Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.2.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.27.1.; 2.1.14.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. gruodžio 23 d.

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini) klases, dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininku, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (4 veikos) tarpusavyje subendrinta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, R. J., o būtent: 2025 m. vasario 28 d. apie 18⁰⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už plaukų nukentėjusiąją R. J. ir, suėmęs ranka už kaklo, smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. J. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2025 m. vasario 28 d. apie 18²⁸ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistams R. R. ir Ž. M. bandant jį sulaikyti dėl nusikalstamos veikos, priešinosi, vengė sulaikymo, įžeidinėjo policijos pareigūnus ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei tyčia spyrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės sritį, o nukentėjusiajam Ž. M. nagais subraižė veido sritį, padarydamas jam nubrozdinimą kairio skruosto srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad buvusią sutuoktinę R. (J.) į savo nuomojamą butą priėmė gyventi, nes iš jos atėmė butą. Su R. gyveno kaip bendranuomininkai. Neketino kurti su R. bendros ateities. Išgėrusi ji tampa nevaldoma: puola nagais draskyti veidą, mušasi, daužo daiktus. Jam nelengva ristis su R., nes jis „kūdas“ (lieknas), o R. stambesnė už jį. Jai atrodydavo, kad jis jai priekaištauja dėl svetimų vyrų, tuomet R. priekaištaudavo jam dėl svetimų moterų, taip ir kildavo konfliktai. Panašių konfliktų kaip nagrinėjamas įvykis jau buvo, gyvenant santuokoje. R. ne kartą buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Įvykio dieną (2025 m. vasario 28 d.) su R. gėrė alų ir degtinę. R. pradėjo konfliktuoti. Kai R. pradeda triukšmauti, jis ją paprastai varo iš buto. Dėl to ji dar labiau pasiunta. Neprisimena, ar įvykio metu R. rinkosi savo daiktus. Gali būti, kad kaltinamasis neleido R. išsinešti kompiuterio, nes, būdama neblaivi, ji vis sudaužo daiktus. Jam nereikia R. daiktų. Išsiblaiviusi gali ateiti ir juos pasiimti. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, suėmė R. už plaukų ir stūmė ją, kad ji eitų gulti į lovą ir apsiramintų. R. draskė jam veidą, todėl kaltinamasis, suėmęs rankomis už kaklo, spaudė R. bei tokiu būdu ją smaugė. Po to kaltinamasis iškvietė policijos pareigūnus. Neprisimena, ką nurodė paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą. Kai R. išgirdo, kad kviečiami pareigūnai, norėjo atimti jo telefoną. R. „turi lygtinumą“ (atidėtas bausmės vykdymas) ir neseniai pasibaigė 15 parų terminas nesiartinti prie kaltinamojo (išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis). Neprisimena, ką darė ir su kuo bendravo atvykę pareigūnai. Pareigūnai lyg bendravo su juo ir R. Pamena, kad kaltinamasis bandė neduoti rankų (pareigūnams), jog jie negalėtų užsegti antrankių. Pareigūnai jį parvertė ant žemės ir surakino. Neprisimena, ar įžeidinėjo ir smūgiavo pareigūnams. Galėjo kažką pasakyti ir priešintis. Mano, kad jo veiksmams įtakos turėjo neblaivumas (nustatyta 2,33 promilių). Vėliau kaltinamasis atsibudo areštinėje.

Kaltinamasis apgailestauja dėl savo elgesio, atsiprašo policijos pareigūnų. R. atsiprašė. Turi naują draugę. Planuoja išsikraustyti iš Šiaulių. Ketina nebegyventi su R.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ir/ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. apklausta nukentėjusioji R. J. parodė (1 t., b. l. 60-61), kad apie metus gyvena su buvusiu sutuoktiniu V. J.. Su juos apie (duomenys neskelbtini) metus gyveno santuokoje, vėliau jų keliai išsiskyrė, tačiau paskutiniu metu vedė bendrą ūkį, padėdavo jam sumokėti mokesčius ir buto nuomą.

