Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, taip pat vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje;

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje vadybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2019 m. liepos 8 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Rinktinės g. 55, prie parduotuvės „M“, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju M. Š. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. Š. į veidą ir vieną kartą spyrė į tarpukojį. Tokiu būdu V. M. sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės sėklidės sumušimu ir apatinio žandikaulio lūžiu bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat šioje byloje V. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. liepos 8 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Rinktinės g. 55, prie parduotuvės „M“, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju M. Š. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. Š. į veidą ir vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunies išorinę pusę. Tokiu būdu V. R. buvo kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą, padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas įvyko 2019 m. liepos 8 d. Jis atvažiavo į savo parduotuvę „M“, pasiėmė paspirtuką ir nuvažiavo į paštomatą išvežti siuntą. Sutiko savo klientą G. J., kuris sakė, kad kažkoks girtas kvailelis atėjo prie parduotuvės drausminti, sakė „patrauk automobilį“, „kaip čia pastatei automobilį“ ir panašiai. Kiek pamena, toje vietoje lyg ir nebuvo ženklo, draudžiančio statyti automobilį, arba jo nematė, ten visi statė automobilius. Dabar ten tikrai nėra to ženklo, gal laikinas buvo, nežino. G. išėjo į kitą parduotuvę, o jis (kaltinamasis) paspirtuku važiavo atgal prie savo parduotuvės ir pamatė, kad lauke, šalia jo parduotuvės stovi jo brolis (T. M.) su V. R. (prieš jam išvažiuojant, pastarojo nebuvo). Klausė T., kas buvo ir tuo metu atėjo M. Š., lyg su gera nuotaika jis dar buvo. M. Š. pradėjo sveikintis, jį (kaltinamąjį) tapšnoti. Geranoriškai jam pasakė, kad ramintųsi, paklausė jo, kodėl jis gąsdina jų klientus. M. Š. atsakė, jog dėl to, kad jie stato mašinas bet kaip. Jis (kaltinamasis) jam pasakė „tu ką čia pareigūnas, kas tau yra, kas tau blogai pastatyta“. Prasidėjo iš nukentėjusiojo pusės įžeidinėjimai, kad jie čia „kačiokai“. Jiems bediskutuojant M. pradėjo kelti balsą, vadinti „kačiokais“. Brolis pradėjo raminti, nes matė, kad kyla konfliktas. Jis (kaltinamasis) tuo metu stovėjo į savo parduotuvės vitrinas kampu, kairiu pečiu į langą, viena koja ant paspirtuko, kita ant žemės. M. jam stovėjo beveik per vidurį, šiek tiek kairiau. Brolis priėjo jam (V. M.) iš jo dešinės pusės. V. R. stovėjo kažkur prie staliuko lauke, lyg ir kažkiek jam už nugaros ar jam dešiniau, nes kai G. atėjo, jie kažkiek šalia stovėjo. Brolis, pažinojo nukentėjusįjį, todėl jam pasakė eiti į barą, nes pastarasis pradėjo neadekvačiai kalbėti ir norėjo ranka jį atskirsti. Tada M. ranka trenkė broliui kažkur per riešą. Brolis tuo metu rankoje laikė telefoną ir po to matė, kad jis kėlė tą telefoną. Jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajam, kad jis nemuš jo brolio, paleido paspirtuką ir dešine rankos plaštaka nustūmė M.. Jau nepamena kaip, bet iš baro išėjo S. ar kas, daug žmonių išėjo ir atsimena, jog tada persisuko pasižiūrėti kur M., iš kurios jis pusės. Tada brolis pradėjo skirstyti visus ir jie išsiskirstė, grįžo į parduotuvę. Tuo metu jautėsi, kad žmogus (kalba apie nukentėjusįjį) prigėrė ir nesąmones darė ir jie nelabai atkreipė dėmesį į tai. Po to M. dar slankiojo lauke palei langus, bet jau nelabai pamena. Kai M. atėjo su policijos pareigūne, jis (kaltinamasis) išprašė jį. Tuo metu parduotuvėje buvo jis (V. M.), jo brolis (T. M.), V., gal ir L.. Pasakė pareigūnei, kad šitas žmogus (kalba apie nukentėjusįjį) jo parduotuvėje nebus. Tuomet jis (kaltinamasis) išėjo į lauką, davė parodymus. Grįžo į parduotuvę, nes reikėjo surašyti jo brolio duomenis, tada M. Š. sakė, kad jį mušė. Pareigūnė užrašė jo (kaltinamojo) ir jo brolio duomenis. M. Š. pradėjo sakyti, kad dar V. R. užsirašytų. Tuo metu jie dar nusijuokė, nes tiesiog nukentėjusysis, kaip pirštu baksnojo į visus iš eilės. Jie visiškai nerimtai į tai žiūrėjo, paprašė pareigūnės, kad patikrintų nukentėjusiajam neblaivumą. Pareigūnė neturėjo alkotesterio, iškvietė kolegas, per tą laiką jie parašė pasiaiškinimą. Pareigūnė paklausė nukentėjusiojo ar reikia medicininės pagalbos, M. pagalbos atsisakė. Po to atvažiavo dar vienas ekipažas, kad pamatuotų girtumą. Vėl pareigūnai M. paklausė, ar reikia pagalbos, jis vėl atsisakė. Pareigūnai pasiūlė susitaikyti, sakė, kad nėra dėl ko čia, jis (kaltinamasis) pasakė, kad su niekuo ir nesipyko, žmogus pats sau susikūrė situaciją. Sakė, kad nemato tame problemos. Jo brolis, vyresnis ir jautresnis žmogus, siūlė M. susitaikyti, bet M. atsisakė. Jo nuomone nukentėjusysis bando pasipelnyti. Toks šmeižimas kenkia jo (V. M.) reputacijai ir jo veiklai. Kategoriškai nesutinka, kad smūgiavo, norėjo apginti brolį. Tai nebuvo nei smūgiavimas, nei kumščiais, nei rankomis. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes neturi už ką atsiprašyti. Jeigu žmogus išgėręs pridaro nesąmonių, tai jis turi atsiprašyti, kad gąsdina jų klientus. Jo nuomone, per tas dienas, iki nukentėjusysis kreipėsi dėl sužalojimų, galėjo nutikti bet kas. Kategoriškai nesutinka, kad jo vienas veiksmas su plaštaka galėjo padaryti tiek žalos, tuo labiau, kad visi liudytojai ir baro klientai nematė jokių sužalojimų. Žandikaulio lūžis, mažų mažiausiai, neduoda normaliai kalbėti, nekalbant apie alaus gėrimą, kas buvo po konflikto. O dėl sėklidžių, tai kiekvienas vyras, mano, buvo gavęs.

Kaltinamasis V. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad atvyko pas V. M. į parduotuvę „M“ gerokai po pietų. Prie parduotuvės durų sutiko T. M.. V. M. atvažiavo paspirtuku ir paklausė kas buvo. T. nespėjo nupasakoti kas įvyko ir tuo metu nukentėjusysis išėjo iš baro ir bandė apkabinti V. kaip draugą. Iš pradžių jis (kaltinamasis) pagalvojo, kad tai dėl jo automobilio pastatymo pretenzijas reiškia. Po to suprato, kad tai dėl kito asmens automobilio. Prasidėjo sąmyšis, jie bandė taikytis, T. stojo į tarpą, M. skeryčiojosi rankomis. Tuo metu V. buvo jam (V. R.) iš kairės, T. buvo tarp jų, o M. Š. buvo nugara į barą. Jis (V. R.) buvo 3-5 m nuo nukentėjusiojo, arčiau „M“ parduotuvės, nuėjo ir nesigilino, nes matė, kad žmogus neadekvatus ir neblaivus. Po to vienu momentu matė, kad T. iškrito telefonas, nes nukentėjusysis ar trenkė ar mojo ranka, tiksliai negali pasakyti. Matė, kad T. apačioje ieškojo telefono. V. tiesiog rankos mostu norėjo pastumti M.. Žino, kad dešine ranka pasitempė M. ar už peties ar už kaklo, tiksliai negali pasakyti. Nematė, kad būtų suduoti smūgiai. Po to prasidėjo sąmyšis. Iš baro išėjo keli asmenys, vardų nežino. M. iškvietė policiją, o jie nuėjo į parduotuvę pas V. M.. Po to M. su policija atėjo pas juos ir M. pradėjo pasakoti, kaip jis nuskriaustas ir pirštu pradėjo rodyti kas kaltas ir pabaigoje parodė į jį. Jie paprašė, kad būtų nustatytas nukentėjusiajam neblaivumas. Atvažiavo antras ekipažas. T. dar bandė susitaikyti, sakė, kad nereikia čia jokių kvailų nesąmonių, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Nukentėjusiajam nesudavė, įvykio metu buvo netyčia, gal nukentėjusysis supyko, įsižeidė, nes nesusilaikęs necenzūriniais žodžiais jį išvadino, kai nukentėjusysis jį pradėjo įžeidinėti. Nukentėjusysis meluoja, keičia nuomonę, pradžioje sakė, kad jis (kaltinamasis) jam kumščiu trenkė, po to, kad koja spyrė, pats nesupranta, ką jis teigia. Po įvykio pas M. tikrai nebuvo jokių sužalojimų nei veide, nei kur kitur. Mano, kad jis nepatyrė jokių sužalojimų. Matė, kaip jis po įvykio ėjo toliau į barą, vartojo alkoholį ir bendravo su savo draugais. Nežino, kiek laiko jis buvo bare po įvykio, bet kol matė, tai apie valandą tikrai ten buvo.

Nukentėjusysis M. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo 2019 m. liepos 8 d., apie 16 val., prie V. M. parduotuvės „M“. Tuo metu priešais gatvę buvo remontuojamas gatvės kelias ir buvo labai blogas judėjimas. Atvažiavęs V. M. pažįstamas užstatė automobilį ir nebuvo įmanoma pravažiuoti, todėl jis (nukentėjusysis), užėjęs į parduotuvę, jos viduje, davė žmogišką patarimą, kad nepatogiai pastatė automobilį ir žmonės negali pravažiuoti. Kalbėjo paprastai, normaliai pasakė pastabą. Galėjo kviesti policiją, bet mano, kad paprasčiau nueiti ir pasakyti, o ne iš karto kviesti policiją. Kiti automobiliai stovėjo tvarkingai, iki ženklo. Į tai buvo atsakyta, kad tai ne jo (nukentėjusiojo) reikalas. Žmogus išėjo, pasikalbėjo su juo kelis žodžius. Buvo paklausta, kas jis (nukentėjusysis) toks. Atsakė, kad gyventojas, paprastas pilietis, pasakė, kad tai sukėlė nepatogumų ne jam vienam (nukentėjusiajam), o daugeliui žmonių. Po 15-20 minučių 4 asmenys su tuo pačiu vairuotoju išėjo irgi pasikalbėti. V. M. pasirodė, kai jie visi kartu susibūrė. Aplinkiniai dar sakė, kad buvo dar keletą asmenų, kurie stovėjo nuošaly. Galvojo, kad normaliai, žmoniškai pasikalbės, bet pokalbio metu jie ėjo artyn, V. kėlė balsą, pradėjo rėkti, o jo brolis stovėjo iš kairės ir sudavė jam (M. Š.) į ranką, V. sureagavo taip, lyg jis (nukentėjusysis) sudavė jo broliui ir tuomet sudavė jam (nukentėjusiajam) iš kairės rankos į dešinį žandikaulį. Tuo pačiu metu V. trenkė jam (M. Š.) irgi į kairio žandikaulio pusę dešine ranka. Toliau buvo kivirčijamasi, po to sekė V. M. smūgis iš kojos į tarpukojį ir tą pačią sekundę buvo V. R. smūgis į kairę koją. Tada iš baro išbėgo keletas žmonių ir pradėjo raminti, kad nebūtų daugiau muštynių. Pamena, jog išėjo S., kuris įsiterpė ir sustabdė tolimesnius veiksmus. Konflikto metu telefonas niekam neiškrito. Toliau buvo grasinama ir šnekama brutaliai, be pagarbos, jis (nukentėjusysis) iškvietė policijos pareigūnus. Viskas vyko lauke, šalia V. M. parduotuvės esančio baro patalpų. Baro langai vitrininiai, tuo metu buvo šviesu, apie 16 val., daug kas iš liudytojų matė įvykį – berods baro darbuotojas R. ir lankytoja J., taip pat dar du lankytojai matė visą įvykį lauke, tai M., kito asmens vardo nepamena, lyg ir M.. Taip pat dar matė ir S., kuris pats dalyvavo, išskyrė juos, ir dar vienas vyresnio amžiaus asmuo, kuris buvo bare, vardo nepamena. Įvykio metu V. M. stovėjo jam iš dešinės, T. M. labiau per vidurį šonu, V. stovėjo iš kairės, o tas žmogus, vairuotojas, stovėjo už jų, jie buvo keturiese. V. M. stovėjo jo (nukentėjusiojo) šone dešiniau ir į tarpukojį taip stovint smogti nėra sudėtinga, jis sportininkas ir moka suduoti smūgius. Kai buvo smūgis iš kojos į tarpukojį, tuomet jis (M. Š.) atšoko atgal į langą. Po pirmo smūgio iš kairės rankos į galvą — neatšoko. Buvo V. smūgis dešine ranka į kairę ranką, paskui žmogus sudavė į tarpukojį, tai buvo smūgis į koją iš kairės pusės. Smūgis į kairę buvo tuo pačiu metu, kai V. smūgiavo, sekundės klausimas. Prisimena visų smūgių derinį. Kai V. sudavė smūgį į tarpukojį, tuomet jis (nukentėjusysis) atšoko atgal, nenukrito, nes stiklas buvo 30-35 cm. Tai buvo stiprus smūgis, negalėjo savaitę pasėdėti. Dėl kairės kojos, tai skausmas buvo paprastas, mėlynių neliko, jų taip pat neliko ir ant kairės pusės žando. Smūgis, nuo kurio lieka mėlynė, nebūtinai yra skausmingesnis, nes mėlynė gali atsirasti kažkur užsikabinus ir net nepajutus to. Po to buvo iškviesti du policijos ekipažai ir maždaug po valandos jis grįžo namo. Jis (nukentėjusysis) iki įvykio sportavo, palaikė formą, yra čempionas, prizininkas, nežino, ar mėlynė ant dešinės kojos galėjo atsirasti sporto salėje. Dėl dešinės pusės pretenzijų visai neturi, pretenzijos dėl tarpukojo, kairės kojos ir žandikaulio, mėlynė buvo ant kairės kojos šlaunies, virš kelio, šone. Kairės kojos sumušimo pasekmė – skausmas. Į greitąją pagalbą kreipėsi praėjus kelioms dienoms po įvykio. Pareigūnai siūlė kreiptis iš karto, bet tuo metu buvo šoko būsenoje, patinimo nebuvo, jautėsi normaliai, o grįžus namo, kitą dieną, buvo labai blogai – nuo sumušimų buvo pakilo aukšta temperatūra, „žiauriai“ sutino, stipriai skaudėjo, negalėjo judėti, vartojo vaistus, išryškėjo žymės, negalėjo vaikščioti, todėl nesikreipė dėl „abdukcijos“. Trečią dieną po įvykio, galėjo vaikščioti, nepagerėjo, nuėjo pasidaryti „abdukciją“, tyrimus, rentgenogramą, buvo nustatytas lūžis. Kai darė „abdukciją“, kalba ėjo apie dešinę pusę, gal ekspertas suklydo ir surašė kaip dešinę pusę. Išvados nematė, nežino, kaip ten surašyta. V. R. smūgis tikrai buvo dešine ranka į kairę žandikaulio pusę ir tikrai buvo spyris į koją. Nuo V. R. sumušimo mėlynių nebuvo nei ant kojos, nei ant žandikaulio, dėl to ir buvo lengvas fizinės sveikatos sutrikdymas, nuo V. sumušimų buvo sutinę. V. R. spyrė dešine koja į jo kairės šlaunies išorinę pusę, o V. M. kaire ranka sudavė į dešinę koją.

