. nurodytą patirtą stresą, todėl prašoma priteisti suma mažintina. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, jog D. R. nusikalto būdamas nepilnamečiu, tačiau šiuo metu yra sveikas ir darbingas, dirbantis ir turintis pajamų. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, remdamasis susiklosčiusia teismų praktika, laiko, jog nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą kompensuos – 700 litų. Įvertinus tai, jog 400 litų neturtinės žalos D. R. atlygino, iš jo nukentėjusiajai R. G. priteistina 300 litų.

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų S. M. parodymų (12 t., 13 b. l.; 6 t., 18-19 b. l.) matyti, jog 1999 m. rugpjūčio 10 d., apie 15 val. įėjus į B. alėjos 56-to namo laiptinę, kažkas ją griebė už kaklo, netekusi oro, apsvaigo, o atsigavusi pasigedo rankinės, kurioje buvo 92 litai, receptai, užrašų knygutė, akiniai, raktai. Padaryta 192 Lt žala.

Perskaičius R. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu (12 t., 13 b. l.), nustatyta, jog jis 1999 m. rugpjūčio pradžioje apie 14 val. 30 min. kartu su A. T. ir D. R., pamatę pro parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“ einančią moterį, sekė ją, kad atimtų rankinę. Moteriai įėjus į B. alėjos 56 to namo laiptinę, R. M. su A. T. įėjo iš paskos, o D. R. liko saugoti. Laiptinėje A. T. griebė moteriai už kaklo, ištraukė rankinę ir padavė ją R. M.. Visi trys su rankine pabėgo. Vienoje iš Savanorių prospekto namų laiptinėje, rankinę apžiūrėjo, joje rastus 100 litų pasiėmė bei pasidalino, o rankinę išmetė.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius mirusio A. T. parodymus (12 t., 14 b.l., 8 t. 13-20 b.l.), matyti, jog jis nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 10 d. apie 15 val. jis su D. R. ir A. T. atvyko prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, ketindami ką nors apiplėšti. Pamatę senyvo amžiaus moterį, ją sekė iki (duomenys neskelbtini) alėjos (duomenys neskelbtini) namo. Moteriai įėjus į laiptinę, D. R. liko saugoti prie laiptinės, o jis su R. M. įėjo į laiptinę, A. T. griebė už kaklo ir pastūmė, išplėšė rankinę ir pabėgo. Apžiūrėję pagrobtą rankinę, rado apie 100 litų, kuriuos pasidalino.

Aptartais įrodymais nustatyta, jog D. R., veikdamas bendrininkų grupėje, pavartojant fizinį smurtą, pagrobė S. M. turtą. Jo veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Nors kaltinime nurodyta, jog pagrobto turto vertė yra 192 litai, tačiau, kaip matyti ištyrus įrodymus, iš S. M. be kitų daiktų buvo pagrobti raktai, kurie įvertinti 10 litų. Atsižvelgiant į tai, jog raktai patys savaime nėra turtas, jų vagystė iš kaltinimo šalintina. Taip pat iš kaltinimo šalinta ir receptų bei užrašų knygelės vagystė, kadangi jie taip pat nėra turtas, nes neturi materialinės vertės.

Teismo med. ekspertizės akte konstatuota J. M. padaryti nosikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio vainikinės ataugos lūžimas ( 6 t., 52-53 b.l.).

Aptartais įrodymais nustatyta, jog D. R., veikdamas bendrininkų grupėje, pavartojant fizinį smurtą, pagrobė J. M. turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog J. M. padarytas lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ministro įsakyme ,,dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 23d. Nr. V-298/158/A1-86), ši kūno sužalojimo kategorija nenumatyta, o veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 str. 1 d. kūno sužalojimo mastas reikšmės neturi.

Teisiamojo posėdžio metu (12 t., 14 b. l.) perskaičius J. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (6 t., 101 b. l.) nustatyta, jog 1999 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. 30 min. suskambus durų skambučiui, jis atidarė buto duris (Kaune, (duomenys neskelbtini)), į kambarį įėjo A. T. su dar vienu vaikinu, jam sudavė į pakaušį, įspyrė ir, nupjovę telefono aparato bei televizoriaus laidus, surišo rankas ir nutempė į virtuvę, kur A. T., laikydamas daiktą, panašų į pistoletą grasino. Po to, abu jį palikę nuėjo į kambarį ir ieškojo pinigų. Bute prabuvo apie valandą, išeidami užrakino buto duris, raktą numetė laiptinėje. Butą atrakino ir nukentėjusįjį atrišo kaimynė. J. J. pasigedo bute buvusio audio magnetofono ,,Sony“, kurio vertė 175 litai, dviejų kepurių, bendros 100 litų vertės, striukės 400 litų vertės ir 525 litų. Padaryta 1195 litų žala.