Pastaruosius 6 mėnesius gyvena nuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, maždaug prieš dvi savaites, galėjo būti 2025 m. vasario 28 d. ji apie 15 val. grįžo iš darbo, o partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, šiek tiek ankščiau grįžo iš reabilitacijos, kurioje praleido apie 3 savaites. Iš anksto žinojo, kad jis grįš. Tą vakarą namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip degtinę, alų.

Tiksliai neprisimena, bet apie 17-18 val. tarp jos ir partnerio, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, kilo konfliktas. Jis išgėręs pradėjo jai priekaištauti dėl kitų vyrų, kurių pas ją nėra, todėl ji jam paprieštaravo. Supykęs partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, pradėjo vyti ją iš namų. Ji pasakė, kad išeina, bet nori pasiimti savo daiktus. Vienas iš tokių daiktų buvo plančetinis kompiuteris. Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, įtūžo, šaukė, kad neduos jai jos daiktų, ir toliau vijo ją iš namų. Kažkuriuo momentu partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, griebė už jos galvos plaukuotosios dalies ir tąsė, sukeldamas fizinį skausmą. Ji iš skausmo garsiai šaukė, todėl mano, kad partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos sunerimo. Apglėbęs ją iš nugaros, su rankos dilbiu partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, spaudė jos kaklo sritį, t. y. smaugti. Tai darė kelias sekundes ir dar kartą sukėlė fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 10 balų Mano, kad jis smurtavo todėl, jog ji nustotų šaukusi. Nukentėjusioji R. J. nustojo šaukti. Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, ją paleido. Ji pasakė, kad leistų jai atsisėsti ant lovos ir nurimti. Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos mobilaus ryšio telefonu paskambino, kaip suprato, policijai. Jis visuomet šitaip elgiasi, siekdamas, kad ją iškeldintų iš namų.

Į namus atvyko pareigūnai ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, užpuolė pareigūnus. Po to atvyko greitosios medicinos pagalba, apžiūrėjo ją ir pareigūną. Nukentėjusioji R. J. į gydymo įstaigą nevyko, nebuvo būtinybės. Taip pat ji nesikreipė į medikus, nes nieko neskauda, jaučiasi gerai.

Partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos būna sukalbamas tol, kol būna blaivus, bet kai abu išgeria, dažniausiai dėl ko nors susipyksta. Nukentėjusioji R. J. negali pasakyti, kodėl gyvena kartu. Jai gaila, abu ilgai gyveno ir ankščiau, vienas kitam padėdavo. Ankščiau yra kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje ir ne kartą, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tiek jos, tiek jo atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. apklausta nukentėjusioji R. J. parodė (1 t., b. l. 177-178), kad 2025 m. vasario 28 d. ji su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, V. J. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jie apie 17-18 val. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji nematė partnerio, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, kone tris savaites, kadangi šis buvo reabilitacijoje. Kažkuriuo momentu V. pradėjo jai priekaištauti dėl neva kitų vyrų. Konfliktas augo. V. pareikalavo, kad ji išeitų iš namų, bet nenorėjo atiduoti jos daiktų. Jie vienas prieš kitą smurtavo. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė, kad į jų namus atvyktų policija.

Netrukus į namus atvyko uniformuoti pareigūnai. Pareigūnai teiravosi, kas nutiko tarp jos ir parnerio, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos. Kiek prisimena, ji bendravo su vienu pareigūnu, o partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, – su kitu. V. vis šaukė, kartojo, kad tai jis išsikvietė policiją, todėl ją reikia išvežti. Jis visada taip elgiasi, kai jam nepalanku. Pareigūnai paaiškino, kad reikės nusistatyti girtumo laipsnį ir kad galbūt abu sulaikys. Tada parneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos, visai įtūžo. Jis nesuprato, kodėl turėtų vykti su pareigūnais, vengė neblaivumo nustatymo, neigė prieš ją smurtavęs; aiškino, kad neva ji nugriuvo ir susižalojo. Pareigūnai dar kelis kartus įspėjo V., tačiau jis šaukė, mosikavo rankomis prieš pareigūnus, dėl to pareigūnai uždėjo antrankius ir pasodino ant lovos.