Teismas pagarsino nukentėjusiojo M. Š. parodymus, duotus papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalis), jog papildant ankstesnius apklausos protokolus jis parodė, kad 2019 m. liepos 8 d. įvykio metu V. M. sudavė jam kairės rankos kumščiu vieną smūgį į žandikaulio dešinę pusę. Nuo minėto smūgio jis atšoko ir atsitrenkė į baro vitrinos stiklą, po ko jie visi dar arčiau priėjo prie jo nuolat įžeidinėdami jį ir V. dešine koja spyrė jam į tarpukojį. Jam labai skaudėjo. Tuo pačiu metu V. R. sudavė jam vieną kartą dešine ranka į kairę veido pusę, šalia ausies, pajuto skausmą, bet nuo to smūgio jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl to smūgio taip pat turi jam pretenzijų. Tuomet V. R. spyrė jam vieną kartą dešine koja į jo kairę šlaunį. Negali paaiškinti kodėl specialisto išvadoje parašyta, kad jam nustatyta mėlynė ant dešinės šlaunies, nors faktiškai mėlynė buvo ant kairės šlaunies šiek tiek aukščiau kelio, galimai ekspertai klaidingai užrašė puses. Jis tikrai atsimena, kad mėlynė buvo ant kairės šlaunies. Visus smūgius tikrai gerai atsimena, nors ir praėjo nemažai laiko. Turi jiems abiem pretenzijų dėl patirtų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 79). Nukentėjusysis parodė, kad visų smūgių sudavimo seką pasakė nuosekliai. Pirmieji du smūgiai rankomis buvo vienos sekundės metu, pirma V., po to iš karto V., čia sekundės reikalas, po to jam (nukentėjusiajam) atšokus buvo du smūgiai kojomis, jie irgi buvo vienu metu. Smūgiai buvo suduodami ne kas dvi sekundes, o vienu metu. Atšokimas gali įvykti ir po 2 sekundžių. Ekspertė visą kūną apžiūrėjo liepos 12 d.

Liudytojas T. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo seniai, laiko nepamena, buvo vasara, apie 16 val. Jis pažįsta iš matymo nukentėjusįjį, nes jis pastovus šalia esančios aludės lankytojas, pasišnekėdavo su juo. Turi parduotuvę, jis yra parduotuvės direktoriaus pavaduotojas verslo plėtrai ir vasarą būna ten pasistatę staliuką bei kėdes; pabendrauja su pastoviais lankytojais iš šalia esančių įstaigų ir iš tos pačios aludės, stengiasi bendrauti draugiškai. Įvykio dieną, nepamena valandos, bet šviesiu paros metu aptarnavo pastovų klientą G.. Į parduotuvės patalpas įsiveržė nukentėjusysis M., pradėjo gestikuliuodamas kažką nerišliai kalbėti apie priparkuotą automobilį. Kadangi jis (liudytojas) jį pažįsta, pasakė M., kad apsiramintų ir palauktų, tuoj klientas patrauks automobilį, M. net nekalbėjo tiesiogiai su klientu. Klientas atsakė, kad tuoj patrauks automobilį, M. paprieštaravo, kad tuoj pat, jie apsižodžiavo. Klientas susimokėjo, M. trinktelėjęs durimis išėjo ir lauke gėrė ar rūkė, klientas ėjo link savo automobilio. Būdamas viduje matė, kad vėl kažkokia diskusija pas juos užvirė, jie kalbėjo garsiai, bet jis (liudytojas), nesuprato ką kalbėjo. M. pasivijo klientą iki automobilio, kuris buvo priparkuotas žemiau, nes parduotuvė kaip ir ant kalniuko, atsistojo visas įsitempęs ir su klientu toliau kažką ginčijosi. Klientas (kalba apie G. J.) išvažiavo, tuo metu grįžo jo (T. M.) brolis (V. M.), nes siuntė siuntas. Klientas (kalba apie G. J.) nuvažiavęs susitiko brolį prie „Maxima“ parduotuvės, papasakojo jam situaciją. Brolis grįžo išsiuntęs siuntas ir klausė, kas įvyko. Jiems besikalbant lauke prie parduotuvės, iš baro išėjo M.. Baras su parduotuve jungiasi siena. Brolis buvo su paspirtuku. Išėjęs nukentėjusysis bandė kažką apkabinti, kažkokia keista gestikuliacija buvo. Brolis bandė išsiaiškinti, kas vyko. Vyko kažkoks situacijos aiškinimas. Jis (T. M.) pastebėjo, kad jau prasidėjo agresyvi veikla – mojavimas rankomis, matė, kad gali prasidėti koks konfliktas. Kiek pamena jis (liudytojas) stovėjo nuo parduotuvės, o nukentėjusysis nuo baro pusės, jam ranka iš dešinės pusės, brolis stovėjo jam (liudytojui) iš kairės pusės su paspirtuku. Kadangi jis (T. M.) pažįsta žmogų, pasakė, kad „viskas skirstomės“. Rankoje turėjo telefoną ir gavo smūgį į ranką, telefonas iškrito, pasilenkė jo pasiimti. Brolis, stovėdamas ant paspirtuko, matyt norėdamas jį (liudytoją) apsaugoti, atitvėrė nukentėjusįjį nuo jo pasilenkusio, kadangi buvo girdėję, kad nukentėjusysis užsiiminėjo kažkokia kovos rūšimi. Smūgio nematė, nes tuo metu buvo pasilenkęs telefono pakelti. Viskas vyko priešais jį, kai pasilenkė pakelti telefono, M. stovėjo jam iš dešinės pusės ir savo nugara į parduotuvę ar barą, o brolis stovėjo iš kairės pusės, viena koja ant paspirtuko, šonu į jį ir šonu į parduotuvę. Kai brolis kūnu jį užstojo, paspirtukas turbūt nukrito, matė paspirtuką. Nematė, kad nukentėjusysis būtų atšokęs, labai greitai viskas įvyko. Visas veiksmas vyko apie 1 metro atstumu nuo vitrinos, apsukę nukentėjusįjį ratu nebuvo. Tada iš baro išlėkė dar keli lankytojai, kažkokie riksmai buvo, nelabai pamena. Ta situacija tuo ir baigėsi, visi suėjo į tą parduotuvę dirbti savo darbus. Po to atvažiavo policija ir nukentėjusysis pradėjo veržtis į parduotuvę. Jie paprašė, kad nukentėjusysis išeitų, kad jis nebūtų parduotuvėje. Tada M. užsimanė rašyti pareiškimą. Policininkė dar bandė siūlyti susitaikyti. Po to ir jis (liudytojas) bandė taikytis, nes vis tiek pažįstami. Atvyko antras ekipažas blaivumui nustatyti. Nukentėjusysis atsisakė pagalbos. Nesimatė jokių sužeidimų ant nukentėjusiojo. Lyg ir jie taip pat parašė pareiškimus. Po to pareigūnai išvyko, o M. liko ten toliau. Be jo (liudytojo), parduotuvėje dar buvo A. S., nepamena, ar grįžo G., kiek pamena, taip pat buvo L. B., bet nepamena, ar jis viduje buvo, ar ne. Mano, kad tuo metu, kai brolis jį atitvėrė nuo nukentėjusiojo, minėti asmenys buvo jam už nugaros, nes vizualiai jų nematė, kad jie būtų priėję prie nukentėjusiojo. Nematė, kad V. R. suduotų kokį nors smūgį. Jis (liudytojas) buvo kliūtimi V., mano, kad jis fiziškai negalėjo smūgiuoti, nes lyg ir V. R. į jį buvo kokių 45 laipsnių kampu už kokių 2 metrų.

Liudytojas A. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis dirba „Mucsle shop LT“, V. M. yra jo darbdavys, V. R. yra jo bendras draugas, o nukentėjusysis buvęs klientas, jis ateidavo į parduotuvę apsipirkti, būdavo bare, ten leisdavo laiką. Tą dieną dirbo pilną dieną, parduotuvėje buvo su T. M.. Pirmoje dienos pusėje į parduotuvę buvo atėjęs nukentėjusysis, buvo draugiškai nusiteikęs. Po kiek laiko pas juos buvo klientas G., lyg ir apsipirkinėjo, bet nukentėjusiajam nepatiko, kaip buvo pastatytas jo automobilis, tad jis atėjo pasakyti, kaip blogai pastatytas automobilis. Jau buvo nebedraugiškai nusiteikęs. Nukentėjusysis buvo išprašytas, nes buvo agresyviai nusiteikęs, jam buvo pasakyta, kad klientas tuoj išvažiuos. Klientas susimokėjo, nuėjo iki automobilio, jie su T. liko parduotuvėje. Nukentėjusysis pradėjo sekti klientą iš paskos iki pat automobilio, elgėsi agresyviai, jie apsižodžiavo prie automobilio, bet G. sėdo į mašiną ir išvažiavo. M. nuėjo prie baro, nematė, ar įėjo į baro vidų. Po to dirbo ir išgirdo, kad susirinko būrelis prie parduotuvės, nežino, kur tuo metu buvo T. M., jis iš pradžių buvo viduje, bet lyg prasidėjus šurmuliui, išėjo į lauką. Lauke garsiai kalbėjo V. ir M.. Jis (liudytojas), buvo viduje ir negirdėjo kas vyksta. Susidarė ratas, V. stovėjo priešais T. M., T. iš dešinės pusės buvo nukentėjusysis, o V. nukentėjusysis buvo iš kairės. Priešais nukentėjusįjį, jei neklysta, stovėjo V. R.. Lyg ir buvo L., stovėjo šalia V., jie visi pusantro metro vienas nuo kito stovėjo. V. R. nuo M. stovėjo kažkur 2 metrų atstumu, tai buvo didžiausias atstumas lyginant su kitais. Iš karto išsitraukė telefoną, kad pafilmuoti. Filmavo su „iPhone SE“, „Snapchat“ porgramėle. Filmavimo metu nutrūko vaizdas, nes yra filmavimo limitas, kokį įrašą turėjo, tokį pateikė. Pamatė, kaip nukentėjusysis pradėjo agresyviai eiti link V., T., būdamas tarp jų, juos skyrė. Tada M. trenkė per ranką T., lyg ir T. iš rankų iškrito telefonas. Kai M. T. kirto per ranką, T. stovėjo, tiesiog nenorėjo prileisti M. prie V.. T. pradėjo ieškoti telefono, pasilenkė. Tuomet jis (A. S.) atsistojo nuo kėdės, ėjo arčiau pažiūrėti, kol apėjo lentyną, viskas buvo pasibaigę, tik spėjo pamatyti, kad V. ėjo arčiau M. ir išgirdo „Nemušk brolio“, tiksliai nepamena, bet kažką panašaus pasakė. Smūgių nematė. Tada, kai prasidėjo šurmulys, išėjo daugiau žmonių, bet kažkokių muštinių nematė.

Teismas pagarsino dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), jog G. nusisuko nuo jo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis buvo viduje, su A. buvo V. brolis T. , tačiau po kiek laiko jis išėjo į lauką. Lauke stovėjo V., M. lyg ir V. bei L., kurio pavardės nežino. Jie kažką kalbėjo tarpusavyje. Išėjo į lauką V. brolis T.. Jis negirdėjo ką kalbėjo, tik matė, kad visi stovi, kartu, kalba, gestikuliuoja. M. pradėjo eiti link V. į priekį, bet V. brolis T. ranka skyrė juos. M. trenkė T. per dešinę ranką, T. net pametė telefoną nuo smūgio ir jis matė, kad iš karto po to V. kaip ir pastūmė M.. Tada kažkoks vyras išbėgo iš baro, atsistojo už V. lyg ir kovinėje parengtyje, bet konflikto tarp jų nekilo. V. tik apsistumdė su M., tačiau smūgio į veidą, kad trenktų, jis asmeniškai nematė, kad spardytų — nematė. M. nuėjo atgal į barą. Jie sėdėjo parduotuvėje. Atvažiavo policija, girdėjo, kaip M. kalbėjo su pareigūnais, jo elgesys visiškai pasikeitė, jis pasirodė neva labai nukentėjęs, nors prieš tai buvo laba piktas, įžūlus (1 t., b. l. 99). Liudytojas, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, jog matė, kaip V. pastūmė M., patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Matė, kaip skyrė, bet nematė jokio smūgio. Taip pat nurodė, jog negirdėjo, ką M. kalbėjo su pareigūnais, nes tuo metu jie patys kalbėjo su pareigūnais. Jo apklausoje nurodyta, jog girdėjo, kaip M. kalbėjo su pareigūnais, tai čia buvo tuo metu, kai jie visi vienoje vietoje su jais kalbėjo, tuomet girdėjo, nes M. prieš tai buvo labai „mandras“, o po to pasikeitė elgesys jo. Nematė, kad V. būtų smūgiavęs, pats nebuvo lauke, buvo parduotuvėje.

