- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 1-245-120/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00179-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- D. M., D. T.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Vaidas Jurčikonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, kaltinamajam D. T., jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiam A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kurioje:
D. M., gim. (duomenys neskelbtini), Alytaus m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Alytuje, teistas: 1993-03-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 1994-10-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 228 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 65 Lt bauda. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 str. bausmė subendrinta su 1993-03-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams su 65 Lt bauda; 1997-03-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 str. bausmė subendrinta su 1994-10-25 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams; 2001-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams. 2002-08-23 paleistas lygtinai prie 8 mėn. 5 d.; 2004-06-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos pagal 2000 m. BK 22 str. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; 2006-07-13 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; 2012-04-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2012 m. gruodžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. galutine subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d. 233 str. 3 d. 233 str. 3 d., 284 str. 1 d. ir
D. T., gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus m., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Alytuje , kaltinamas pagal BK 181 str. 2 d;
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., 2012-02-11 apie 16 val., Alytuje, Putinų g. (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo name, pirmo aukšto bendro naudojimo virtuvėje iš asmeninių paskatų mušdamas ir kitaip smurtaudamas, t.y., tyčia sugriebęs rankomis A. S. už drabužių, jį stūmdamas, suduodamas jam smūgius kumščiu į kaktą bei krūtinę, sukėlė nukentėjusiam A. S. fizinį skausmą.
Po to, jis, 2012 m. kovo 10 d. apie 20 val. Alytuje, Putinų g. (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo name, pirmo aukšto bendro naudojimo virtuvėje iš asmeninių paskatų tyčia spyręs nukentėjusiam A. S. į veidą, nežymiai sutrikdė nukentėjusio A. S. sveikatą.
D. T. pagal BK 181 str. 2 d.kaltinamas tuo, kad, kartu su D. M. ir L. V., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2012-02-11 apie 16 val., Alytuje, Putinų g. (duomenys neskelbtini) bendrabučio tipo name, pirmo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, žodžiu pareikalavo A. S. 150 litų kaip tariamą skolą, o A. S. nesamos skolos nesutikus duoti, bendrai panaudojo fizinį smurtą, D. T. sudavęs ne mažiau 1 smūgio kumščiu A. S. į veidą, tokiu būdu bendrais fizinio smurto prieš A. S. veiksmais, sukėlęs jam fizinį skausmą, sumažinęs reikalaujamą pinigų sumą, iš A. S. reikalavo iki 2012-02-12 perduoti jiems 100 litų.
D. M. pagal BK 233 str. 3 d. kaltinamas yra tuo, kad jis, 2012-02-12 apie 14.20 val., Alytuje, Putinų g. (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, pirmo aukšto laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), neradęs namuose A. S., V. S. žodžiu nurodė, kad ji perduotų savo sūnui A. S., kad šis atsiimtų 2012-02-11 policijoje parašytą pareiškimą dėl D. M., L. V. ir D. T. jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, nurodydamas, kad priešingu atveju A. S. ,,šita žeme nevaikščios“, taip per V. S., panaudojęs psichinį smurtą prieš A. S., siekė paveikti nukentėjusįjį A. S., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00179-12 metu, duotų melagingus parodymus.
D. M. pagal BK 233 str. 3 d. taip pat kaltinamas yra ir tuo, kad jis, 2012-03-10 apie 19 val., Alytuje, Putinų g. (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo name, pirmo aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., L. V. pasakius A. S.: „ką tu ten prirašei policijoje, ką tu nori mus pasodyti kaziole“, po to L. V. kumščiu sudavus 1 smūgį A. S. į veidą, nuo ko A. S. galva trenkėsi į sieną, jis (D. M.) šaukė A. S.: „kam čia reikėjo tų pareiškimų“, o L. V. sudavus kumščiais ne mažiau du smūgius A. S. į kairį šoną, tuo padarius veido sumušimą, muštines žaizdas dešinio momens srityje, poodines kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais su L. V. siekė paveikti nukentėjusįjį A. S., kad šis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)metu, duotų melagingus parodymus.
Pagal BK 181 str. 2 d. atsako tas, kas, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų baudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba susilaikyti nuo jų, panaudodamas fizinį smurtą, atimdamas asmeniui laisvę, sunaikindamas ar sugadindamas jo turtą arba kitokiu būdu padarydamas jam didelės turtinės žalos.
Duomenų, kurie inkriminuoto nusikaltimo padarymą bei jo padarymo aplinkybes neabejotinai pagrįstų, byloje nėra, todėl, vertinant įrodymus, byloje esančiais duomenimis tikima tiek, kiek juos patvirtina faktiniai bylos duomenys.
Kaltinamasis D. M. dėl šio nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra vadinamas Pifu, kad jis pinigų iš A. S. neprievartavo. 2011 m. vasario 11 d. R. I. pasakius, kad A. S. bendrabučio laiptinėje prišlapino, jis, radęs A. S. virtuvėje ir griebęs šį už drabužių, stūmė bei reikalavo, kad jis eitų ir išvalytų, tačiau A. S., nėjo.
Kaltinamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat rodo, kad, sužinojęs apie tai, jog A. S. koridoriuje prišlapino, šiam atėjus į virtuvę, paėmęs jį už rankų, liepė eiti ir išvalyti. D. G. liepusi nešūkauti ir išeiti. Tuo viskas ir pasibaigė Jokios skolos gražinti jis nereikalavo (t.2, b.l. 17-18, 24-25).
Kaltinamasis D. T. kaltu taip pat neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną R. I. pasakius apie A. S. šlapinimąsi bendrabučio koridoriuje, jis girdėjo L. V. ir A. S. dėl šlapinimosi besikalbančius bei paklausė A. S. kada šis gražins skolą pusbroliui. A. S. skolos išsigynus, jis, paskambinęs D. T., perdavė telefoną A. S. ir tas pokalbio su D. T. metu, pažadėjo skolą atnešti. Iš D. T. žino, kad po to pokalbio A. S. skolą D. T. yra sugražinęs. Jis A. S. nemušė ir pinigų iš jo nereikalavo (t. 4, b.l. 7-8).
Kaltinamojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat rodo, kad kaltu jis taip pat neprisipažino ir parodė, kad virtuvėje A. S. niekas nemušė ir, kad D. M. su A. S. kalbėjosi ne dėl skolos, bet dėl prišlapinimo koridoriuje (2, b.l. 173-174, 177-178).
