Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2­025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, skirtas bausmes tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. J. sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. J. skirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui, V. J. įpareigotas nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. J. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti faktinėje gyvenamojoje vietoje; įpareigojant jį 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba, netekus, neturint darbo, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; visą laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, 140 straipsnio 13 dalimi, į V. J. atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas (2 paros). Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo V. J. laikino sulaikymo arba suėmimo, jei to prireiktų vykdant nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. J. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, R. J., o būtent: 2025 m. vasario 28 d., apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją R. J. ir, suėmęs ranka už kaklo, smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, V. J. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2025 m. vasario 28 d., apie 18.28 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistams R. R. ir Ž. M. bandant jį sulaikyti dėl nusikalstamos veikos, priešinosi, vengė sulaikymo, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei tyčia spyrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės sritį, o nukentėjusiajam Ž. M. nagais subraižė veido sritį, padarydamas jam nubrozdinimą kairio skruosto srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę arba atidėti visos bausmės vykdymą. Nurodo, kad dabar stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, pakeitė gyvenamą miestą, visiškai atsisakė alkoholio, kuria šeimą, turi naują gerą moterį, kurią labai myli ir su ja yra susižadėjęs.

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Budris prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, V. J. įpareigotas, įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. J. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti faktinėje gyvenamojoje vietoje; įpareigojant jį 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba, netekus, neturint darbo, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; visą laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo.

- patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, susijusias su kardomosios priemonės taikymu ir bausmės pradžios skaičiavimu;

- V. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasidėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė; vėliau ją panaikinti;

- laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. laikino sulaikymo arba suėmimo, jei to prireiktų, vykdant nuosprendį;

- kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

4.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant įstatyme numatyto pagrindo, taikė dalinį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos V. J., vykdymo atidėjimą, tokio sprendimo nemotyvavo ir taip nepagrįstai pasunkino nuteistojo padėtį. Pažymėtina, kad atidėdamas iš dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, kuriuose nėra numatytas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Be to, teismas rėmėsi senesnėmis nei 2020 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kai dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK buvo numatytas tik nuo 2020-07-01 įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje (patvirtinta 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2263). Pažymi, kad BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalyse, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nėra numatytas. Visgi, BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet tik tuo atveju, jeigu už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus paskirta laisvės atėmimo bausmė daugiau kaip ketveriems metams. Nagrinėjamu atveju, V. J. paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei šiame straipsnyje numatyti 4 metai, todėl BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas neatitinka šioje byloje nagrinėjamos situacijos ir dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis šia dalimi, taip pat negalimas. Pažymi ir tai, kad BK 75 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuo atveju, kai siekiama švelnesnės nuteistojo teisinės padėties taikant BK 75 straipsnio nuostatas, todėl, esant įstatyme numatytai galimybei atidėti visos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis), BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas kartu su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu iš dalies, sunkintų nuteistojo padėtį ir neatitiktų BK 54 straipsnio 3 dalies paskirties. Dėl to ir BK 75 straipsnio 4 dalies taikymas šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje nėra teisingas ir pagrįstas. Aptartos BK 75 straipsnio nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo dalinis paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metus su intensyvia priežiūra, neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl buvo netinkamai pritaikytos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės - asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Čia nustatyti pagrindai atitinka šioje baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, todėl nuteistasis V. J. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėtų būti paleidžiamas lygtinai atlikęs trečdalį, t. y. 3 mėnesius 20 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir šis dydis yra ženkliai mažesnis nei pirmosios instancijos teismo nustatyta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis (6 mėnesiai). Todėl net netaikius BK 75 straipsnio nuostatų nuteistasis turėtų realią galimybę būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikęs 3 mėnesius 20 dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šios paminėtos aplinkybės taip pat rodo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nepagrįstai pasunkino nuteistojo padėtį.

4.3. Pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti nuteistajam V. J. paskirtos visos bausmės vykdymą, atsižvelgtina į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, cituojamas ir apeliaciniame skunde, pagrįstai pripažino V. J. recidyvistu bei padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei nėra pagrindo taikyti jam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 2 dalį).