Toliau viskas įvyko labai greitai. V. nei iš šio, nei iš to įspyrė vienam pareigūnui į krūtinę. Pareigūnai prispaudė V. ir jo daugiau nebepaleido. V. keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus, priešinosi. Po to pareigūnai sulaikytą V. nusivedė tikriausiai į tarnybinį automobilį, o grįžę jai pasakė, kad atvyks medikai jos apžiūrėti. Pastebėjo vieno pareigūno veidas subraižytas, nors pareigūnai į jų namus atvyko be matomų sužalojimų.

Atvykęs greitosios medicinos pagalbos ekipažas apžiūrėjo tiek ją, tiek pareigūną ir, jei gerai prisimena, medikai sakė, kad veido subraižymai gilūs ir kad sužalojimai neseniai atsirado.

Akistatos 2025 m. kovo 31 d. protokole užrašyti įtariamojo V. J. paaiškinimai ir nukentėjusiosios R. J. parodymai (1 t., b. l. 117-118).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 4 d. apklaustas nukentėjusysis R. R. parodė (1 t., b. l. 159-160), kad 2025 m. vasario 28 d. dirbo su kolega Ž. M., dėvėjo tarnybines uniformas. Apie 18 val., tiksliai jau laiko neprisimena, gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus buto jau neprisimena. Atvykus pareigūnus pasitiko, kaip suprato, neblaivus vyras. Išsiaiškino, kad namuose tarp vyro ir neblaivios moters kilo konfliktas, po to – grumtynės. Liudytojas R. R. bendravo su vyru, o kolega – su moterimi. Vyras aiškino, kad konfliktas su partnere, su kuria jis gyveno neįregistravęs santuokos, kilo dėl to, nes šis jai priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, t. y. kaip teigė, girtavo kelis mėnesius be sustojimo. Moteris veidas buvo sužalotas. Ji teigė, kad ją sužalojo partneris, su kuriuo ji gyveno neįregistravusi santuokos. Vyras irgi buvo subraižytu veidu ir aiškino, kad jį sužalojo moteris. Nutarė vyrą sulaikyti, iki išsiaiškins visas įvykio aplinkybes, užfiksuos įvykio vietą ir atliks kitus pirminius veiksmus.

Liudytojas R. R. su kolega paaiškino, kad vyrą sulaikys, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykti į policijos komisariatą, argumentuodamas, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, todėl nemato reikalo važiuoti į komisariatą. Asmeniui dar kelis kartus paaiškino, kad vis tiek teks vykti kartu, vyras nesutiko, pasidarė agresyvus, kalbėjo pakeltu balso tonu, pradėjo jį ir kolegą įžeidinėti, atsisakė tikrintis girtumo laipsnį. Vyrą dar kartą perspėjo, kad jei nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. Asmuo ir toliau aktyviai vengė sulaikymo, todėl jį pasodino ant lovos, pareikalavo apsirengti, o šis ir toliau nevykdė jų reikalavimų. Vyras bandė pastumti liudytoją R. R. ir kolegą, todėl jie panaudojo fizinę prievartą ir pargriovė vyrą ant žemės. Vyras, būdamas ant žemės, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo: standino rankas, sukosi visu kūnu, todėl pareigūnai uždėjo antrankius. Suvaržius judesius, akimirką vyras lyg ir nurimo, pradėjo gailėtis dėl savo elgesio, tačiau, tik jam padėjus atsikelti nuo žemės ir vėl atsisėsti ant lovos, šis tyčia spyrė liudytojui R. R. vieną kartą į krūtinės sritį ir nuo jo balistinės liemenės nuspyrė dujas. Pareigūnai, nieko nelaukę, dar kartą parvertė vyrą ant žemės, prispaudė prie grindų, kol šis nurimo, paskui nuvedė jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pasodinę asmenį, prie tarnybinio automobilio pastebėjo, kad kolegai subraižytas veidas. Kolega teigė, kad net nejuto, kaip tai atsitiko, tačiau mano, kad vyras galėjo subraižyti jam veidą per grumtynes. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nes jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, toliau tęsė tarnybą. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo jo kolegą ir nukentėjusią moterį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 18 d. apklaustas nukentėjusysis Ž. M. parodė (2 t., b. l. 3-4), kad šių metų vasario gale, tiksliai dienos neprisimena, jis dirbo su kolega R. R., dėvėjo tarnybines uniformas. Kiek prisimena, buvo vakaras, tamsu, kai gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus buto neprisimena.