Liudytoja J. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes kartais užeina į barą „A“, taip pat pažįsta kaltinamuosius. Tą dieną, į pavakarę, apie 16-18 val., atėjo į barą „A“, buvo šviesu. Užsisakė alaus ir bendravo su žmonėmis. Jai su nukentėjusiuoju rūkant lauke, pamatė, kad M. klientai stato automobilius draudžiamoje vietoje, pakalbėjo apie tai su M.. Tai buvo ne vienkartinis pastebėjimas. M. pasakė, kad tai pasakys V., kaltinamajam. Ji nuėjo į vidų, M. liko lauke, toliau nekreipė dėmesio, nes nesitikėjo, kad kas nors įvyks. Iš pradžių konfliktas buvo prie parduotuvės, po to pradėjo artėti prie baro. Ji matė iš vidaus, nes ten buvo stiklas ir buvo galima viską matyti, bet nesigirdėjo. Matė, kad įvyko konfliktas tarp kaltinamojo V. ir M., M. stovėjo nugara į baro stiklą. Prie V. prisijungė dar du žmonės – brolis ir lyg darbuotojas, prisimena, kad be M. buvo dar 3 asmenys, nukentėjusysis buvo vienas. Nukentėjusysis buvo nugara į ją (liudytoją), o kaltinamasis su draugais veidu į ją. Nepamena, kaip jie buvo sustoję. Buvo galima girdėti balsus per stiklą, matė, kad buvo pakeltos rankos, bet konkrečiai nieko negali pasakyti. Smūgio ar, konkrečiai, kad buvo trenkta, nematė. Nepamena, kaip buvo pakeltos rankos, kokia buvo jų pozicija, jos buvo labiau pakeltos pas kaltinamuosius. Buvo puolama pozicija. Matė, kad buvo konfliktas, matė, kad buvo trenka, bet negali patvirtinti, nes nematė paties fakto. Po to nukentėjusysis visiems pasiskundė, kad jis buvo sumuštas, iškviesta policija, greitoji.

Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis, t. 1, b. l. 70), jog 2019 m. liepos 8 d. atėjo į barą, esantį Rinktinės g. 55, „A“ apie 17 val. Išgėrė bokalą alaus, gal šiek tiek daugiau nepamena, tačiau nesijautė apgirtusi, įvykius prisimena. Maždaug po valandos, o gal kiek daugiau nuo jos atėjimo į barą, ji su M. Š. rūkant lauke šalia baro, pastebėjo, kad „M“ klientas pastatė automobilį neleistinoje vietoje. M. pamatė „M“ parduotuvės savininką V. lauke ir norėjo pasakyti pastabą, kad jo klientai stato automobilius, kur juos neleistina statyti. Ji nuėjo į vidų, keletą minučių nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta lauke. Po to matė, kad kilo žodinis konfliktas, V.pasikvietė dar tris žmones, t. y. vyrus šalia savęs. Pamatė, kad M. buvo padėjęs ranką V. broliui jai atrodo ant peties, mano, kad tai nebuvo piktas gestas ir išgirdo, kad kažkas kažkam trenkė, atsisuko ir pamatė, kad V. ir jo brolio rankos yra pakeltos į viršų, atrodė tarsi norėtų smogti, o M. tiesiog stovėjo prie stiklo, kai tuo tarpu visi kiti vyrai buvo apsupę jį ratu. Kas trenkė nematė. Matė, kad vienas žmogus iš baro, kuris tuo metu rūkė lauke ir stebėjo konfliktą, bandė juos išskirti, jo vardas, atrodo, M.. Nepamena ar kažką V. sakė jam, tačiau kaip ir patraukė ranką, liepė suprasti, jog pastarasis nesikištų, todėl jis atsitraukė. Jie, t. y. V., jo brolis, M. ir dar kažkokie du vyrai toliau žodžiavosi gal dar kokią minutę. Kaip ir pradėjo skirstytis. Ji tuo metu buvo baro viduje. M. susinervinęs iškvietė policijos pareigūnus. Kiek pamena, atvažiavus policijos pareigūnams su pareigūnais bendravo M., V. ir jo brolis, kitų vyriškių ji nematė. Norėtų pabrėžti, kad jau ne pirmą kartą V. buvo sakoma, jog klientai stato automobilius neleistinoje vietoje, kaip supranta V. tai nė motais, jam tiesiog nepatinka tam tikri baro klientai ir jis nereaguoja į jokias pastabas (1 t., b. l. 70). Pagarsinus jos parodymus, nurodė, kad nepamena, kaip tada atvyko V., dažniausiai jis važinėja automobiliu, nepamena, ar tą dieną matė paspirtuką. Tuo metu, kai davė parodymus, atsiminė geriau, tvirtina juos. Rūkant lauke su M. Š. matė, kaip atvažiavo klientas ir pastatė neleistinoje vietoje automobilį. Nepamena, kada nuėjo į vidų, kiek pamena, rūkė, aptarinėjo, kad ne vietoje stato automobilį. Baigiant rūkyti pamatė, kad atvažiavo V. ir kilo laiptais. Tuomet nuėjo į vidų ir nematė konflikto pradžios. Nepamena, ar M. visą laiką buvo lauke, bet kol rūkė, iki kol atvažiavo V., visą laiką buvo su M. lauke. Atsimena, kad buvo V., jo brolis ir dar kažkas, trise apsupę nukentėjusįjį puslankiu. Kiek matė, tarp stiklo ir M. mažas tarpelis buvo, nelabai pamena.

Liudytojas S. A. U., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykių sūkuryje pasirodė paskutinis, kai dėl šurmulio lauke išėjo iš baro. Lauke pamatė vyrų santykių aiškinimąsi, jie vieni ant kitų kalbėjo, aiškinosi santykius, vienas kitą kažkuo kaltino, nepamena, ką konkrečiai jie sakė. Lauke buvo nemažai vyrų, matė M., jis stovėjo prie lango nugara, taip pat V., kuris buvo M. iš priekio, kažkur šalia stovėjo T., negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog jis dalyvavo įvykyje, kitų nepažinojo. Ar matė V., negali pasakyti, jo nepažįsta. Išėjęs į lauką, kad nieko neįvyktų, atsistojo tarp jų per vidurį, išskėtė rankas ir pasakė „vyrai nedurniuokit“. Tuo ir pasibaigė.

Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), jog 2019 m. liepos 8 d. buvo bare „A“, esančioje Vilniuje, Rinktinės g. 55,, kartu buvo ir M. Š.. Vienas vyras pastatė po ženklu prie baro neteisingai savo automobilį, M. Š. išėjo su juo aiškintis. Tuomet barmenas sušaukė „M. muša“ ir jis (liudytojas) išbėgo į lauką. Pamatė, kaip M. priremtas prie sienos, jį prirėmę buvo 5-6 vyrukai, kurių nepažįsta, tik yra juos matęs. Jis įšoko tarp jų ir juos išskyrė. Tai buvo jauni vyrukai, kurie dažnai atvažiuoja į šalia esančią parduotuvę. Jie aiškinosi, keikėsi, svaidėsi žodžiais, sakė „ko tu man davei?“, „ko tu mano broliui davei?“. Smūgių nematė, jau buvo po visko. M. niekuo nesiskundė, sužalojimų ant jo nesimatė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, pareigūnė moteris nusivedė M., ką jis jai aiškino, negirdėjo. Po įvykio matė M. maždaug po savaitės, jis pasakė, kad įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, bet surakintas nebuvo, galimai tik patinęs (2 t., b. l. 65, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos 2 t. viršelio). Po parodymų pagarsinimo, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, patvirtino savo parodymus, dabar pamena, jog apie įvykį pasakė barmenas. Bare buvo su M., tačiau ne kartu. Po M. Š. pasakymo, kad blogai pastatytas automobilis, barmenas sušuko „M. muša“ daug vėliau, gal po pusvalandžio ar valandos. Po savaitės M. ne tik jam sakė, bet visiems, kai sėdėjo bare, kad jam žandikaulis buvo sužalotas. Negirdėjo, kad M. buvo spirta.

Liudytojas M. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vasarą, po pietų, atėjo į barą „A“, išgėrė bokalą alaus ir išėjo iki parduotuvės, užtruko gal valandą ar mažiau. Kai grįžo, vyko pokalbis tarp M. ir V., jie kažko ginčijosi, bet jis (liudytojas) nesigilino į tai, pokalbis buvo ilgas. Kol vyko pokalbis, jis (M. M.), vis eidavo tai į barą, tai parūkyti. Paskui, kažkur po 45 minučių, įvyko kaip susibūrimas prie V. parduotuvės durų, tokiam kaip rately buvo M. ir kokie 4-5 asmenys. Buvo V., V. brolis ir dar vienas asmuo – V., jo pavardės nežinojo, bet prisiminė iš matymo, lyg ir dar kažkas buvo, bet nepamena. Matė, kad tarp jų vyko pokalbis ir, kad V. M. per ranką trenkia, tiek konflikto ir tematė. Tuo metu M. buvo pastato priekyje arba tiksliau šonu į parduotuvę, nes viskas vyko arčiau parduotuvės. V. lyg ir stovėjo šalia M., o V. — per ištiestos rankos atstumą. T. stovėjo taip pat šalia M.. Nepamena, iš kurios pusės stovėjo V.. Nepamena, koks pokalbis tarp jų vyko, pamena, kad M. lyg ir V. brolį kaip ir apkabinti bandė, o V. sutrenkė ranka per M. ranką. Dar girdėjo, kad lyg kažkas trenkė, bet nematė kas, nes jų ten buvo ne vienas ir ne du.

Prokurorui pagarsinus dalį liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog „mačiau, kad privažiavo žmonių, kurių nepažįstų, jie apsupo M. ir kažkas smūgiavo M. Š. į veido sritį vieną kartą ranka, bet kas tai padarė nemačiau“ parodė, jog šiandien apklausiamas (2020 m. gruodžio 10 d.) įvykius atsimena geriau nei apklausiant tyrėjai. Smūgis M. į veido sritį buvo, jį matė, bet nematė, kas jį sudavė ir į kurią konkrečiai veido dalį. Taip pat buvo smūgis į ranką. Nematė, kad M. Š. būtų kur nors spirta, ten buvo nemažai žmonių ir jie visi šalia M. buvo. Jie visi buvo ratu ir kažkiek M. link centro, bet ne vidury. Po to M. nesiskundė jokiais sužalojimais, išskyrus žandikaulį. Tuo metu nesigilino, ar M. buvo kažkokie sužalojimai, po įvykio po penkių minučių išėjo. M. retkarčiais sutinka bare, išgėręs jis būna ramaus būdo, nematė, ką jis tą dieną gėrė. Įvykio metu stovėjo šone.

Liudytojas B. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog kaltinamąjį V. M. žino, nes kartais užeina į barą „A“. Su nukentėjusiuoju susitinka tik tame bare, jis padorus, malonus asmuo, su kuriuo galima pabendrauti. Tikslaus laiko nepamena, po darbo, buvo šiltas, geras oras, ėjo nuo „Maxima“ aikštelės ir kaip visada prie baro „A“ buvo žmonių. Užsisakė bokalą alaus, jam jį įpylė ir pamatė, kad kažkas vyksta prie durų. Būdamas baro viduje pamatė M. ir pora ar daugiau vaikinų, kurie bando įspirti ar suduoti jam, bet matė, kad M. gerai išsisuko, smūgiai ėjo pro šoną. Mano, kad nepataikė, nes jeigu būtų gavęs iš kojos ar kitur, tikrai būtų gulėjęs ant žemės, būtų buvę daugiau kraujo. Viskas vyko prie baro durų iš gatvės pusės, nukentėjusįjį matė iš nugaros pusės, kaltinamasis V. M. iš kurios pusės buvo nepamena. Matė kumščius ir kojas veido lygyje, tačiau kieno jie buvo, negali pasakyti. Nepamena, kur stovėjo V. R.. Ten vyko kaip pripuolimas ir iš karto atsitraukimas. Lyg ir V. R. pripuolė, bet nežino kas sudavė. Taip pat nepasakys ar suduota kumščiu, ar delnu. Paskui pribėgo daugiau žmonių, matė, kad S. bandė skirti, raminti tą konfliktą. Tas įvykis jam buvo staigmena, kažkoks nonsensas įvyko. Ten visi pažįstami iš veido, visi pasisveikindavo, negalėjo patikėti, kad galėjo iš jų pusės atsitikti toks dalykas.Nukentėjusysis elgėsi labai ramiai, kaltinamieji per tą šurmulį elgėsi agresyviai, piktai. M. Š. po konflikto buvo grįžęs į barą, nesimatė, kad jo eisena pasikeitė, ant jo sužalojimų nesimatė, pats nustebo, kad mušėsi ir nieko nėra, po to atvažiavo policija. M. Š. neklausė, kas įvyko.

Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad M. Š. yra jo iš matymo pažįstamas, 2019 m. liepos 8 d. buvo bare „A“, esančioje Vilniuje, Rinktinės g. 55. Matė bare M. Š.. Tuomet išgirdo lauke triukšmą, pamatė, kad M. stovi su keliais vyrais, visi šaukia, o du vyrai bando jam smūgiuoti, t. y. vienas spyrė į koją M., o kitas, tas kurį rodo per televiziją (V. M.) ranka trenkė M. į galvos sritį. Jis pats (B. K.) į lauką išėjęs nebuvo. M. grįžo į barą, pas jį, kiek pamena, prie lūpos buvo kraujas. Kas vyko toliau nematė, nes išėjo (2 t., b. l. 64, kompaktinis diskas, prisegtas prie 2 t. bylos viršelio). Parodė, kad jeigu sakė, jog ant M. Š. lūpos buvo kraujas, taip ir buvo, tuomet geriau prisiminė. Šiuo metu neprisimena, ar ant M. Š. lūpos buvo kraujas. Matė iš nugaros, jog M. Š. kažkas bandė spirti, gal ne į galvą, bet aukštai koja buvo, krūtinės ar galvos lygyje, aukščiau nei šlaunies srityje, tačiau su koja nesudavė. Nukentėjusysis tuo metu buvo visai šalia stiklo, netoliau kaip 1 m atstumu nuo stiklo. Ten buvo veiksmas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, jie nestovėjo vienoje vietoje, vienas buvo iš vieno šono, kitas iš kito šono, per vidurį lyg ir nieko nebuvo. Negali pasakyti, kur kaltinamieji buvo nukentėjusiajam ar iš kokios pusės jam stovėjo. Po įvykio su nukentėjusiuoju susitiko gal po savaitės, tas susitikimas buvo atsitiktinis, niekada su nukentėjusiuoju nesitaria dėl susitikimo. Tuo metu susitikus neatrodo, kad nukentėjusysis jaustųsi sunkiai, apie tai, ar jis blogai miega, nekalbėjo.

