Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1169-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2A-1169-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20366-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Ieškovas: D. Ž.
Atsakovas: G. K.
Trečiasis asmuo: „Santakos architektūros studija“

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-1169-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20366-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; (S) 3.1.7.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-321-877/2023 pagal ieškovės D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir atsakovės G. K. priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo „Santakos architektūros studija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. Ž. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (DOK-69464) teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę G. K. (toliau – atsakovė) per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti trinkelių dangą, 50 centimetrų atstumu iki ieškovei priklausančio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tolia – garažas), žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sienos, paliekant garažo pamatą atvirą, bei įpareigojant atsakovę savo sklype ir savo sąskaita įrengti dangos nuolydį tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog į ieškovės žemės sklypą ir garažą nebėgtų lietaus vanduo ir šiam nebūtų daroma žala; 2) jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytą terminą, skirti atsakovei 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove yra kaimynės ir jų sklypai ribojasi. 2013 m. ieškovė nusipirko garažą. 2005 m. liepos 5 d. atsakovei buvo išduotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą. Atsakovė apie 2006 m. baigė namo rekonstrukciją, o 2012 metų pabaigoje savo sklype pilnai susitvarkė gerbūvį, t. y. sklype buvo paaukštintas sklypo reljefo aukštingumas su nuolydžiu į ieškovės sklypą. Klojant trinkeles atsakovės sklype, buvo uždengti prie sklypo ribos esantys ieškovės garažo pamatai ir dalis garažo plytinės sienos, nebuvo padaryta šalia atsakovės sklypo ribos, besiribojančios su ieškovės garažu, nutekėjimo latako, todėl po lietaus visos nuotekos iš atsakovės sklypo nubėgdavo į ieškovės sklypą, dėl ko ieškovės sklype kaupdavosi vandens nuotekos ir iš atsakovės sklypo buvo nešamos žemės. Ieškovė sudėjo skardines pertvaras (sukišo į žemę) ties sklypų ribomis, kad vandens nuotekos su žemėmis nebėgtų į ieškovės sklypą. Tačiau garažo siena toliau gadinama, nes po lietaus nuo atsakovės sklype išklotų trinkelių ir reljefo paaukštinimo lietaus vanduo plauną garažo sieną, ši ypač sušlampa, garažo viduje kaupiasi drėgmė. Atsakovės sklype nėra uždaros lietaus nuotekų šalinimo sistemos. Ieškovė kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, kuri 2013 m. lapkričio 20 d. atliko statybos patikrinimą ir nustatė, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo iki garažo išklota spalvotų betono trinkelių (5,2 m x 5,7 m) danga, bei informavo, jog dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis į teismą. Ieškovė atsakovei išsiuntė paštu 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raštiškus prašymus spręsti susidariusią situaciją ir nedelsiant imtis priemonių užkertant kelią ieškovės turto gadinimui, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė tik žodžiu pažadėdavo spręsti susidariusią situaciją, tačiau pažadų neįgyvendino. Ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. išsiuntė priešteisminį įspėjimą su raginimu pašalinti neteisėtus veiksmus, bet ir po šio įspėjimo atsakovė tik žadėjo imtis priemonių, bet jokių veiksmų nesiėmė. 