- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-595-657/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20366-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- „Santakos architektūros studija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės G. K. patikslintą priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo „Santakos architektūros studija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės G. K. priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo „Santakos architektūros studija“, 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1169-1043/2023 nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas priešieškinis ir D. Ž. įpareigota ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius – trijų metrų atstumu nuo G. K., priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė turi procesinę pareigą pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį priešieškinį, kuriame privalo būti tinkamai suformuluotas reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai.
3. Atsakovė G. K. 2023 m. gruodžio 11 d. patikslinusi priešieškinio reikalavimus, pareiškė du alternatyvius reikalavimus ir prašė įpareigoti ieškovę D. Ž. ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos pašalinti vaismedžius UAB „Žemetra“2023 m. gruodžio 6 d. želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtus indeksais „1-5“, kurie neatitinka 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ reikalavimų, nurodytų taisyklių Priede Nr. 1, arba įpareigoti ieškovę D. Ž. ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos sumažinti iki 3 m (trijų metrų) aukščio UAB „Žemetra“, 2023 m. gruodžio 6 d. želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje indeksais „1“ ir „5“ pažymėtus vaismedžius, esančius arčiau nei 3 m nuo atsakovei G. K. priklausančio žemės sklypo ribos ir apgenėti vaismedžių pažymėtų indeksais „1-5“ šakas, jog šios nepatektų į G. K. priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas; atsakovės G. K. naudai skirti ieškovei D. Ž. 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Esant ginčui su ieškove ir atlikus matavimus, paaiškėjo, kad ieškovei priklausantys želdiniai yra užveisti prie atsakovės tvoros, patenka į atsakovės žemės sklypo ribas, todėl trukdo atsakovei pilnavertiškai naudotis žemės sklypu savo nuožiūra. Ieškovės krūmai ir medžiai yra pasodinti arčiau nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos, gyvatvorė neformuojama, laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovė atsisakė geranoriškai pašalinti prie tvoros esančius želdinius, kurie patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.
5. UAB „Žemetra“ 2023 m. gruodžio 6 d. parengtoje želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje su žymomis (toliau – Planas) nurodyta bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba bei nuo žemės sklypų ribos nutolę ieškovės vaismedžiai pietinėje (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje (šiaurinė (duomenys neskelbtini) pusė). Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės žemės sklype pasodinti vaismedžiai, pažymėti indeksais „1-5“, neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ priede nurodytų mažiausių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė D. Ž. su patikslintu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad dėl sklypo ribų tikslinimo yra atliekama administracinė procedūra, ribos nėra aiškios. Ieškovės želdiniai pasodinti jai priklausančioje sklypo riboje, už tvoros, skyrusios žemės sklypo ribą. Ginčytinoje sklypo dalyje auga tik vienas krūmas, kurio ieškovė nepašalino tik dėl to, kad į jo vidų įkaltas riboženklis. Nei medžiai, nei krūmai ieškovės sklypo ribose 1 metro atstumu iki atsakovės sklypo ribos neauga, išskyrus vyšnią, kuri pasodinta daugiau nei prieš 11 metų. Serbentas sodintas prieš 15-20 metų, obelaitės prieš 11 metų, slyva – prieš 15-20 metų. Kadangi dėl šių želdinių pašalinimo atsakovė yra praleidusi senaties terminą, ieškovė reikalauja jį taikyti ir šiuo pagrindu priešieškinį atmesti. Atsakovės nurodomos Taisyklės minėtų želdinių sodinimo metu negaliojo. Atsakovės sutuoktinis ir buvęs žemės sklypo savininkas niekada neprieštaravo dėl ginčo vaismedžių sodinimo ieškovės sklype. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę pašalinti jos sklype augančius krūmus ar medžius. Prie pat sklypo ribos augo atsakovės medžiai, kuriuos ji išsikirto prieš pareikšdama priešieškinį.