Kaltinamasis L. V., kurio atžvilgiu šiam pasislėpus nuo teismo, byla išskirta į atskirą bylą, duodamas parodymus teisme, kaltu nėra prisipažinęs. Jo duoti parodymai rodo, kad, 2012-02-11 16 val., į virtuvę atėjusi sugyventinė R. I., pasakė, jog A. S. laiptinėje prie durų prišlapino, todėl jis yra liepęs jam išvalyti, bet A. S. nepaklausė. Išėjęs iš virtuvės, jis girdėjo telefonu vykstantį pokalbį dėl skolos. Matė į virtuvę ateinančias D. G. ir jos draugę. Girdėjo, kad kalba su A. S. vyksta dėl skolos (t.4, b.l. 8-9) .
Kaltinamojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat rodo, kad kaltu jis neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. kalba su A. S. vyko tik dėl prišlapinimo koridoriuje (t.3, b.l. 9-10, 14-15).
Nukentėjusio A. S. apie šio įvykio aplinkybes duodami paaiškinimai ir parodymai, kaskart yra vis kitokie.
Šalies argumentai
2012 m. vasario 11 d. data jo vardu surašytame pareiškime nukentėjusysis A. S. (t. 1, b.l. 19) nurodė, kad „š.m. vasario 11 d. apie 16 val., jam būnant namuose į butą įsiveržė 3 vyriškiai. Vienas jų buvo D. M., kito vardas buvo L., o trečiasis jam nepažįstamas. Jie pradėjo jį mušti ir reikalauti pinigų... (ant šio pareiškimo buvę užrašyti jo gavimo policijos komisariate bei jo registracijos duomenys, yra užtušuoti).
Apklausiamas 2012 m. vasario 17 d. nuo 09:05 val. (t.1, b.l. 129-130), A. S. tvirtino, jog 2012 m. vasario 11 d. į policiją jis kreipėsi dėl to, kad D. M. reikalavo iš jo pinigų ir grasino jį nužudyti.
Tą pačią 2012 m. vasario 17 d. apklausiamas nuo 17:05 val. (t.1, b.l. 127-128), A. S. teigė, kad 2012 m. vasario 11 d. D. M. su dviem jaunuoliais jį sumušė, nes jis nedavė pinigų ir, ... kad D. M. „jau keli metai jam grasina ir vis nori, kad jis jam gražintų tėvo (kuris miręs prieš daugiau nei 10 metų), skolas“.
Apklaustas 2012 m. kovo 6 d. (t.1, b.l. 131-132) A. S. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 16 val. į buto duris pabeldęs D. M., parodė jam ateiti aukšto bendro naudojimo virtuvę. Nuėjęs į ją, jis joje be D. M., pamatė dar du vaikinus, kurių vienas buvo vardu L. Trečiasis iš jų, tuo metu kalbėjdamas telefonu, pasakė, kad jis turi sugražinti skolą pašnekovui, su kuriuo jis dabar kalbasi. Jam paprašius duoti pačiam su tuo pašnekovu pasikalbėti, šis jam telefoną perdavė. Pašnekovas buvo neblaivus, reikalaudamas skolos kalbėjo neaiškia ir jo jis iš balso neatpažinęs, suprato, kad jį norima prigauti ir sugrąžino telefoną. Tada D. M. viena ranka pastvėręs jam už drabužių, stūmė jį į virtuvės kampą, kirto į kaktą. Užsidengęs rankomis galvą, jis susirietė ir jautė smūgių į galvą bei šonus krušą. Suduota jam buvo apie 10 smūgių. Jis nematė, bet mano, kad smūgius jam sudavė keli arba visi virtuvėje buvę asmenys. Jam pradėjus šaukti ir įsikišus kaimynei D., D. M., liepęs rytoj atnešti jam 100 lt, iš virtuvės išėjo.
2012 m. kovo 14 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.1, b.l. 135-138), A. S. parodė, kad 2012 m. kovo 11 d. apie 17 val. D. M. pasikvietus jį pasikalbėti į koridorių, jame buvo L. ir dar vienas jam nepažįstamas vyriškis. Jie jį nusivedė į virtuvę. Vienas iš jų kalbėjosi telefonu ir atsisukęs pasakė, kad jis esąs skolingas jo pusbroliui 150 lt už DVD grotuvą bei padavė telefoną. Telefone ant jo kažkas šaukė dėl skolos, liepė atiduoti 100 lt. D. M. jį pradėjo mušti. Jis matė, kad smūgius jam sudavė visi trys kaltinamieji. Į virtuvę atėjusi moteris liepė liautis ir jie liovėsi.
2012 m. gegužės 24 d. apklausos metu, A. S. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. jį į bendrabučio pirmo aukšto virtuvę išsikvietė D. M. ir jis iš jo tą dieną reikalavo pinigų (t.1, b.l. 139-140).
Duodamas parodymus šios instancijos teismo posėdyje, nukentėjęs A. S. parodė, kad 2012 m. vasario 11 d. ... bendrabučio virtuvėje radęs L. V. ir telefonu kalbantį D. T.. Kalbėdamas telefonu, D. T. pasakė, kad jis yra skolingas 100 lt pusbroliui. Tada jis paprašė leisti su pusbroliu pasikalbėti pačiam. D. T. telefoną jam davė, bet kalbančiojo balso jis neatpažino ir telefoną atidavė atgal. Tada į virtuvę įbėgęs D. M., įspaudė jį į kampą, sakė, kad jis skolingas 150 lt ir, kad duotų jam 100 lt. Įspaudę į kampą, ji mušė visi trys. Įbėgus kaimynei ir ėmus rėkti, jie jį paleido (t.3, b.l. 136).
Liudytojų R. T. ir R. K. teisme duoti parodymai, rodo, kad pagal iškvietimą atvykus pas nukentėjusį A. S. į namus, šis jiems paaiškino, kad, jam miegant, į kambarį įsiveržė grupė jaunuolių, taip pat, kad jis minėjo D. M. pavardę bei sakė, kad jie reikalavo iš jo 100 lt, už nieką jį sumušė ir, kad tie jaunuoliai yra bendrabučio virtuvėje. Nuėję į virtuvę ir joje radę alkoholį begeriančius tris neblaivius kaltinamuosius, jie juos sulaikė (t.3, b.l. 136-137).
Tą pačią dieną, t.y. 2011 m. vasario 11 d., kaltinamiesiems D. M., D. T. ir L. V. už ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, t.y., už alkoholinių gėrimų gėrimą bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, surašyti buvo ATPP, kurių pagrindu visi šie asmenys 2012 m. vasario 15 d. nutarimais už ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, yra nubausti (t.3, b.l.103-113).