Perskaičius šiuo metu mirusio A. T. (12 t., 14 b. l.) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., 13-20 b. l.) nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 11 d. apie 19 val. D. R. pasiūlius apiplėšti invalidą, jis su D. R. ir R. M. atvyko prie (duomenys neskelbtini)-tojo namo. D. R. liko saugoti prie namo, nes nukentėjęs jį pažinojo, kaip asmenį, dariusį pas jį remontą. A. T. su R. M. nuėjo prie (duomenys neskelbtini)-to buto, paskambino į duris. Vyriškiui atidarius duris A. T. ir R. M. įsibrovė į butą, A. T. laikė rankoje pistoletą ir sudavė juo nukentėjusiajam į galvą. Kartu su A. M. vyriškį surišo nutrauktu laidu, R. M. saugojo vyriškį, o jis paėmė audio magnetofoną ir piniginę su 400 litų. Magnetofoną pardavė, o pinigus pasidalino.

Perskaičius R. M. parodymus, duotus bylą nagrinėjant 2001 m. birželio 04 d. teisiamajame posėdyje (12 t., 13 b. l.), nustatyta, jog posėdžio metu kaltės jis nepripažino, nurodydamas, jog J. J. bute nebuvo, šios veikos nepadarė, o D. R. jį apkalbėjo.

Teismo med. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad J. J. padaryta paviršinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai veide (6 t., 100 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog J. J. atpažino A. T., nurodydamas, jog jis su kitu asmeniu įsibrovė į jo butą (6 t., 108-110 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. R. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. bei butą, į kurį R. M. įsibrovė kartu su A. T., vietą, kur jis (D. R.) sergėjo, kad kas nepamatytų nusikalstamos veikos (6 t., 137-140 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. T. parodė namą ir butą bei vietas bute, iš kurių jis pavogė daiktus (6 t., 150-153 b. l.).

Įvertinus teismui pateiktus įrodymus, darytina kategoriška išvada, jog D. R. dalyvavo vykdant plėšimą, R. M. ir šiuo metu mirusiam A. T. įsibraunant į J. J. priklausantį butą, todėl D. R. veika pagal LR BK 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas nusikalstamą veiką padarius panaudojant ginklą, t.y. dujinį pistoletą, tačiau ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, duomenų apie tai, jog kaltinamasis žinojo, kad įsibrovę į butą bendrininkai nukentėjusiojo atžvilgiu naudos ginklą – nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo D. R. šalintina. Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog J. J. padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ministro įsakyme ,,dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 23d. Nr. V-298/158/A1-86), ši kūno sužalojimo kategorija nenumatyta, o veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 str. 2 d. kūno sužalojimo mastas reikšmės neturi.

V. V. turto pagrobimas įsibraunant į butą

Nukentėjusysis V. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio 2001-05-10 (11 t., 113 b. l.) nurodė, jog juto, kad būdavo skambučiai į butą, lyg paklysta. Skambučiai būdavo įvairiu paros metu. Rugpjūčio 20 d. pasiėmė savo invalidumo pensiją, tą patį vakarą, apie 22 val. paskambino paprašė Arūno, nukentėjęs atsakė, kad toks negyvena. Be trijų minučių 12 val. per langą kažkas įlipo, trenkė nukentėjusiajam į galvą ir apvogė. Į galvą buvo trenka kastuvu vieną kartą, pradėjo bėgti kraujas, telefono laidus nupjaustė, surišo, klijuote užkišo burną. Grasino, jog jeigu rėks, bus išmestas iš 2-o aukšto. Išeidami pasakė, jog jeigu kam pasiskųs – bus nužudytas. Kažką buvo priglaudę prie kaklo, mano, kad grasino peiliu. Buvo pavogta neregiams skirtas laikrodis ,,Molnia“, audio magnetofonas ,,Sony“, radijo imtuvas ,,Sony“ padaryta 1008 litų žala.

