Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui G. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurią jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Atsakovas gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirba. Šiuo adresu siunčiami procesiniai dokumentai atsakovui grįžta neįteikti. 2024 m. vasario 29 d. teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo G. D. paieška, o bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Paieškai nedavus rezultatų, atsižvelgus į bylos pobūdį teismas sprendė, kad tęsti atsakovo paiešką nebetikslinga, todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o atsakovas apie nagrinėjamą bylą ir procesą buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdžius neatvyko, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė I. D. ir atsakovas G. D. (b. l. 10). (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių santuoką nutraukus, jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti 150 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės (b. l. 5-7). Nustatyta, kad ieškovė dirba, jai už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio iki 2023 m. balandžio mėn. buvo vidutiniškai išmokėtas 793,66 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) (2 t., b. l. 20). Ieškovei priklauso viena transporto priemonė ir dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl namo dalies įsigijimo jai su atsakovu buvo suteiktas kreditas, kuris turi būti grąžintas iki 2037 m. Atsakovas nedirba (b. l. 68-69), transporto priemonių neturi, jam priklauso dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), turi kreditorinių įsiskolinimų (įskaitant ir įsiskolinimą vaikui, 7 180 Eur sumai, 2 t., b. l. 22-23).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Teismo sprendimas, kuria nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei šešis metus. Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki 350,00 Eur. Ji pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 785 Eur suma (270 Eur vaiko maitinimui, 100 Eur drabužiams ir avalynei, 100 Eur komunaliniams mokesčiams, 50 Eur sveikatos priežiūrai, 50 Eur mokymosi reikmėms, 50 Eur išlaidos higienos priemonėms, 10 Eur buities prekėms, 90 Eur kišenpinigiams, 5 Eur internetui, 10 Eur telefonui, 50 Eur išlaidos kultūriniam lavinimui ir laisvalaikiui. Be to ieškovė nurodė, kad ji patiria ir nenumatytų išlaidų (pvz. vaikui susirgus), dėl to vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį vidutiniškai reikalinga 800 Eur suma.

Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Atsakovas jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų teisingumo ir būtinumo, taip pat ieškovės nurodytų vaiko laisvalaikio, bendravimo ir saviraiškos pomėgių bei su tuo susijusių išlaidų. Ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus, minimalią mėnesinę algą ir nepilnamečio vaiko amžių, teismo vertinimu yra realios, protingos ir nėra aiškiai per didelės. Todėl išanalizavus į bylą surinktus įrodymus, spręstina, kad ieškovės nurodoma suma yra reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo visapusiškam vystymuisi.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pats atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir negalėjimo prisidėti prašoma suma prie vaiko išlaikymo, neįrodinėjo. Taigi byloje nėra duomenų, kad šiuo metu esančios atsakovo finansinės galimybės neleistų jam teikti padidėjusio išlaikymo vaikui. Be to visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti nepilnamečio poreikius atitinkantį išlaikymo dydį ne mažesne nei ieškovei tenkančia dalimi (abiems po lygiai).

Ieškovė pripažįsta, kad gauna išmoką vaikui. Nors šalių nepilnamečiam vaikui yra mokamos tikslinės išmokos, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, ir tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad šalių vaikui teikiamo išlaikymo dydžio padidinimas iki 350 Eur per mėnesį atitinka pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, kas yra pagrindu iš atsakovo priteisti (pakeisti) tokį išlaikymo dydį. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkymo uzufrukto teise klausimas yra išspręstas 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendimu, todėl nespręstinas.

Ieškovė išlaikymo padidinimo momentą sieja ne su kreipimosi į teismą su ieškiniu momentu, o su privalomos mediacijos inicijavimo momentu, t. y. 2023 m. kovo 8 d. (1 t. b. l. 22). Ieškovė tai argumentuoja teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo sprendimu Nr. e2A-570-430/2022, kuriame nurodoma, kad įstatyme įtvirtinta privalomoji neteisminė mediacija, šiuo atveju lėmusi vėlesnį priešieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimą teismui, neturėtų būti pagrindas paneigti nepilnamečio vaiko teisės gauti jo padidėjusius poreikius atitinkantį išlaikymą tuo momentu kai toks poreikis tapo žinomas ir skyrium gyvenančiam tėvui. Taigi teisė į padidintą išlaikymą yra siejama su pareigą turinčio teikti išlaikymą asmens informavimu apie pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pateikti detalią informaciją apie tarp šalių vykdytą privalomosios mediacijos procesą. Tarnyba 2024 m. birželio 6 d. informavo teismą, kad ieškovė 2023 m. kovo 1 d. pateikė prašymą (2023 m. kovo 8 d. tarnyboje gautas patikslintas prašymas) vykdyti privalomąją mediaciją, nurodydama atsakovo el. paštą ir socialinio tinklo duomenis. Tarnyba šiais kontaktais kreipėsi į G. D. raštu, tačiau jo sutikimas dėl mediacijos vykdymo nebuvo gautas. Tarnyba nepateikė teismui duomenų apie tai, kad siųsti dokumentai realiai buvo įteikti atsakovui (tik nurodė, kad pranešimų, jog laiškai siunčiami neegzistuojančiais ar klaidingais adresais, arba vartotojas nepriima privačių žinučių, negauta). Šių aplinkybių ieškovė neginčija. Kadangi G. D. tarnybai nepateikė sutikimo dėl mediacijos vykdymo, tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovės cituojamoje nutartyje, negali būti laikoma, kad mediacijos metu atsakovas buvo informuotas apie padidėjusio vaiko išlaikymo poreikį. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, kad apie padidėjusį šalių vaiko išlaikymo poreikį atsakovą nuo 2023 m. kovo 8 d. iki kreipimosi į teismą dienos būtų informavusi ir pati ieškovė (tokių duomenų, teismui pasiūlius 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, ieškovė nepateikė). Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 263 straipsnis) apie tai, kad atsakovas kokiu nors būdu buvo realiai informuotas apie padidėjusius vaiko poreikius dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Taigi byloje neįrodžius, kad atsakovas buvo informuotas apie pasikeitusius (padidėjusius) vaiko poreikius pirmiau nei ieškovė kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu, ieškovės prašymas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo mediacijos iniciavimo dienos yra nepagrįstas ir išlaikymas priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Teismas atskirai pažymi, kad pati ieškovė nebuvo aktyvi, nes pasinaudojusi privalomąja ikiteismine ginčų sprendimo tvarka į teismą su ieškiniu kreipėsi nuo tarnybos pažymos dėl privalomosios mediacijos surašymo praėjus beveik penkiems mėnesiams.

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje patyrė 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 46-52), kurios jai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 72,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ((350 Eur - 150 Eur * 12) *3 proc.) ir 7,93 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 79,93 Eur suma (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. D., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis dydį (150 Eur), ir nustatyti, kad atsakovas G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 29 d.) iki L. D. pilnametystės periodinėmis išmokomis teikia 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymą, kuris indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 79,93 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.