Atvykus nurodytu adresu, jei gerai prisimena, buvo atidarytos buto durys. Įėję pastebėjo du asmenis: vyrą ir moterį. Kiek prisimena, moteris buvo sužalota ir dievagojosi, kad vyras prieš ją smurtavo. Vyro veidas buvo sužalotas. Pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir sužinojo, kad abu asmenys vienas prieš kitą smurtavo ir sukėlė vienas kitam fizinį skausmą. Nukentėjusysis Ž. M. alkoholio kiekio matuokliu nustatė moteriai girtumą ir ketino patikrinti vyro neblaivumą, bet šis priekaištavo, kodėl turėtų tai daryti, jeigu jis iškvietė policiją. Paaiškino, kad asmenys įtariami padarę nusikalstamas veikas, todėl reikia nustatyti neblaivumą ir juos sulaikyti. Vyras atsisėdo ant lovos ir mosikavo rankomis, kalbėjo pakeltu balso tonu, vėliau pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, jį ir kolegą įžeidinėti. Nukentėjusysis Ž. M. pareikalavo iš vyri vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau vyras kategoriškai atsisakė leisti nustatyti neblaivumą, juo labiau būti sulaikytas ir važiuoti į policijos komisariatą. Vyras mosikavo rankomis ties nukentėjusiojo Ž. M. krūtine, šaukė, kad prieš moterį nesmurtavo, vengė sulaikymo, aiškino, kad nevažiuos į komisariatą. Vyras griežta rankos kontrole buvo bandomas sulaikyti, panaudota specialioji priemonė – antrankiai. Atrodė, kad vyras suprato, jog neteisingai pasielgė, todėl pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo būti ramus, nesipriešinti. Tačiau vyras tyčia spyrė nukentėjusiajam R. R. į krūtinės sritį ir pataikė į balistinę liemenę. Tada griežta rankos kontrole prispaudė vyrą prie lovos, kad nurimtų. Kai vyras nurimo, išvedė jį iš buto į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie įvykį pranešė budėtojui, taip pat paprašė kito ekipažo pagalbos bei medikų pagalbos, kad būtų apžiūrėti konflikte dalyvavę asmenys.

Grįžę į butą, paaiškino moteriai tolesnius veiksmus. Ten kolega pasakė nukentėjusiajam Ž. M., kad jo veidas sužalotas, galbūt subraižytas sulaikant vyrą. Jis skausmo nepajuto. Prieš tai atvyko nesužalotas. Medikai jį apžiūrėjo ir liepė vykti į ligoninės priimamąjį. Ligoninėje jam nustatė paviršutinius veido sužalojimus. Tiksliai negali pasakyti, kada ir kieno šie sužalojimai buvo padaryti. Šiuo metu fizinio skausmo nejaučia, jaučiasi gerai.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad V. V. (turėtų būti J.) 2025 m. vasario 28 d. 17⁵² val. pranešė, jog neblaivi buvusi sutuoktinė šūkauja, puola muštis, mėto daiktus. GMP nereikia, nepilnamečių vaikų nėra (1 t., b. l. 52-57).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad privatus fizinis asmuo 2025 m. vasario 28 d. 18²⁸ val. pranešė, jog įvyko pasipriešinimas policijos pareigūnams. Greitosios medicinos ekipažas į Priėmimo skyrių išsivežė Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistą Ž. M. dėl veido sumušimo. 20³² val. iš Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas slaugytojos B. pranešimas, kad į ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi Ž. M., jam nustatyti kiti akies voko ir priokulinės srities paviršiniai sužalojimai. Paleistas gydytis ambulatoriškai. Nukentėjo tarnybos metu (1 t., b. l. 152-156).