Nuteistasis R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė (12 t., 12 b. l.), jog 1999-08-10 iš ryto susitiko prie Saulėtekio ir ėjo pažiūrėti, kas atsiims pensijas. A. T. pasakė, kad kažkoks aklas žmogus ima pinigus, ir iš jo bus lengva atimti. To padaryti nepavyko, nes jį lydėjo kažkokia moteris. Juos nusekė, matė, kad įėjo į (duomenys neskelbtini) al. namą. Įsibrauti į butą nepavyko, nes aklas vyriškis išėjo į bažnyčią, todėl išsiskirstė. Vėliau paskambino A. T. ir pasakė atvažiuoti prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“. R. M. atvažiavus, ten jau buvo T. ir R.. Visi ėjo prie namo, R. liko saugoti. M. su T. įlipo į antrą aukštą, T. išspyrė duris, du kartus su kastuvu smogė senukui į galvą, jam nukritus, rankšluosčiu užkišo burną, telefono laidu surišo rankas. Iš buto paėmė 408 litus ir magnetofoną ,,Sony“. Pinigus pasidalino su T., o magą atidavė D. R.. A. T. buvo pridėjęs V. V. prie kaklo peilį.

Perskaičius liudytojos A. G. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu (11 t., 57 b. l.), nustatyta, kad A. G. 1999-08-20 apie 23 val. prabudo išgirdusi žmogaus šauksmą, pamatė kieme priešais balkoną stovintį vaikiną, nukentėjusiojo bute garsiai grojo muzika. Po kurio laiko atėjo nukentėjęs ir pasakė, kad jį sumušė bei apiplėšė. Jo rankos buvo surištos telefono laidu, ant veido matėsi kraujo dėmės, bute buvo betvarkė.

Perskaičius liudytojo A. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu (11 t., 57-58 b. l.) matyti, jog jis nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio viduryje apie 23 val. jam su R. M., A. T. ir D. R. būnant prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ pastarieji tarėsi apiplėšti aklą vyriškį ir siūlė jam dalyvauti. Jis nesutiko. Susitikęs su jais vėliau, matė, kaip D. R. padėjo krepšį su audio magnetofonu ,,Sony“, o A. T. davė kažkiek pinigų R. M..

Perskaičius mirusiojo A. T. parodymus (8 t., 13 -20 b. l.) matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 1999 m. rugpjūčio 20 d. apie 10 val. su R. M. ir D. R. ketindami ką nors apiplėšti nuvyko į pašto skyrių, esantį prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, matė aklą vyriškį, imantį pinigus, nutarė jį apiplėšti, todėl sekė. Atsekė iki Basanavičiaus alėjos namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto. Pradžioje norėjo įsibrauti į butą ir apiplėšti, bet nepavyko, nes vyriškis iš buto išėjo. Jie pasekė, pamatė, kad jis nuėjo į bažnyčią, tada grįžo atgal ir mėgino išlaužti jo buto duris. Nepavykus to padaryti, apie 23 val. vėl susitiko. D. R. liko saugoti, o A. T. su R. M. per pirmo aukšto balkono grotas užlipo į antro aukšto balkoną, koja išlaužė balkono duris, įbėgo į butą, griebė aklą vyriškį už gerklės, R. M. smogė jam kastuvu per galvą. Po to jie telefono laidu surišo vyriškiui rankas, o burną užkimšo rankšluosčiu. Iš buto pavogė apie 400 litų, audio magnetofoną ,,Sony“ ir radijo imtuvą. Visus vogtus daiktus nuvežė pas D. R. į sandėliuką, pinigus pasidalino su R. M., o D. R. teko audio magnetofonas. Pas jį liko ir laikrodis su radijo imtuvu.

Įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad V. V. balkono durys išlaužtos, iš įvykio vietos paimta sulaužytas kastuvėlis, guminės pirštinės, telefono laidas (6 t., 174- 180 b. l.).