Liudytojas M. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad visi proceso dalyviai jam yra matyti, nukentėjusysis gal šiek tiek daugiau, nes su juo susitinka bare. Prieš pusantrų metų, vasarą, šviesiu paros metu, su draugu M. M. ėjo nuo „Maxima“ parduotuvės. Atėjus pamatė kad prie baro vyksta kažkoks žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir V. M., jo brolio, kito kaltinamojo ir dar kažkas buvo, krūvoje buvo kaip 5 žmonės vienas šalia kito, negali pasakyti, kaip kas stovėjo. Jie aiškinosi santykius dėl automobilio parkavimo ne toje vietoje, jam sakė, jog dėl to kilo konfliktas, buvo tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo pakeltas tonas, buvo grasinimai ir buvo keletą kartų smūgiuota M. Š.. Negali pasakyti, kokiu atstumu nukentėjusysis buvo nuo vitrinos, gal 1-2 metrai. Priėjęs galvojo, kad išskirs juos. V. pasakė, kad buvo bandymas smogti jo broliui, tada V. spyrė M. Š. į koją ir sudavė ranka į galvą. Matė, kad buvo smūgis, o kaip buvo suduotas, nežino, negali pasakyti. Matė smūgį, nes M. užsidengė galvą. Ten buvo 2-3 smūgiai, vienas smūgis koja ir keli ranka. Kai buvo spyris koja, nukentėjusysis atsitraukė. Iš kojos smūgis buvo šiek tiek aukščiau kelio srities. M. buvo prisidengęs veidą. V. M. smūgiavo šį smūgį. Negali pasakyti, į kokią koją smogė, tiesiog matė, kad į koją sudavė. Dėl kito kaltinamojo nežino, kitas kaltinamasis irgi agresyviai bandė ginti V. M. brolį, bet ar jis sudavė, nežino. Tada iš baro išėjo S. ir išskirstė juos. Kur buvo konflikto pradžia ar pabaiga, negali pasakyti, jie visi judėjo, vienoje vietoje nestovėjo. Buvo 3-4 asmenys prieš nukentėjusįjį ir šalia dar buvo asmenų, kurie nedalyvavo. Po suduotų smūgių ant nukentėjusiojo nepastebėjo jokių žymių, jokio kraujo prie lūpos nebuvo. Nukentėjusysis iškvietė policiją, kol laukė policijos, buvo grasinimų, atvyko pareigūnai ir viskas. Po įvykio dar apie 20 min. pabuvo bare ir po policijos išvyko namo. Nukentėjusįjį po įvykio matė po pusantros savaitės, matė jį labai trumpai, jis pasakė, kad jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Apie kairę koją lyg nieko ir nesakė. Negali pasakyti, ar V. M. konfliktiško charakterio, taip pat negali vertinti nukentėjusiojo.

Liudytojas G. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamieji yra jo pažįstami, nukentėjusiojo nepažįsta. Tikslios datos nepamena, atvažiavo į parduotuvę „M“ pas V. nusipirkti papildų. Kalbėjosi ten ir atėjo nukentėjusysis, kuris pradėjo priekaištauti, kad jis (liudytojas) blogai pastatė automobilį, dar kažką, bet nekreipė į jį dėmesio. Nukentėjusysis priekaištavo, kad dėl jo automobilio žmonės negali pravažiuoti, nors automobilis stovėjo normaliai. Be to nukentėjusysis neturi teisės reikšti jam (liudytojui) pretenzijų dėl automobilio, galėjo policiją iškviesti, gal jis norėjo tiesiog prisikabinti. Jam (G. J.) išėjus iš parduotuvės, jis (nukentėjusysis), kažką šūkaliojo, pradėjo kabinėtis dėl papildų, pasivijo jį. Jis (liudytojas) mandagiai nurodė kryptį, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į šalia „Maxima“ esančią parduotuvėlę, ten buvo kelias minutes. Grįžtant atgal pamatė, kad tas aludės klientas su V. kažką kalba. Sustojo pažiūrėti, kas ten vyksta. Buvo V. brolis T. ir dar kažkas, pažįstami, bet tik iš matymo. Jie konfliktavo, aiškinosi. Konfliktas prasidėjo dėl jo pastatyto atseit ne vietoje automobilio. T. M. stovėjo priešais tą pilietį iš aludės (nukentėjusysis), V. buvo tarp jų, stovėjo tarp T. ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis ant V. brolio bandė ar ranką kelti ar kažką stumti ir V. gynė brolį tuo metu, kad nukentėjusysis netrenktų jam, užstojo ranka, kad nelįstų, laikytųsi distancijos, nes labai agresyviai elgėsi. Jis (nukentėjusysis) ten į ranką trenkė ar kažkas tokio buvo, nukentėjusysis pradėjo kažką, kad jam trenkė, po to jo draugai iš aludės prisidėjo. Vėliau pradėjo juos skirstyti ir viskas, išsiskirstė visi. Po to, būnant parduotuvėje „M“, atvažiavo policija, kurią iškvietė aludės klientas. Atvyko du pareigūnai, viena pareigūnė buvo, kuri viską aiškinosi, jei neklysta, tai buvo moteris. O ar buvo kiti pareigūnai, nepamena. Pareigūnai apklausinėjo, kaip kas įvyko. Negali pasakyti, ką sakė nukentėjusysis, skundėsi, kad jam kažkas trenkė iš jų kompanijos, jis (liudytojas) ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nematė. Nukentėjusysis agresyviai, nemandagiai šnekėjo, kabinėjosi, matėsi, kad neturi ką veikti ir buvo išgėręs. Tuo labiau pradėjo kabinėtis dėl automobilio. Kitų nukentėjusiojo draugų nebuvo, po to, kai jau buvo konfliktas lauke, tai tik tada iš aludės išėjo keli žmonės. Teismui pagarsinus dalį liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog „V., kaip ir bandydamas atskirti M. nuo T., stumtelėjo M.“ (1 t., b. l. 87) parodė, kad galbūt, kai V. išskyrė juos, stumtelėjo nukentėjusįjį. Ten tokia „marmalienė“ gavosi, visi šaukė, bet nebuvo jokių smūgių. Įvykio vietoje greitosios nematė, tik matė, kad buvo atvažiavusi policija, nebent greitoji atvažiavo vėliau, nes ne visą laiką ten buvo. Nepamena, ar konflikto metu buvo kam nors išmuštas telefonas. Įvykio metu matė lauke šalia nukentėjusiojo 2-3 žmones, V. R. stovėjo lauke, nematė, kad jis atliktų kokį nors veiksmą prieš nukentėjusįjį. Ten buvo konfliktas tarp V. ir nukentėjusiojo. Nežino, ar V. R. koja spyrė nukentėjusiajam, nematė to. Buvo veiksmas tik, kai V. skyrė T. nuo nukentėjusiojo, daugiau veiksmų nebuvo. Nukentėjusysis matėsi, kad išgėręs, apsvaigęs lengvai.

Liudytojas R. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta ir nukentėjusįjį ir kaltinamuosius. Tikslios datos nepamena, 17 val. atėjo į darbą bare „A“, jis yra šalia „M“ parduotuvės. Pamena, kad kilo konfliktas dėl pastatyto automobilio kilo. Pats visą laiką buvo už baro, prieš jį buvo stulpas, todėl ne viską matė, o dalį. Matė, kad šnekėjosi M. su V. M., bet dėmesio nekreipė. M. sakė, kad eis prašyti, jog mašiną patrauktų, nes spūstis buvo susidariusi toje vietoje. Jiems besišnekant M. stovėjo šonu į barą, jis (liudytojas) matė pusę nukentėjusiojo kūno, labiau iš nugaros, veido nematė, stulpas užstojo dešinę pusę. V. matė beveik visą iš priekio, kiek M. jį užstojo. Jam (liudytojui) žiūrint, stulpas buvo iš dešinės. Nematė kas buvo, tik išgirdo, kaip V. pasakė „Neliesk mano brolio“ ir matė, kaip užsimojo dešine ranka, po to lyg ir visi sušoko ir veiksmas truputį pasislinko, prasidėjo sąmyšis. Matė, kad kažkieno telefonas buvo nukritęs, kai prasidėjo spardymai. Spardėsi 2‑3 asmenys, bet tiksliai nežino kas, labai greitai įvyko. Tiksliai nematė nei kas, nei kam spyrė, nepasakys, kiek spyrių buvo. Po to lyg išsiskirstė visi ir vienas žmogus iš baro, S., nuėjo jų skirti, jis bandė porą žmonių nustumti, kad nesimuštų, neatsimena ką konkrečiai. Jie prasiskirstė. Žmonės pradėjo skirstytis, kai S. išėjo, M., kuris buvo liudytojas, tuo momentu išeidinėjo ir vienas iššoko, neleido eiti. Negali pasakyti, kada M. atėjo į barą, nežino. Po to jie sugrįžo į barą ir M., berods sėdėdamas bare, iškvietė policiją, negirdėjo, ką jis sakė. Nepamena, ar jam (liudytojui) kažką sakė M., kai jis atėjo į barą, S. ir M. jam (R. K.) nieko nesakė. Su kaltinamaisiais po įvykio jis (liudytojas) nekalbėjo. Kai nukentėjusysis grįžo į barą, sužalojimų nebuvo. Įvykiu daugiau nesidomėjo, nes dirbo. Kaltinamąjį V. R. pažįsta, jis spardyme irgi dalyvavo, nežino, kur jis stovėjo. Taip pat nežino, kas dar buvo su jais, buvo dar du žmonės, bet jų nepamena, pagrinde atsimena M. ir V..

Prokurorui nurodžius, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė „V. trenkė M. pirmas, man atrodo kaire ranka, tiksliai nepasakysiu kuria, į veido sritį, žandikaulį“ (1 t., b. l. 74), parodė, kad įvykius geriau atsiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet dabar, logiškai mąstant, galimai turėjo trenkti dešine ranka. Matė smūgį į veido pusę, garso nuo smūgio negirdėjo. M. nuo smūgio pajudėjo į baro pusę, bet vitrinos nepalietė, vėliau, kai M. spardė, jis atsitrenkė į vitriną, spardymas vyko prie vitrinų. Negali pasakyti, kas spyrė M. į kairę koją. Šalia V. buvo jo brolis ir dar du žmonės ir visi, ar trys ar keturi, spardė M.. Po to kalbėjo su M., nes jis baro lankytojas, pas jį paklausė, dėl ko atsitiko tai ir viskas. Iš karto po įvykio M. nieko nesakė nei apie koją, nei apie tarpukojį. Kitą dieną ar po kelių dienų sakė, kad koja sumušta. Po įvykio jis išėjo iš baro. Nepamena, kada po įvykio M. atėjo į barą, ten yra apie 30 nuolatinių klientų, Po dienos ar kelių buvo sutikęs su nukentėjusiuoju, jis sakė, kad skauda koją ir sėklides. Atsakant į gynėjo klausimus nurodė, jog negali pasakyti, prieš kiek laiko iki įvykio M. išėjo aiškintis dėl automobilio. Nematė ir nieko nežino, kai M. reiškė pretenzijas dėl automobilio, matė tik, kai visi stovėjo. Jam (liudytojui) M. pasakė, kad konfliktas įvyko dėl automobilio pastatymo. Visi matė ir jis pats (liudytojas), kad automobilis stovėjo ir spūstis buvo, bet tik vienas M. nuėjo pasakyti. Automobiliai pravažiuodavo, bet labai sunkiai. Nuosekliai nestebėjo konflikto, nes dirbo, matė tik patį veiksmą. Jo parodymams pakalbis su M. neturi įtakos, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kaip juos prisiminė, o dabar tiksliai nepamena, būtent todėl mano, kad buvo dešinės rankos smūgis. Su M. kalbėjo apie patį konfliktą, apie jo eigą nekalbėjo, apie smūgius kalbėjo po kelių dienų. Negali tiksliai pasakyti, kada nukentėjusysis buvo bare po konflikto, jis buvo po kelių dienų, bet ar po to buvo, nežino.

Liudytojas L. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tiksliai datos nepamena, buvo šviesu, link vakaro, atvažiavo į parduotuvę ir prisiparkavo šalia esančios benzino kolonėlės. Eidamas link parduotuvės išgirdo triukšmą, aikštelėje prie parduotuvės ir šalia esančios aludės pamatė daug žmonių, gal 10, buvo pagyvenęs vyras su barzda ir su bokalu rankoje. Matė, kad stovėjo nukentėjusysis, V., jo brolis. Nukentėjusysis jam buvo kairėje pusėje, nugara į pastatą, matė jį iš priekio, V. stovėjo šalia per vidurį, T. šalia, visi stovėjo šalia. Kairiau nukentėjusysis, šalia jo T. ir šalia T. stovėjo V.. Kažkas kažką rėkavo, nepamena ką, daug laiko praėjo. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai, gal norėjo T. pamokinti ar sudrausminti, kažką dėl parkingo aiškino, kažkokiu momentu nukentėjusysis užsimojo, V. rankas stabdė – ar davė per ranką ar suėmė už rankos, tiksliai nepamena. Tuo metu, kai trenkė per ranką, nukrito paspirtukas, jis gal T. buvo. Jis (liudytojas) susikoncentravo ties paspirtuku, pasilenkė jį paimti, nustūmė į parduotuvę ir pastatė, ten nebuvo tokių jau muštynių. Nepamena, ar dar kas nors buvo nukritę. Tuomet visi sugrįžo į parduotuvę. Viskas labai trumpai vyko, nepamena, kas ką kalbėjo. Po kelių minučių nukentėjusysis buvo atėjęs į parduotuvę, kažką kalbėjo, kažką bandė aiškintis, šypsojosi, nepamena ką kalbėjo, atrodo, kad buvo išgėręs. V. kelis kartus paprašė išeiti iš parduotuvės, jis išėjo. Po to grįžo su policija, nežino, dėl ko ji atvažiavo. Nebuvo specialaus pokalbio apie įvykį, jis (liudytojas) atėjo, nusipirko ir išėjo. V. R. pažįsta, jį matė tik parduotuvėje, įvykio metu nematė.