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio specialistas R. R. 2025 m. vasario 28 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo“. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad įvykio vietoje R. J. buvo nustatyta 1,64 promilių. Moteris paaiškino, kad apie 18⁰⁰ val. su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, V. J. sukonfliktavo, nes nepasidalino alkoholio. V. J. ją smaugė, tampė už plaukų bei du kartus spyrė į nugaros sritį. Moteris fizinį skausmą įvertino 6 balais iš 10. Moterį įvykio vietoje apžiūrėjo medikai, tačiau į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę nevežė. R. J. veido srityje buvo matyti skruosto patinimas, kraujuojanti lūpa ir susidraikę plaukai. V. J. nurodė, kad R. J. nemušė, ji pargriuvo (1 t., b. l. 32-35).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2025 m. vasario 28 d. kortelės skiltyje „Kita“ teigiama, kad R. J. susimušė su partneriu, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos. Vyras ją tampė už plaukų, ranka trenkė į nugarą. R. J. verkia, iš burnos sklinda alkoholio kvapas. Akivaizdžių sumušimo žymių nematyti. Stebimas senas veido sutinimas, pamėlusios lūpos. Atsisako vykti į ligoninę. Preliminari diagnozė: kitaip nepatikslintas alkoholio vartojimas (1 t., b. l. 93-94).

Asmens apžiūros 2025 m. vasario 28 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiosios R. J. kūno apžiūra. Jos veidas sutinęs, apatinė lūpa kruvina. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 76-80).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2025 m. vasario 28 d. kortelės skiltyje „Kita“ teigiama, kad tarnybos metu, atliekant tarnybines pareigas adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) sulaikomas asmuo užpuolė policijos pareigūną Ž. M.. Stebimas kairio skruosto patinimas, paraudimas, paviršinis subraižymas per skruostą ir pakaušį. Smurtautojas trenkė ranka. Preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis patikslinta, sumušimas (2 t., b. l. 27-28).

Apžiūros 2025 m. vasario 28 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos – kambario, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 26-31).

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. kovo 13 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 134-140).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 5 d. protokole užfiksuota garso įrašo, V. J. skambinant į BPC, apžiūra (1 t., b. l. 42-44). Paskambinęs nurodė, kad buvusi sutuoktinė šūkauja, rėkauja, išpylė šuns pieną.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 19 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra (1 t., b. l. 36-40).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos vadovas V. J. 2025 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ rašė, kad R. J. 2025 m. vasario 28 d. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių nesikreipė (1 t., b. l. 89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas H. D. 2025 m. balandžio 23 d. pateikė išvadą Nr. G 453/2025(04). Išvadoje rašoma, kad nukentėjusiajam Ž. M. nustatytas nubrozdinimas kairio skruosto srityje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nubrozdinimas kairio skruosto srityje galėjo būti padarytas tiek kaip tiesioginio trauminio poveikio pasekmė kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 23).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Budris 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu priešpriešinėje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07418-25 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prieš R. J. (dėl V. J. veido subraižymo 2025 m. vasario 28 d.) nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatavęs esant baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, numatytą BK 28 straipsnyje (būtinąją gintį) (2 t., b. l. 182-184).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, 2025 m. vasario 28 d. fiziškai smurtavus prieš partnerę, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, R. J. bei fiziniu smurtu pasipriešinus valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas (spyrė koja į krūtinės sritį R. R., o Ž. M. nagais subraižė veido sritį), įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios R. J. sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 286 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtis materiali, pagal BK 286 straipsnį – formali. Abu nusikaltimai baigti. Nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimas pagal BK 286 straipsnį padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kalbant apie kaltinamojo asmenybę, jis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo (duomenys neskelbtini) išsituokęs (Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių pasekmių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 110), bet turi oficialaus darbo stažo (2 t., b. l. 107-108). Nuo 2025 m. birželio 5 d. iki šiol dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininku (2 t., b. l. 162-164; 166-168; 3 t. b. l. 22). Per paskutinius 3 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių 2024 m. rugsėjo 29 d. piktnaudžiavo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens teisėmis, t. y. įsileido pavojų keliantį asmenį į namus ir su juo bendravo; 2024 m. kovo 29 d. būdamas neblaivus viešoje vietoje negalėjo savarankiškai pastovėti, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pristatant į policijos įstaigą, įžeidinėjo Šiaulių apskrities VPK pareigūnus bei nevykdė jų teisėtų nurodymų nustoti daužyti tarnybinio automobilio pertvaras, o atvykus į policijos komisariatą, išlipti iš tarnybinio automobilio. Vieną baudą sumokėjo, apie kitų trijų baudų sumokėjimą informacijos nėra. Trys nuobaudos tebegalioja (2 t., b. l. 55-59, 98-105). 2001-2024 m. teistas 14 kartų, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. Dominuoja nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai (2 t., b. l. 60-82, 84-97). Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, jo asmenybę, nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, tarpusavio ryšį, teismas pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apgailestavo jas padaręs, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvačios bausmės galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurių dydis (trukmė) parenkami didesni už sankcijos minimumą (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam skirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinamos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skiriama (nustatoma) tarpusavyje subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta tarpusavyje subendrinta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018).

