- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- AN2-159-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00047-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios vedėjo funkcijas R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos, Departamento) skyriaus vedėjos 2024-03-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2024 V. P. nubaustas 100 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 3 dalį (iki 2023-05-01 galiojusi įstatymo redakcija) už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio patikrinimo (2023-04-26 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog V. P., būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus (duomenys neskelbtini) Gargždai, Klaipėdos r. nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m. iki 0,4 m. atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-03-15 Nr. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.9 p.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2024-03-25 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2024 administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas minėtą Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3. Skundžiamu 2024-06-27 nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas minėtą skundą tenkino. Panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjos 2024-03-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, atliekanti vedėjo funkcijas R. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-27 nutarimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-03-25 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2024, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu. Cituoja skundžiamame nutarime apylinkės teismo išdėstytus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 281 straipsnio 3 dalį V. P. nutraukimo motyvus. Institucija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad neatlikus tikslių atstumų tarp tranšėjų, medžių ir krūmų, matavimų kyla abejonių dėl V. P. kaltės, tačiau mano, kad abejonės gali būti pašalintos objektyviais duomenimis, tai yra atlikus matavimus, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės grąžinti bylą Departamentui tyrimui papildyti.
4.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog iš 2023-03-29 apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023-03-28 pagal 2023-03-27 gautą pranešimą Departamento pareigūnai apžiūrėjo ir užfiksavo pažeistus medžius, augančius palei (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Medžius pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys asmenys, kurie vykdė žemės kasimo darbus. Iš fotonuotraukos matyti, kad kasant tranšėją yra pažeidžiamos medžių šaknys, nesilaikoma atstumų (kasama palei medžio kamieną), numatytų ne tik Taisyklėse bet ir projekte (nuo 0,05 iki 0,4 m). Remiantis tuo, kas užfiksuota, tai yra, kad tranšėja buvo kasama palei medžių kamienus, liudytojo J. N. teiginys, jog buvo akivaizdu, kad nesilaikoma nustatytų reikalavimų, yra pagrįstas. Remiantis tuo ir vertinant technologijų galimybes, abejones dėl tikslių atstumų galima panaikinti tiesiog atlikus matavimus geografinės padėties sistema (GPS) pagal projekte nurodytas kasamos tranšėjos koordinates ir ten augančius medžius.
4.3. Institucija pažymi, kad šioje konkrečioje byloje V. P., kaip energetikos srities specialistui ir tokių projektų darbų organizavimui skiriamam asmeniui, keliami aukštesni reikalavimai atliekant tokio pobūdžio darbus ir išsaugant statybvietėje augančius želdinius. Jei projekto vykdymo metu iškyla nenumatytų aplinkybių, kaip šiuo atveju, prie projekte numatytos kasti tranšėjos augantys želdiniai, atsakingi asmenys turi imtis priemonių projekto koregavimui, kad vykdomi darbai atitiktų tiek techninį tiek teisinį reglamentavimą aktualų vykdomiems darbams, tačiau akivaizdu, kad šių priemonių V. P. nesiėmė ir pareigų tinkamai nevykdė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios vedėjo funkcijas R. T. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-27 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija siekia, kad skundžiamas nutarimas ir Institucijos 2024-03-25 nutarimas būtų panaikinti, o administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
10. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2024-06-27 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
11. ANK 281 straipsnio 3 dalyje (iki 2023-05-01 galiojusi įstatymo redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už, be kita ko, Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių pažeidimą.
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-03-15 Nr. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.9 p. numatyta, jog atliekant statybos darbus, kad būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma nekasti tranšėjų (kabelio, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių ir kt. įrenginių tiesimui) arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų, skaičiuojant atstumą nuo kraštinio stiebo.
13. Šioje byloje V. P. buvo nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 3 dalį (iki 2023-05-01 galiojusi įstatymo redakcija) už tai, kad būdamas atsakingu už darbų organizavimą objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant elektros kabelio tiesimo darbus (duomenys neskelbtini) Gargždai, Klaipėdos r. nebūtų tiesiami elektros kabeliai ir vykdomi kasimo darbai arčiau kaip 3 m nuo medžio kamieno, kurio diametras didesnis kaip 15 cm, arčiau kaip 2 m, kai kamieno diametras iki 15 cm ir arčiau kaip 1,5 m – nuo krūmų (elektros kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi 0,05 m. iki 0,4 m. atstumais nuo medžių kamienų), tuo pažeidžiant Taisyklių 7.9 p.
14. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas V. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 281 straipsnio 3 dalį nutraukė konstatavęs, jog Institucija patikimai nepaneigė V. P. nurodytų aplinkybių, kad darbai buvo atlikti pagal projektą, išlaikant numatytus reikalavimus, kelio ribose, išlaikant atstumą nuo medžių.
15. Tokią išvadą dėl V. P. kaltės nebuvimo apylinkės teismas padarė išanalizavęs bylos medžiagą ir nustatęs, jog 2023-03-27 Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje gautas pranešimas, kad Gargžduose ties (duomenys neskelbtini) kitoje kelio pusėje vykdomi kasybos darbai, kurių metu yra pažeistas beržas. 2023-03-28 pareigūnai, nuvykę į vietą, užfiksavo pažeisto beržo šaknis. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) Gargždai, Klaipėdos r., užfiksuoti kasybos darbus atliekantys asmenys. Palei (duomenys neskelbtini) užfiksuoti darbai, kurių metu pažeista daugiau medžių (t. 1, b. l. 59–60). 2023-04-26 patikrinimo akte nurodyta, jog 2023-04-12 patikrinimo metu nustatyta, kad <...> įmonė vykdydama kasybos darbus šalia Klaipėdos g. nesuformuotame valstybinės žemės sklype (toliau – Sklypas 1) ir šalia (duomenys neskelbtini) nesuformuotame valstybinės žemės sklype (toliau – Sklypas 2) pažeidė ten augančių medžių šaknis, nes darbai vykdomi mažesniu atstumu, negu nurodyta projekte (nuo 0,05 m iki 0,4 m). 2023-04-12 Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai Sklype 1 ir Sklype 2 sertifikuotomis metalinėmis žerglėmis CODIMEX (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) išmatavo pažeistus medžius 1 m aukštyje <...> (t. 1, b. l. 39–40). 2024-01-09 patikrinimo akte nurodyta, kad <...> 7 medžiai (5 beržai ir 2 ąžuolai), augantys šalia (duomenys neskelbtini) g., Gargždai, Klaipėdos r., nesuformuotame žemės sklype, auga elektros tinklų apsaugos zonoje, kiti želdiniai augantys nesuformuotame žemės sklype, šalia (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., auga ne elektros tinklų apsaugos zonoje ir juos sužalojus skaičiuojama padaryta žala aplinkai (t. 1, b. l. 29–30). Teismas pažymėjo, kad nors Institucijos atstovė apylinkės teismo posėdyje pateikė 7 nuotraukas (t. 2, b. l. 10–17), nurodydama, jog tai priedas prie 2023-03-29 apžiūros akto, tačiau teismas konstatavo, jog minėtame apžiūros akte nenurodyta, kad prie apžiūros akto būtų pridėtos minėtos nuotraukos. Taip pat teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu pateiktose nuotraukose nėra pažymėti konkretūs želdiniai, dėl kurių laikoma, kad pažeidimas padarytas, nėra aišku, kur konkrečiai šios nuotraukos darytos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas akcentavo, kad Institucijos atstovė atsiliepime ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog V. P. nesilaikė Taisyklių 7.9 p. nustatytų reikalavimų dėl tranšėjų atstumo nuo medžių ir krūmų, tačiau, kaip nurodė liudytojas J. N., atstumai su metru ar liniuote nebuvo matuoti, nes buvo akivaizdu, kad nesilaikoma reikalavimų. Teismo vertinimu pagrindas abejoti tokiu būdu šioje byloje surinktų įrodymų pakankamumu V. P. kaltei konstatuoti yra tai, kad Institucijos atlikti matavimai yra tik apytiksliai, tuo tarpu asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą turi būti įrodyta ir pagrįsta kiek įmanoma tikslesniais duomenimis. Teismas pažymėjo, jog nors Institucijos atstovė bei liudytoja R. I.-B. teismo pasėdžio metu nurodė, kad atstumus matavo su sertifikuotomis žerglėmis, skirtomis būtent želdinių matavimams, o matuota buvo tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau liudytojas J. N. nurodė, kad atstumus tik vizualiai įvertino, nematavo jokiais įrenginiais. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė liko neįrodyta.