8. Atsakovės priešieškinio reikalavimai neatitinka realiai esančios faktinės situacijos. Remiantis UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. atliktais vaismedžių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), aukščių bei jų atstumų iki bendros žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos matavimais, yra nesuprantama kaip vaismedis – slyva per kiek daugiau nei vienerius metus laiko galėjo paaugti net daugiau nei 2 metrus, vaismedis – vyšnia paaugti beveik 3 metrus, o tuo tarpu vaismedžiai – obelys galėjo paaugti ir pasiekti virš 2 metrų aukštį, kai iš tikrųjų nurodytosios obelys yra žemaūgiai vaismedžiai, be to, yra ieškovės nuolat prižiūrimi, genimi. Kiti du vaismedžiai buvo pasodinti jau labai seniai, todėl mažai tikėtina, kad jie per kiek daugiau nei vienerius metus laiko būtų galėję paaugti net 2 ir, atitinkamai, 3 metrais. UAB „Žemetra“ 2023 m. gruodžio 6 d. parengta želdinių kontrolinė geodezinė nuotrauka su žymomis yra visiškai nepatikima, turėtų būti vadovaujamasi UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), schema. Taigi, ties sklypo riba auga tiktai vienas medis, kuris viršija 3 metrus – minėta vyšnia, kuris ir galėtų būti pašalinamas nuo nurodytos sklypų ribos. Net, jeigu ir būtų vadovaujamasi UAB „Žemetra“ 2023 m. gruodžio 6 d. parengta želdinių situacijos schema, Taisyklių nuostatose aiškiai įtvirtinta, kad medžiai ir krūmai, kurių individai gali užaugti iki 2 metrų aukščio, turi būti sodinami ne mažiau kaip 1 metro atstumu iki sklypo ribos, kas lemia, kad viena obelis nuo ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos yra pasodinta leistinu atstumu, kitos dvi obelys, kurios pagal UAB „Žemetra“ atliktus matavimus siekia 2,73 m ir 2,22 m aukštį, ieškovės žemės sklype pasodintos, tik nedaug nukrypstant nuo 2 metrų atstumo iki sklypo ribos, kas lemia ir šių obelų pasodinimo neteisėtumo nebuvimą. Be to, atsižvelgus, kad atsakovė ir jos sutuoktinis daugiau nei vienuolika metų nereiškė visiškai jokių pretenzijų dėl vyšnios ir kitų vaismedžių sodinimo, tik patvirtina faktą, kad atsakovė ir jos sutuoktinis buvo davę sutikimą minėtuosius vaismedžius sodinti nurodytais atstumais, dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimui dėl vaismedžio – vyšnios pašalinimo turėtų būti taikomas 10 metų senaties terminas ir šiuo pagrindu priešieškinio reikalavimas dėl vaismedžio – vyšnios pašalinimo turėtų būti atmestas. Remiantis 2022 m. gruodžio 2 d. UAB „Banesta“ parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema, ieškovės žemės sklype pasodintas vaismedis – slyva – neviršija 3 m aukščio, nei vieno iš vaismedžių šakos nepatenka į G. K. priklausančio žemės sklypo ribas, o atsakovė tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, todėl toks alternatyvus atsakovės priešieškinio reikalavimas realiai net negali būti įgyvendinamas, dėl ko turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsakovės G. K. priešieškinio dalį dėl vaismedžių pašalinimo ir alternatyvaus reikalavimo su 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo atmetė, priteisė iš atsakovės G. K. ieškovei D. Ž. 2 733,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovė nevienodai aiškino vaismedžių pasodinimo laiką, todėl teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, darė labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo vaismedžiai buvo pasodinti daugiau kaip prieš 10 metų, maždaug iki 2014 m. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo vaismedžiai buvo pasodinti po 2016 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė šios aplinkybės iš esmės ir neįrodinėjo. Teisės aktų reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti iki 2016 metų pakeitimo galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, kurios įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Šiuo atveju yra aktualios Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcijos, galiojusios iki 2014 m.) nuostatos.