Teismo med. specialisto išvada bei ekspertizės aktu nustatyta V. V. padaryta dvi muštinės žaizdos kairiame momenyje ir kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, galimai1999 m. rugpjūčio 20 d. (6 t., 187, 193 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. parodė vietą, kurioje laikė pinigus (6 t., 194-196 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu D. R. parodė namą bei pirmo aukšto balkoną, per kurio grotas R. M. ir A. T. užlipo į V. V. balkoną ir vietą, kurioje būdamas jis saugojo, kad kas neužkluptų darant nusikaltimą bei sandėliuką, kur padėjo pagrobtus daiktus (7 t., 2-7 b. l.).

Apartų įrodymų visuma nustatyta, jog D. R., veikdamas bendrininkų grupėje, pavartojant fizinį smurtą prieš V. V., pagrobė pastarojo turtą. D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas nusikalstamą veiką padarius panaudojant peilį, tačiau ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, duomenų apie tai, jog kaltinamasis žinojo, kad įsibrovę į butą bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudos peilį – nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Tačiau peilio panaudojimo pašalinimas iš kaltinimo, D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog D. R. veika pagal LR BK 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, atsižvelgiant į tai, jog veika padaryta įsibraunant į nukentėjusiojo V. V. butą.

Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. V. padarytas lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ministro įsakyme ,,dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“ (2003 m. gegužės 23d. Nr. V-298/158/A1-86), ši kūno sužalojimo kategorija nenumatyta, o veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 str. 2 d. kūno sužalojimo mastas reikšmės neturi.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius 2001 m. balandžio 9 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo S. R. duotus parodymus, nustatyta, jog jis nurodė, kad 1999-11-01 apie 16 val. sūnus pasakė, kad iš jo buvo atimtas plejeris su ausinėmis. Pasakė, kad atėmė iš matymo matytas vaikinas R., atėmė vienas. Padaryta 200 litų žala (11 t., 43 b. l.).

Posėdžio metu buvo perskaityti D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis teigė, kad priėjęs prie nepažįstamo vaikino, kuris klausėsi muzikos paėmė iš jo plejerį, jo negražino ir pardavė netoli parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ už 21 litą (7 t., 224-226 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu D. R. parodė namą, esantį V. K. pr., pažymėtą Nr. 109 b, bei vietą prie namo laiptinės, kur jis iš nepažįstamo vaikino atėmė plejerį (7 t., 132-134 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu D. R. nurodė, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai, juos tvirtina, teisme iš pradžių nurodė, jog šios veikos nepadarė todėl, jog neprisiminė, nes viskas buvo seniai.

Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, akivaizdu, jog D. R. atvirai iš M. R. pagrobė 200 litų vertės grotuvą. Jo veiką prokurorė kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 2 d., esant kvalifikuojančiam požymiui – atviram pagrobimui.

Įvertinus tai, jog baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už atvirą svetimo turto pagrobimą įsigaliojo nuo 2007 07 21 (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), iš M. R. turtas pagrobtas 1999 metais, o jo vertė neviršija 3 MGL, D. R. veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 4 d.

Kadangi civilinis ieškovas S. R. į posėdį neatvyko, jo pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis LR BPK 252 str. nuostatomis.

D. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., 226 b. l.), kur nurodė, kad 1999 08 29 apie 15 val. kartu su mažamečiu A. N. vaikščiojo po rajoną, ieškodami dviračio, kurį galėtų pavogti. Ketino pavogti dviratį, kuris stovėjo V. K. pr. 21-ojo namo ketvirtos laiptinės rūsyje. Nutarus pavogti dviratį, D. R. įėjo į rūsį, tačiau tuo metu išėjo nepažįstamas vyriškis, kuris jį sulaikė.

Šiuos parodymus D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas vietą, kur stovėjo dviratis (7 t., 95-97 b. l.), analogiškai parodymų patikrinimo vietoje metu dviračio buvimo vietą nurodė ir A. N. (7 t., 107-108 b. l.). Įvykio vietos apžiūros protokoluose (7 t., 71-73, 74-76 b. l.) taip pat užfiksuota dviračio stovėjimo vieta – bendrose rūsio patalpose, iš karto už durų.

Įvertinęs įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui, kadangi nustatyta, jog teisės eiti į rakinamas rūsio patalpas jis neturėjo. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė – bendrininkų grupė, kadangi D. R. veikė su asmeniu, neturinčiu amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė.