Pakviestai šios instancijos teisme duoti parodymus liudytojai V. S. akivaizdžiai nesuvokiant užduodamų klausimų prasmės, pareiškus, kad ji nieko neprisimena ir nematė bei nesugebant parodymus teisme nei duoti, nei patvirtinti arba paneigti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje apklaustas liudytoju ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs tyrėjas Ž. Z. parodė, kad, liudytojos V. S. apklausų metu jos būsena, sugebėjimas suprasti užduodamus klausimus bei josios duodami atsakymai į juos, abejonių liudytojos psichine būsena, nekėlė ir, kad jos apklausų protokoluose, užrašytus parodymus laisva valia ji yra davusi pati ir josios duoti parodymai užrašyti yra teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu, t.y., 2012 m. kovo 8 d. duoti liudytojos V. S. parodymai (t.1, b.l. 160-161, 162-163) rodo, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 16 val. jai gulint už spintos, kažkas pabeldė į duris ir jas atidariusį sūnų, vyriškas balsas pakvietė ateiti į virtuvę. Po 5-10 minučių sūnus sugrįžo sumuštas ir pasakė, kad iš jo Pifas (tokia yra D. M. pravardė) reikalavo gražinti kažkieno skolą ir sumušė jį bei, kad kaimynė D. G. jos sūnų apgynė.
Duodamas parodymus teisme D. T. parodė, kad A. S. pasiskolinęs iš jo buvo 200 lt vertės DVD grotuvą ir MP3 USB USB flešiuką-laidą, bet jam jų negražino. Apie A. S. skolą jam D. T. sužinojo iš jo. Įvykio dieną jam kalbantis su D. T. telefonu, šis savo telefoną perdavęs buvo A. S.. Jam telefonu pradėjus reikalauti, kad už negražintus daiktus A. S. gražintų pinigus, A. S. nuo skolos gynėsi, bet, po pokalbio praėjus dviem savaitėm, jis jam prie kartu su juo tuo metu buvusio draugo, vardu Laimonas (pavardės nežino), kuris šiuo metu yra išvykęs į Angliją, A. S. už nesugražintus daiktus, atidavė jam pinigus (t.3, b.l. 153-154).
Duodama parodymus teisme liudytoja D. G. parodė įvykio aplinkybių neprisimenanti, bet ikiteisminio tyrimo metu ji sakiusi tiesą (t.3, b.l. 183). Pagarsinti josios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1, b.l. 170-173) rodo, kad 2012 m. vasario 11 d. apie 16 val. su drauge eidama indų plauti į virtuvę, netoli savo buto durų pamatė koridoriuje stovintį kaimyną Laimoną (L. V.). Eidama į virtuvę, girdėjo vyriškų balsų ginčą, vykstantį konfliktą. Įėjusi į virtuvę, pamatė joje prie lango stovintį A. S., o prieš jį stovintį kaimyną Pifą (D. M. pravardė). Š. P. stovėjo jai nepažįstamas jaunuolis, kuris prie A. S. nelindo, tik kažką šnekėjo. Matė, kad A. S. stumdo Pifas. Plaudama indus girdėjo, kad susinervinęs Pifas pradėjo rėkti, išgirdo grumtynių garsus, tarsi kažkas suduotų smūgius. Atsisukusi pamatė, kad Pifas A. S. yra įsikibęs į atlapus. Ji puolė juos skirti, reikalavo liautis ir išeiti. Pifas buvo įsinervinęs, rėkė, kad ji nesikištų, bet iš virtuvės jis išėjo.
Liudytojos V. Z. teisme duoti parodymai (t.4, b.l. 6, t.1, b.l. 164-169) rodo, kad, eidama su D. G. į virtuvę, girdėjo barantis vyriškus balsus. Įėjusi į virtuvę, pamatė vieną jaunuolį stovintį prie lango ir du jaunuolius stovinčius prieš jį. Vyresnis tampė prie lango stovintį už drabužių, kalbėjo, kad šis yra prisidirbęs, už kažką skolingas didelius pinigus. Tampęs jaunuolį, kirto jam lyg tai į veidą ir į krūtinę. Prie lango buvęs jaunuolis suklupo. Josios draugė atsistojo tarp jų abiejų ir mušusįjį atstūmusi, liepė liautis. Jaunesnis vaikinas stovėjo šalia, bet į konfliktą nesikišo. Tada ji iš virtuvės išėjo, o netrukus sugrįžo ir D. G..
Liudytojos R. I. teisme duoti parodymai rodo, kad įvykio dieną ji, pamačiusi nukentėjusį A. S. besišlapinantį bendrabučio koridoriuje, liepė šiam baigti, bet jis ją keiksmažodžiais pasiutė. Nuėjusi į virtuvę, apie tai pasakė ten buvusiems kaltinamiesiems. Iš jų žino, kad jie liepė A. S. prišlapinimą išvalyti, bet tas neklausė (t. 3, b.l. 186).
2011 m. vasario 14 d. (mėnuo ir diena, įstatymo nustatyta tvarka to neaptarus, taisyti) tyrėjos J. V. 2012 m. vasario 14 d. data ROIK Nr. 0112000077885 įregistruoto tarnybinio pranešimo (t.1, b.l. 18) duomenys rodo, kad nukentėjusysis A. S. 2012 m. vasario 11 d. apie 16:00 val. paskambinęs telefonu pranešė, kad, jam gulint lovoje, į kambarį įsiveržę 3 iš matymo pažįstami vyriškiai (vienas jų D. M.), reikalaudami pinigų, pradėjo jį mušti.
2012 m. vasario 17 d. neregistruoto tyrėjo R. S. tarnybinio pranešmo (t.1, b.l. 21) turinys rodo, kad 2012 m. vasario 11 d. pareiškimu, įregistruotu ROIK Nr. 0112000077885 (faktiškai tokiu numeriu įregistruoto A. S. pareiškimo, byloje nėra. Tokiu numeriu įregistruotas yra tyrėjos J. V. tarnybinis pranešimas), A. S. kreipęsis yra dėl to, kad D. M. reikalauja iš jo pinigų ir grasina susidoroti.
Telefonų SIM kortelių apžiūros protokolais nustatyta, kad D. T. telefono knygoje yra įvestas vardas – D. ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 36-35, 93-97), priklausantis D. T., ir, kad įvykio dieną, t.y., 2012 m. vasario 11 d. nuo 16:52 val. iki 18:33 val. D. T. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. T. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 4 pokalbiai ir buvo 1 SMS žinutė (t.1, b.l. 70-73). Ilgiausias tarpusavio pokalbis šiais telefonais tęsėsi nuo16:52 val. iki 17:21 val.
2012 m. vasario 11 d. L. V. paaiškinimo administracinėje byloje kopijos turinys rodo, kad, 2012 m. vasario 11 d. degtinę jis gėrė su D. M. bei D. T. ir, kad A. S. yra skolingas jo draugui pinigų (t.1, b.l. 111).
Duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis D. T. prieš nukentėjusį būtų vartojęs smurtą, byloje iš viso nėra, o nukentėjusio A. S. parodymai kaskart yra vis kitokie, todėl, nukentėjusio parodymams esant prieštaringiems, jie vertinami kritiškai ir jais tikima tiek, kiek juos patvirtina kiti faktiniai duomenys byloje, t.y., tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. vasario 11 d. bendrabučio pirmo aukšto virtuvėje kaltinamasis D. M. prieš nukentėjusį A. S. tikrai vartojo smurtą. Tai patvirtinta yra grumtynių garsus girdėjusios ir tuo metu D. M. A. S. į atlapus įsikabinusį mačiusios bei smūgių garsą girdėjusių liudytojų D. G. ir V. Z. parodymais.
Pasak šių liudytojų, kaltinamojo D. T. ir nuo teismo pasislėpusio kaltinamojo L. V., parodymų, tuo metu, t.y., smurto prieš nukentėjusį A. S. vartojimo metu, virtuvėje kaltinamojo D. T. iš viso nebuvo.
Kaltinimas, skolų nebuvimą yra pagrindęs vien tik prieštaringais skolų buvimą neigiančiais nukentėjusio parodymais, kurių jokie kiti faktiniai duomenys nepatvirtina, tad faktiškai, skolų nebuvimo faktas byloje yra tiesiog preziumuotas ir to pasėkoje kaltinamajam D. M. yra inkrimiuotas BK 181 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymas. Kad kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d. D. M. pareikštas kaltinimas yra nepagrįstas, rodo šios aplinkybės:
D. M. virtuvėje prieš A. S. vartojant smurtą, tuo metu joje buvę liudytojos D. G. ir V. Z. bei kaltinamasis L. V. tvirtina girdėjo D. M. kalbant apie skolos gražinimą. Pasak liudytojų D. G. ir V. Z. parodymų, jos girdėjo D. M. sakant, kad skolą reikia gražinti.
Pasak nuo teismo pasislėpusio kaltinamojo L. V. ir liudytojo D. T. parodymų, nukentėjęs A. S. už pasiskolintus ir negražintus daiktus, tuo metu 200 lt. skolingas buvo D. T.. Pasak kaltinamojo D. T. parodymų, įvykio metu jis taip pat girdėjo kalbą apie A. S. skolą. Paties nukentėjusio A. S. 2012 m. vasario 12 d. paaiškinimas taip pat rodo, kad D. M. jau keli metai iš jo reikalauja sugražinti savo mirusio tėvo skolą (t. 1, b.l. 128). Be to, nukentėjusysis taip pat pripažįsta, kad, smurto vartojimo metu iš jo reikalaujama buvo gražinti skolą. Vien tik tai, kad nukentėjusysis skolų buvimą neigia, patikėti jo prieštaringais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais jo parodymais, neleidžia.
Pagrindo netikėti liudytojų D. G. bei V. Z., kaltinamųjų D. T. ir nuo teismo pasislėpusio kaltinamojo L. V. parodymais apie tai, kad, smurto prieš nukentėjusį A. S. naudojimo metu, kaltinamasis D. M. kalbėjo apie skolos gražinimą, nėra. Apie dvejus metus besitęsianti D. M. reikalavimą sugražinti mirusio tėvo skolą, paaiškinime yra nurodęs ir pats nukentėjusysis A. S.. Nukentėjusio A. S. ir kaltinamojo D. T. parodymai apie tai, kad 2012 m. vasario 11 d. D. T. taip pat pasakė A. S., kad šis sugražintų skolą pusbroliui bei davė jam dėl skolos pasikalbėti su D. T. bei tai, kad, pasak kaltinamojo D. T. ir liudytojo D. T. parodymų, nukentėjusysis A. S. po šio įvykio skolą D. T. ir sugražino, faktiniais duomenimis byloje taip pat nepaneigti, todėl nei skolos D. T. buvimo, nei nukentėjusio mirusio tėvo skolos D. M. buvimo faktiniams duomenims byloje nepaneigiant ir bylos duomenims rodant, kad, D. M. smurtinių veiksmų prieš A. S. vartojimo metu iš A. S. reikalavo skolos gražinimo, kurios dydis nežinomas, D. M. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 181 str. 2 d., yra nepagrįstas.
Dėl nekvalifikuotai atlikto ikiteisminio tyrimo, galimybės nustatyti apie kokios konkrečios skolos ( D. T. ar D. M.) gražinimą, vartodamas smurtą D. M. kalbėjo, nėra, tačiau, bet kurios iš šių skolų gražinimo reikalavimas fizinio smurto vartojimo būdu, galėtų rodyti savavališko, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos teisės vykdymą, pasireiškusį geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų pažeidimais, t.y., savavaldžiavimo buvimą, tačiau būtinas savavaldžiavimo požymis yra didelės žalos [ turtinės ar (ir) neturinės] asmens teisėms ar teisėtiems interesams, padarymas. Šiuo gi konkrečiu atveju, bylos duomenimis nustatyta tik tiek, kad D. T., vietoje gražinti reikalautų 100 ar 150 lt, nukentėjęs sugražino 200 lt, o nukentėjusio paaiškinimuose apie dvejus metus besitęsiantį skolos už mirusį tėvą sugražinimo reikalavimą, konkreti suma iš viso nustatinėjama nebuvo, o ir duomenų, kurie patvirtintų, kad mirusio tėvo skolos gražinimo reikalavimo metu prieš nukentėjusį būtų buvę smurtaujama ar, kad mirusio tėvo skolos gražinimo reikalavimas A. S. teisėms ar teisėtiems interesams būtų padaręs didelę žalą, taip pat nėra, tad kaltinamojo D. M. veiksmai negali būti perkvalifikuojami į BK 294 str.
Ne tik nukentėjusio A. S., bet ir liudytojų D. G. bei V. Z. parodymai rodo, kad kaltinamojo D. M. nukentėjusysis buvo mušamas, tad neginčytinai akivaizdu, jog nukentėjusį mušdamas, kaltinamasis D. M. tikrai sukėlė jam fizinį skausmą ir todėl tokie kaltinamojo D. M. veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. kvalifikaciją.