2019 m. vasario 15 d. buvo atlikta privati ieškovės garažo techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog atsakovės sklype esančios trinkelės sudėtos, neprisilaikant arba visai be projekto, nesuderinus su garažo savininkais; neišlaikytas paviršiaus minimalus nuolydis, kuris turi būti nuvestas nuo pastato (garažo); jei nuolydžio padaryti neįmanoma, suderinus su savininkais (ieškove), prie garažo sienos, atkasus išorėje pamatus, reikia įrengti hidroizoliaciją ir sudėti nubėgimo latakus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su sutuoktiniu 2004 m. lapkričio 22 d. įsigijo 0,0792 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo rekonstravimui pagal UAB „Santakos architektūros studija“ parengtas projektavimo sąlygas, kuriame buvo numatytas ir betoninių trinkelių klojimas. Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai buvo baigti 2015 metais ir vėliau įregistruoti viešame registre. Vykdant betoninių trinkelių klojimą, vietose kur yra paklotos betoninės trinkelės buvo nukastas žemės paviršius, formuojamas trinkelėms pamatas (žvyras, skalda), kuris visad yra laidus vandeniui. Atsakovė nėra atlikusi jokių veiksmų susijusių su lietaus vandens nuvedimu į kaimyninę valdą ar nutekamojo vandens nuvedimo per kaimynines valdas. Prieš tai buvęs garažo savininkas nesiskundė garažo drėkimu, nors trinkelės išklotos nuo 2008 m. Garažas yra pastatytas ant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos, neišlaikant įstatymų nustatytos minimalios ribos tarp žemės sklypų. Ši situacija yra susidariusi dėl to, kad tiek ieškovės žemės sklype esantys statiniai, tiek atsakovės žemės sklype esantys statiniai yra statyti 1955-1980 m. Tačiau esant lietui, lietaus nuotekos nuo garažo stogo teka garažo sienomis ir taip yra plaunamas tiek garažo pamatas, tiek lietaus nuotekos patenka į atsakovės žemės sklypą. Vanduo ieškovės žemės sklype kaupiasi nuo netinkamai garaže įrengto lietvamzdžio ir nuo garažo stogo, nuo (iš) kurių bėgant vandeniui, plaunamas dar ir ieškovės žemės sklype esantis dirvožemio paviršius, jo sluoksniai. Garažo pamato pažeidimą lemia būtent ieškovės veiksmai, t. y. netinkama garažo priežiūra, o nepriežiūra lemia ir tai, kad lietaus nuotekos patenka į atsakovės žemės sklypą ir yra pažeidžiami ne ieškovės, o atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, interesai. Atsakovė sutinka atlikti eilę minėtų ieškovės veiksmų bendromis jėgomis, išlaidas tarp šalių dalijant lygiomis dalimis, tačiau atsakovė negalėjo ir negali užtikrinti, kad lietaus vanduo nebėgs į statinį ir jam nebus daroma žala, kadangi garažas yra ieškovės neprižiūrimas, todėl ieškovė turėtų būti įpareigojama atlikti garažo remontą, atliekant sienos plyšių pašalinimo darbus bei įrengiant tinkamą lietaus nubėgimo sistemą nuo garažo.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį (DOK-58076), kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovę per 14 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai atsakovės priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribose esančius želdinius, prie garažo esančią metalinę atramą su varteliais ir garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius). Atsakovės naudai skirti ieškovei 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 2) ieškovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus neteisėtai atsakovės priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribose esančius želdinius, prie garažo esančią metalinę atramą su varteliais ir garažo lietaus vamzdyną patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas įrengiant naują lietaus vamzdyną, visus šiuos darbus turi teisę atlikti atsakovė ieškovės lėšomis; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovei priklauso žemės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimų. Atlikus matavimus nustatyta, kad ieškovei priklausantis garažas, želdiniai, garažo lietvamzdžiai bei prie garažo esanti metalinė atrama varteliams patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Ieškovės krūmai ir medžiai yra pasodinti arčiau nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos, t. y. krūmai yra veisiami pažeidžiant 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos želdinių įstatymą bei atsakovės interesus. Ieškovė geruoju atsisako panaikinti prie tvoros želdinius ir garažo esančią metalinę atramą su varteliais bei garažo lietvamzdžius, todėl atsakovei nelieka kito būdo kaip apginti savo pažeistas teikiant priešieškinį.

6. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti ieškinio reikalavimus dėl metalinės atramos su varteliais, lietaus vamzdyno, bei želdinių pašalinimo. Atsakovės reikalavimas pašalinti garažo lietaus vamzdyną įrengiant naują vamzdyną, ieškovei nėra aiškus. Kritiškai vertintini atsakovės pateikti įrodymai – G. Ž. statinio apžiūros aktas, kadangi nėra duomenų, kad teikdamas išvadas apie tai, kad dėl ilgalaikio vandens poveikio nuo garažo stogo po trinkelėmis esami grunto sluoksniai buvo išplauti vandens, G. Ž. būtų atlikęs apžiūrą, nukėlęs trinkeles. Situacija, kai lietaus vanduo prie ieškovės garažo neturi kur nutekėti, susidarė išimtinai dėl atsakovės ir buvusio statytojo M. K. atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. be ieškovės sutikimo klojant trinkeles neišlaikius privalomo 1 metro atstumo iki sklypo ribos, bei pažeidus projektavimo sąlygas bei pakeitus sklypo aukštingumą, neišsprendžiant nuotekų nubėgimo klausimo.

7. Trečiasis asmuo „Santakos architektūros studija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pašalinti trinkelių dangą 50 centimetrų atstumu iki ieškovės priklausančio garažo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sienos, paliekant garažo pamato viršutinę dalį (apie 20 cm. aukščio) atvirą, bei įpareigojant atsakovę savo sklype ir savo sąskaita įrengti dangos nuolydį tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog į ieškovės žemės sklypą ir statinį – garažą, esančius (duomenys neskelbtini), nebėgtų lietaus vanduo ir šiam nebūtų daroma žala. Jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytą terminą, tada skirti atsakovei 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovės ieškovei 910 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius – trijų metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos pašalinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius). Jeigu ieškovė neįvykdys teismo sprendimo per sprendime nurodytą terminą, atsakovės naudai skirti ieškovei 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Likusią priešieškinio dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, jog 2013 m. statybą prižiūrinčiai institucijai atlikus patikrinimą, trinkelių danga jau buvo įrengta, tiek G. K., tiek M. K. tvirtino, kad trinkelių danga įrengta ne anksčiau kaip 2011 m., pradėjus sklypo tvarkymo darbus. Valstybės institucijos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės vertintinos kaip turinčios didesnę įrodomąją vertę, lyginant su 2023 m. atsakovės paaiškinimais ir liudytojos G. K. parodymais, teikiamais praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo šių raštu užfiksuotų aplinkybių.

10. Teismas nurodė, kad atsakovės įrengta betoninių trinkelių aikštelė yra prie pat ieškovės garažo sienos, neišlaikant 1 m. atstumo ir tokiai statybai nėra gautas ieškovės sutikimas, bei įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad trinkelių viršus yra aukščiau pamato ir hidroizoliacinės dangos, t. y. trinkelių viršus yra silikatinių plytų mūro lygmenyje, dėl ko lyjant lietui ar tirpstant sniegui vanduo skverbiasi į pastato sienas ir jas gadina, tuo pažeisdamas ieškovės teises. Ieškovės reikalavimas patraukti trinkelių dangą 50 cm. atstumu nuo pastato sienos laikytinas pagrįstu. Dėl ieškovės prašymo palikti garažo pamatą atvirą teismas nurodė, jog toks reikalavimas nėra racionalus, nes pamatas yra paprastai įgilinamas žemėje ir tik jo viršutinė dalis paliekama atvira. Teismas nurodė, kad ieškovės sklypo dalyje virš žemės paviršiau vertinant vizualiai yra apie 20 cm atvira pamato viršutinė dalis (maždaug dviejų plytų aukštis), todėl būtent tik tiek – apie 20 cm, o ne visą pamatą būtų protinga reikalauti palikti atvirą, dėl to sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad turi būti paliekama atvira apie 20 cm aukščio viršutinė pamato dalis.

11. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės atsikirtimuose išreikšta pozicija, kad įtakos garažo sienų drėkimui turi ir susidėvėjusi stogo danga bei lietvamzdžių konstrukcija, tačiau teismas nurodė, jog tai nepašalina ieškovės teisių pažeidimo dėl atsakovei nesilaikant imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įrengtos betono trinkelių dangos įtakos sienų drėkimui ir nesudaro pagrindo ieškinio netenkinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereikalauja patraukti trinkelių 1 m. atstumu nuo pastato, kaip tą numato statybos reglamentas, o iš esmės duoda sutikimą, kad trinkelių danga būtų įrengta perpus mažesniu atstumu. Ieškovė atsakovei palieka jos nuožiūra įrengti dangos nuolydį tokiu būdu, jog į ieškovės žemės sklypą ir garažą iš atsakovės žemės sklypo nebėgtų lietaus vanduo ir šiam nebūtų daroma žala. Tokį ieškovės reikalavimą vertintino kaip atitinkantį sąžiningumo ir protingumo principus.

12. Teismas įvertinęs atliktinų darbų apimtį, sprendė, kad ieškovės nurodomas 30 dienų terminas laikytinas nepakankamu įpareigojimui įvykdyti, todėl įpareigojo atsakovę per 60 dienų terminą ne tik patraukti betonines trinkeles, bet ir suformuoti sklypo nuolydį tokiu būdu, kad lietaus nuotekos netekėtų į garažą. Atsakovei nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, ieškovės reikalavimu atsakovei CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirti 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

13. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, jog iš atsakovės pateiktos nuotraukos, teismas neturi galimybės identifikuoti, kokiu atstumu nuo sklypo ribos yra šie želdiniai. Kadangi atsakovė tiksliai neįvardina, kokius konkrečiai želdinius ji prašo pašalinti, ieškovė nurodo, kad dalis jų sodinti esant atsakovės sutuoktinio M. K. sutikimui: serbentas sodintas prieš 15-20 metų, obelaitės prieš 11 metų, slyva – prieš 15-20 metų. Nors atsakovė remiasi 2007 metų gruodžio 29 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 dėl „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ nuostatomis, tačiau šios taisyklės negaliojo aukščiau nurodytų želdinių sodinimo metu.