D. R. buvo kaltinamas ir tuo, jog 1999 m. liepos 2 d. apie 22 val. 30 min., būdamas nepilnametis, veikdamas bendrininkų grupėje su nepilnamečiu R. M. ir dar dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Kapinių g., Kaune prie namo Nr. 5 pirmos laiptinės, pavartodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis, smogęs nukentėjusiajai T. K. per kojos kelio sulenkimą, dėl ko ji suklupo, pagrobė ir užvaldė 608 litų vertės svetimą turtą – nukentėjusiosios rankinę su joje buvusiais daiktais – užrašų knygutėmis, kvepalais, lūpų dažais, dilde nagams, pinigine su 328 litais bei dokumentais – įmonės įgaliojimu, sąskaitomis-faktūromis, kreditine kortele, receptais, piliečio pasu, įvairiais asmenų dokumentais, t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltės dėl T. K. turto pagrobimo nepripažįsta.

Kaltės jis nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (7 t., 224-226 b. l.).

Perskaičius R. M. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, jog jis kaltės dėl nusikalstamos veikos prieš T. K. nepripažino, teigdamas, jog 1999 m. liepos 2 d. nebuvo Kaune.

Remiantis 2001-12-27 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotais duomenimis, prokurorė prašė išteisinti D. R..

D. R. (taip pat ir R. M.) kaltė dėl šios nusikalstamos veikos buvo grindžiama nukentėjusiosios T. K. parodymais. 2001-12-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu R. M. dėl šios veikos išteisintas. Nuosprendyje nurodyta, jog T. K. parodymai yra nenuoseklūs, todėl teismas jais nesiremia (13 t., 68 b. l.). Parodymų nenuoseklumas nuosprendyje pagrįstas tuo, jog iš pradžių T. K. teigė, jog nematė ją užpuolusių asmenų, vėliau nurodė, jog atpažino laikraštyje R. M. ir D. R., kaip ją užpuolusius asmenis. Vėliau, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog vienas iš ją užpuolusių asmenų buvo A. T..

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog T. K. turtą pagrobė D. R., todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog penkias nusikalstamas veikas jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje (prieš R. G., S. M., J. M., J. J. ir V. V.), veiką padarė asmeniui, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės (V. V.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog visas veikas padarė būdamas nepilnamečiu. Nelaikytina D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumas, kadangi tai nenustatyta jokiais objektyviais duomenimis.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir jų pavojingumo laipsnį (padaryti du sunkūs nusikaltimai, trys apysunkiai nusikaltimai, pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą bei padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), į kaltinamojo asmenybę (iki šių veikų padarymo buvo neteistas, tačiau niekur nesimokė ir nedirbo), į dvi jo atsakomybę sunkinančias ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į D. R. padarytų nusikalstamų veikų skaičių (padarytos 6 veikos), jam už sunkius nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, už apysunkius nusikaltimus laisvės atėmimo bei laisvės apribojimo bausmės, už baudžiamąjį nusižengimą – laisvės apribojimo bausmė. Bausmių trukmės nustatytinos, atsižvelgiant į padarytos materialinės žalos dydį ir, vadovaujantis LR BK 91 str. 3 d., skirtinos mažesnės nei atitinkamos rūšies bausmių vidurkiai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.; 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.; 180 str. 1 d.; 180 str. 2 d.; 180 str. 2 d.; 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei 178 str. 4 d. ir nuteisti:

Pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. (pasikėsinimas pagrobti R. G. turtą) – 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 180 str. 1 d. (S. M. turto pagrobimas) – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 180 str. 1 d. (J. M. turto pagrobimas) – 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai mėnesių) laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 180 str. 2 d. (J. J. turto pagrobimas) – 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 180 str. 2 d. (V. V. turto pagrobimas) – 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo;

Pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti R. Š. turtą) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal LR BK 178 str. 4 d. (S. R. nedidelės vertės turto vagystė) – 3 (trims) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Pagal LR BK 180 str. 1 d. (T. K. turto pagrobimas) – D. R. išteisinti, nerįodžius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis LR BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p. (griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą bei šią subenrintą busmę dalinai sudedant su kitomis nuosprnedžiu paskirtomis bausmėmis) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 ,,Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 d. 3 p. ir D. R. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleisti.

2013-12-11 teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti dalinai ir priteisti jai iš D. R. 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą