- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1446-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01799-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Swedbank
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui G. D. dėl nepilnamečiui priteisto išlaikymo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Swedbank, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9246-136/2018 iš atsakovo G. D. (toliau – ir atsakovas) priteisto nepilnametės dukters L. D. (toliau – ir nepilnametė dukra) išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 82/576 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/200 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/200 kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9246-136/2018 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 550 Eur per mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės; 3) priteisus nepilnametei dukrai atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto dalį, įpareigoti Swedbank AB nekeisti 2007 m. gegužės 18 d. kredito sutartyje Nr. 07-048148-FA numatytų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Išaiškino ieškovei, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsižvelgus į ieškinio pagrindą nėra aiškus, dėl to ji turi patikslinti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (reikalavimą), t. y. nurodyti, ar ji reikalauja pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo formą (pirmas ieškovės reikalavimas) į ateitį, ar į praeitį (pakeičiant išlaikymo įsiskolinimą į išlaikymą konkrečiu nekilnojamuoju turtu). Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų – vaiko tėvo ar motinos – teisių gynybai tais atvejais, kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo, t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai – jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį; šio instituto normos yra nukreiptos į ateitį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą (jos nežinant – paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą, taip pat dėl proceso operatyvumo ir kitus jai žinomus procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdus (pvz. el. paštą)); pateikti duomenis apie atsakovui priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą (Nekilnojamojo turto registro išrašą), į kurį prašoma pakeisti priteistą išlaikymą, taip pat nurodyti kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų vertes (rinkos vertes), o jų nežinant aktualias (2023 m.) vidutines rinkos vertes, kurios yra skelbiamos viešai; nurodyti aplinkybes, dėl ko trečiuoju asmeniu prašoma įtraukti „Swedbank“, AB (jei jis nebūtų Nekilnojamojo turto registre nurodytas hipotekos kreditoriumi); pateikti detalų lėšų, reikalingų vaiko poreikių tenkinimui, paskaičiavimą (nes jokio paskaičiavimo ieškovė nepateikė, deklaratyviai apsiribodama tik konkrečios 550 Eur sumos nurodymu; be to iš ieškinyje nurodomų aplinkybių nėra aišku ar tai bendra vaiko išlaikymui reikalinga suma, ar tik atsakovo mokėtina suma).
3. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą „Dėl ieškinio trūkumų šalinimo“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečiui priteisto išlaikymo pakeitimo ir su pateiktais priedais grąžino ieškovei. Išaiškino ieškovei, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį.
5. Nurodė, jog ieškovė ieškiniu siekia pakeisti išlaikymo (konkrečiai – išlaikymo įsiskolinimo) formą – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. susidariusį atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimą (5 513,33 Eur) į išlaikymą nekilnojamuoju turtu. Teismas ieškovei 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi išaiškino, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų – vaiko tėvo ar motinos – teisių gynybai tais atvejais, kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo, t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai – jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį; šio instituto normos yra nukreiptos į ateitį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). Toks ieškovės reikalavimas (pakeičiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo pagrindu už praėjusį laikotarpį susidariusį įsiskolinimą vaikui į išlaikymą nekilnojamuoju turtu) civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas. Antru ieškinio reikalavimu ieškovė prašė padidinti priteisto išlaikymo sumą. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, patikslino šį ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad ji prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu priteistas vaiko materialinio išlaikymo išmokas (dėl rašymo apsirikimo nurodė netinkamą bylos numerį, turėjo būti 2YT-9246-736/2018). Šiuo reikalavimu ieškovė nesiekia nei sumažinti, nei padidinti nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį. Toks ieškovės suformuluotas patikslintas reikalavimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, nuo to nei ieškovės, jos nepilnamečio vaiko, nei atsakovo teisių ir pareigų apimtis nepakistų, nes dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių jau yra priimtas teismo sprendimas.
6. Atsisakymą priimti ieškovės ieškinį teismas grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų - vaiko tėvo ar motinos - teisių gynybai tais atvejais, kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo, t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai - jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovė ieškiniu prašo teismo pakeisti ne išlaikymo dydį, o formą, kadangi šiuo atveju nepilnamečio išlaikymo formos pakeitimą lemia žymus išlaikymo įsiskolinimas, atsakovo paskelbta oficiali paieška nuo 2022 m. gruodžio 7 d., taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti nepilnametį. Dėl to kyla reali atsakovo nemokumo grėsmė. Teismui nustačius, kad atsakovas yra nemokus, išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti gali priteisti išlaikymą kitomis formomis šiuo atveju jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip išvengti atsakovo nemokumo rizikos ateityje.
5.3. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nagrinėjant šeimos bylas priimti maksimaliai vaiko teises ir interesus apsaugantį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 - 3.176 straipsnių normų reikalavimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Kokiu būdu bus priteistas išlaikymas, pirmiausiai priklauso nuo išieškotojo reikalavimo. Tačiau ši norma leidžia teismui savo iniciatyva priteisti išlaikymą ir kitokiu būdu, nei prašo išieškotojas, jeigu, teismo nuomone, tai labiau atitinka vaiko interesus. Ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas.