Kaltinamojo D. T. ir nuo teismo pasislėpusio kaltinamojo L. V. bei liudytojų D. G. ir V. Z. parodymai apie tai, kad D. M. prieš nukentėjusį vartojant smurtą, kaltinamojo D. T. virtuvėje iš viso nebuvo, rodo, kad šioje dalyje kaltinamojo D. M. ir nukentėjusio A. S. parodymai, neigiant skolos reikalavimo buvimą bei nukentėjusio A. S. parodymai, jog mušamas jis buvo visų trijų kaltinamųjų, jokiais faktiniais bylos duomenimis nepatvirtinti, todėl kaltinamasis D. T. iš kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d., išteisinami, nepadarius jam veikos, turinčios BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, o kaltinamojo D. M. veika dėl į fizinės prievartos naudojimo metu nukentėjusiam A. S. sukelto fizinio skausmo, iš BK 181 str. 2 d. perkvalifikuojama į švelnesnę BK 140 str. 1d.
DĖL 2012 M. VASARIO 12 D. NUSIKALTIMO
Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokios įtakos A. S. nedarė, duoti melagingus parodymus, A. S. nevertė.
Nukentėjęs A. S. parodė, kad 2012 m. vasario 12 d. iš motinos V. S. sužinojo, jog D. M. jam už pareiškimo policijai parašymą, grasino jam smurtu.
Pagarsinti liudytojos V. S. parodymai (t. 1, b.l. 160-161, 162-163) rodo, kad 2012 m. vasario 12 d. apie 14 val. atėjęs kaltinamasis D. M., paklausė kur yra A. S.. Jai atsakius, kad nežino, D. M., liepęs sūnui perduoti, kad šis žeme nevaikščios, išėjo. Ji tokius žodžius sūnui ir perdavė. Kad D. M. būtų liepęs perduoti, kad sūnus atsiimtų pareiškimą, ji neprisimena.
D. M. pagal BK 233 str. 3 d. inkriminuoto kaltinamo turinys rodo, kad jis kaltinamas yra tuo, jog, siekdamas paveikti nukentėjusį A. S. ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-00179-12 metu duoti melagingus parodymus, 2012 m. vasario 12 d. apie 14:20 val. V. S. liepė josios sūnui A. S. perduoti, jog šis atsiimtų 2012 m. vasario 11 d. prieš jį, L. V. ir D. T. policijoje parašytą pareiškimą, nes priešingu atveju, A. S. „šita žeme nevaikščios“
Pagal BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba ... duotų melagingus parodymus ... arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas .... .
BK 233 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireikšti turi 1) arba smurtu paveikiant šiame straipsnyje išvardytus asmenis, kad jie, duodami parodymus, išvadas, paaiškinimus, juos duotų melagingus ar neteisingai išverstų, 2) arba smurtu jiems kliudant pagal šaukimą atvykti į straipsnyje išvardytas teisingumo, teisėsaugos institucijas.
BK 233 str. saugoma yra normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo, tarptautinių teisminių institucijų veikla, vykdant teisingumą, ginami teisingumo interesai. Tam, kad atsakomybė pagal BK 233 str. galėtų atsirasti, jame išvardytų asmenų teisinis statusas procesiniuose dokumentuose įtvirtintas turi būti atitinkama proceso tvarka. Jei poveikis BK 233 str. numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems baudžiamojo, ... proceso santykių subjektais (liudytojais, nukentėjusiais ir t.t.), BK 233 str., netaikomas.
Duomenys gi byloje rodo, kad, šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminis tyrimas byloje dėl 2012 m. vasario 11 bei 12 d. įvykių, pradėtas buvo tik 2012 m. vasario 20 d. (t.1, b.l. 1,2). Nukentėjusiuoju A. S. byloje pripažintas yra tik 2012 m. kovo 6 d. (t.1, b.l.141) it tik 2012 m. vasario 12 d. nuo 17:05 val. iki 17:30 val., t.y., po inkriminuoto 2012 m. vasario 12 d. 14:20 val. įvykio padarymo, A. S., ikiteisminiam tyrimui dėl 2012 m. vasario 12 d. 14:20 val. įvykio neesant pradėtam, apklaustas buvo liudytoju ir (t.1, b.l. 107-108). Būtent todėl, šiuo konkrečiu atveju, A. S. nesant BK 233 str. subjektu ir šio jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtyje nesant nusikaltimo objektyviosios pusės, kaltinamajam D. M. BK 233 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymas inkriminuotas nepagrįstai ir D. M. iš šio kaltinimo išteisinamas, jam šios nusikalstamos veikos nepadarius.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. kovo 10 d., vakare, iš D. G. sūnaus sužinojęs, kad A. S. vėl sumušė savo motiną bei pamatęs sumuštus ir A. S. motiną, ir patėvį, atėjęs į virtuvę, prie ten buvusių žmonių, už tai ir spyrė A. S. į galvą, bet jokius parodymus pakeisti, jis A. S. nevertė. Tuo metu virtuvėje L. V. nebuvo.
Pagal BK 233 str. 3 d. atsako tas, kas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba ... duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ... arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas .... .
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Nukentėjusio A. S. parodymai ir duomenys, kuriais kaltinimas grindžia kaltinamajam D. M. pagal BK 233 str. 3 d. pareikštus kaltinimus, yra prieštaringi.
Nukentėjęs A. S., duodamas parodymus teisme dėl pagal BK 233 str. 3 d. pareikšto kaltinimo, parodė, kad pas jį atėję L. V. ir D. M., prie jo buto durų jį sumušė, kad prie durų jie jį sumušė už tai, kad jis parašė pareiškimą policijai ir, kad jie liepė jam pareiškimą atsiimti. Nuo L. V. smūgio į veidą, jis trenkėsi į sieną ir prasiskėlė galvą. Duodamas parodymus dėl pagal BK 284 str. 1 d. pareikšto kaltinimo, jis parodė, kad, atvykusiems GMP darbuotojams bendrabučio virtuvėje jį apžiūrint, į virtuvę įbėgęs D. M., spyrė jam į galvą, bet ar ką nors spirdamas jam sakė, jis neprisimena.
Tuo tarpu 2012 m. kovo 15 d. protokolo-pareiškimo (t.1, b.l. 185) turinys rodo, kad pareiškimu dėl 2012 m. kovo 10 d. įvykio ištyrimo, A. S. į policiją kreipėsi tik 2012 m. kovo 15 d. ir tik tą dieną parašytu pareiškimu jis policijos prašė ištirti 2012 m. kovo 10 d. apie 20:20 val. ir apie 21 val. įvykius, kurių metu jis D. M. ir L. V. prie bendrabučio 101 buto ir bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje buvo sumuštas.
Šiame pareiškime A. S. nei konkrečių smurto prieš jį naudojimo priežasčių, nei konkrečių smurto prieš jį panaudojimo aplinkybių, nenurodė.