14. Teismas nurodė, jog ginčo sodiniai pasodinti daugiau kaip prieš 10 metų, maždaug apie 2003-2013 m. Tiksli sodinimo data nėra pateikta. UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. parengta schema patvirtina, kad jog ieškovė visus vaismedžius yra pasodinusi šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, nesilaikydama STR nustatytų atstumų, todėl įpareigojo per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Teismas būtent tokiu būdu formuluoja teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes įpareigoti taip kaip nurodyta priešieškinyje atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m pločio juostą tarp šalims priklausančių sklypų ar perkelti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m aukščio medžius ir (ar) krūmus esančius arčiau nei 3 m nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nėra teisinio pagrindo.

15. Dėl atsakovės prašymo pašalinti prie garažo esančią metalinę atramą su varteliais, teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad atrama varteliams patenka į jos sklypo ribas, nepagrindė, kokios kitos teisės aktų nuostatos suteikia jai teisę reikalauti pašalinti ieškovės žemės sklype esančią vartelių atramą. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės sklypo ribos yra nustatytos neteisingai, tuo tarpu atsakovės sklypo riba Kauno apygardos teismui atmetus atsakovės ieškinį, turi būti tikslinama, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) yra pagrįstas, todėl tenkino. Ieškovė yra numačiusi keisti garažo stogo dangą, vien tik į atsakovės sklypo pusę patenkantį vamzdyną keisti būtų neprotinga ir neracionalu, todėl teismas įpareigojimams įvykdyti numatė 60 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovei nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, atsakovės reikalavimu ieškovei CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skirtina 30 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovės naudai.

17. Teismas ieškovės argumentus dėl senaties termino praleidimo laikė nepagrįstais. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl statinių pastatymo, vaismedžių pasodinimo laiko nagrinėjant kilusį ginčą nėra svarbios, kadangi teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senatis negatoriniam ieškiniui negali būti taikoma, todėl ieškovės reikalavimą atmetė.

18. Teismas ieškinį tenkinęs pilnai ir priešieškinį iš dalies, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė D. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį įpareigoti D. Ž. ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G. K. priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos, ir šioje dalyje priimti sprendimą priešieškinį atmesti. Panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria teismas įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos pašalinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas sprendimu peržengė priešieškinio ribas. Atsakovė priešieškiniu prašė pašalinti tik medžius, kurie yra aukštesni nei 3 metrai arba sumažinti juos iki 3 metrų, tačiau atsakovė nereiškė reikalavimo pašalinti žemesnius nei 3 metrų medžius. Ties sklypo riba auga tik vienas medis, kuris viršija 3 metrus, t. y. vyšnia. Atsižvelgiant į priešieškiniu suformuluotus reikalavimus, teismas galėjo priimti sprendimą tik dėl šio medžio. Be to, atsakovė prašė jos teises apginti alternatyviu būdu, t. y. sumažinti medžius iki leistino 3 metrų aukščio, teismas nepagrįstai nesprendė dėl šio priešieškinio reikalavimo, nurodydamas, kad ieškovė įpareigotina tik perkelti medžius, nors atsakovę tenkino ir medžių aukščio sumažinimas. Šiuo aspektu teismas priėmė blogesnį sprendimą, nei to prašė pati atsakovė savo priešieškiniu.

19.2. Atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo pašalinti gyvatvores, nes jokios gyvatvorės tarp ieškovės ir atsakovės sklypų nebuvo ir nėra. Todėl neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas priėmė sprendimą pašalinti gyvatvores, tuo vėlgi peržengdamas reikalavimų ribas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovei pareiškus reikalavimą pašalino buksmedžius ir šilauoges nuo sklypo ribos, bei pateikė įrodymus, todėl ieškovei pašalinus augalus, o atsakovei neatsisakius savo reikalavimo, teismas turėjo tokį reikalavimą atmesti, o ne priimti abstraktų sprendimą pašalinti krūmus ir gyvatvores, kurių natūroje nėra. Teismas, kaip ir atsakovė nedetalizavo, kokie konkrečiai augalai turi būti pašalinti.