Liudytoja (pareigūnė) O. P., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog 2019 m. liepos 8 d. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas „Aje“ sukonfliktavo su nepažįstamais asmenimis ir jie jį sumušė. Atvykus lyg ir pasitiko M. Š., išsiaiškino, kad jis yra pareiškėjas. M. Š. nurodė, kad konfliktavo su asmenimis iš šalia esančios parduotuvės, neva dėl automobilio parkavimo. Nurodė, kad neva tie asmenys jam trenkė, nors jokių akivaizdžių sumušimų nesimatė. Asmuo dėl greitosios pagalbos buvo neapsisprendęs. Iš asmenų buvo paimti pareiškimai. M. Š. sakė, kad kilo konfliktas su parduotuvės savininku ir kitais asmenimis dėl automobilių parkavimo, ir atseit jie jam trenkė. Praėjo daug laiko, nepamena kas kam trenkė. Tuo metu kalbėjosi su kiekvienu dalyviu, V. M. sakė, kad niekas nieko nemušė, galimai kalbėjo ir su V. R..

Teismas pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis, t. 1, b. l. 95), jog įvykio dieną dirbo pajėgose V1107, apie 17.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu Vilnius, Rinktinės g. 55, kadangi buvo gautas pranešimas, kad bare „A“ pranešėją užpuolė nepažįstami vyrai, norėjo jį sumušti. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė M. Š.. Vyras paaiškino, kad konfliktas kilo lauke, tarp jo ir UAB „M“ parduotuvės savininko, dėl netinkamo klientų automobilių parkavimo. M. Š. iš pradžių nurodė, kad parduotuvės savininkas V. M. su draugais jam trenkė į veidą, dėl to pastarasis rašys pareiškimą. Pareiškime vyras nurodė, kad 4 asmenys jį apsupo, gąsdino, trenkė jam 3 kartus į veidą, spyrė į tarpukojį, sužalojo. Nurodė, kad smūgiavo trys asmenys. M. Š. porą kartų buvo pasiūlyta iškviesti greitosios medicinos pagalbą, tačiau pastarasis pagalbos atsisakė. V. M. pageidavimu atvyko kitas ekipažas Nr. 1110 patikrinti M. Š. blaivumą. M. Š. atrodė išgėręs, akivaizdžių sužalojimų, paraudimo, mėlynių, veido patinimo nesimatė. Bendraujant su V. M. buvo matyti, kaip M. Š. iki atvykstant kitam policijos pareigūnų ekipažui nuolatos kažką gėrė pasiėmęs iš baro. M. Š. greitosios medicinos pagalbos atsisakė ir tada, kai juos pasiūlė atvykę kito ekipažo pareigūnai. T. M. siūlė M. Š. susitaikyti, tačiau M. Š. atsisakė, buvo apatiškas (1 t., b. l. 95-97). Liudytoja po parodymų pagarsinimo nurodė, kad apklausoje sakė tiesą, palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. T. M. siūlė M. Š. susitaikyti, kad gražiai išsiskirstyti. M. Š. buvo apatiškas, nekalbus, vis nueidavo į barą. Atvykus į vietą jokių susistumdymų nebuvo, buvo ramu. Nepamena, ar turėjo „Body“ kameras.

Teismas pagarsino dalį tarnybinio pranešimo, jog parduotuvės savininkas V. M. paaiškino, kad iš matymo pažįstamas neblaivus vyras, kurį pažįsta kaip M. Š., prie parduotuvės rūkė ir kabinėjosi prie klientų. Visą tą laiką M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) buvo bare ir per dieną kelis kartus vis užeidavo į parduotuvę su replikomis. Apie 18 val. prie parduotuvės įėjimo prisikabino prie kliento dėl automobilio statymo, nemandagiai kalbėjo. Pasak V. M., jis grįžinėjo į parduotuvę su paspirtuku, kai pamatė, jog M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) nemandagiai bendrauja su klientu, tada įvyko žodinis konfliktas, kurio metu priėjo T. M. ir bandė išspręsti konfliktą, tačiau M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) pats sudavė T. M. per ranką. V. M., gindamas brolį, trenkė M. Š. delnu per veidą, tuo konfliktas ir pasibaigė, buvo iškviesta policija (1 t., b. l. 20). Liudytoja teisme parodė, jog tuo metu tarnybiniame pranešime rašė faktą, kurį išsiaiškino tą dieną. Jei tarnybiniame parašyta, tai taip ir buvo. Dabar nepamena, ar V. M. sakė, kad gindamas brolį trenkė. Tą kartą į iškvietimą buvo atvykusi viena, nes buvo arčiausiai. M. Š. pirminiame pareiškime (1 t., b. l. 21) nėra nurodyta asmenų pavardžių, kurie jį sumušė, nes tų asmenų pavardžių jis nevardino. Toliau jų pavardes turėjo aiškintis tyrėjai. Tuo metu ji (liudytoja) surašė tai, ką sužinojo įvykio vietoje.

Liudytojas (pareigūnas) Š. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju, kaltinamųjų nepažįsta. Nepamena, kada buvo įvykis, galėjo būti 2019 m., buvo nešalta, įvykio vieta buvo Rinktinės gatvėje, prie degalinės. Kolegos paprašė pagalbos, reikėjo atvežti alkotesterį ir nustatyti blaivumą. Nepamena, koks neblaivumas buvo nustatytas, tačiau kalbant su asmeniu alkoholio kvapas jautėsi, elgesyje neblaivumas buvo nelabai pastebimas. Nepamena, apie ką kalbėjo su nukentėjusiuoju. Taip pat kalbėjo su įtariamuoju. Prieš tai buvo atvizavęs pirmas ekipažas, gal buvo viena kolegė, nepamena, jie paprašė pagalbos, tai atvykus padarė tai, ko prašė kolegė – patikrino visiems blaivumą. Nepamena momento, kai buvo siūlyta susitaikyti. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo nebuvo matyti. Pamena, jog buvo konfliktas ir kad nukentėjusysis sakė, kad jam skyrė į klyną, nepamena kas spyrė. Kolegė, kuri atvažiavo pirma, gal siūlė nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Jis atvažiavo tik nustatyti neblaivumą, nepamena, apie ką kalbėjo ir ar siūlė greitąją pagalbą. Tai buvo įprastas iškvietimas, nieko baisaus nebuvo. Nepamena jokių svarbių aplinkybių, nieko keisto nebuvo.

Ekspertė Jana Bytautaitė, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad palaiko savo 2019 m. liepos 12 d. (1 t., b. l. 52-53) ir 2020 m. gegužės 19 d. (2 t., b. l. 72-73) surašytas išvadas. Dėl pirmos išvados (Nr.G2343/2019 (01)) nepamena, ar tuo metu apžiūrėjo visą nukentėjusiojo kūną ar tik nurodytas vietas, tai nėra užfiksuota, bet greičiausiai apžiūrėjo visą kitą, nes yra nurodyta, kai kuriose vietose nėra sužalojimų. Mano, jog negalėjo įsivelti tokia klaida, kad sužalojimas ant kairės kojos, o ji būtų pažymėjusi ant dešinės. Savo išvadoje parašė, kad dešinėje šlaunyje yra kraujosruva, kuri randasi viršutiniame trečdalyje, kuri yra maždaug klubo srityje. Kirkšnis yra ta odos raukšlė tarp pilvo ir šlaunies, o kapšelis yra sėklidžių sritis, tos vietos yra arti viena kitos ir patinimas galėjo būti sukeltas to paties sumušimo. Kai sužalojamas žandikaulis, mažai tikėtina, kad žmogus visai nejaustų skausmo, gali skausmo intensyvumas skirtis, kai kurie žmonės vaikšto su sulūžusiais kaulais, jiems maudžia, skauda, bet neįtaria, kad gali būti sulūžęs kaulas, bet kad visai nebūtų skausmo sulaužius žandikaulį, mažai tikėtina. Į skausminį dirgiklį asmuo reaguoja tam tikru veiksmu – atsitraukimas, susigūžimas. Jei spirtų į sėklides, tai reakcija būtų, žmogus reaguoja kažkokiu veiksmu pvz. dengimas skaudančios vietos. Smūgio jėgos pagal sužalojimus negali pasakyti. Išoriniai sumušimai, kraujosruvos, paprastai nelaikomi didelės jėgos sumušimais. Išvadoje Nr. G2343/2019 (01) parašyta, kad lūžis galėjo būti padarytas ir 2019 m. liepos 8 d. ir artimu šiam laikui. Tai reiškia, jog yra galimybė, kad lūžis galėjo būti padarytas ir iki 2019 m. liepos 8 d., tokia galimybė neatmetama. Jokiu tyrimu neįmanoma tiksliai nustatyti, kada tas sužalojimas buvo padarytas, nei vienas sužalojimas neturi tokių požymių, kad būtų galima labai tiksliai identifikuoti, kada tiksliai jis padarytas. Yra sužalojimų laikotarpis nuo kada iki kada. Paprastai yra duodamas kažkoks laikotarpis. Radiologas aprašo, kad yra šviežio lūžio požymiai, vadinasi lūžis dar nepradėjęs gyti. Jei dar nepradėjęs gyti, vadinasi galima užtikrintai pasakyti, kad tas lūžis yra ne senesnis nei savaitė laiko. Tik tiek galima pasakyti. Neįmanoma nustatyti būtent kokią dieną padarytas lūžis. Specialisto išvadoje ir nurodoma, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 8 d., tie sužalojimai neprieštarauja jai (ekspertei) papasakotoms įvykio aplinkybėms, bet jie galėjo būti padaryti ir kitą dieną. Visus sužalojimus sutraukė į vieną laikotarpį, nes atitinka jų padarymo laikas. Tas laikotarpis tiko nurodyto įvykio dienai. Jei matytųsi, kad vienas sužeidimas naujesnis, o kitas senesnis, būtų tai nurodytus, būtų išskirti laikotarpiai, šiuo atveju visi sužalojimai atitinka tą patį laiką. Kiek pamena, apžiūrint nukentėjusįjį nematė mėlynės ant kairės kojos. Didžiausią dėmesį kreipia į tas vietas, dėl kurių skundžiasi asmuo. Jei jis sakė, kad jam buvo sužalota kairė šlaunis, tą kairę šlaunį tikrai turėjo pažiūrėti, nuotraukos nebuvo daromos. Skirtumo tarp sėklidės ir šlaunies sumušimų negali pasakyti, nėra požymių, kaip galėtų atskirti, kada buvo vienas sumušimas, o kada kitas. Negali pasakyti dėl sužalojimų ant nukentėjusiojo kairės kojos. Dėl spyrio mėlynė galėjo ir neatsirasti jei nebuvo pakankamai jėgos, skausmas gali būti pajaustas jei net neatsiranda mėlynė. Dėl sumušimų laikotarpio negali tiksliai atsakyti, nes nebuvo spalvinės išraiškos ir buvo patinimai.

Iš M. Š. 2019 m. liepos 8 d. pareiškimo matyti, jog apie 18 val. jį apsupo 4 asmenys, gąsdino ir trenkė 3 kartus į veidą, spyrė į tarpukojį, sužalojo. Negali sukąsti žandikaulio ir skauda kiaušides. Yra liudininkai, smūgiavo 3 asmens (1 t., b. l. 21).

Iš M. Š. 2019 m. liepos 12 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2019 m. liepos 8 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Rinktinės g. 55, vienas iš matymo pažįstamas vyras sudavė jam kumščiu vieną smūgį į veidą, vėliau dar vieną smūgį koja į tarpukojį, kitas vyras, kurio nepažįsta, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį su koja į jo kairę koją. Vėliau Žalgirio universitetinėje ligoninėje buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 23-24).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, jog 2019 m. liepos 8 d., 17.39 val., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Rinktinės g. 55, prieš pora minučių, bare „A“, pranešėją Š. užpuolė nepažįstami vyrai, norėjo sumušti (1 t., b. l. 18-19).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. P. 2019 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. liepos 8 d., apie 17.50 val., dirbant V1107 pajėgose, reagavimo į įvykius metu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą vykti adresu Vilnius, Rinktinės g. 55. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė M. Š., kuris paaiškino, kad sukonfliktavo su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mascleshop.lt“ savininku dėl netinkamo klientų automobilio parkavimo. Pasak pranešėjo, parduotuvės savininkas su draugais jam trenkė į veidą. Ant M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) veido akivaizdžių sužalojimų nesimatė, dėl greitosios medicinos pagalbos M. Š. buvo neapsisprendęs, nurodė, kad pats kreipsis į gydymo įstaigą. Konflikto dalyviai ir pareiškėjai V. ir T. M. reikalavo, kad būtų patikrintas M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) blaivumas, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu, M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) buvo nustatytas 0,89 promilių girtumas. „Mascleshop.lt“ savininkas V. M. paaiškino, kad iš matymo pažįstamas neblaivus vyras, kurį pažįsta kaip M. Š., prie parduotuvės rūkė ir kabinėjosi prie klientų. Visą tą laiką M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) buvo bare ir per dieną kelis kartus vis užeidavo į parduotuvę su replikomis. Apie 18 val. prie parduotuvės įėjimo prisikabino prie kliento dėl automobilio statymo, nemandagiai kalbėjo. Pasak V. M., jis grįžo į parduotuvę su paspirtuku, kai pamatė, jog M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) nemandagiai bendrauja su klientu, tada įvyko žodinis konfliktas, kurio metu priėjo T. M. ir bandė išspręsti konfliktą, tačiau M. Š. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta M. Š. pavardė) pats sudavė T. M. per ranką. V. M., gindamas brolį, trenkė M. Š. delnu per veidą, tuo konfliktas ir pasibaigė, buvo iškviesta policija. Įvykio metu nustatyta, jog vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, priimti pareiškimai. Įvykio vietoje nustatyti liudytojai, kuriuos nurodė M. Š., t. y. J. M. ir R. K. nurodė, kad V. M., kartu su T. M. bei V. R., patys kibo prie M. Š.. Įvykio liudininkai buvo bare ir nuo jų sklido alkoholio kvapas. Įvykio liudininkas A. S. nurodė, kad M. Š. pats pradėjo konfliktą su savo pažįstamais (1 t., b. l. 20).

Iš 2020 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas „2019_07_08_17-39-23_25.02“, kuriame pokalbis vyksta tarp pranešėjo M. Š. (toliau M. Š.) ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau BPC): BPC: 112; M. Š.: Rinktinės galima būtų ekipažą iškviesti?; BPC: policija reikalinga?; M. Š.: jo, koks adresas? Rinktinės 55; BPC: Vilniaus miestas? Kas atsitiko?; M. Š.: čia užpuolė truputėli, pasitrankė bliamba; BPC: Jus užpuolė? Užpuolikai dviese ar ne?; M. Š.: užpuolikai vietoje; BPC: Keliese ten Jus užpuolė?; M. Š.: ai čia atvažiavo dviem mašinom jie dviese; BPC: pažįstami jie Jums ar ne?; M. Š.: nepažįstami; BPC: nei iš to nei iš šio Jus užpuolė?; M. Š.: čia šalia kaimynai yra, sportinio klubo pardavėjai sportinių prekių; BPC: taip; M. Š.: na taip visa kita; BPC: tai reiškia Jus esate lauke ar pastate?; M. Š.: aš dabar užėjau į barą; BPC: tai bare lauksit?; M. Š.: jo, bare lauksiu; BPC: medikų pagalbos nereikia niekam? Ne?; M. Š.: nežinau dar; BPC: taip, ne? Nes perduosim. Nereikia Jums?; M. Š.: dar nežinau; BPC: aišku, reiškia nereikia. O kaip baras vadinasi?; M. Š.: A; BPC: kaip?; M. Š.: A; BPC: A. Gerai. Pavardė Jūsų?; M. Š.: Š.; BPC: perduosime, laukite, privažiuos policija (1 t., b. l. 67-68).

