Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovams A. R., Š. R. ir H. R. priklauso 250 iš 500 (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, likusios 250 akcijų nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P.. Atsakovas bendrovės vadovo pareigas eina nuo 2005 metų. Trečiasis asmuo S. P. yra atsakovo sūnus ir dirba bendrovėje darbo sutarties teisiniu pagrindu. Atsakovas R. P. 2018 m. neteisėtais veiksmais - išmokėdamas priedus ir premijas trečiajam asmeniui S. P. bendrovei padarė 60 277,50 eurų dydžio nuostolius. Per 2018 metų 1-11 mėnesių laikotarpį bendrovė išmokėjo trečiajam asmeniui S. P. 28 826,50 eurus priedų ir 6 844 eurus premijų, neskaitant pagal darbo sutartį už 2018 metų 1-11 mėnesius sumokėto 13 134,86 eurų etatinio darbo užmokesčio. 2018 metų gruodžio mėnesį atsakovas priėmė sprendimus išmokėti trečiajam asmeniui dar 5 209,38 eurus priedų bei premijų. Dėl atsakovo sprendimų skirti priedus ir premijas trečiajam asmeniui bendrovė papildomai sumokėjo Sodrai dar 19 397,68 eurus. Ieškovo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimus dėl priedų ir premijų trečiajam asmeniui išmokėjimo, pažeidė imperatyvaus pobūdžio ABĮ nuostatas, fiduciarines vadovo pareigas bei padarė netinkamą verslo sprendimą. Bendrovės grynasis pelnas per 2018 finansinius metus sudarė 79 288 eurus. Remiantis ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir 7 dalimi, „pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams“, tame tarpe ir trečiajam asmeniui S. P. išmokėti priedai ir premijos, negalėjo sudaryti daugiau „kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno“, kas šiuo atveju sudaro 15 857,60 eurus. Priimdamas sprendimus išmokėti didesnes sumas, atsakovas pažeidė ABĮ 2 dalies 12 punkto, 7 dalies nuostatas. Atsakovo sprendimas dėl priedų ir premijų išmokėjimo trečiajam asmeniui buvo grįstas ne bendrovės ar akcininkų interesų prioritetu, bet savo asmeniniu interesu paremti sūnų. Atsakovas grubiai pažeidė lojalumo pareigą bendrovei ir akcininkams, neišvengė interesų konflikto, priėmė neprotingus, nerūpestingus ir neadekvačius finansinius sprendimus, naudojo bendrovės turtą siekdamas suteikti naudos trečiajam asmeniui, taip padarė bendrovei didžiulę finansinę žalą. Atsakovo sprendimai išmokėti trečiajam asmeniui S. P. priedus ir premijas pažeidė fiduciarines juridinio asmens valdymo organų pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje. Atsakovo sprendimas išmokėti trečiajam asmeniui priedus ir premijas neatitinka ir „gero verslo sprendimo“ kriterijų. Nors verslo sprendimo sukeltos materialinės pasekmės nėra esminis vertinimo kriterijus, tačiau šioje konkrečioje situacijoje net ir atsiribojus nuo vadovo priimto sprendimo finansinio naudingumo kriterijaus yra akivaizdu, kad toks sprendimas nebuvo tinkamas. Visų pirma, sunku įsivaizduoti, ką tokio turi padaryti darbuotojas, kad jį reiktų skatinti 48 papildomais mėnesiniais darbo užmokesčiais per 12 mėnesių laikotarpį. Antra, bendrovės pelnas 2018 metais siekė apytiksliai 80 000 eurų, taigi trečiajam asmeniui teko beveik tokia pat pelno dalis kaip ir akcininkams kartu. Trečia, šiuo atveju trečiojo asmens S. P. pajamos už darbą bendrovėje daug kartų viršijo atsakovo R. P. pajamas, kuris yra bendrovės vadovas. Be to, grynasis pelnas per 2018 metus lyginant su 2017 metais išaugo apytiksliai 33 000 eurų. Todėl trečiajam asmeniui išmokėtas priedas yra akivaizdžiai neadekvatus nei 2018 metų pelningumo, nei bendrovės pelningumo padidėjimo kontekste. Atsakovo sprendimas išmokėti savo sūnui 48 mėnesių darbo užmokesčių dydžio priedus ir premijas už 2018 metus buvo nesąžiningas, nelojalus Bendrovei ir akcininkams, neūkiškas, nuo pat jo atlikimo momento nuostolingas bendrovei ir dėl to neatitinka gero verslo sprendimo kriterijaus. Dėl atsakovo neteisėtų sprendimų įmonė patyrė 60 277,50 eurų dydžio nuostolius.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovų atstovas advokatas Andrius Kazakevičius palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2015-11-19 (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nustatyta, kad premijos administracijos darbuotojams dydis yra iki 23 proc. įmonės pelno. Tokia nuostata prieštarauja ABĮ 59 straipsnio 7 daliai, kuri sako, kad premijoms galima skirti ne daugiau kaip 1/5 pelno. 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nenuginčytas, tačiau įmonės direktorius turi užtikrinti imperatyvių normų laikymąsi. Koeficiento parinkimas turi būti adekvatus pagal situaciją, įmonės pelningumą, žmogaus indėlį. Byloje kyla klausimas dėl interesų konflikto. Atsakovas savo sūnui skyrė premijas ir priedus, lygius 48 darbo užmokesčiams. S. P. uždarbis įmonėje ženkliai viršijo įmonės direktoriaus uždarbį. Būtų skaidriau įforminti uždarbį kaip darbo atlyginimą, ne priedus ir premijas. Atsakovo atsiliepime išvardijama labai daug S. P. funkcijų, bet klausimas, ar visas tas funkcijas jis įgyvendina. Anglų kalbos žinios šiais laikais nebėra išskirtinis gebėjimas. Skatinti žmogų 48 darbo užmokesčiais per metus yra neadekvatu. Skiriant S. P. priedus ir ketvirtines premijas, įmonei padaryta žala, nes įmonė neteko turto. S. P. darbo užmokestis yra nustatytas darbo sutartyje – 1250 Eur, o visi priedai, premijos turėtų būti mokomos ne už jo darbo funkcijas, kurias jis turi atlikti, o už kitus dalykus. Priedai, premijos turi būti kažkuo pagrįsti. Nei vienas darbuotojas aptariamu laikotarpiu negavo daugiau kaip 5000 Eur priedų (darbo užmokesčio koeficiento), o S. P. gavo 28 000 Eur. 5000 Eur riba nėra apibrėžta teisės aktuose. Šioje byloje kalbama apie protingumo kriterijų, lojalumą įmonei. Negali atsakyti, ar ieškovai laiko žala R. B., S. K. ir kitiems darbuotojams išmokėtas ketvirtines premijas ir kintamąją atlyginimų dalį, tai nėra šios bylos dalykas. Šiuo metu negali nei tvirtinti, nei neigti, kad S. P. tinkamai atliko savo darbo funkcijas.

Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas yra padalytas į 500 paprastųjų vardinių akcijų, kurių pusė (250 vnt.) priklauso atsakovui R. P.. Atsakovas R. P. yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Kita pusė įmonės akcijų (250 vnt.) priklausė pradiniam ieškovui P. A. R., mirusiam (duomenys neskelbtini), kurio palikimą 2020-12-08 priėmė ieškovai A. R., Š. R., H. R. (1 t., b. l. 10-13, 33-34, 176-178).

Trečiasis asmuo S. P. yra atsakovo R. P. sūnus. S. P. dirba (duomenys neskelbtini) pagal 2010-11-16 darbo sutartį Nr. 79 (su vėlesniais pakeitimais), nuo 2015-12-01 dirba gamybos direktoriumi. Iš darbo sutarties ir 2015-11-30 įsakymo dėl S. P. darbo sutarties sąlygų pakeitimo matyti, kad S. P. darbo užmokestį sudaro 1250 Eur darbo užmokesčio dalis, proporcinga dirbtam laikui, ir kintamas priedas DIK (darbo užmokesčio koeficientas) pagrindu, skiriamas atskiru direktoriaus įsakymu. Nurodoma, kad DIK dydis yra 0,6-2,6 (1 t., b. l. 88-92, 93-94).

Nėra ginčo, kad be pagrindinės darbo užmokesčio dalies, S. P. jo darbo įmonėje laikotarpiu, įskaitant 2018 m., buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio ir premijos, į bylą pateikti tai patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 64-82, 84-86; 2 t., b. l. 23).