11. Atsakovės pateiktoje 2023 m. gruodžio 6 d. UAB „Žemetra“ želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje (plane ) nurodyta, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype (namų valdoje) arčiau nei 3 m atstumu iki besiribojančios atsakovei priklausančios namų valdos ribos yra pasodinti penki vaismedžiai (trys obelys, slyva ir vyšnia): 1) vaismedis, pažymėtas indeksu „1“, (teismo pastebėjimas – slyva) nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 2,65 m ir jo aukštis yra 5,19 m; 2) vaismedis, pažymėtas indeksu „2“, (teismo pastebėjimas – obelis) nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,93 m ir jo aukštis yra 2,73 m; 3) vaismedis, pažymėtas indeksu „3“, (teismo pastebėjimas – obelis) nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,84 m ir jo aukštis yra 2,22 m; 4) vaismedis, pažymėtas indeksu „4“, (teismo pastebėjimas – obelis) nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,72 m ir jo aukštis yra 1,89 m; 5) vaismedis, pažymėtas indeksu „5“, (teismo pastebėjimas – vyšnia) nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 0,61 m ir jo aukštis yra 5,76 m. Taigi, vadovaujantis minėtu reglamentavimu, nustatyta, kad vaismedžiai obelys, kurių aukštis neviršija 3 metrų, pasodinti arčiau nei 2 m iki kaimyninio sklypo ribos, o vaismedžiai slyva ir vyšnia, kurių aukštis viršija 3 m, pasodinti arčiau nei 3 m iki kaimyninio sklypo ribos.
Atsiliepimas
12. Atsakovė teismo posėdyje žodžiu paaiškino, kad ieškovė nesirūpina medžiais, nuo obelų krenta obuoliai, lapai į atsakovės žemės sklypą, nuo medžių krentantis pavėsis iš pietų pusės užstoja atsakovei saulę. Prieš pareiškiant priešieškinį, ieškovė atsakovei žadėjo apgenėti medžius, bet nieko nedarė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje esančios šalių pateiktos nuotraukos skirtingais metų laikais nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ieškovės žemės sklype auginami vaismedžiai obelys ir vyšnia pažeidė atsakovės teises. Priešingai, ieškovės pateiktos fotonuotraukos (2024 m. gegužės 21 d. dokumento registracijos Nr. DOK-62169; 2019 m. spalio 2 d. dokumento registracijos Nr. DOK-115318, 2018 m. gruodžio 4 d. dokumento registracijos Nr. DOK-145858), taip ir atsakovės pateiktos nuotraukos (2024 m. gegužės 21 d. dokumento registracijos Nr. DOK-62176) vizualiai patvirtina, kad vaismedžių – obelų ir vyšnios – šakos nepatenka į atsakovės sklypo ribas, o obelų šakos net nesiekia sklypų ribos. Iš šalių pateiktų nuotraukų matyti ir tai, kad obelys auga už tvoros ir jų aukštis tik nežymiai viršija tvoros aukštį, todėl ir ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad obelys yra genėjamos, o jei ir ne – obelų lapai ir vaisiai (obuoliai) nepatenka į atsakovės sklypo ribas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovės sklype augančių obelų vaisiai ir lapai patenka į atsakovės žemės sklypą. Nors vaismedis vyšnia pagal pateiktas į bylą nuotraukas yra aukštas vaismedis ir pasodintas visai netoli kaimyninio sklypo ribos, tačiau atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kaip šis medis pažeidė jos interesus. Aplinkybė, kad vaismedis vyšnia yra aukštas medis, niekaip nepaneigia ir nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės dėl jos teisės pažeidimo. Nors vaismedis vyšnia galimai užstoja atsakovei saulę, sudaro pavėsį, tačiau tiek iš pačios atsakovės pateiktų nuotraukų (2024 m. gegužės 21 d. dokumentų registracijos Nr. DOK-62176, Nr. DOK-62080), tiek ir ieškovės pateiktų nuotraukų (2024 m. gegužės 21 d. dokumento registracijos Nr. DOK-62169, 2019 m. spalio 2 d. dokumento registracijos Nr. DOK-115318, 2018 m. gruodžio 4 d. dokumento registracijos Nr. DOK-145858) galima spręsti, jog vaismedis vyšnia yra apgenėta. Be to, pateiktos šalių nuotraukos taip pat patvirtina, kad savo žemės sklypo dalyje atsakovė yra įrengusi veją, kuri driekiasi nuo tvoros ne mažiau vieną metrą. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl ieškovės auginamo medžio (vyšnios) pavėsio yra nukentėjusi atsakovės sklype esanti veja ar kitas turtas. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad vaismedžio – vyšnios lapai patenka į atsakovės žemės sklypo ribas, ieškovė šių lapų nesugrėbia ir dėl to ji pati turi rūpintis sklypo sutvarkymu. Kita vertus, iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų (2019 m. gruodžio 4 d. dokumento registracijos Nr. DOK-145858) matyti, kad atsakovės žemės sklype netoli tvoros taip pat buvo pasodinti želdiniai (vaismedžiai), kurie yra iškasti (pašalinti), apie kuriuos bylos nagrinėjimo metu atsakovė net neužsiminė. Ši aplinkybė leidžia teismui spręsti, kad tarp kaimyninių sklypų savininkų buvo susitarimas (žodinis ar konkliudentiniais veiksmais) sodinti želdinius (taip pat ir vaismedžius), nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų. Išvadą, kad atsakovės pretenzijos atsakovei, be kita ko, ir dėl želdinių (vaismedžių) atsirado tik po ieškovės kreipimosi į teismą, sustiprina ir tai, kad bylinėjimąsi inicijavo ieškovė, kuri kreipėsi į teismą tik 2018 m. lapkričio mėn., o priešieškinį atsakovė pateikė tik 2019 m. gegužės 14 d. Atsižvelgęs, jog vaismedžiai buvo pasodinti daug anksčiau, teismas laikė, kad atsakovė iš esmės pritarė vaismedžių sodinimui. Atsakovės argumentai, susiję su minėtų medžių pašalinimu arba jų apgenėjimu, be kita ko, ir iki tam tikro aukščio, yra nepagrįsti.
14. Iš esmės sutiktina su atsakovės argumentais, kad vaismedžio – slyvos aukštis buvo didelis, medžio šakos (į plotį) išsiplėtusios, į bylą pateiktos nuotraukos (2024 m. gegužės 21 d. dokumentų registracijos Nr. DOK-62176) šią aplinkybę taip pat patvirtina. Kita vertus, pačios atsakovės pateikta nuotrauka patvirtina tai, kad 2024 m. ieškovė šį medį apgenėjo taip, kad iš esmės liko tik medžio kamienas (2024 m. gegužės 21 d. dokumento registracijos Nr. DOK-62081). Kaip šis medis iki jo apgenėjimo darė atsakovei žalą ar pažeidė jos interesus, atsakovė nenurodė ir šios aplinkybės neįrodinėjo. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad vaismedis slyva yra apgenėta, tiksliau faktiškai nukirsta, atsakovės reikalavimai pašalinti ar apganėti šį medį taip pat yra nepagrįsti. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neprižiūri ir netvarko savo sklypo ir jame augančių medžių. Atsakovė neabejotinai tvarkosi savo valdoje ir nėra teisinio pagrindo spręsti, kad būtent dėl ieškovės vaismedžių nukritusių lapų ar vaisių itin ir neproporcingai pasunkėja jos tvarkymasis sklype ar dėl to ji patiria papildomų išlaidų. Vien tai, kad vaismedžiai atsakovei nepatinka ir ji jų nepageidauja šalia sklypų ribos, savaime nereiškia, kad atsakovės nuosavybei yra daroma žala. Ieškovė nugenėjo vaismedžių šakas, atsakovė iš esmės patvirtino, kad ieškovė tai padarė, išskyrus vaismedį vyšnią. Išaugusius medžius galima nugenėti, nukritusius lapus sugrėbti ir ieškovė neprieštaravo tą daryti atsakovės sklypo dalyje, šalia kurios auga jos medžiai.