5.4. Išlaikymas natūra, t. y. priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą skolininko turtą, galimas tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Taigi šiuo atveju ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo, t. y. anksčiau priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pakeisti priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
5.5. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovei ištaisyti trūkumus teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo formos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus - ieškovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškinį, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17459- 986/2023, ieškovės 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 17459-986/2023, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-9246- 736/2018, antstolio Aleksandro Ščiukino 2023 m. gruodžio 23 d. pažymą apie vykdomą išieškojimą, nepilnametės dukters gimimo liudijimą, išrašus iš ieškovės "Swedbank" AB sąskaitos skirti padengti kredito sutartį Nr. 07-048148-FA, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2023 m. sausio 6 d. raštą, 2007 m. gegužės 18 d. Kredito sutartį Nr. 07-048148-FA, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2023-03-01 pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7Mr.)(M-P-23-1472)MPA-04087, ieškovės santuokos liudijimą.
11. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad su atskiruoju skundu pateikti įrodymai jau yra byloje, atsisako priimti ieškovės pateiktus įrodymus.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9246-736/2018 nutraukė I. D. (dabar A.) ir G. D. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad nutraukus santuoką nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, nepilnametės dukters tėvas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo mama (Sutarties 3.1 ir 3.2 punktai).
15. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė pakeisti teismo sprendimu iš atsakovo priteisto nepilnametės dukters išlaikymo formą, priteisiant išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovei 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria buvo nustatytas ieškovei terminas ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškino, kad teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo institutas nėra skirtas vaiko išlaikymo prievolės subjektų – vaiko tėvo ar motinos – teisių gynybai tais atvejais, kai kyla vaiko tėvų ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, (ne)tinkamo vykdymo, t. y. šios normos negali būti taikomos retroaktyviai – jau įvykusiems išlaikymo teikimo ar neteikimo faktams įteisinti pakeičiant teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį už praėjusį laikotarpį; šio instituto normos yra nukreiptos į ateitį (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). Dėl to teismas sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas (pakeičiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo pagrindu už praėjusį laikotarpį susidariusį įsiskolinimą vaikui į išlaikymą nekilnojamuoju turtu) civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, ieškovė dėl šio reikalavimo pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad susidaręs įsiskolinimas gali būti išieškomas vykdymo proceso metu.
17. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
18. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Tiek vertinant sutarties nuostatą dėl sutuoktinių aptartos išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir joje nurodyta praktika).
20. Kasacinio teismo praktikoje tai pat pažymėta, kad, jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Ar vaiko teisėms užtikrinti yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas buvo priteistas periodiniais mokėjimais (po 150 Eur), tačiau tam tikrą laiką jie nebuvo vykdomi ir dėl to iki 2023 m. rugsėjo 1 d. susidarė 5513,33 Eur dydžio įsiskolinimo suma. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, kai išlaikymo įsiskolinimas susidaro dėl išlaikymo nevykdymo periodinių išmokų mokėjimo būdu, vaiko interesais gali būti sprendžiama dėl išlaikymo būdo pakeitimo ir tai atitiktų CK 3.196 straipsnio 1 dalį.
22. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9246-136/2018 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 550 Eur per mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės.
23. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą, nes sprendė, jog šalindama ieškinio trūkumus ieškovė patikslino šį ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad ji prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu priteistas vaiko materialinio išlaikymo išmokas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo reikalavimu ieškovė nesiekia nei sumažinti, nei padidinti nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyto nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio, todėl toks ieškovės suformuluotas patikslintas reikalavimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
25. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
26. Visų pirma pažymėtina, kad, nors ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. pateiktu procesiniu dokumentu, pavadintu „Dėl ieškinio trūkumų šalinimo“ nurodė negalinti pateikti sąskaitų ar čekių, kurie skirti nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, dėl to prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-9246-736/2018 priteisto vaiko išlaikymo išmokas, visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės suformuluotas patikslintas reikalavimas buvo sąlygotas teismo ieškinio priėmimo stadijoje nustatytų trūkumų – įpareigojimo pateikti ieškovei detalų lėšų, reikalingų vaiko poreikių tenkinimui, apskaičiavimą ir pan.
27. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).
28. Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du pagrindiniai ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (CPK 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir/ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Taip pat reikšminga tai, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį.
29. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).
30. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo spręsdamas apie ieškovės reikalavimo padidinti teismo sprendimu iš atsakovo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą trūkumus, neturėjo pagrindo išvadai, kad reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas nėra aiškus, konkretus ar sudarantis kliūtį pradėti nagrinėti bylą. Apeliantė pagrįstai teigia, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi atsižvelgti į vaikų interesų gynimo prioritetą, o taip pat būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą institutą dėl pirmojo ieškovės reikalavimo ir neteisingai pritaikė civilinio proceso normas įvardijant ieškinio trūkumus bei jų nepašalinimo pasekmes dėl antrojo ieškovės reikalavimo, kiti atskirojo skundo argumentai nebėra teisiškai aktualūs.
32. Remiantis nurodytais motyvais skundžiama nutartis panaikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.