Ieškovai prašo taikyti civilinę atsakomybę (duomenys neskelbtini) vadovui atsakovui R. P.. Byloje ginčas kilo dėl to, ar R. P., skirdamas priedus ir premijas 2018 m. įmonėje dirbančiam sūnui S. P., elgėsi neteisėtai ir padarė žalą įmonei. Ieškovų vertinimu, paskirti priedai ir premijos, parinktas jų dydis pažeidė imperatyvias teisės normas, nustatytas ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punkte ir 7 dalyje, fiduciarines įmonės vadovo pareigas, dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo neatitinka ir tinkamo verslo sprendimo standartų, todėl įmonei iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas, lygus visų S. P. 2018 m. paskirtų priedų, premijų ir įmonės už juos sumokėtų mokesčių valstybei sumai.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

CK 2.87 straipsnis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (2 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (4 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (7 dalis).

Kaip matyti iš CK 2.87 straipsnio nuostatų ir pabrėžiama teismų praktikoje, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovas yra saistomas pareigos siekti bendrovei naudos, atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją, jis turi pareigą saugoti įmonės turtą, valdyti jį tinkamai bei veikti geriausiais būtent bendrovės interesais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019).

Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturėtų vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

Bylą nagrinėjant teisme atsakovo atsakovas išsakė poziciją, jog ieškovai pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, be pagrindo prašo taikyti atsakovui kaip (duomenys neskelbtini) vadovui civilinę atsakomybę. Atsakovo atsakovas nurodė, kad darbo užmokesčio ir priedų bei premijų skyrimas yra atsakovo kaip įmonės vadovo darbo funkcija, todėl atsakomybė jam nagrinėjamoje situacijoje galėtų kilti tik pagal materialinės atsakomybės darbo teisėje taisykles ir ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal darbo ginčams numatytą tvarką. Su šiais motyvais nesutiktina.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas įmonės administracijos vadovo teisinės padėties dualizmas, kadangi bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o taip pat ir įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. Tai, kad vadovą ir bendrovę sieja civiliniai teisiniai santykiai, reiškia, jog bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei neribojama materialinės atsakomybės taisyklėmis, jei jis padaro žalą vykdydamas valdymo funkciją, t. y. pažeisdamas jam, kaip valdymo organui, civiliniuose įstatymuose nustatytas pareigas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Bendrovės vadovui veikiant interesų konflikto sąlygomis, gali būti konstatuojamas CK 2.87 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Pavyzdžiui, priedų prie darbo užmokesčio išmokėjimas bendrovės vadovo sutuoktinei, nustačius, kad sutuoktinės atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis (jo priedai) komerciškai nepagrįstas, neatitinka rinkos vidurkio, mokamas be pagrindo skatinant tik vieną konkretų darbuotoją, tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų arba kitais panašiais atvejais kasacinio teismo praktikoje vertinamas kaip lojalumo pareigos pažeidimas, sudarantis prielaidas civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas laikosi pozicijos, jog įmonės vadovas neteisėtai išmokėjo nepagrįstai didelius priedus ir premijas su juo artimais giminystės ryšiais susijusiam asmeniui - sūnui, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką būtų laikoma lojalumo pareigos pažeidimu, todėl bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei šioje situacijoje neribojama materialinės atsakomybės darbo teisėje taisyklėmis ir dėl atsakovo atsakomybės sprendžiama pagal civilinės atsakomybės taisykles.

Remiantis ABĮ 59 straipsnio 1 dalimi, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Pagal ABĮ 59 straipsnio 2 dalies 12 punktą, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodoma, be kita ko, pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. ABĮ 59 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytiems tikslams gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.

Nagrinėjamoje byloje pateikta S. P. ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis, 2015-11-30 įsakymas dėl S. P. darbo sutarties sąlygų pakeitimo, įmonės direktoriaus įsakymai dėl priedo prie darbo užmokesčio paskyrimo (1 t., b. l. 64-82, 88-92, 93-94) atitinka atsakovo, jo atstovo paaiškinimus, kad įmonėje taikoma dvinarė užmokesčio už darbą sistema, t. y. mokama bazinė atlyginimo dalis ir kintama dalis, paskaičiuojama direktoriaus sprendimu, atsižvelgiant į darbo rezultatus ir taikant darbo užmokesčio koeficientą, numatytą darbo sutartyje. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) apskaitos politikos, patvirtintos 2005-12-28 įmonės direktoriaus įsakymu, dalies kopija, kurioje nurodyta įmonėje taikoma darbo užmokesčio sistema (1 t., b. l. 62-63). Šio dokumento turinys atitinka atsakovo paaiškinimus, kad įmonėje dar iki S. P. įdarbinimo buvo įprasta nustatyti darbo užmokestį, susidedantį iš pagrindinės algos dalies ir kintamo dydžio priemokos, skaičiuojamos remiantis darbo indėlio koeficientu (DIK).

