Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. liepos 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam L. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir L. V. pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada galima spręsti BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimą, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (46 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo, nei karto nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmės atlikimo metu dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, dalyvauja socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose. Prie skundo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš gaunamo atlyginimo dengia priteistą civilinė ieškinį. Minėtos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors L. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vis dar išskiriamas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų elgesio pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad laisvėje L. V. suprato, jog veikla, kurioje jis dalyvauja susijusi su jo nusikaltimais, tačiau tai ignoravo ir kartas nuo karto užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 59 iki 46 balų, tačiau visgi išlieka vidutinė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nei karto nėra skatintas pataisos namuose, kas rodo, kad L. V. pataisos procese dalyvauja pasyviai, akivaizdūs teigiami pokyčiai su nuteistojo mąstymu bei elgesiu susijusiose srityse, kurios socialinio tyrimo išvadoje įvertintos, kaip riziką didinančios, nestebimi. Be to, iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 46 balų, net 26 balai yra dinaminiai, kurių mažėjimas priklauso nuo paties nuteistojo dedamų pastangų. Nuteistasis nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, šią riziką gali ženkliai sumažinti.

10. Teisėjų kolegijai pateikti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad L. V. šis teistumas nėra pirmasis. Praeityje jis yra teistas vieną kartą, jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir jis vėl nusikalto, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, nevykdė jam paskirtų įpareigojimų ir darė pažeidimus. Visos šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines L. V. nuostatas, polinkį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, rodo, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir yra linkęs nusikalsti, kas pagrįstai leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nors tai ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ši aplinkybė atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymasis ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama.

11. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas L. V. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik devynių klasių išsilavinimą, staliaus ir statybininko specialybes, dirbo, tačiau atsižvelgiant į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu), akivaizdu, kad gaunamų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamumą. Šiame kontekste, sprendžiant L. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pataisos namuose nuteistojo vardu buvo gauta vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo 2690,80 eurų sumai, iš nuteistojo išieškota tik 69,86 eurai. Nors nuteistasis teigia, kad pataisos namuose gaunamo atlyginimo užtenka poreikių patenkinimui, tačiau finansiškai jį remia ir artimieji. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes yra pagrindas abejoti, kad išėjęs į laisvę L. V. sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju L. V. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas Komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistojo L. V. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama 2018 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.