Kauno apylinkės teismo sprendimas

2. Pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodyta, bei ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinį, kad šalys yra kaimynės, jų sklypai ribojasi. Ieškovės plytinis garažas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 2013 metų viduryje ieškovė nusipirko iš savo brolio (pastatytas 1975 metais ir įteisintas), ribojasi su greta esančiu atsakovės žemės sklypu, t. y. pastatytas prie pat atsakovės sklypo ribos. 2004 metų lapkričio 22 d. atsakovė su savo vyru (vyras miręs) įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais, tarp jų ir gyvenamuoju namu. 2005 m. liepos 5 d. atsakovei išduotas statybos leidimas atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą. Ryšium su tuo, atsakovė apie 2006 metus baigė namo rekonstrukciją, o 2012 metų pabaigoje savo sklype pilnai susitvarkė gerbūvį.

3. Namo gerbūvio tvarkymo darbų metu, atsakovės sklype buvo paaukštintas sklypo reljefo aukštingumas su nuolydžiu į ieškovės sklypą. Klojant trinkeles atsakovės sklype, buvo uždengti prie sklypo ribos esantys ieškovės garažo pamatai ir dalis garažo plytinės sienos, nebuvo padaryta šalia atsakovės sklypo ribos, besiribojančios su ieškovės garažu, nutekėjimo latako, todėl po lietaus visos nuotekos iš atsakovės sklypo nubėgdavo į ieškovės sklypą, dėl ko ieškovės sklype kaupdavosi vandens nuotekos ir iš atsakovės sklypo buvo nešamos žemės. Esant šioms aplinkybėms ieškovė sudėjo skardines pertvaras (sukišo į žemę) ties sklypų ribomis, kad vandens nuotekos su žemėmis nebėgtų į ieškovės sklypą. Tačiau iki šiol ieškovės garažo siena toliau gadinama, nes po lietaus nuo atsakovės sklype išklotų trinkelių ir reljefo paaukštinimo lietaus vanduo plauną garažo sieną, ši ypač sušlampa, garažo viduje kaupiasi drėgmė, todėl ieškovės turtui daroma žala. Atsakovės sklype nėra uždaros lietaus nuotekų šalinimo sistemos. Pažymėtina ir tai, jog iki sklypo reljefo paaukštinimo, trinkelių išklojimo, sklypai buvo lygiame aukštyje, o šiuo metu atsakovės sklypas gerokai paaukštintas. Ieškovė nusipirkusi iš savo brolio garažą, neilgai trukus, pastebėjo, jog iš atsakovės sklypo visos lietaus nuotekos nubėga į atsakovės sklypą ir šlampa ieškovės garažo siena, todėl ieškovė nedelsiant žodžiu informavo apie tai atsakovę, tačiau ši į ieškovės pretenzijas visai nereagavo. Ieškovė kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos. Minėta įstaiga 2013 m. lapkričio 20 d. atliko statybos patikrinimą bei nustatė, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo iki garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune ribos, išklota spalvotų betono trinkelių (5,2 m x 5,7 m) danga. Statybos inspekcija ieškovę informavo, jog ši dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis į teismą.

4. Ieškovė atsakovei išsiuntė paštu 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raštiškus prašymus spręsti susidariusią situaciją ir nedelsiant imtis priemonių užkertant kelią ieškovės turto gadinimui, tačiau į abu raštus ieškovė nesulaukė jokio atsako. Atsakovė ieškovei tik žodžiu buvo pažadėjusi spręsti susidariusią situaciją, ieškovė būdama geranoriška ir siekdama gerai sutarti su kaimyne laukė ne vienus metus atsakovės pažadų įgyvendinimo. Neiškentusi pažadų, ieškovė 2018 m. gegužės 22 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei motyvuotą priešteisminį įspėjimą su raginimu pašalinti pastoviai trunkančius neteisėtus veiksmus. Šiame įspėjime ieškovė siūlė problemą su paviršiniu vandens nutekėjimu į ieškovės sklypą ir garažą išspręsti suderinus su ieškove ir atsakovės sąskaita įrengus paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, kuri užtikrintų, kad į ieškovės sklypą iš atsakovės sklypo nebėgtų lietaus vanduo bei nedarytų ieškovės sklypui ir jame esantiems statiniams (garažui) žalos. Ir po šio įspėjimo gavimo atsakovė tik žadėjo imtis priemonių, bet jokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovei nėra kito kelio, o tik teismo tvarka, spręsti susidariusią situaciją su kaimyne, kuri nesiekia bendradarbiauti ir kooperuotis sprendžiant minėtą problemą.