Iš 2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vietoje matomas dviejų aukštų pilkos spalvos pastatas. Pastato pirmajame aukšte yra eilė stiklinių langų ir durų, išskirstytų į patalpas (įrengtos parduotuvės, baras, kazino). Nuo pastato dešinės pusės yra įrengta parduotuvė, ant kurios langų yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės durys atidarytos, šalia stovi popierinės dėžės, stalas ir dvi kėdės. Kitos durys taip pat atidarytos, ten baras „A“ (1 t., b. l. 25-27).

Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrės A. S. pateiktas vaizdo įrašas „Snapchat-1802156573“. Matyti, jog vaizdo įrašas padarytas filmuojant iš patalpos prie langą, šviesus paros metas. Įraše matomi keturi vyrai sustoję ratu. Kairėje pusėje stovi vyras (A. Pastaba. T. M.), jos vaizdas matosi iš nugaros, šalia jo, link dešinės pusės, iš nugaros matomas dar vienas vyras (B. Pastaba. V. R.). dešiniau šio vyro stovi kitas vyras (C. Pastaba. M. Š.), šonu į filmuojamą vaizdą, matosi dalis veido. Dešiniau šio vyro stovi vyras su paspirtuku (D. Pastaba V. M.), matosi jo veidas, jis yra su barzda. vyras D ir C kažką aiškinasi, vyras D stovi laikydamas paspirtuką rankomis, o vyras C gestikuluoja savo dešiniąja ranka. Kairėje pusėje pasirodo dar vienas vyras (E) ir atsistoja už vyro C, padeda ant jo juosmens kairę ranką (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2019 m. liepos 8 d. T. M. pareiškimo matyti, jog 2019 m. liepos 8 d., apie 18 val., Rinktinės g. 55, parduotuvėje „M“, pasirodė iš matymo pažįstamas M. Š., atrodė neblaivus, ėmė priekabiauti prie parduotuvės kliento dėl neva netvarkingai pastatyto automobilio. Siekiant išvengti konflikto, jam mandagiai atsakė, jog tuoj pats klientas patrauks. Tada M. Š., naudodamas necenzūrinę leksiką, pasišalino. Klientui pasišalinus, M. Š. jį nusekė iki pat automobilio, kažką garsiai kalbėdamas ir agresyviai besielgdamas, vairuotojas automobilį patraukė į šalį. Tuomet grįžo brolis V. M.. Tuomet tas pilietis ėmė brolį liesti rankomis ir necenzūriškai, garsiai, rūkydamas cigaretę, „kolioti“, toliau užgauliodamas jų klientą. Brolis mandagiai pasakė nusiraminti ir nustoti drumsti viešąją tvarką, tačiau M. Š. vis labiau agresyvėjo ir gestikuliavo. Tuo metu V. stovėjo ant paspirtuko. Matydamas, kad M. Š. vis labiau įsiaudrina, o jis, kiek žino, yra kyokušin karatė kovotojas, gali užpulti arba sukelti muštynes, rankoje laikydamas telefoną pamėgino atriboti asmenį, kad nepultų, norėdamas nuraminti pasikreipė veidu, M. Š. trenkė jam per ranką ir išmušė telefoną. Tuomet stojo į kovinę stovėseną, dėl ko brolis jį nuo jo atitraukė, norėdamas apsaugoti galimai užkliudė, iš kavinės išbėgo jo draugai, jis ėmė ieškoti telefono (1 t., b. l. 77).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicininio dokumento išrašo matyti, jog M. Š. į kliniką kreipėsi 2019 m. liepos 11 d. Jis atvyko skubos tvarka dėl patinimo ir skausmo dešinės pusės žande. Traumą patyrė buityje, kai liepos 8 d. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Skundėsi sutrikusiu sąkandžiu. Nurodyti apžiūros rezultatai – patinimas dešinės pusės žande, antrinė dalinė adentija, skausmingas išsižiojimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės subkondyliariai lūžio linija (1 t., b. l. 48-49, 51).

Iš individualios įmonės (toliau – IĮ) Prof. Balio Dainio urologijos klinikos 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo bei 2020 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo į raštą dėl duomenų pateikimo matyti, jog M. Š. į kliniką kreipėsi 2019 m. liepos 12 d., buvo diagnozuotas dešinės pusės kirkšnies srities sumušimas ((duomenys neskelbtini)) ir dešinės sėklidės sužalojimas (sumušimas) ((duomenys neskelbtini)). Pagal ligonio žodžius jis 2019 m. liepos 8 d., apie 18 val. buvo sumuštas ir patyrė, be kita ko, dešinės sėklidės traumą. M. Š. paprašė atlikti sumuštos vietos apžiūrą (ekspertizę). Apžiūrint konstatuota, kad ligonis skundžiasi skausmu dešinės kirkšnies srityje ir skausmu dešinio kapšelio pusėje. Vizualiai ir čiuopiant, dešinė kirkšnies sritis kiek patinusi. Dešinė kapšelio pusė didesnė už kairiąją. Palpuojasi skausmingas ir patinęs dešinys sėklinis virželis. Tiriant echoskopu, dešinės kirkšnies srities audiniai patinę, dešinė sėklidė echoskopiškai paburkusi (potrauminis paburkimas). Kirkšnies srityje iš dešinės ir kapšelio srityje žaizdų nėra) (1 t., b. l. 50; 2 t., b. l. 78).

Iš 2019 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2343/2019 (01) matyti, kad buvo apžiūrėtas pats M. Š. ir medicininiai dokumentai. Profesoriaus Balio Dainio urologijos klinikos 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame diagnozuota kiek patinusi dešinės kirkšnies sritis, palpuojant skausminga. Dešinė kapšelio pusė didesnė už kairę. Palpuojasi skausmingas ir patinęs virželis. Echoskopiškai: dešinės kirkšnies audiniai patinę, dešinė sėklidė paburkusi (potrauminis paburkimas); kirkšnies srityje ir kapšelio srityje žaizdų nėra. VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. liepos 11 d. gydytojo odontologo įrašas, iš kurio metyti, kad apžiūrint nustatytas skausmingas išsižiojimas, apatinio žandikaulio apkrovos testas teigiamas; rengenologiškai apatiniame žandikaulyje dešinėje pusėje subkondyliariai lūžio linija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje, pagal panoraminę ir veido kaulų tiesinę rengenogramas, padarytas 2019 m. liepos 11 d. nustatyta, kad stebimas apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos pokrumplinėje dalyje lūžis be ženklesnio poslinkio ir be konsilidacijos požymių. Atsižvelgiant į trumpą laiką tarp aplinkybėse nurodomos traumos ir rengenogramų atlikimo, kategoriškai pasakyti kuriuo metu buvo padarytas aprašomas lūžis nėra galimybės, tačiau remiantis turimu vaizdu neatmetamas ir aplinkybėse nurodomas traumos laikas 2019 m. liepos 8 d. ir artimu šiam laikui.

Specialistė apžiūrėjusi minėtus medicininius dokumentus bei patį M. Š., pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad M. Š. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinės sėklidės sumušimas, apatinio žandikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimų požymiai ir pobūdis neprieštarauja tiriamojo nurodytam sužalojimų padarymo laikui ir būdui, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. liepos 8 d. suduodant smūgį į veidą bei spiriant koja į tarpukojį. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Dešinės sėklidės sumušimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Apatinio žandikaulio lūžis padarytas 1 trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinės sėklidės sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytuose sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokiu būtent būdu jie buvo padaryti (1 t., b. l. 52-53).

2020 m. gegužės 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1349/2020 (01), darytoje remiantis pirmesnės specialisto išvados Nr. G 2343/2019 (01) duomenimis, buvo tirtos aplinkybės, susijusios su liudytojų paaiškinimais, kad po įvykio nukentėjusysis kalbėjo ir gėrė, siekiant išsiaiškinti, ar įmanomi tokie veiksmai esant žandikaulio lūžiui. Išvadoje nurodyta, jog remiantis M. Š. specialisto išvados Nr. G2434/2019 (01) duomenimis, M. Š. nustatyti sužalojimai neatima jam galimybės judėti ar atlikti kitokius savarankiškus veiksmus, tokius kaip kalbėjimas, valgymas ar gėrimas. Nustatyti sužalojimai sukelia skausmą, kuris savo ruožtu gali tam tikra amplitude apriboti savarankiškų veiksmų atlikimą, pvz., dėl apatinio žandikaulio lūžio sukeliamo skausmo asmeniui gali būti sunku pilnai išsižioti arba valgyti kietą maistą, kuris kramtant reikalauja stipriai sukąsti; dėl poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinės sėklidės sumušimo sukeliamo skausmo, asmuo gali lėčiau vaikščioti ar šlubuoti. Taigi tam tikra apimti šie sužalojimai gali apriboti tam tikrų veiksmų atlikimą, tačiau pilnai nurodytų kūno dalių funkcijų nepažeidžia. Savarankiškų veiksmų atlikimo apimtis didžiąja dalimi priklauso nuo sukelto stiprumo, kuris kiekvienam asmeniui yra individualus ir objektyviai neišmatuojamas (2 t., b. l. 72-73).

Iš 2020 m. vasario 3 d. akistatos protokolo matyti, jog vadovaujantis BPK 179, 190 straipsniais, buvo atlikta M. Š. ir V. M. akistata. Akistatos metu pateikus klausimą ar asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, M. Š. atsakė „su V. M. pažįstami iš matymo, nuo kada pasakyti negaliu, nes neatsimenu“, V. M. atsakė „M. Š. yra man matytas, bet mes su juo nepažįstami“. Asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, M. Š. parodė „turiu V. pretenzijų dėl to, kad jis 2019 m. liepos 8 d. sulaužė man žandikaulį“. Uždavus M. Š. klausimą ar V. M. 2019 m. liepos 8 d. įvykio metu sudavė jam smūgius, M. Š. atsakė „taip, V. man smūgiavo“, V. M. atsakė „nesutinku, M. nesmūgiavau, tik atlikau dešiniu delnu gynybinį veiksmą, kuriuo aš atitraukiau nuo savo brolio T.“. Uždavus klausimą M. Š., kiek, kur ir kokius smūgius V. jam sudavė, M. Š. atsakė „pirmas (vienas) smūgis buvo kaire ranka man į dešinės pusės žandikaulį, kitas smūgis – dešine koja man į tarpukojį“. M. Š. atsakymas „Taip, V. man smūgiavo“, V. M. atsakė „nesutinku, nes to nebuvo“. Uždavus klausimą M. Š., ar jis mano, kad nuo V. smūgio jam lūžo žandikaulis, M. Š. atsakė „taip“, V. M. atsakė „nesutinku“ (2 t., b. l. 1-3).

Iš 2019 m. liepos 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu, pateiktus jam 5 asmenų nuotraukas, atpažino asmenį – V. R., kuris taip pat buvo konflikte ir naudojo fizinę jėgą prieš jį, atsimena jo veidą (1 t., b. l. 117-119).

Iš 2020 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojui M. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikus 6 asmenų nuotraukas, tarp kurių nuotrauka Nr. 1 buvo V. R., M. S. pareiškė, jog iš pateiktų nuotraukų neatpažįsta asmens, kurį paminėjo savo 2019 m. rugpjūčio 22 d. apklausos metu, kaip asmenį, dėvintį baltos spalvos marškinėlius, kuris dalyvavo 2019 m. liepos 8 d. įvykio metu, kuomet Vilniuje, Rinktinės g. 55, buvo sumuštas M. Š. (2 t., b. l. 67-69).

Iš 2020 m. vasario 6 d. akistatos protokolo matyti, jog vadovaujantis BPK 179, 190 straipsniais, buvo atlikta M. Š. ir V. R. akistata. Akistatos metu pateikus klausimą ar asmenys pažįsta vienas kitą ir kokie jų tarpusavio santykiai, M. Š. atsakė „V. R. aš asmeniškai nepažįstu, pirmą kartą jį pamačiau 2019 m. liepos 8 d. įvykio metu“, V. R. atsakė „M. Š. aš asmeniškai nepažįstu, galimai esu jį matęs iki 2019 m. liepos 8 d. įvykio, tačiau to neužfiksavau“. Asmenims pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, M. Š. parodė „turiu V. pretenzijų dėl to, kad jis 2019 m. liepos 8 d. įvykio metu man sudavė į veidą ir spyrė“. Uždavus klausimą M. Š. ar V. R. 2019 m. liepos 8 d., įvykio metu jam sudavė kokius nors smūgius, jeigu taip, tai kur, kiek, kuo ir į kokias kūno dalis, M. Š. atsakė „2019 m. liepos 8 d. įvykio metu V. R. sudavė man vieną kartą dešine ranka į kairę veido pusę, žandikaulio srityje, ir vieną kartą spyrė dešine koja į mano kairės kojos šlaunies išorinę pusę“. Uždavus klausimą V. R., ar jis sutinka su M. Š. atsakymu, V. R. atsakė „nesutinku, nes minėto įvykio metu aš jam nesudaviau jokių smūgių“. Uždavus klausimą M. Š., kokias traumas jis patyrė po V. R. smūgių, M. Š. atsakė „nuo V. R. spyrio man buvo padaryta hematoma ant mano kairės šlaunies“. Uždavus klausimą V. R. ar jis sutinka su M. Š. atsakymu, V. R. atsakė „nesutinku, nes jo nemušiau“. Uždavus klausimą M. Š. ir V. R. ar jie turi klausimų vienas kitam, abu atsakė, jog klausimų neturi (2 t., b. l. 4-6).

Dėl kaltinimo V. M.

V. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).??? ???