19.3. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad ji pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl obelų, kurios nuo sklypo ribos nutolusios atitinkamai 1,92 m., 1,83 m., 1,73 m, kiekvienos jų aukštis 2 metrų sodinimo, bei kad yra įpareigota šiuos obelis pašalinti. Teismas sprendime rėmėsi ne 2007 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 dėl „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ nuostatomis, kuriomis rėmėsi atsakovė savo priešieškinyje, o STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punktu. UAB „Banesta“ schema patvirtina, kad žemaūgės obelys, kurios formuojamos ir užauga iki 2 metrų aukščio auga didesniu nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos. Nors teismas įpareigojo šiuos medžius perkelti, tačiau senų medžių perkelti neįmanoma, nes jie paprasčiausiai neprigis, juos reiktų tik pašalinti. Teismo nurodymas pašalinti obelis, kurių neprašė pašalinti atsakovė, nes jie neviršija 2 metrų aukščio, vien todėl, kad STR nedetalizuoja atstumų medžiams, kurie užauga iki 2 metrų aukščio ir medžiams, kurie užauga iki 3 metrų aukščio, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

19.4. Net jeigu ir taikyti teismo nurodytą STR, obelys ieškovės žemės sklype pasodintos nedaug nukrypstant nuo 2 metrų atstumo iki sklypo ribos reikėtų taikyti kasacinio teismo praktiką ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-46/2007, 3K-7-230/2010). Nors teismų praktika formuojama ta linkme, kad negatoriniams ieškiniams senaties terminas netaikomas, visgi atsižvelgiant į tai, kad vyšnia auga jau 15 m., atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl jos pasodinimo, jos teisių pažeidimas buvo aiškus iš karto po šio vaismedžio pasodinimo, todėl byloje turėtų būti taikomas 10 m. senaties terminas.

19.5. Ieškovei visiškai neaiški teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius). Ieškovė sutinka pakeisti seną garažo vamzdyną, tačiau teismas įpareigojo ieškovę iš viso pašalinti vamzdyną, patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas. Jeigu teismo sprendimą reikia suprasti, kaip įpareigojantį ieškovę iš viso pašalinti lietaus surinkimo sistemą nuo garažo sienos, kuri sutampa su sklypų riba, toks sprendimas prieštarautų tiek ieškovės, tiek ir atsakovės interesams, nes lietaus vanduo nebūtų surenkamas ir laisvai bėgtų tiek ant garažo sienos, tiek į atsakovės žemės sklypą. Nesutiktina su teismo išvada, kad lietaus surinkimo sistema patenka į atsakovės žemės sklypo ribas. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, naikintina, paliekant tik sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota įrengti naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius).

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Ieškovės želdiniai yra sodinti prieš 15-20 m. ir jie pasodinti neišlaikant reglamentuoto atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Teismas, nustatęs, kad ieškovės želdiniai yra pasodinti anksčiau nei įsigaliojo Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, taikė Statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005, kuris reglamentavo nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumus. Todėl teismas veikdamas savo kompetencijos ribose ir neperžengdamas byloje pareikštų atsakovės reikalavimų, priėmė tinkamą ir teisėtą sprendimą.

20.2. Vanduo ieškovės žemės sklype kaupiasi nuo netinkamai garaže įrengto lietvamzdžio ir nuo garažo stogo, nuo (iš) kurių bėgant vandeniui, plaunamas ir atsakovės žemės sklypas, ir trinkelės (žemės, skaldos ir žvyro sluoksnis esantis po jų), ko pasėkoje, plaunamose vietose keičiasi trinkelių aukštingumas. Teismui nustačius priežastinį ryšį, jog ieškovės garažo lietaus vamzdynas (lietvamzdžiai) yra įrengtas netinkamai ir dėl ko esant lietui lietaus vanduo plauna ne tik atsakovės žemės sklypą, tačiau ir ieškovės garažo sieną, įpareigojo ieškovę pašalinti lietaus vamzdyną patenkantį atsakovės sklypo ribas ir tokiu būdu teismas užkirto kelią tolimesniems atsakovės teisių pažeidimams įpareigojant ieškovę įrengti tokią lietaus vamzdyno sistemą kuri neplautų atsakovės žemės sklypo ir nedarytų žalos pačios ieškovės garažui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimai įpareigojant ieškovę (apeliantę) perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius – trijų metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribos ir pašalinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę (apeliantę) perkelti želdinius peržengė priešieškinio ribas, priėmė ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą, nei to prašė atsakovė, o įpareigodamas pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į G. K. žemės sklypo ribas priėmė neaiškų sprendimą.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkės. Ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0743 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 1975 m. statybos plytų mūro garažas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Garažas pastatytas prie pat atsakovės sklypo ribos. Atsakovei G. K. nuosavybės teise priklauso 0,0792 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl želdinių

18. Apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovė įpareigota tam tikrais atstumais perkelti želdinius yra grindžiamas byloje pareikštų reikalavimų peržengimu, blogesnio sprendimo, nei buvo prašoma priėmimu. O būtent tuo, kad atsakovė nereiškė reikalavimo pašalinti žemesnius nei trijų metrų medžius, o teismas įpareigodamas perkelti žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos, priėmė ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą, nei to prašė atsakovė. Ieškovės teigimu, ties sklypo riba auga tik vienas medis, kuris viršija 3 metrus – vyšnia. Todėl, atsižvelgiant į priešieškiniu suformuluotus reikalavimus, teismas galėjo priimti sprendimą tik dėl šio medžio. Be to, teismas nepagrįstai nesprendė dėl priešieškinio reikalavimo atsakovės teises apginti alternatyviu būdu, t. y. sumažinti medžius iki leistino 3 metrų aukščio. Teismas įpareigojo ieškovę perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, tačiau atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo pašalinti gyvatvores, kadangi jokios gyvatvorės tarp ieškovės ir atsakovės sklypų nebuvo ir nėra.

19. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai numato pareigą ieškovui suformuluoti dalyką (reikalavimą), ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir jas patvirtinančius įrodymus. Prie ieškinio privalo būti pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tos pačios taisyklės taikytinos ir priešieškiniui. Šioje byloje priimtas ir išnagrinėtas priešieškinis neatitinka minėtų reikalavimų. Pareikštu priešieškiniu buvo prašoma įpareigoti ieškovę pašalinti atsakovei priklausančio sklypo ribose esančius želdinius ir atlaisvinti ne mažesnio negu 1 m (vieno metro) pločio juostą tarp ieškovei D. Ž., priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovei G. K., priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant bet kokius nurodyto pločio žemės ruože augančius krūmus ir medžius bei pašalinti arba sumažinti iki leidžiamo 3 m (trijų metrų) aukščio medžius ir (ar) krūmus esančius arčiau nei 3 m (trys metrai) nuo atsakovei G. K., priklausančio žemės sklypo ribos. Pastarasis priešieškinio reikalavimas nėra suformuluotas tinkamai, nenurodyta konkrečiai kokius želdinius/medžius/krūmus yra prašoma pašalinti ir kokiais atstumais jie yra nuo gretimo sklypo ribos. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atstumo reikalavimai nuo gretimo sklypo skiriasi priklausomai nuo augalo rūšies. Dėl šios priežasties reikalavimas turi būti suformuotas aiškiai, konkrečiai įvardijant kiekvieną augalą, nurodant jo rūšį, kokiu atstumu jis auga ir pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs priešieškinį, kuriame net nesuformuluoti reikalavimai, vėliau šioje byloje neatskleidė bylos esmės, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimus, konkrečiai nenurodė kokius augalus reikalinga perkelti. Rezoliucinėje dalyje suformuluodamas įpareigojimą perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G. K. žemės sklypo ribos priėmė nekonkretų sprendimą, iš esmės vykdymo procese palikdamas spręsti tuos klausimus, kurie turėjo būti išspręsti sprendimu teismui išnagrinėjus bylą. Tokiu būdu šalių ginčas liko neišspręstas. Nagrinėjamoje byloje, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina tiksliai nustatyti, kokiu atstumu kiekviename taške pagal teisinį kaimyninių sklypų ribos perimetrą yra nutolęs kiekvienas augalas, nustatyti koks tai yra augalas (medis, krūmas ir pan.) ir tik tada galima vertinti, kuris iš nurodytų augalų pasodintas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų atstumų. Nesant byloje tinkamai pareikšto reikalavimo, teismas neturėjo galimybės spręsti ar atsakovės teisės buvo pažeistos ir jeigu taip, tai ar jos turi būti ginamos atsakovės prašomu būdu. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad pareiga suformuluoti reikalavimą tenka galimai pažeistų teisių ir / ar interesų teisminės gynybos siekiančiam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto priešieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas šioje dalyje naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl lietvamzdžių

20. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo D. Ž. (ieškovę / apeliantę) pašalinti garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vamzdyną (lietvamzdžius), patenkantį į G. K. (atsakovės) žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius). Apeliaciniu skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė įpareigota pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius), patenkantį į G. K. (atsakovės) žemės sklypo ribas. Su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovė įpareigota įrengti naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) ieškovė (apeliantė) sutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad stipraus lietaus metu lietvamzdžiai neatlieka savo funkcijos, vanduo teka į atsakovės žemės sklypą per lietvamzdžių viršų, jų sudūrimus, tokiu būdu yra plaunamas žemės gruntas, t. y. daromas neigiamas poveikis atsakovės žemės sklypui, o taip pat drėkina pačios ieškovės garažo sieną (žr. Sprendimo 54 p.). Nei šios nustatytos faktinės aplinkybės, nei jų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada nėra ginčijama. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas pašalinti garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, įrengiant naują lietaus vamzdyną (lietvamzdžius) yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovė yra numačiusi keisti garažo stogo dangą, todėl nusprendęs, kad vien tik į atsakovės sklypo pusę patenkantį vamzdyną keisti būtų neprotinga ir neracionalu, teismas įpareigojimams įvykdyti numatė 60 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

21. Apeliantė (ieškovė) sutinka su tuo, kad garažo vamzdynas yra senas, todėl ji sutinka jį pakeisti. Apeliantė prašo panaikinti ginčijamą sprendimo dalį motyvuodama tuo, kad ji nėra aiški, nes apeliantei nesuprantama ką reiškia įpareigojimas pašalinti vamzdyną, patenkantį į atsakovės žemės sklypo ribas, ir kaip argumentus, apeliantės nuomone, sudarančius pagrindą skundžiamos teismo sprendimo dalies panaikinimui, dėsto teiginius, susijusius su teisėmis į oro erdvę, su negalimumu įrengti lietaus surinkimo sistemą, kuri nesutaptų su sklypų riba. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškinimas. Jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą (nutartį), nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantei yra neaiški pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl lietvamzdžių pašalinimo, tai ji turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes tik jį priėmęs teismas gali išaiškinti proceso šaliai savo procesinį sprendimą. Antra, niekur teismo sprendime nėra numatytas draudimas lietaus surinkimo sistemą įrengti toje pusėje, kurioje ribojasi kaimyniniai sklypai, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su techninėmis galimybėmis įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuri būtų kitoje pastato (garažo) pusėje bei su teisėmis į oro erdvę virš nuosavybės teise priklausančio sklypo, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį su esminiais trūkumais, t. y. tinkamai nesuformulavusi reikalavimų kiek tai susiję su želdinių pašalinimu ir arba sumažinimu iki leistino aukščio, pirmosios instancijos teismas priėmė nekonkretų sprendimą, todėl liko neatskleista bylos esmė, dėl ko šioje dalyje priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė turi procesinę pareigą pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį priešieškinį, kuriame privalo būti tinkamai suformuluotas reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai. Priešieškinyje atsakovė yra nurodžiusi, kad pateikia teismui schemą (priešieškinio priedas Nr. 5), tačiau teismui pateikta ne schema, o nuotraukos. Į bylą pateikta UAB „Banesta“ parengta schema, kurioje pažymėti 5 vaismedžiai (el. b. 4. t., b.l 59). Teisėjų kolegija išaiškina, kad nuotraukų ar schemų pateikimas nelaikytinas tinkamu CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto reikalavimo suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą įvykdymu. Reikalavimas turi būti konkrečiai nurodomas procesiniame dokumente, o ne numanomas iš pridedamų priedų. Apeliacinėje instancijoje nėra galimybės ištaisyti priimto priešieškinio trūkumų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, sprendimas šioje dalyje naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitoje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, sprendimo dalį panaikinus ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies ir D. Ž. įpareigota ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje dienos perkelti krūmus ir gyvatvores ne mažiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - dviejų metrų atstumu nuo sklypo ribos; kitus medžius - trijų metrų atstumu nuo G. K., priklausančio 0,0792 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona Dementavičienė Anita Sereikienė Agnė Vyliaudaitė