Iš 2015-11-19 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2A kopijos matyti, kad akcininkai vienbalsiai nutarė, kad įmonės administracijos darbuotojams už ketvirčio gerus darbo rezultatus skiriamos premijos iki 23 proc. pelno. Įmonės direktorius priima sprendimą dėl premijavimo ir nustato premijų dydžius. Premijos mokamos iš darbo užmokesčio fondo (1 t., b. l. 83).

Taip pat įmonės darbuotojams 2018-12-19 skirtos 100 Eur dovanos švenčių proga (1 t., b. l 87).

Tokie duomenys, nurodyti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų dėl premijų už darbo rezultatus prie DU skyrimo ir įsakymų dėl priedo prie darbo užmokesčio paskyrimo kopijose, atitinka ir ieškovo pateiktoje priskaitymų/atskaitymų lentelėje už 2018 m. nurodytą informaciją (1 t., b. l. 14), pagal kurią S. P. (tabelio Nr. 78) paskaičiuota 13134,86 Eur etatinio atlyginimo, 5817,05 Eur atostoginių, 28826,50 Eur priedų, 6844 Eur ketvirtinių premijų, 100 Eur premija (dovana). Taip pat į lentelę įtraukta 652,56 Eur kitų pajamų, apie kurių pobūdį byloje duomenų nepateikta.

Tuo pačiu paminėtina, kad patikslintame ieškinyje prie aptartų 28 826,50 Eur priedų ir 6844 Eur premijų, paskirtų S. P. 2018 m. direktoriaus įsakymais, pridedama 5209,38 Eur priedų ir premijų pagal 2018 m. gruodžio mėnesio atlyginimo žiniaraščio duomenis, t. y. pridedama 2686 Eur suma iš stulpelio „Priedas“ ir 2523,38 Eur iš stulpelio „Metinė prem kiti“ (1 t., b. l. 121, 192). Ieškinyje nurodoma, kad lentelės duomenys yra už 11 mėnesių laikotarpį, t. y. 2018 m. sausį – lapkritį. Lentelės viršuje sakoma „Filtravimo sąlygos <...> 2018.01.01, 2018.12.01“. Tačiau iš aptartų dokumentų matyti, kad 28 826,50 Eur priedų ir 6844 Eur premijų sumos apima už 2018 m. gruodį S. P. direktoriaus įsakymais paskirtus priedus ir premijas. Taip pat matyti, kad į lentelę įtrauktos visos darbuotojams 2018-12-19 įsakymu skirtos šventinės dovanos, taip pat ir visos 2018 m. gruodį skirtos premijos. Iš to manytina, kad užrašas lentelės viršuje „Filtravimo sąlygos <...> 2018.01.01, 2018.12.01“ žymi mėnesius, kurie įtraukti į lentelę, t. y. į lentelę įtraukti visi mėnesiai nuo 2018.01 iki 2018.12. Todėl į 2018 m. S. P. paskirtas premijų (6844 Eur) ir priedų (28 826,50 Eur) sumas papildomai įskaičiuoti duomenis apie mokėjimus iš 2018 m. gruodžio mėnesio atlyginimo žiniaraščio nėra pagrindo, nes susidubliuotų mokėjimai.

Ieškovai neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) veiklos srityje – (duomenys neskelbtini) liejinių, presformų gamyboje Lietuvoje veikia nedaug įmonių, įmonė priima užsienio įmonių užsakymus dėl liejinių ir tiekia didesnę dalį produkcijos į užsienį, daugiau konkuruoja su užsienio įmonėmis. Tokiu atveju logiška, jog pakeisti vadovaujantį, techninius konstrukcinius sprendimus priimantį darbuotoją tokio pobūdžio įmonėje, nenukenčiant veiklos kokybei, būtų sudėtingiau nei įmonėse, kurių veiklos sritis yra dažnesnė ir kurios turi daugiau konkurentų Lietuvoje.