4.4. Taip pat pažymi, jog panaikinus pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo, turėtų būti patikslintos ir nuosprendžio dalys, susijusios su kardomosios priemonės taikymu bei bausmės pradžios skaičiavimu, nes šių nuosprendžio dalių nepatikslinus būtų paliktos netikslios jų formuluotės, susijusios su „nedelsiant atliktinos“ laisvės atėmimo bausmės dalies sąvoka.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. J. gynėja advokatė Rita Roščenkovienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepriteisti iš nuteistojo išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Prokuroras Vytautas Budris prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuro Vytauto Budrio apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Tiek valstybinis kaltintojas, tiek nuteistasis apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių bei nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir skirtos bausmės rūšies neginčija, prokuroro apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą, dėl ko nuteistajam V. J. buvo paskirta neteisinga bausmė, o nuteistasis prašo atidėti visos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, todėl jis atmestinas.

Dėl bausmės vykdymo (dalinio) atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų taikymo)

9. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. J. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu bei, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. J. sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. J. skirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad vadovaujasi BK 75 straipsnio 2 dalimi bei 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, įpareigojo V. J., įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija, sutikdama su nuteistajam V. J. paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo jam taikytu daliniu bausmės vykdymo atidėjimu.

10. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs taikyti dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nepagrįstai nurodė, jog vadovaujasi BK 75 straipsnio 2 dalimi, kai šį institutą numato BK 75 straipsnio 3 dalis.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu, BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

12. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, BK 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik tada, kai nagrinėjama situacija atitinka formaliąsias šioje dalyje numatytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju, V. J. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų padarymą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir jam skirta galutinė subendrinta, sumažinta bei su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tada, kai asmeniui už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus yra paskirta didesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kas yra ženkliai daugiau nei V. J. paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į išdėstytą, t. y. į tai, kad nagrinėjama situacija neatitinka nei vienos iš BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

13. Papildomai pažymėtina, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog priešingai aiškinant BK 75 straipsnio 3 dalį, kaip juo skundžiamame nuosprendyje vadovavosi pirmosios instancijos teismas, būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, kadangi teismui nustačius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtų paneigta BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybė nuteistojo, atlikusio trečdalį skirtos bausmės ir kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Šiuo atveju, prokuroro apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodyta, jog V. J. paskyrus galutinę 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jo atžvilgiu nusprendus taikyti BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jis, atitikęs įstatyme numatytas sąlygas, galėtų būti lygtinai paleistas atlikęs 3 mėnesius ir 20 dienų bausmės dalį, kas yra ženkliai mažiau nei skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nustatyta nedelsiant atliktina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis.

14. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjama situacija, t. y. kai nuteistajam paskirta gautinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo atsižvelgti į tai, kad jis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, atsisakė alkoholio, kuria naują šeimą ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

16. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tada, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-942/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas taip pat turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

18. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad V. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, V. J. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net 14 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, vyrauja smurtiniai nusikaltimai (11 kartų), paskutiniu nuosprendžiu teistas dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją, skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui bei pasipriešinimą policijos pareigūnams (t. 3, b. l. 63-73). Nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas recidyvistu. Asmuo 11 kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (t. 3, b. l. 57-62). Visi šie asmenį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. J. ir šį kartą nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į visuotinai priimtas geros moralės normas.

19. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų V. J. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas.

20. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis keičia savo gyvenimą, kuria naują šeimą, pakeitė gyvenamąją vietą, yra vertintinos, tačiau jos nekeičia išvados, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nepadės pasiekti bausmės tikslų. Kaip minėta, asmuo eilę kartų teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau skirtos tiek švelnesnės, tiek su laisvės atėmimu susijusios bausmės nuo nusikalstamo elgesio jo neatgrasė, jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Be kita ko, akcentuotina ir tai, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis V. J. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. V. J., būdamas anksčiau ne kartą teistas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, apie galimas šių veikų pasekmes, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. J. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

21. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo, tikslintinos nuosprendžio dalys, susijusios su kardomosios priemonės taikymu bei bausmės pradžios skaičiavimu.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistajam V. J. paskirta gynėja advokatė Rita Roščenkovienė, 2026 m. kovo 18 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų.

24. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir prokuratūros apeliacinius skundus, prokuratūros skundas yra tenkinamas pilna apimtimi dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įstatymo taikymo, be to, asmuo siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, kur galimybė dirbti ir atlyginti patirtas procesines išlaidas yra ribota. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. J. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Budrio apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-6 ir 10 punktais, V. J. įsiteisėjus nuosprendžiui įpareigotas nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra, nustatant, kad V. J. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalo būti faktinėje gyvenamojoje vietoje; įpareigojant jį 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba, netekus, neturint darbo, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; visą laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo.

Patikslinti nuosprendžio dalis dėl kardomosios priemonės ir bausmės pradžios:

V. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš V. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.