Kaltinime nurodyta, kad V. M. 2019 m. liepos 8 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Rinktinės g. 55, prie parduotuvės „M“, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju M. Š. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. Š. į veidą ir vieną kartą spyrė į tarpukojį. Tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. Š. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinės sėklidės sumušimas, apatinio žandikaulio lūžis. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Dešinės sėklidės sumušimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Apatinio žandikaulio lūžis padarytas 1 trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinės sėklidės sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytuose sužalojimuose nėra požymių, nurodančių, kokiu būtent būdu jie buvo padaryti. Šie sužalojimai konstatuoti Specialisto išvadoje Nr. G2343/2019 (01), darytoje 2019 m, liepos 12 d. (1 t., b. l. 52-53). Iš IĮ Prof. Balio Dainio urologijos klinikos 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo bei 2020 m. rugpjūčio 8 d. atsakymo į raštą dėl duomenų pateikimo matyti, jog M. Š. į kliniką kreipėsi 2019 m. liepos 12 d., buvo diagnozuotas dešinės pusės kirkšnies srities sumušimas ((duomenys neskelbtini)) ir dešinės sėklidės sužalojimas (sumušimas) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 50; 2 t., b. l. 78).

Iš M. Š., liudytojo T. M., kaltinamojo V. M., liudytojo G. J. iš esmės sutampančių parodymų šioje dalyje matyti, kad iš pradžių nukentėjusysis M. Š., užėjęs į V. M. parduotuvę, pareiškė pretenzijas liudytojui G. J. dėl automobilio, jo nuomone, pastatyto pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kuris galimai kliudė pravažiuoti kitiems automobiliams. Tuo metu parduotuvės patalpose taip pat buvo T. M. ir liudytojas G. J.; M. Š. išėjus iš parduotuvės, dar kiek pabendravus su G. J., G. J. išvažiavo, o M. Š. grįžo į barą. Po kurio laiko paspirtuku atvažiavo kaltinamasis V. M., iš baro vėl išėjo M. Š., prasidėjo konfliktas, dėl M. Š. pirmiau nurodyto poelgio, šalia buvo V. R. ir T. M.. M. Š. stovėjo nugara į baro vitrininius langus, netoli V. M. parduotuvės, V. M. šiek tiek priekyje M. Š., pastarajam iš dešinės.

Byloje kyla ginčas dėl kaltinime nurodytų sužalojimų padarymo laiko ir sužalojimus padariusių asmenų.

Kaltinamasis V. M. teisme nurodė, kad vykstant konfliktui, M. Š. sudavė jo broliui T. M. per ranką, pastarajam iš rankų iškrito telefonas, jis (kaltinamasis) sušuko, kad jis nemuš jo brolio, paleido paspirtuką ir dešine rankos plaštaka nustūmė M.. Kaltinamasis V. R. taip pat teisme nurodė, kad V. M. tiesiog rankos mostu norėjo pastumti M. ir ar tai dešine ranka pasitempė M. už peties ar už kaklo, tiksliai negalėjo pasakyti. Smūgio nematė. Tačiau šiuos jų parodymus paneigia visų pirma nuoseklūs nukentėjusiojo M. Š. parodymai, kad V. M. jam kairia ranka sudavė smūgį į dešinę žandikaulio pusę ir po to spyrė į tarpukojį; specialisto išvados, medicininiai dokumentai, liudytojų R. K., B. K., M. S., M. M., O. P., S. A. U., Š. V. parodymai.

Tai, kad V. M. sudavė smūgį M. Š. į veidą ir spyrė į tarpkojį patvirtino ne vienas liudytojas. Liudytojas R. K. (Kavinės „(duomenys neskelbtini)“ barmenas) matė smūgį į M. Š. veido pusę, matė kaip buvo spardoma. Sakė, kad spardė visi, kas pataikė į kairę koją – negali pasakyti. Nuo smūgio į veidą pajudėjo link vitrinų, o po smūgių kojomis, atsitrenkė į vitrinas. Liudytojas B. K. teisme parodė, kad matė, kai V. M. šnekėjo su M. Š.; V. M. pasakė „Neliesk mano brolio“ ir trenkė, galimai dešine ranka, dabar logiškai galvojant; matė po to spyrius koja, bet kas kam spyrė, nematė; smūgiai tikslo nepasiekdavo, nes nukentėjusysis jų profesionaliai išvengdavo. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad trenkė V. M. kaire ranka (t. 2, b. l. 64, apklausos garso įrašas), nurodė, kad anksčiau geriau prisiminė įvykio aplinkybes, dabar tiesiog logiškiau atrodo, kad dešine turėjo trenkti. Ikiteisminio tyrimo metu sakė taip, kaip prisimena, o dabar tiksliai neprisimena, todėl ir mano, kad smūgis dešine ranka buvo. Liudytojas M. S. parodė, kad eidamas su draugu, liudytoju M. M. nuo „Maximos“ pamatė konfliktuojančius prie baro V. M., M. Š.. Norėjo juos išskirti. Suprato, kad vyksta konfliktas dėl automobilio pastatymo, matė kaip kelis kartus buvo smūgiuota M. Š.. Krūvoje stovėjo 5 žmonės, pakeltas tonas buvo tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų. Girdėjo, kaip V. M. pasakė, kad buvo bandymas smogti jo broliui, tada V. M. spyrė M. Š. į koją ir sudavė ranka į galvą. Matė, kad buvo smūgis, o kaip smūgis buvo suduotas, nežino, negali pasakyti. Matė smūgį, nes M. prisidengė veidą. Buvo 2-3 smūgiai, vienas smūgis koja, o keli – ranka. Po spyrio, kuris buvo šiek tiek aukščiau kelio, nukentėjusysis atsitraukė. Tada iš baro išėjo S. ir juos išskirstė. Taip pat nurodė, kad M. Š. laukiant policijos, pastarajam buvo grasinama. M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad aktyvius veiksmus pradėjo ne M. Š., matė kaip V. M. sudavė du smūgius M. Š. į veidą, bet ne stiprius. V. M. spyrė į blauzdą M. Š.. M. Š. nesmūgiavo (t. 1, b. l. 83). Tai, kad liudytojas M. S. norėjo išskirti konfliktuojančius V. M. ir M. Š., parodė liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu. Ji taip pat nurodė, kad jam buvo liepta nesikišti, todėl pastarasis atsitraukė. Liudytojas M. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad matė kaip konflikto metu M. Š. lyg bandė apkalbinti V. brolį ir V. sutrenkė ranka per M. ranką. Dar girdėjo, kad lyg kažkas trenkė, bet nematė kas, nes jų ten buvo ne vienas ir ne du. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad smūgis M. Š. į veidą buvo, jį matė, bet nematė, kas jį sudavė ir į kurią konkrečiai veido dalį. Taip pat buvo smūgis į ranką. Tuo metu nesigilino, ar M. buvo kažkokie sužalojimai, po įvykio po penkių minučių išėjo.

Kaltinamojo V. M. nuomone, liudytojai, kurie nurodė matę smūgį, galimai yra įkalbėti nukentėjusiojo duoti parodymus, nes M. Š. po apsilankymo pas gydytojus ieškojo liudytojų. Teismas šią kaltinamojo versiją atmeta kaip nepagrįstą ir neabejoja liudytojų parodymų savarankiškumu. O tai, kad liudytojų parodymai šiek tiek skiriasi (dėl konflikto dalyvių stovėjimo vietos, dėl smūgių sudavimo eiliškumo ir kiekio, žmonių buvusių įvykio vietoje (nes buvo ne tik konflikto dalyviai, bet ir stebėtojai)), savaime nedaro jų neobjektyviais ir šališkais. Pažymėtina, kad įvykis vyko prie baro, dalis liudytojų viso konflikto nestebėjo, dalis liudytojų apklausti tik praėjus nemažai laiko po įvykio. Be to, asmenis (J. M. ir R. K.), kurie galėjo matyti įvykį, M. Š. nurodė iš karto atvykusiai pareigūnei O. P. (užfiksuota tarnybiniame pranešime, 1 t., b. l. 20) ir matyti iš šios liudytojos parodymų), dalį nurodė pirmos apklausos metu, praėjus 4 dienom po įvykio „<...> S. U. (jokių duomenų apie jį nežino, jis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), moteris vardu J., vyras vardu M., R. (baro „A“ barmenas), visų minėtų žmonių duomenų jis nežino.“. Visi liudytojai nurodė, kad M. Š. pažįsta tik kaip baro lankytoją, tačiau taip pat nurodė, kad pažįsta ir V. M.. Byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš minėtų liudytojų būtų suinteresuotas apkalbėti V. M..

Be to, teismo vidinį įsitikinimą, dėl minėtų liudytojų parodymų savarankiškumo ir objektyvumo, sustiprina ir kitų liudytojų, tiesiogiai nemačiusių smūgių, bet girdėjusių apie M. Š. mušimą. Jau minėta liudytoja J. M., apklausiama teisme prisiminė, kad kaltinamieji buvo pakėlę rankas į kovinę pozą, nors smūgių nurodė nemačiusi. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. Š. buvo padėjęs ranką V. broliui galimai ant peties, mano, kad tai nebuvo piktas gestas ir išgirdo, kad kažkas kažkam trenkė, atsisuko ir pamatė, kad V. ir jo brolio rankos yra pakeltos į viršų, atrodė tarsi norėtų smogti, o M. tiesiog stovėjo prie stiklo, kai tuo tarpu visi kiti vyrai buvo apsupę jį ratu (1 t., b. l. 70). Liudytojas S. A. U. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad į lauką skirti konfliktuojančių kaltinamųjų ir nukentėjusiojo išėjo išgirdęs sušunkant, kad muša M.. Išbėgęs į lauką pamatė, kad M.buvo prirėmę prie sienos 5-6 vyrukai. Jie aiškinosi, svaidėsi žodžiais „Ko tu man davei?“, „Ko tu mano broliui davei?. Liudytoja, policijos pareigūnė O. P., pagarsinus jos tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, o būtent, kad V. M. jai pasakė, kad trenkė M. Š. į veidą, gindamas brolį, nurodė, jog apklausiama teisme jau visų įvykio aplinkybių nepamena, bet tarnybiniame pranešime rašė faktą, kurį išsiaiškino tą dieną. Jei tarnybiniame parašyta, tai taip ir buvo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu ir savarankiškumu, todėl juos pripažįsta įrodymais ir vadovaujasi priimant nuosprendį.

Kaip minėta, įvykio vietoje taip pat buvo liudytojai T. M. (kaltinamojo brolis), A. S. (V. M. įvykio metu buvo jo darbdavys), L. B.. Tačiau iš T. M., A. S. ir L. B. parodymų matyti, kad jie matė tik dalį įvykio, pasak vienų, iki M. Š. smūgio į T. M. ranką; pasak L. B., iki M. Š. užsimojimo ir V. M. „stabdymo“. Liudytojas T. M. teisme nurodė, kad nematė kas vyko tuo metu, kai pasilenkė ieškoti telefono, kuris nukrito nuo M. Š. smūgio į ranką. Liudytojas A. S. (parduotuvės darbuotojas) teisme taip pat nurodė, kad nebematė kas vyko po to, kai T. M. pasilenkė ieškoti telefono, nes tuo metu stojosi eiti pažiūrėti, kas vyksta lauke, kol priėjo lentyną, viskas buvo pasibaigę; spėjo tik pamatyti, kad V. M. artėja prie M. Š. ir išgirdo „Nemušk brolio“. Liudytojas L. B. teisme nurodė, kad matė, kaip M. Š. užsimojo, V. M. ranka „stabdė“, nukrito V. M. paspirtukas, jis buvo labiau sukoncentravęs dėmesį į paspirtuką, nes bandė jį pakelti, o po to jį nuvarė ir pastatė prie parduotuvės, tada visi pažįstami jau suėjo į parduotuvę. Iš A. S. pateikto vaizdo įrašo, kuris yra sudėtas iš dalių, matyti tik, kad V. M., T. M. ir M. Š. kalbasi pakeltu tonu; V. M. įraše dar laiko paspirtuką ir įrašas nutrūksta. Taigi, iš šių liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad įrašas nutrūksta dar prieš galimai M. Š. suduodant T. M. per ranką bei, kad minėti liudytojai viso konflikto eigos nematė, o būtent nematė kas buvo po to, kai galimai M. Š. sudavė per T. M. ranką iki konfliktas pasibaigė. Todėl šių liudytojų parodymai nei paneigia, nei patvirtina V. M. sudavus M. Š. ir nei patvirtina, nei paneigia V. M. spyrus M. Š. į tarpukojį.

Taip pat įvykio metu ir vietoje buvo liudytojas G. J. (dėl kurio automobilio pastatymo kilo konfliktas), kuris teisme negalėjo tiksliai paaiškinti konflikto eigos, kas ką darė, nes jo žodžiais buvo „marmalienė“. Todėl teismas šio liudytojo parodymais dėl konflikto eigos dalyvaujant V. M., V. R., M. Š. ir T. M. nesivadovauja, nes jie neinformatyvūs.

Tai, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis (apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos pokrumplinės dalies lūžis be ženklesnio poslinkio), sumušta dešinė sėklidė, patvirtina Specialisto išvada Nr. G2343/2019 (01), daryta 2019 m. liepos 12 d. (1 t., b. l. 52-53) ir medicininiai dokumentai (Prof. Balio Dainio urologijos klinikos 2019 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas bei 2020 m. rugpjūčio 8 d. atsakymas į raštą dėl duomenų pateikimo; Valstybinės teismo medicinos tarnybos gydytojo radiologo konsultacijos išvada, pagal panoraminę ir veido kaulų tiesinę rengenogramas, padarytą 2019 m. liepos 11 d.).