5. Po ieškinio pareiškimo teismui, 2019 m. vasario 15 d. buvo atlikta privati ieškovės garažo techninė apžiūra. Techninę apžiūrą atliko atestuota techninės priežiūros vadovė A. M.. Apžiūros metu nustatyta, jog atsakovės sklype esančios trinkelės sudėtos, neprisilaikant arba visai be projekto, nesuderinus su garažo savininkais; neišlaikytas paviršiaus minimalus nuolydis, kuris turi būti nuvestas nuo pastato (garažo); jei nuolydžio padaryti neįmanoma, suderinus su savininkais (ieškove), prie garažo sienos, atkasus išorėje pamatus, reikia įrengti hidroizoliaciją ir sudėti nubėgimo latakus. Apsaugoti sienas nuo drėkimo. Būtina pasitarti su projekto vadovu.

6. Atsižvelgdama į atsakovės sąmoningą vengimą pašalinti neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, ieškovė yra priversta savo pažeidžiamas teises ginti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka - pareikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovę savo sklype ir savo sąskaita įrengti prie ieškovės garažo sienos minimalų dangos nuolydį, o jei nuolydžio padaryti neįmanoma, suderinus su ieškove, prie ieškovės garažo sienos, atkasus išorėje pamatus, įrengti hidroizoliaciją ir sudėti vandens nubėgimo latakus. Vienas iš šių galimų techninių sprendimų užtikrins, jog į ieškovės statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nebėgs vanduo ir garažui nebus daroma žala.

7. Atsiliepdama į atsakovės priešieškinį, ieškovė prašo jį atmesti, nurodydama, kad Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikšti ieškinio reikalavimus dėl metalinės atramos su varteliais, lietaus vamzdyno, bei želdinių pašalinimo. Atsakovės reikalavimas pašalinti garažo lietaus vamzdyną įrengiant naują vamzdyną, ieškovei nėra aiškus. Kritiškai vertintini atsakovės pateikti įrodymai- G. Ž. statinio apžiūros aktas, kadangi nėra duomenų, kad teikdamas išvadas apie tai, kad dėl ilgalaikio vandens poveikio nuo garažo stogo po trinkelėmis esami grunto sluoksniai buvo išplauti vandens, G. Ž. būtų atlikęs apžiūrą, nukėlęs trinkeles. Situacija, kai lietaus vanduo prie ieškovės garažo neturi kur nutekėti, susidarė išimtinai dėl atsakovės ir buvusio statytojo M. K. atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. be ieškovės sutikimo klojant trinkeles neišlaikius privalomo 1 metro atstumo iki sklypo ribos, bei pažeidus projektavimo sąlygas bei pakeitus sklypo aukštingumą, neišsprendžiant nuotekų nubėgimo klausimo.

9. 2005 m. liepos 5 d. atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38- 3GR390-370 (toliau - Statybos leidimas) gyvenamojo namo rekonstravimui pagal UAB „Santakos architektūros studija“ parengtas projektavimo sąlygas, kai STR 2.02.09:2005 nebuvo įsigaliojęs (įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d.). Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimas pagal Projektą ir Statybos leidimą, kuriame buvo numatytas ir betoninių trinkelių klojimas Žemės sklype, pradėtas vykdyti 2005 metais. Pagal Projektą vykdyti Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai buvo baigti 2015 metais ir vėliau įregistruoti viešame registre.