Liudytoju dėl 2012 m. vasario 11 ir 12 d. įvykių, pirmą kartą A. S. apklaustas yra 2012 m. vasario 12 d. nuo 17:05 val. iki 17:30 val. (t.1, b.l. 127-128), o po to, 2012 m. vasario 17 d. (t.1, b.l. 129-130), t.y., ikiteisminiam tyrimui dėl šių įvykių nesant pradėtam (ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo 2001 m. vasario 20 d. t. 1, b.l.1,2), o nukentėjusiuoju dėl šių įvykių, jis pripažintas buvo 2012 m. kovo 6 d. (t.1, b.l. 141).
Dėl šio, 2012 m. kovo 10 d. įvykio, ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo 2012 m. kovo 16 d., bet ne byloje Nr. 52-1-00179-12, tyrusioje 2012 m. vasario 11 vei 12 dienų įvykių aplinkybes, o byloje Nr. 52-1-00280-12 (.1, b.l. 7) ir tik 2012 m. kovo 26 d. ši ikiteisminio tyrimo byla Nr. 52-1-00280-12 sujungta buvo su ikiteisminio tyrimo byla Nr.52-1-00179-12 (t.1, b.l. 10-11). Vadinasi, 2012 m. kovo 13 d. raštu (t.1, b.l.133) Alytaus rajono ikiteisminio tyrimo teisėjo prašant nukentėjusį A. S. nukentėjusiuoju apklausti byloje Nr. 52-1-00179-12, jis nukentėjusio statusą turėjo tik 2012 m. vasario 11 ir 12 dienų įvykius tyrusioje byloje, tačiau 2012 m. kovo 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo turinys rodo, (t.1, b.l. 136-138), kad byloje Nr. 52-1-00179-12 nukentėjusiuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. S. apklaustas buvo ir dėl 2012 m. kovo 10 d. įvykio, t.y., ir dėl įvykio, dėl kurio jis tuo metu kreipęsis iš viso nebuvo ir ikiteisminis tyrimas tuo metu dėl šio įvykio atliekamas taip pat nebuvo. Vadinasi, tuo metu, t.y., 2012 m. kovo 14 ir kovo 15 dienomis, A. S. dėl 2012 m. kovo 10 d. įvykių, proceso tvarka įtvirtinto nukentėjusio statuso nei pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00179-12, nei nepradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 52-1-00280-12, neturėjo. Byloje esančiu 2012 m. kovo 15 d. nutarimu, A. S. nukentėjusiu pripažintas yra nežinomoje byloje, kurios Nr. 52—2-00 -12 (t.2, b.l. 3).
2012 m. kovo 26 d. nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus duomenimis, dėl 2012 m. kovo 10 d. įvykio 2012 m. kovo 16 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo byloje Nr. 52-1-00280-12 bet užduotis, dėl 2012 m. kovo 10 d. įvykio nukentėjusiam A. S. atlikti medicininį tyrimą (t.1, b.l. 191), 2012 m. kovo 14 d. duota ikiteisminio tyrimo byloje, kurios Nr. 52-1-00186-12 (byloje jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo atlikimą tokioje byloje, nėra), o nukentėjusiuoju dėl poveikio jam darymo 2012 m. kovo 15 A. S. pripažintas nežinomoje byloje Nr. 52-2-00 -12 (t.2, b.l. 3), liudytoju dėl šio įvykio jis apklaustas dar kitoje nežinomoje byloje, kurios Nr. nurodytas Nr. 52-1- -12 (t.2, b.l. 1-2) ir t.t.
Painiava, prieštaravimai ir neatitikimai yra ir nukentėjusio A. S. duotuose parodymuose.
2012 m. kovo 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (t.1, b.l. 135-138) užfiksuota, kad 2012 m. kovo 10 d. vakare, kaltinamieji D. M. ir L. V. pas jį aiškintis atėjo dėl pareiškimų rašymo. Jis pasakė jiems, kad dėl pareiškimų išsiaiškins teisme. Už tokius jo pasakytus žodžius koridoriuje prie buto durų L. V. jam trenkė į veidą. Nuo suduoto smūgio, jis, trenkęsis į sieną, prasiskėlė galvą, o L. V. dar jam sudavė ir smūgius į šoną. D. M. jam tuo metu smūgių nesudavė. Pagal iškvietimą atvykusiai GMP medikei bendrabučio virtuvėje jį apžiūrint, įbėgęs D. M. spyrė jam į galvą ir išbėgo.
2012 m. kovo 15 d. jo duotuose parodymuose (t.2, b.l. 1-2) užfiksuota, kad 2012 m. kovo 10 d. apie 20:20 val. jį į koridorių išsikvietė kaltinamasis L. V.. Jam išėjus, L. V. paklausė, ką jis prirašė policijai. Atsakius, kad nieko baisaus, L. V. ėmė jam grasinti ir mušti jį. Nuo L. V. jam suduoto smūgio į veidą, jis, atsitrenkęs sieną, prasikirto galvą. Tada pamatė ateinantį D. M., kuris priėjęs prie jo, rėkė, kam čia reikėjo tų pareiškimų, o L. V. jam tuo metu kumštimis sudavė dar 3 nestiprius smūgius. Į koridorių išėjus jo motinai, viskas pasibaigė. Atvykusiai GMP darbuotojams virtuvėje jį apžiūrint, į virtuvę įėjęs D. M. spyrė jam į skruostą ir iš virtuvės išlėkė.
2012 m. gegužės 24 d. duodamas parodymus, A. S. parodė, kad 2012 m. kovo mėn. iš 9 d. į 10 d. naktį už konfliktą su motina V. S. jis pristatytas buvo į policiją, kur praleido visą naktį, o L. V. ir D. M. jis sumuštas buvo 2012 m. kovo 10 d. vakare. Mušdami jį, jie jam dėl motinos nepriekaištavo (t. 1, b.l. 139-140).
Parodymų prieštaringumas ir kaskart vis kitoks to paties įvykio aplinkybių nurodymas, pagrindo besąlygiškai tikėti A. S. parodymais, neduoda, todėl A. S. parodymai vertinami kritiškai ir jais tikima tiek, kiek juos patvirtina kiti faktiniai duomenys byloje.
Liudytojas A. J. teismo posėdyje patvirtintais 2012 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodė, kad 2012 m. kovo 10 d. vakare į namus atėjęs kaltinamasis L. V., A. S. dėl kažko koliojo ir pastūmė. Nuo pastūmimo A. S. pargriuvo ant stalo, o L. V. priėjo prie jo, bet ką priėjęs L. V. darė, jis nepamena. Po to jų konfliktas persikėlė į koridorių. Koridoriuje jis girdėjo dar ir Pifo (D. M. pravardė) balsą, bet jo nematė. Sugrįžęs į namus, A. S. išsikvietė greitąją, kuri, virtuvėje jį apžiūrėjusi, išsivežė. Sugrįžęs, A. S. pasakė, kad, medikams virtuvėje jį apžiūrint, įėjęs Pifas jį sumušė.
Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, t.y., 2012 m. gegužės 30 d. A. J. duotų parodymų turinys (t. 2, b.l. 6-7) rodo, kad 2012 m. kovo mėnesį iš 9 d. į 10 d. tarp A. S. ir jo motinos V. S. kilusio konflikto metu, A. S. už V. S. sumušimą, buvo išsivežusi policija ir per naktį jį pas save pralaikė. Dieną A. S. sugrįžo į namus, o 2012 m. kovo 10 d. vakare į namus atėjęs kaltinamasis L. V., A. S. išsikvietęs į koridorių, koliodamasis su juo dėl kažko konfliktavo.
Kaltinamasis L. V. yra parodčs, kad, pamatęs sumuštus A. S. motiną V. S. ir patėvį A. J., jis už tai A. S. iš buto išsikvietęs ir trenkė jam. Tuo metu koridoriuje kaltinamojo D. M. su juo nebuvo. Suduodamas, parodymus pakeisti jis iš A. S. nereikalavo ir jo nevertė.
Liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2012 m. kovo 20 d. duoti parodymai (t. 1, b.l. 8-9) rodo, kad 2012 m. kovo 10 d. vakare kaltinamasis L. V., kviesdamas A. S. į koridorių, jį pastūmė. A. S. nukrito ant stalo. Priėjęs L. V., A, S. išsivedė į koridorių ir ten kirto jam į veidą. Nuo smūgio A. S. trenkėsi į sieną, o L. V. nuėjo. Sugrįžęs į namus, A. S., išsikvietė greitąją med. pagalbą. Medikų jis apžiūrėtas buvo virtuvėje. Sugrįžęs po apžiūros, A. S. pasakė, kad medikams virtuvėje jį apžiūrint, į virtuvę atėjęs Pifas (D. M. pravardė), jį mušė.
Liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu, t.y. 2012 m. birželio 20 d. duotų parodymų turinys (t. 1, b.l. 162-163) patvirtina, kad 2012 m. kovo 10 apie 01 val. nakties, sūnaus A. S. ji tikrai buvo sumušta. Jai iškvietus policiją ir parašius pareiškimą, policija sūnų išsivežė. Į namus sūnus 2012 m. kovo 10 d. sugrįžo tik įdienojus.
Liudytojos L. Ž. parodymai rodo, kad 2012 m. kovo 10 d. bendrabučio virtuvėje jai apžiūrint neblaivų A. S., šis jai aiškino esąs sumuštas kaimyno M. Jai pildant jo apžiūros dokumentus, A. S. ėmė ginčytis su į virtuvę įėjusiu vyriškiu, bet tarp jų kilusio konflikto esmės, ji nesuprato, ginčo metu suduotų smūgių, ji nematė.
Liudytojo M. J. parodymai rodo, kad, A. S. apžiūros bendrabučio virtuvėje, metu, A. S. ir į virtuvę įėjęs vaikinas kažką trumpai vienas kitam sakė, bet ką pasakė, jis nesuprato, o tada atėjusysis, spyręs A. S. į veidą, iš virtuvės išėjo.
Tokie bylos faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina tik tai, kad bendrabučio koridoriuje smurtą prieš A. S. tikrai panaudojo kaltinamasis L. V., o bendrabučio virtuvėje, smurtą prieš jį panaudojo D. M.. Duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad, L. V. vartojant smurtą, kartu su juo būtų buvęs ir smurtą prieš A. S. vartojęs ir kaltinamasis D. M., byloje iš viso nėra. Tiek kaltinamasis L. V., tiek ir kaltinamasis D. M. tokio fakto buvimą, kategoriškai neigia. Nukentėjusio apie šį faktą duodami parodymai kaskart yra vis kitokie. Smūgio A. S. sudavimą koridoriuje mačiusi liudytoja V. S., kaltinamojo D. M. buvimo koridoriuje fakto, nepatvirtino. Tai, kad vienoje iš apklausų liudytojas A. J. parodė girdėjęs ir D. M. balsą, leidžia daryti tik prielaidą, kad D. M. galėjo būti šalia L. V. prieš A. S. vartojant smurtą, bet nepaneigia to, kad D. M. tuo metu būti galėjo ir visai kitoje bendrabučio vietoje, todėl D. M. iš kaltinimo pagal BK 233 str. 3 d. išteisinamas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Jau minėta, kad nukentėjusio A. S. parodymai apie smurto prieš jį vartojimo koridoriuje, priežastis, kaskart yra vis kitokie:
a) 2012 m. kovo 14 d. apklausoje pareiškė L. V. sumuštas buvęs už tai, kad paklaustas, ką jis parašė pareiškime, atsakė jam žodžiais, jog dėl parašytų pareiškimų aiškinsis teisme (t.1, b.l.136);
Šalies argumentai
b) 2012 m. kovo 15 d. protokole-pareiškime jis nurodė, kad 2012 m. kovo 10 d. bendrabučio koridoriuje ... jis kaimynų L. V. ir D. M. sumuštas buvo dėl pareiškimų policijai parašymo (t.1, b.l. 185);
c) 2012 m. gegužės 24 d. apklausoje parodė sumuštaas buvęs L. V. ir D. M., bet sumušimo priežasties, nenurodė (t.1, b.l. 139-140);
Kaltinamojo L. V. teigimu, jis smurtą prieš A. S. panaudojo supykęs, jog šis nuolat muša savo motiną.
BK 233 str. saugoma yra normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo, tarptautinių teisminių institucijų veikla, vykdant teisingumą, ginami teisingumo interesai.
Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireikšti turi 1) arba smurtu paveikiant šiame straipsnyje išvardytus asmenis, kad jie, duodami atitinkamus parodymus, išvadas, paaiškinimus, juos duotų melagingus ar neteisingai išverstų, 2) arba smurtu jiems kliudant pagal šaukimą atvykti į straipsnyje išvardytas teisingumo, teisėsaugos institucijas.
Tokių aplinkybių buvimas kaltinamojo L. V. veiksmuose, taip pat nekonstatuotas, tad kaltinamojo L. V. veika šioje dalyje nepagrįstai yra kvalifikuota pagal BK 233 str. 3 d.