Kaltinamasis teisme kėlė versiją, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys jau po jų konflikto, nes nukentėjusysis į gydytojus kreipėsi tik po 3 dienų, akivaizdžių sužalojimų veide nebuvo matyti, taip pat iš nukentėjusiojo judesių nebuvo matyti, kad jam būtų sumuštos sėklidės, pastarasis grįžo į barą, toliau bendravo, gėrė apie valandą. Tačiau teismo nuomone, byloje ištirti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. M. Š. atvykus pareigūnei tą pačią dieną rašytame pareiškime nurodė, kad jam buvo trenkta į veidą ir spirta į tarpkojį; kad negali sukąsti žandikaulio, skauda „kiaušides“ (t. 1, b. l. 21). Iš pareigūnės O. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jai atvykus, M. Š. nurodė, jog parduotuvės „Mascle shop LT“ savininkas su draugais jam trenkė į veidą. Ši liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio vietoje M. Š. sakė, jog jam buvo suduoti keli smūgiai į veidą ir, kad buvo spirta į tarpukojį. Apklausiama teisme O. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad apklausoje sakė tiesą. Taip pat nurodė, kad M. Š. buvo apatiškas, nekalbus, vis nueidavo į barą, jokio konflikto jai atvykus nebebuvo. Teisme taip pat buvo apklaustas pareigūnas, atvykęs patikrinti M. Š. blaivumo — Š. V., kuris parodė, jog jam M. Š. taip pat pasakė, jog pastarajam buvo spirta į tarpukojį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. Š. apie žandikaulio sužalojimą ir sėklidės sumušimą iš karto nurodė po įvykio, nors į gydytojus ir kreipėsi tik po trijų dienų. Be to, nukentėjusysis paaiškino ir vėlesnio kreipimosi į gydytojus priežastis. Kaip pats paaiškino, kreipėsi į gydytojus, kai jau galėjo paeiti. Į gydytojus nesikreipė iš karto, nes įvykio metu buvo šoko būsenoje, o kitą dieną po įvykio sukilo temperatūra, kelias dienas bandė gydytis namuose, dėl skausmo negalėjo vaikščioti. Taigi, pats nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis iš karto informavo pareigūnus tiek apie skaudantį žandikaulį, kad negali jo sukąsti, tiek apie smūgį į tarpkojį ir skaudančias sėklides, todėl faktas, kad kreiptasi į gydytojus tik po trijų dienų, nepaneigia kaltinimo aplinkybių dėl sužalojimų laiko.

Aplinkybę, kad nukentėjusysis iš karto po žandikaulio lūžio ir sėklidžių sumušimo galėjo vaikščioti, kalbėti, gerti, patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir teisme apklausta ekspertė J. Bytautaitė. Ji palaikė savo specialisto išvadą Nr. G1349/2020 (01), darytą remiantis pirmesnės specialisto išvados Nr. G 2343/2019 (01) duomenimis, kad M. Š. nustatyti sužalojimai neatima jam galimybės judėti ar atlikti kitokius savarankiškus veiksmus, tokius kaip kalbėjimas, valgymas ar gėrimas. Nustatyti sužalojimai sukelia skausmą, kuris savo ruožtu gali tam tikra amplitude apriboti savarankiškų veiksmų atlikimą, pvz., dėl apatinio žandikaulio lūžio sukeliamo skausmo asmeniui gali būti sunku pilnai išsižioti arba valgyti kietą maistą, kuris kramtant reikalauja stipriai sukąsti; dėl dešinės sėklidės sumušimo sukeliamo skausmo, asmuo gali lėčiau vaikščioti ar šlubuoti. Taigi tam tikra apimti šie sužalojimai gali apriboti tam tikrų veiksmų atlikimą, tačiau pilnai nurodytų kūno dalių funkcijų nepažeidžia. Savarankiškų veiksmų atlikimo apimtis didžiąja dalimi priklauso nuo sukelto stiprumo, kuris kiekvienam asmeniui yra individualus ir objektyviai neišmatuojamas (2 t., b. l. 72-73). Teisme papildomai nurodė, kad žandikaulio sužalojimo atveju, mažai tikėtina, kad žmogus visai nejaustų skausmo, tačiau gali skausmo intensyvumas skirtis, kai kurie žmonės vaikšto su sulūžusiais kaulais, jiems maudžia, skauda, bet neįtaria, kad gali būti sulūžęs kaulas. Į skausminį dirgiklį asmuo reaguoja tam tikru veiksmu – atsitraukimas, susigūžimas. Jei spirtų į sėklides, tai reakcija būtų, žmogus reaguoja kažkokiu veiksmu pvz. dengimas skaudančios vietos. nagrinėjamu atveju, iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų būtent ir matyti, kad po smūgio į veidą, M. Š. užsidengė veidą, o po spyrio – atšoko šiek tiek atgal.

Visa tai, su pirmiau ištirtais įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tarp jų liudytojų J. M., S. A. U., M. M., M. S., B. K., R. K., O. P., Š. V., nukentėjusiojo M. Š., ekspertės J. Bytautaitės parodymus, specialisto išvadas, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek kaip visuma, sudaro vientisą loginę seką ir jų pakanka neginčytinai išvadai, kad V. M., stovėjęs nukentėjusiajam iš dešinės, sudavė vieną smūgį kairia ranka nukentėjusiajam į dešinę veido pusę, dėl ko lūžo apatinio žandikaulio dešinė pusė ir spyrė nukentėjusiajam į tarpkojį, dėl ko buvo sumušta dešinė sėklidė.

Šiuos sužalojimus V. M. padarė veikdamas neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir norėjo taip veikti, tačiau padarinių savo sąmonėje nedetalizavo. V. M. savo neteisėtais veiksmais ne tik sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet ir dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta M. Š. sveikata, todėl V. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal kilusius sunkesnius padarinius, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo V. R.

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Taigi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Kaltinime nurodyta, kad V. R. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė M. Š. į veidą ir vieną kartą spyrė į kairės kojos šlaunies išorinę pusę. Tokiu būdu V. R. buvo kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą, padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis apklausiamas teisme nurodė, kad fizinį skausmą V. R. jam sukėlė tik spirdamas į kairės kojos šlaunį. Taip pat nurodė, kad V. R. smūgis tikrai buvo dešine ranka į kairę žandikaulio pusę ir spyris buvo į koją, tačiau mėlynių dėl smūgių nebuvo. Taip pat nurodė, kad V. R. stovėjo jam iš kairės.

Visgi teismas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad V. R. smūgiavo M. Š. į kairę žandikaulio pusę ir spyrė į kairę šlaunį, išorinę jos pusę.

Visų pirma, iš liudytojo A. S. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad iš kairės M. Š. stovi ne V. R., o T. M., V. R. stovi kiek atokiau už V. M.. Antra, akistatos metu M. Š. nurodė, kad nuo V. R. spyrio jam buvo padaryta hematoma ant kairės šlaunies, tačiau hematoma nustatyta dešinėje kojoje ir kitoje vietoje nei nurodė nukentėjusysis, o būtent viršutiniame trečdalyje, kuri yra maždaug klubo srityje; sužalojimų kairėje veido pusėje taip pat nenustatyta. Teisme apklausta ekspertė J. Bytautaitė nurodė, jog, kiek pamena, apžiūrint nukentėjusįjį nematė mėlynės ant kairės kojos; didžiausią dėmesį kreipia į tas vietas, dėl kurių skundžiasi asmuo, jei jis sakė, kad jam buvo sužalota kairė šlaunis, tą kairę šlaunį tikrai turėjo apžiūrėti. 2020 m. liepos 27 d. papildomos apklausos metu, jau po specialisto išvadų paregimo, nukentėjusysis nurodė, kad dėl spyrio jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, buvo sukeltas tik fizinis skausmas (t. 2, b. l. 74). Liudytojas M. S., kuris buvo greta ir vienu metu bandė skirti konfliktuojančius asmenis, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė smūgius (t. 1, b. l. 83), teisme nurodė, kad nežino ar V. R. sudavė; matė, kad V. R. taip pat agresyviai bandė ginti V. M. brolį, bet ar sudavė, nematė. Liudytojas M. M. nurodė, jog V. R. buvo per ištiestos rankos atstumą; nematė spyrių. Liudytojas B. K. patvirtino, kad matė spyrius, bet nematė, kas spyrė, matė tik, kad M. Š. smūgių išvengdavo. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad matė kaip prie baro vitrininių langų, po V. M. suduoto smūgio, spardėsi 2‑3 asmenys, bet tiksliai nežino kas, labai greitai viskas įvyko; tiksliai nematė nei kas, nei kam spyrė, nepasakys, kiek spyrių buvo; šalia V. M. buvo brolis ir dar du asmenys.

Taigi, iš ištirtų įrodymų visumos būtų galima daryti tik prielaidą, kad V. R. sudavė M. Š. į kairę veido pusę ir, kad spyrė jam į kairės kojos išorinę pusę, tačiau, kaip minėta, prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014,2K-7-173/2014).

Esant visumai nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų V. R. veiksmų padarymą prieš nukentėjusįjį M. Š., visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, dėl ko V. R. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl V. M. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. M. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika baigta, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus; augina vieną mažametį vaiką; darbo reikalais, pasak kaltinamojo, turi dažnai išvykti; turi nuosavą verslą, per 1 metus, iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., baustas 1 kartą administracine tvarka, bauda sumokėta (1 t., b. l. 103), anksčiau neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausių sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, neskiriant įpareigojimų ir draudimų, tačiau paskiriant BK IX skyriaus 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo nuomone, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kartu su 10 MGL (500 Eur) įmoka, kuri turės būti sumokėta per 2 mėnesiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, darys teigiamą įtaką V. M. elgesiui ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, bus proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nevaržys kaltininko teisių, daugiau nei to reikia, darys prevencinę įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Prokuroras prašė kaltinamajam taip pat skirti įpareigojamą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tačiau teismo vertinimu toks įpareigojimas būtų perteklinis, neproporcingas kaltinamojo padarytai veikai ir bausmei keliamiems tikslams, kadangi šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo veika niekaip nesusijusi su jo buvimu ar nebuvimu tam tikrą laiką namuose. Taip pat prokuroras prašė skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau, teismas, atsižvelgęs į V. M. charakterizuojančius duomenis, mano, kad ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra duomenų, liudijančių, kad V. M. linkęs smurtauti, pažeidinėti viešąją tvarką ar pan., todėl mano, kad nagrinėjamu atveju, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose nėra tikslingas. Taip at nėra tikslingas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nes byloje nėra duomenų, kad V. M. vengtų darbo, turėtų skolų, kurias vengtų mokėti ir pan.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš V. M. priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jį patikslino teisminio nagrinėjimo metu. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirto smurto patyrė fizinius sužalojimus, žandikaulio lūžį, buvo sumuštos sėklidės, dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, pažeminimus, emocinius sukrėtimus ir gilią depresiją. Kelis mėnesius buvo nedarbingas ir neteko galimybės į normalų darbą (1 t. b. l. 54, 59; 3 t., b. l. 2).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad dėl V. M. veiksmų buvo sulaužytas M. Š. žandikaulis (apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos pokrumplinės dalies lūžis be ženklesnio poslinkio); dešinės pusės kirkšnies srities sumušimas ir dešinės sėklidės sužalojimas.

Nukentėjusysis M. Š. teisme parodė, kad dėl V. M. veiksmų patyrė labai rimtus sužalojimus. Buvo moralinis skausmas, šmeižtas ir rašinėjimai socialiniuose tinkluose. Iki šiol nemalonu. Svarbiausia, kad žmonės neatsiprašė. Dėl to bjauriai jaučiasi. Po įvykio negalėjo vaikščioti, sėdėti, valgyti. Galima buvo susitaikyti, bet tai ne jis (nukentėjusysis) turi jų ieškoti, o jie jo. Buvo susitikimas akistatoje, tada galėjo atsiprašyti, bet buvo tie patys nemalonūs pykčiai. 9 metus gyveno (duomenys neskelbtini). Iki šiol turi leidimą neterminuotai ten gyventi ir dirbti. Padarė 3 metų pertrauką, tada Lietuvoje buvo neilgai, buvo pardavęs visą turtą ir planavo sugrįžti į Lietuvą. Šiuo metu bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini). Nukentėjo fiziškai, turėjo daug planų. Pagrindinės pretenzijos dėl spyrio į sėklides, į žandikaulį, į šoną, o ne dėl darbo. Ekspertė posėdžio metu nurodė, kad įmanoma, jog buvo depresija, tai kad jis (liudytojas) nesikreipė į gydytojus, nereiškia, kad to nebuvo. Buvo gili depresija, buvo sunku bendrauti su aplinkiniais kelis mėnesius, nesilankė bare, nekeldavo telefono ragelio. Pasakos, kad lankėsi tam bare po kelių dienų. Po 2-3 dienų buvo išėjęs surinkti liudytojus, po to keletą mėnesių nebuvo tame bare. Buvo susitikęs su R. K., su juo nekalbėjo apie eigą ir aplinkybes, tik prašė sudalyvauti posėdyje. Nei vienam liudytojui nieko nesakė kaip ir ką sakyti.

Kaltinamasis V. M. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Nesutiko, jog žmogui dėl tokio įvykio gali būti gili depresija. Nurodė, kad netekti darbo bedarbiui — irgi keistas teiginys. Žmonės žino, kad jis (kaltinamasis) yra labai bendraujantis asmuo su bet kokio sluoksnio žmonėmis ir jam kelti konfliktą su neblaiviu asmeniu ir smurtauti, nėra prasmės.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, todėl pastarasis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų ir jam turėtų būti atlyginta patirta neturinė žala. Kartu teismas pažymi, kad ieškinyje nurodytas argumentas, dėl netektos galimybės gauti pajamų įsidarbinus, yra turtinis reikalavimas ir į tai teismas atsižvelgia spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, kaip į mažinantį, prašomą priteisti neturtinę žalą, kriterijų. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto iš ties patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, dėl sužalojimų tam tikrą laiką turėjo ribotas galimybes judėti, valgyti. Sutiktina, kad nukentėjusysis patyrė ir pažeminimą, pasireiškusį sumažėjusiu noru bendrauti, tačiau mano, jog vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas iki 1 500 Eur. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes ir tai, kad nėra duomenų apie jų negrįžtamą pobūdį, į tai, kad skausmas nebuvo ilgalaikis, teismo vertinimu būtent tokia suma yra teisinga ir protinga kompensacija M. Š. dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, dėl V. M. neteisėtų veiksmų. Kitoje dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo iš V. M., ieškinys atmetamas.

Nukentėjusysis M. Š. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 500 Eur ir iš kaltinamojo V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas V. R. išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (PBK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taip byloje civilinį ieškinį pareiškė civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuriame prašo už nukentėjusiajam M. Š. suteiktas gydymo paslaugas iš kaltų asmenų priteisti 15,26 Eur. Byloje nustatyta, kad M. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo V. M. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas, ieškovės patirti nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo išieškotini iš nukentėjusiojo sveikatą nesunkiai sutrikdžiusio V. M..

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, bendrojo pagalbos centro pokalbių įrašu ir liudytojų apklausomis telefonu (2 tomo viršelis), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

V. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. Š. ieškinį dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo iš V. M., tenkinti iš dalies ir M. Š. iš V. M. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dalyje, dėl neturtinės žalos priteisimo iš V. R., palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš V. M. priteisti 15,26 Eur (penkiolika eurų ir 26 euro centus).

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, bendrojo pagalbos centro pokalbių įrašu ir liudytojų apklausomis telefonu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.