Bylos duomenimis, kaltinamasis priėmė buvusią sutuoktinę gyventi savo nuomojamame bute, nes jam jos gaila. Pavartojus alkoholio, tarp jų kildavo konfliktai. Po įvykio kaltinamasis nebegyvena su buvusia sutuoktine, turi naują draugę.

Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 5-6 ir 10 punktais, teismas iš dalies atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustato tokią laisvės atėmimo bausmės dalių vykdymo ir atidėjimo tvarką: nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamasis turi nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidedamas 1 metus su intensyvia priežiūra, įpareigojant kaltinamąjį intensyvios priežiūros metu būti nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. faktinėje gyvenamojoje vietoje; dirbti arba, netekus, neturint darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visą laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2025 m. vasario 28 d. 18²⁵ val. iki 2025 m. kovo 2 d. 14³² val. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., b. l. 96-98; 114-115). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į kaltinamojo atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas (2 paros).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.) (1 t., b. l. 110-112).

V. Dėl gynimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė R. Roščenkovienė (2., b. l. 31, 170).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. rugsėjo 18 d., 2025 m. spalio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 19 d. pažymomis prašė priteisti iš kaltinamojo 381,25 € išlaidų, apskaičiuotų kaupiamuoju būdu, už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo (2 t., b. l. 171-174; 197-201; 3 t., b. l. 9-13).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo skyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/ 2014).

Nagrinėjant bylą, kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl gynėjas jam buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Be to, jis kurį laiką nedirbo ir negavo pajamų iš darbo teisinių santykių, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimas už jo gynimą iš kaltinamojo nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 3 skaitmeninės laikmenos su garso įrašu, kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) skambinant į BPC, policijos pareigūnų kūno kameromis iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais bei įtariamojo apklausos įrašu, kurios prisegtos vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla.

V. B. proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) recidyvistu.

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. J. nuosprendžiu skirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (pusę) švelnesnės, bei skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. B. kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

V. B. kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, V. J. šiuo nuosprendžiu skirtą sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-6 ir 10 punktais, įpareigoti V. J., įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį; likusios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metus su intensyvia priežiūra, nustatydamas, kad V. J. nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. privalo būti faktinėje gyvenamojoje vietoje; įpareigodamas jį 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba, netekus, neturint darbo, ne vėliau kaip per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; visą laisvės atėmimo bausmės dalies atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio), išskyrus skirtas gydytojo.

V. B. kodekso 65-66 straipsniais ir Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į V. J. atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti jo laikino sulaikymo laiką (2 paras).

V. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis; vėliau panaikinti.

Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies pradžią skaičiuoti nuo V. J. laikino sulaikymo arba suėmimo, jei to prireiktų vykdant nuosprendį.

Nepriteisti iš V. J. 381,25 € išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 3 skaitmenines laikmenas su garso įrašu, V. J. skambinant į BPC, policijos pareigūnų kūno kameromis iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais; V. J. apklausos įrašu, prisegtas vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.