10. Vykdant betoninių trinkelių klojimą atsakovės žemės sklype, vietose kur yra paklotos betoninės trinkelės buvo nukastas žemės paviršius, t. y. juodžemis, kad žemės sklypo reljefas nepasikeistų. Vykdant 2006- 2008 metais betoninių trinkelių klojimą buvo formuojamas trinkelėms pamatas (žvyras, skalda), kuris visad yra laidus vandeniui. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimas yra priduotas ir įteisintas įstatymų nustatyta tvarka bei atliekant šiuos veiksmus atitinkamos institucijos nerado/nenustatė neatitikimų su Projektu ar Statybos leidimu. Atsakovė nuo Žemės sklypo ir Žemės sklype esančių statinių įsigijimo momento (2004-11-22), nėra atlikusi jokių veiksmų susijusių su lietaus vandens nuvedimu į kaimyninę valdą ar nutekamojo vandens nuvedimo per kaimynines valdas, nuo ar iš jai priklausančių statinių esančių Žemės sklype.

11. Prieš tai buvęs garažo savininkas, vykdęs automobilių taisymo veiklą, nesiskundė garažo drėkimu, nors trinkelės išklotos eilę metų (nuo 2008 m.). Tuo tarpu Ieškovė prieš porą metų įgijusi šį nekilnojamąjį daiktą pretenzijas reiškia teismine tvarka.

12. Šiai dienai, esant dabartinei garažo (daugiau nei 5 m. ilgio), kuris yra atsakovės sklype, lietaus nubėgimo sistemai, kuri praleidžia vandenį pro šonus ir sujungimus, vienintelis vandens šaltinis yra netinkama lietaus nubėgimo sistema, kiauros garažo sienos. Dėl ilgalaikio vandens poveikio ir pastato nepriežiūros esami grunto, trinkelių pamato sluoksniai galėjo būti išplauti vandens. Būtent šie faktoriai ir galėjo lemti galimą garažo drėkimą, tačiau tikrai ne trinkelių netinkamai sudėjimas, nes ir šiai dienai konstatuotina, jog esant lietingai dienai vanduo šioje zonoje nesilaiko, priešingai Pastato — garažo stogas nekokybiškas, nuolydžiu nukreiptas į atsakovės žemės sklypą, pasenęs apsamanojęs, parapeto apskardinimas įrengtas nekokybiškai, dėl to pro pastato plyšius vanduo skverbiasi į pastato vidų.

13. Kaip matyti iš Ieškovės žemės sklype esančių statinių išdėstymo plano, garažas yra pastatytas ant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribos, neišlaikant įstatymų nustatytos minimalios ribos tarp žemės sklypų. Ši situacija yra susidariusi dėl to, kad tiek ieškovės žemės sklype esantys statiniai, tiek atsakovės žemės sklype esantys statiniai yra statyti 1955-1980 metais, kai dar negaliojo nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nei statybos techniniai reglamentai. Tačiau, esant lietui, lietaus nuotekos nuo garažo stogo teka garažo sienomis ir taip yra plaunamas tiek garažo pamatas, tiek lietaus nuotekos patenka į atsakovės žemės sklypą. Vanduo ieškovės žemės sklype kaupiasi nuo netinkamai garaže įrengto lietvamzdžio ir nuo garažo stogo, nuo (iš) kurių bėgant vandeniui, plaunamas dar ir Ieškovės žemės sklype esantis dirvožemio paviršius, jo sluoksniai.

15. Aukščiau Akte nustatyti faktai įrodo, kad ieškovė netinkamai prižiūri garažą, ko pasėkoje buvo pažeista garažo siena. Kaip matyti iš Civilinėje byloje pateikiamo UAB „Žemės matavimai“, dalis garažo, ieškovės tvoros ir vartai, patenka į atsakovės žemės sklypą.

16. Aplinkybės dėl garažo plytų mūras ištrupėjimo ir atsiradusių plyšių pro kuriuos į garažo vidų skverbiasi vanduo yra nustatytos ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu 2019¬04-16.