17. Atsižvelgdamas į šio procesinio sprendimo 14–16 punktuose aptartą bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus, apygardos teismas iš dalies sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti V. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tačiau, apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą, todėl skundžiamu nutarimu skubotai ir nepagrįstai V. P. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Vienareikšmiškos išvados V. P. kaltės klausimu daryti dar negalima, nes nors byloje nėra pakankamai duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti V. P. kaltę, tačiau yra duomenų, leidžiančių manyti, kad administracinis nusižengimas vis dėlto galėjo būti padarytas.
18. Tokie duomenys nagrinėjamu atveju yra 2023-03-29 apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog 2023-03-28 pagal 2023-03-27 gautą pranešimą Departamento pareigūnai apžiūrėjo ir užfiksavo pažeistus medžius, augančius palei (duomenys neskelbtini), Gargžduose. Prie minėto apžiūros akto yra pridėta fotonuotrauka, kurioje 2023-03-28 (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje užfiksuotos pažeistos beržo šaknys, taip pat fotonuotrauka, kurioje 2023-03-28 užfiksuoti (duomenys neskelbtini), Gargžduose vykdant kasybos darbus užfiksuoti pažeisti medžiai (b. l. 59–60). Apžiūrėjus minėtas fotonuotraukas kyla pagrįstas įtarimas, jog aptariamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant statybos darbus (kasant tranšėją kabelio tiesimui) buvo nesilaikoma reikiamų atstumų, numatytų Taisyklių 7.9 p. Be to, kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas J. N., kuris turi specialių žinių, aiškiai nurodė, kad 2023-03-28 atliekant apžiūrą buvo visiškai akivaizdu, jog kasant tranšėjas nebuvo laikomasi nustatytų reikalavimų, medžių šaknys buvo pažeistos, o atstumų tiksliai nematavo, nes viskas ir taip matėsi. Nors sutiktina su apylinkės teismo nurodytais apylinkės teismo posėdyje Institucijos atstovės pateiktų 7 spalvotų fotonuotraukų trūkumais, kurie buvo aptarti šio procesinio sprendimo 15 punkte, tačiau neatmestina, kad šie trūkumai galėtų būti pašalinti grąžinus bylą Institucijai (sukonkretinant fotonuotraukų padarymo datą, vietą, jose užfiksuotus pažeistus želdinius ir kt.). Apygardos teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju reikėtų pamėginti tam skirtais techniniais įrenginiais ir priemonėmis išmatuoti tikslius atstumus tarp kasamos tranšėjos kabelio tiesimui ir medžių bei krūmų kamienų, patikrinti šių atstumų atitiktį Taisyklių 7.9 p. reikalavimams, taip pat, esant poreikiui, atlikti ir kitokius tyrimo veiksmus (matavimus, liudytojų apklausas ir pan.), kurie galėtų padėti tiksliai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Tik po to būtų galima daryti patikimą išvadą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Pažymėtina, kad net ir pats apylinkės teismas skundžiamo nutarimo 7 lape nurodė, jog šiuo atveju buvo galima surinkti tikslius duomenis apie elektros kabelio tiesimo darbų atstumus nuo medžių kamienų, tačiau tai nebuvo padaryta.
19. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo su tokia išvada nesutinka, tačiau įvertinus tai, kas aptarta, yra akivaizdu, jog šioje byloje susiklostė išimtinė situacija, kai dar reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai padaryti neabejotinai gali ir turi pati institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
20. Apygardos teismas konstatuoja, kad esant paminėtoms aplinkybėms teisingo, teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo dėl V. P. administracinės atsakomybės pagal iki 2023-05-01 galiojusios įstatymo redakcijos ANK 281 straipsnio 3 dalį priėmimas šiuo metu nėra galimas. Įvertinus tai, kas aptarta, skundžiamas nutarimas ir Institucijos 2024-03-25 nutarimas naikinami, o byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą papildomam administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimui. Pažymėtina, jog tai, kad ši administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, savaime nereiškia, kad papildomai ištyrus administracinio nusižengimo aplinkybes V. P. būtinai bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes tai bus galima padaryti tik tokiu atveju, jeigu bus surinkta pakankamai patikimų jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą įrodymų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios vedėjo funkcijas R. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarimą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N_790-2024, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis neskundžiama.