Kaltinamojo D. M. parodymai apie tai, kad jis virtuvėje, prieš A. S. smurtą panaudojo dėl to, kad šis ir vėl sumušęs buvo savo motiną, faktiniais duomenimis, nepaneigti. Nukentėjusio A. S. nurodytos L. V. ir D. M. smurto prieš jį vartojimo priežasties (smurto pavartojimo dėl 2012 m. vasario 11 d. ir vasario 12 d. pareiškimų policijai parašymo), jokie kiti faktiniai duomenys, nepatvirtina, o tai, kad nukentėjęs A. S. teigia neprisimenantis, ar prieš D. M. spyrį tarp jo ir D. M. buvo įvykęs žodinis konfliktas, tai, kad pasak liudytojų M. J. ir L. Ž. parodymų, į, virtuvę įėjęs kaltinamasis D. M., A. S. spyrė po virtuvėje tarp jo ir A. S. įvykusio žodinio kivirčio, tai, kad A. S. vienu iš paaiškinimų yra nurodęs, jog D. M. jau eilė metų iš jo reikalauja gražinti mirusio tėvo skolą, parodo netgi ilgalaikio tarpusavio konflikto tarp A. S. ir D. M. buvimą, tad, nors bendrabučio bendro naudojimo virtuvė ir yra vieša vieta, faktiniams duomenims byloje nepatvirtinant, kad kaltinamasis D. M. bendro naudojimo virtuvėje ir matant GMP vairuotojui M. J. spyriu iš asmeninių paskatų A. S. į veidą, būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką, D. M. veika šioje dalyje pagal BK 284 str. 1 d., taip pat kvalifikuota nepagrįstai.
Duomenų, kad A. S. į virtuvę įėjusio D. M. būtų verčiamas duoti melagingus parodymus ar, kad jam būtų kliudomą pagal šaukimą vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą ar kitokias tarptautines teismines institucijas, byloje nėra. Tokias aplinkybes tvirtinančių parodymų nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme, metu, nėra davęs ir pats nukentėjusysis, tad D. M. pagal BK 284 str. 1 d., o L. V. pagal BK 233 str. 3 d. veikos kvalifikuotos nepagrįstai.
2012 m. kovo 14 d. Specialisto išvados aktu nustatyta, kad 2012 m. kovo 10 d. apie 20:20 val. bei apie 21 val. ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais A. S. sveikata dėl veido sumušimo, muštinės žaizdos dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, sutrikdyta buvo nežymiai. Bylos duomenimis, A. S. sužalojimus ne mažiau, kaip dviem smūgiais padarė pasislėpęs nuo teismo kaltinamasis L. V., suduodamas jam smūgius koridoriuje prie buto durų bei kaltinamasis D. M., spirdamas jam į galvą, tad neginčytinai akivaizdu, jog smurtaudamas prieš nukentėjusį, kaltinamasis D. M., nežymiai surikdė sveikatą, todėl, dėl fizinės prievartos metu sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, kaltinamojo D. M. veiksmai iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojami į BK 140 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad 2012 m. vasario 11 d. nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Skiriant bausmes kaltinamajam D. M., atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų sunkumą ir jų pavojingumo laipsnį; į kaltinamojo asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka ir ne kartą teistas, iki šio nuosprendžio priėmimo, nuteistas yra dar ir 2012 m. balandžio 6 d. bei 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiais; turimi teistumai neišnykę; į tai, kad po 2012 m. vasario 11 d. nusikaltimo padarymo, 2012 m. vasario 20 d. jis yra oficialiai perspėtas); į tai, kad jo atsakomybę sunkina 2012 m. vasario 11 d. nusikaltimo padarymui įtakos turėjęs girtumas; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta; į nusikaltimų padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes ir į kaltinamojo šeimyninę padėtį.
2013 m. kovo 12 d. civiliniu ieškiniu Vilniaus teritorinė ligonių kasa priteisti prašo 95,56 lt už A. S. gydymą 2012 m. kovo 10 d. Duomenys byloje patvirtina, kad 2012 m. kovo 10 d. dėl galvos žaizdos VŠĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninėje A. S. suteiktos buvo skubiosios pagalbos ir neurologo paslaugos (t.1, b.l.123). Jo gydymo išlaidos apmokėtos buvo iš PSDF biudžeto lėšų. CK 6.283 str. nustatyta tvarka žalą, padarytą asmeniui jo suluošinimu ar sužalojimu, atlyginti privalo už tokios žalos padarymą atsakingas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju, A. S. suteiktos paslaugos atlygintos yra iš PSDF biudžeto lėšų, tad ieškovo ieškinys, reikalaujant išlaidas iš kaltų asmenų išieškoti regreso tvarka, yra pagrįsta. Prieš A. S. 2012 m. kovo 10 d. smurtą bendrabučio koridoriuje, suduodamas į veidą, yra pavartojęs ir nuo teismo pasislėpęs kaltinamasis L. V., ir netrukus po jo tą pačią dieną bendrabučio virtuvėje spyręs į veidą, kaltinamasis D. M.. Specialisto išvados aktu konstatuota, kad A. S. sužalojimai, tiek juos imant visumoje, tiek ir atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tad A. S. medicininių paslaugų suteikimui išleistus 95,56 lt solidariai turėtų atlyginti ir pasislėpęs nuo teismo kaltinamasis L. V., tačiau, šiam pasislėpus, visa padaryta žala priteisiama iš kaltinamojo D. M., kuris, atlyginęs padarytą žalą, įgis teisę regreso tvarka ½ d. atlygintos žalos išsireikalauti iš nuo teismo pasislėpusio L. V..
D. T. gražintam telefonui su SIM kortelėmis (1 T., b.l. 69) ir D. T. gražintam telefonui su SIM kortele (1 T., b.l. 93) duotus įpareigojimu šiuos daiktus saugoti, panaikinti. saugoti..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
už BK 140 str. 1 d. (2012 m. vasario 11 d. nusikaltimas) numatyto nusikaltimo padarymą , nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; už BK 140 str. 1 d. (2012 m. kovo 10 d. nusikaltimas) numatyto nusikaltimo padarymą, nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2012 m. gruodžio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, BK 63 str. 4 d. ir 9 d. tvaka subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus šešerius mėnesius laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į paskirtos bausmės atlikimą įskaityti pagal 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką nuo 2012 m. kovo 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
D. T. išteisinti pagal BK 181 str. 2 d., nepadarius jams veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. M. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 233 str. 3 d. (2012 m. vasario 12 d.), 233 str. 3 d. (2012 m. kovo 10 d.), nepadarius jam veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Tenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo D. M. PSDF biudžetui priteisti 95,56 (devyniasdešimt penkis litus 56 ct) už A. S. suteiktas gydymo paslaugas.
D. T. gražintam telefonui su SIM kortelėmis (1 T., b.l. 69) ir D. T. gražintam telefonui su SIM kortele (1 T., b.l. 93) duotus įpareigojimu šiuos daiktus saugoti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam D. M. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.