15. Įvertinus, kad atsakovė neįrodė, jog būtent dėl reikalaujamų pašalinti ar apgenėti ieškovės žemės sklype augančių vaismedžių yra daroma žala atsakovės žemės sklypui ar jame augantiems augalams, kitaip pažeistos atsakovės teisės, atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovę pašalinti vaismedžius, pažymėtus indeksais „1-5“, kurie pasodinti nesilaikant minimalių atstumų, taip pat alternatyvus reikalavimas – įpareigoti ieškovę sumažinti iki 3 m aukščio vaismedžius pažymėtus indeksais „1“ ir „5“, esančius arčiau nei 3 m nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, ir apgenėti vaismedžių, pažymėtų indeksais „1-5“ šakas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
16. Ieškovės argumentai dėl senaties termino praleidimo yra nepagrįsti. Atsakovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, atsakovės nurodomas teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senatis negatoriniam ieškiniui negali būti taikoma, todėl ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
17. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė 4 221 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės turėtos žyminio mokesčio, apžiūros akto, žemės paviršių aukščių nustatymo išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl laikytinos pagrįstomis. Taip pat ir advokatų byloje teiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos, atitinka bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas. Tačiau 700 Eur už VšĮ „Teisininkų korporacija“ suteiktas paslaugas negali būti priteista, nes įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Taigi, ieškovė iš viso patyrė 5 206 Eur (4 221 - 700 + 1 100 + 400 + 75 + 110) bylinėjimosi išlaidų. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 5 145,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 620,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės turėtos žyminio mokesčio, schemos parengimo išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl laikytinos pagrįstomis. Advokatės byloje teiktos teisinės paslaugos yra detalizuotos, atitinka bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas. Atsakovė iš viso patyrė 7 492,21 Eur (5 145,71 + 1 620,50 + 726) bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 206 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus 33 procentus priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 2 472,43 Eur (7 492,21 x 33 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 733,57 Eur (5 206 – 2 472,43) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė G. K. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškimą „Dėl priešieškinio dalyko pakeitimo“ bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, bei įrodymų vertinimą ir teismo sprendimui keliamus reikalavimus.
18.2. Byloje nėra ginčo, jog ginčo želdiniai plane pažymėti indeksais 1-5 gali išaugti aukščiau nei 3 metrus. UAB „Žemetra“ 2023 m. gruodžio 6 d. želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje vaismedžiai pietinėje (duomenys neskelbtini), sklypo pusėje, tarp šalių nekilo ginčo, jog šie vaismedžiai pasodinti Taisyklių galiojimo metu. Tačiau teismas klaidingai nurodė, kad ieškovės želdiniai buvo sodinti, dar prieš įsigaliojant Taisyklėms. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog ieškovės vaismedžiai pasodinti, pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iki atsakovei kreipiantis į teismą, ji prašė ieškovės, jog ši gražiuoju pašalintų savo neprižiūrimus vaismedžius ar juos tinkamai prižiūrėtų. Tačiau vaismedžių priežiūros veiksmus ieškovė pradėjo vykdyti tik bylos nagrinėjimo metu. Minėtas aplinkybes patvirtina ir atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad ieškovė pradėjo genėti vaismedžius. Taigi, ieškovės konkliudentiniai veiksmai – vaismedžių genėjimas, jog šie atitiktų Taisyklių keliamus reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad ieškovė sutiko su atsakovės pareiškimo reikalavimais. Be šešių ginčo vaismedžių ant šalių žemės sklypų ribos, ieškovė buvo pasodinusi ir krūmus, ką patvirtina 2019 m. gruodžio 2 d. antstolio Valdo Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0137/19/40. Tačiau, sutikdama su atsakovės pirminiu priešieškinio reikalavimu – pašalinti visus želdinius, ieškovė pirmo bylos nagrinėjimo metu juos pašalino. Taigi, ieškovė iš dalies įvykdė atsakovės pirminio priešieškinio reikalavimus bei dalį pareiškimo alternatyvaus reikalavimo – nugenėjo dalį medžių, kurie gali užaugti daugiau nei trijų metrų aukščio.
18.3. Teismas klaidingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, leidžiantis ieškovei sodinti ginčo želdinius arčiau sklypų ribos, nei numatyta Taisyklėse. Nei atsakovė, nei jos sutuoktinis, kuris šiuo metu yra miręs, nedavė jokios formos sutikimo ieškovei sodinti vaismedžius arčiau, nei leidžia Taisyklės. Priešingai, atsakovė ir jos sutuoktinis eilę metų nurodydavo ieškovei pašalinti ginčo vaismedžius, kadangi dėl jų nepriežiūros vaismedžių šakos, vaisiai ir lapai patenka į atsakovės žemės sklypą, užstoja saulės patekimą. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad tarp ieškovės ir atsakovės eilę metų yra konfliktiški santykiai tiek dėl želdinių, tiek dėl žemės sklypų ribos, tiek dėl tinkamų savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių įgyvendinimo. Planas rengtas, šalių ginčui jau esant teisme nuo 2019 m. ir ieškovei apgenėjus medžius. Tačiau, kaip matyti iš plano ir UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2024 m. balandžio 24 d. žemės sklypo schemos duomenų, ieškovė geni tik tuos medžius, kuriuos ji pati pageidauja. Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus.
18.4. Teismas nepasisakė dėl atsakovės byloje pareikšto alternatyvaus reikalavimo, nors želdiniai viršija Taisyklėse numatytą 3 metrų aukščio ribą. Teismo sprendimas neišsprendė ginčo tarp šalių. Dar paaugę vaismedžiai užstos saulę saulės kolektoriams.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė D. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
19.1. Teismas pagrįstai rėmėsi 2024 metų rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024 suformuota kasacinio teismo praktika, kurios išaiškinimai reikšmingi šiai bylai, kadangi G. K. neįrodė ir net neįrodinėjo, kad dėl D. Ž. sklype augančių medžių yra kaip nors pažeistos jos teisės. Tik teismo posėdyje G. K. nurodė įvairias priežastis, tačiau jos nurodytų paaiškinimų nepatvirtino jokie į bylą pateikti įrodymai. Net 2019 metų gruodžio 02 d. antstolio V. Zubino faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra fiksuota jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie G. K. teisių pažeidimą. Antstolis fiksavo tik apytikrį vaismedžių aukštį ir atstumus iki sklypo ribos. Be to, apeliantė nei karto nesikreipė į ieškovę dėl to, kad jos sklype augantys vaismedžiai ar kiti augalai apeliantei kelia nepatogumų. Reikalavimas pašalinti augalus buvo pareikštas tik po to, kai D. Ž. kreipėsi į teismą dėl jos teisių gynimo.
19.2. Ginčo sprendimo metu jau galiojo 2016 metų rugpjūčio 25 d. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakcija, todėl buvo teisinis pagrindas remtis šiomis taisyklėmis, nes jos nustato didesnius leistinus atstumus nuo augalų sodinimo vietos iki kaimyninio sklypo ribų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, D. Ž. sklype augančios obelys atitinka nurodytų taisyklių reikalavimus. Net jeigu remtis UAB „Žemetra“ pateiktais matavimais, viena obelis, pažymėta indeksu „4“, nesiekė 2 metrų aukščio ir nuo sklypo ribos buvo nutolusi didesniu nei 1 metro atstumu. Faktas, kad atsakovė ir jos sutuoktinis daugiau nei vienuolika metų nereiškė jokių pretenzijų dėl vaismedžių sodinimo, tik patvirtino ieškovės teiginius, kad sutikimas buvo gautas.
19.3. Byloje liko neaišku, kaip UAB „Žemetra“ matininkas išmatavo obelų aukštį (matavo stiebo ilgį, ar atskirų šakų, kurios gali būti ilgesnės už stiebą, ilgį). Apeliantės teiginiai, kad D. Ž. pradėjo genėti medžius tik bylos eigoje, nepagrįsti jokiais įrodymais. Dvi obelys, kurių aukštis pagal UAB „Žemetra“ matavimus – 2,73 m ir 2,22 m, ieškovės žemės sklype pasodintos, tik nedaug nukrypstant nuo 2 metrų atstumo iki sklypo ribos, kas lemia šių obelų pasodinimo neteisėtumo nebuvimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė ir neįrodinėjo jokių jos teisių pažeidimų dėl slyvos ir vyšnios vaismedžių.
Šalies argumentai
19.4. Apeliantės teiginiai dėl įrodymų vertinimo normų pažeidimo yra deklaratyvūs, nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai buvo netinkamai vertinami ir kodėl. Apeliaciniame skunde nurodyta visiškai nauja aplinkybė, kurios atsakovė neįrodinėjo ir nenurodė pirmosios instancijos teisme, t. y., kad D. Ž. sklype augantys medžiai mes šešėlį ir užstos saulę saulės kolektoriams. Ši aplinkybė neturėtų būti vertinama CPK 312 straipsnio pagrindu. Jeigu tokia elektrinė būtų įrengiama ant gyvenamojo namo stogo, D. Ž. sklype augantys vaismedžiai negalėtų mesti šešėlio dėl pakankamo atstumo iki gyvenamojo namo. Šiai aplinkybei pagrįsti nebuvo teikiami jokie įrodymai. Teismas itin išsamiai įvertino įrodymus byloje, savo išvadas išsamiai pagrindė, teismo išvados visiškai atitinka tiek CK nuostatas, tiek ir kasacinio teismo išaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai dėl dalies želdinių, pasodintų prie ieškovės sklypo ribos, pašalinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovei G. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris pietinėje pusėje ribojasi su ieškovei D. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) šiaurine puse.
23. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks reikalavimas yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).
25. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę D. Ž. pašalinti želdinius, pasodintus prie atsakovės sklypo ribos ir UAB „Žemetra“2023 m. gruodžio 6 d. želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtus indeksais „1-5“, arba juos apgenėti taip, jog šių želdinių šakos nepatektų į jai, G. K., priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas.
27. Vadinasi, ieškovė reiškė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų atkurta iki jos subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusi padėtis. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji yra su ieškovės sklypu besiribojančio žemės sklypo, šalia kurio ribos yra želdiniai, kuriuos prašo pašalinti arba apgenėti, savininkė, o savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad dėl ieškovės žemės sklype esančių želdinių, ji negali naudoti savo žemės sklypo dalies pagal paskirtį, nes augalai užstoja saulę, į jos sklypą krenta obuoliai ir lapai. Subjektinės nuosavybės teisės pažeidimą, atsakovė grindė tuo, kad vaismedžiai ir krūmai pasodinti ir auga pažeidžiant teisės aktais nustatytus atstumus iki gretimo (atsakovės) žemės sklypo ribos.
28. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjo įtvirtintą specifinį sklypo savininko teisių į gretimame žemės sklype arti sklypų ribos ar ant sklypų ribos augančius medžius, krūmus ar kitus augalus įgyvendinimą ar su tokiais augalais susijusį pažeistos subjektinės nuosavybės teisės gynimą suponuoja medžių, krūmų ir kitų augalų ypatumai, pasireiškiantys tuo, kad iš jų gali būti formuojami atitvarai (gyvatvorės), užtikrinant gretimų sklypų savininkų privatumą, taip pat gali būti gaunama nauda iš augalų duodamų vaisių, dalį kurių, kaip nustatyta CK 4.42 straipsnyje, turi teisę tam tikrais atvejais pasisavinti ne tik augalų, bet ir gretimo sklypo savininkas.
30. Pažymėtina, kad augalai, skirtingai nei statiniai, natūraliai vystosi, didėja, plėsdamiesi teritorijoje, kurioje auga, dėl to gali būti pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės ypač tais atvejais, kai augalai nėra tinkamai prižiūrimi ribojant jų užimamą plotą, aukštį ir pan.
31. Byloje nustatyta, kad želdiniai, kuriuos pašalinti siekia atsakovė, pasodinti daugiau kaip prieš 10 metų, maždaug iki 2014 m., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės aktų reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti iki 2016 metų pakeitimo galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, kurios įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. (toliau – Taisyklės), o šiuo atveju yra aktualios Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcijos, galiojusios iki 2014 m.) nuostatos.
32. Taisyklių 4.5 punkte (redakcija galiojusi nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d.) buvo nustatyta, jog krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Vėlesnėse Taisyklių redakcijose reikalavimai buvo tikslinami (redakcijos galiojusios nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.) buvo nustatyta, kad be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu gali būti veisiami medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje (tarp (>)315o ir (<)45o) sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas (5.5.1 p.) ir t. t. Taigi, pagal Taisyklių reikalavimus, rašytinis gretimo sklypo savininko (naudotojo) sutikimas veisti medžius ir krūmus mažesniais nei Taisyklėse nurodytais atstumais, buvo reikalaujamas tik nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuo kaimyninių sklypų ribų medžių ir krūmų sodinimo atstumų, byloje pagrįstai vadovavosi STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 2 d.), kurio 9 priedo 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m.
34. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės pateiktą UAB „Žemetra“ 2023 m. gruodžio 6 d. želdinių kontrolinėje geodezinėje nuotrauką (planą) nustatė, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype (namų valdoje) arčiau nei 3 m atstumu iki besiribojančios atsakovei priklausančios namų valdos ribos yra pasodinti penki vaismedžiai (trys obelys, slyva ir vyšnia): 1) vaismedis, pažymėtas indeksu „1“ nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 2,65 m ir jo aukštis yra 5,19 m; 2) vaismedis, pažymėtas indeksu „2“ nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,93 m ir jo aukštis yra 2,73 m; 3) vaismedis, pažymėtas indeksu „3“ nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,84 m ir jo aukštis yra 2,22 m; 4) vaismedis, pažymėtas indeksu „4“ nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 1,72 m ir jo aukštis yra 1,89 m; 5) vaismedis, pažymėtas indeksu „5“ nuo bendros žemės sklypų ribos nutolęs 0,61 m ir jo aukštis yra 5,76 m. Tačiau teismas sprendė, jog vien tai, kad byloje nustatoma, jog medžiai, krūmai ar kiti augalai auga ant sklypų ribos ar gretimame žemės sklype tokiais atstumais nuo sklypo ribos, kurie neatitinka nustatytų teisės aktuose, nėra pagrindas pripažinti, kad negatorinį ieškinį pareiškusio ieškovo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-403/2024).
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pažeisti normatyviniai augalų sodinimo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai apriboja naudojimosi nuosavybės teise priklausančiu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Ginant savo teises negatorinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jos teisės pažeistos, tenka atsakovei.
36. Iš byloje pateiktų nuotraukų, darytų skirtingais metų laikais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės žemės sklype augantys vaismedžiai (obelys ir vyšnia) pažeidė atsakovės teises, t. y. kad į jos žemės sklypą patekdavo medžių šakos, nukritę lapai ir vaisiai, jie užstojo saulę, sudarė pavėsį. Priešingai, šalių pateiktos nuotraukos vizualiai patvirtina, kad vaismedžių šakos nepatenka į atsakovės sklypo ribas, o obelų šakos net nesiekia sklypų ribos. Iš šalių pateiktų nuotraukų matyti ir tai, kad obelys auga už tvoros ir jų aukštis tik nežymiai viršija tvoros aukštį, todėl ir ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad obelys yra genėjamos, o jei ir ne – obelų lapai ir vaisiai (obuoliai) nepatenka į atsakovės sklypo ribas. Nors vyšnia, pagal pateiktas į bylą nuotraukas, yra aukštas vaismedis ir pasodintas netoli kaimyninio sklypo ribos ir galimai užstoja atsakovei saulę, sudaro pavėsį, tačiau iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, jog ji yra apgenėta ir yra šalia sklypo dalies, kur atsakovė yra įrengusi veją. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog netoli tvoros buvę pasodinti želdiniai (vaismedžiai) yra iškasti (pašalinti), o slyva yra apgenėta taip, jog iš esmės liko tik medžio kamienas.
37. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog už tvoros ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklausančiame sklype augantys vaismedžiai realiai pažeidžia atsakovės G. K. teises, todėl nėra pagrindo teigti, jog. būtent dėl ieškovės vaismedžių nukritusių lapų ar vaisių itin ir neproporcingai pasunkėja atsakovės tvarkymasis sklype ar dėl to ji patiria papildomų išlaidų.
38. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju, nors ir ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, nesilaikydama želdinių sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau atsakovei realiai dėl to žala nėra daroma. Atsakovė neįrodė, jog jos galimybės naudotis sklypu dėl to, kad ieškovės vaismedžiai pasodinti per arti ieškovės sklypo ribos, yra varžomos, jog būtų daroma žala jos turtui. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl vaismedžių pašalinimo.
39. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog anksčiau (iki 2019 m.) ginčų dėl jų pasodinimo atstumo nuo atsakovės žemės sklypo ribos nekilo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma taikyti griežta priemonė – vaismedžių, kurie ieškovės žemės sklype auga nuo 2014 m. perkėlimo, kas gali lemti želdinių sunaikinimą, – laikytina neproporcinga. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaismedžiai yra prižiūrimi ir genėjami, todėl nėra pagrindo tenkinti ir alternatyvaus priešieškinio reikalavimo dėl ieškovės įpareigojimo apgenėti medžius, kas reiškia, jog teismas pasisakė dėl visų atsakovės priešieškinyje keliamų reikalavimų, todėl apeliantės argumentai dėl reikalavimų teismo sprendimo turiniui pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino aplinkybes, nei jas įvertino atsakovė, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko aptartų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.
41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. todėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.
43. Ieškovė D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
45. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei D. Ž. iš apeliantės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.