18. Nors atsakovė sutinka atlikti eilę minėtų veiksmų bendromis jėgomis, išlaidas tarp šalių dalijant lygiomis dalimis, tačiau atsakovė negalėjo ir negali užtikrinti, kad lietaus vanduo nebėgs į statinį ir jam nebus daroma žala, kadangi garažas yra ieškovės neprižiūrimas, ieškovė turėtų būti įpareigojama atlikti Garažo remontą, atliekant sienos plyšių pašalinimo darbus bei įrengiant tinkamą lietaus nubėgimo sistemą nuo Garažo.

21. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

24. Matininkė R. B. 2019 m. birželio 19 d. atliko 0,0743 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šiuos matavimus 2019 m. spalio 22 d. patikrino NŽT Kauno miesto skyrius tikrinimo aktu Nr. 08KAM-93456 ir pažeidimų, klaidų nenustatė. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. pateikė skundą NŽT Kauno miesto skyriui dėl matininkės R. B. veiksmų atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atsakovės skundas buvo išnagrinėtas ir pateikta 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT Kauno miesto skyriaus išvada Nr. 8IŽ-103-(14.8.101), kuria nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planai turi būti tikslinami. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. G. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. valstybės įmonės Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis, t. y. kadastrinę bylą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0243:13), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, o nustačius, kad ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti – atnaujinti šį terminą. Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2022 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1069-638/2022 G. K. ieškinį atmetė.

25. Ieškovės teigimu, atsakovė 2006 m. baigė gyvenamojo namo rekonstrukciją, o aplinkos tvarkymo darbai, taip pat trinkelių klojimas žemės sklype, buvo baigtas 2012 metų pabaigoje.

26. Atsakovės teigimu, Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai buvo baigti 2015 metais, yra patvirtinti ir perduoti VĮ „Registrų centras“. Šias aplinkybes patvirtina 2017-02­06 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei Žemės sklype esančių statinių kadastrinė byla (1 t., b. l. 64-87). Tačiau Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai nebuvo įregistruoti Valstybiniame Viešajame registre, kadangi po Atsakovės vyro mirties, Atsakovei ir jos vaikams D. K. ir R. K. paveldėjimo pagal įstatymą tvarka nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

27. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 20 d. atliko statybos patikrinimą bei nustatė, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo iki garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) ribos, išklota spalvotų betono trinkelių (5,2 m x 5,7 m) danga.

28. Ieškovė atsakovei išsiuntė paštu 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raštiškus prašymus spręsti susidariusią situaciją ir nedelsiant imtis priemonių užkertant kelią ieškovės turto gadinimui, tačiau į abu raštus atsakymas nebuvo gautas. 2018 m. gegužės 22 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei motyvuotą priešteisminį įspėjimą su raginimu pašalinti pastoviai trunkančius neteisėtus veiksmus. Šiame įspėjime ieškovė siūlė problemą su paviršiniu vandens nutekėjimu į ieškovės sklypą ir garažą išspręsti suderinus su ieškove ir atsakovės sąskaita įrengus paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, kuri užtikrintų, kad į ieškovės sklypą iš atsakovės sklypo nebėgtų lietaus vanduo bei nedarytų ieškovės sklypui ir jame esantiems statiniams (garažui) žalos. Atsakovė jokių veiksmų problemai spręsti nesiėmė.

29. 2019 m. vasario 15 d. atestuota techninės priežiūros vadovė A. M. atliko ieškovės garažo techninę apžiūrą. Nustatė, kad atsakovės sklype esančios trinkelės sudėtos, neprisilaikant arba visai be projekto, nesuderinus su garažo savininkais; neišlaikytas paviršiaus minimalus nuolydis, kuris turi būti nuvestas nuo pastato (garažo); jei nuolydžio padaryti neįmanoma, suderinus su savininkais (ieškove), prie garažo sienos, atkasus išorėje pamatus, reikia įrengti hidroizoliaciją ir sudėti nubėgimo latakus. Apsaugoti sienas nuo drėkimo. Būtina pasitarti su projekto vadovu (2 t., b. l. 60-.

30. G. Ž., kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės užsakymu 2019-03-14 apžiūrėjo garažą ir surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog garažo lietaus nubėgimo sistema yra nekokybiška, pasenusi; praleidžia vandenį pro šonus ir sujungimus, ko pasekoje šlampa garažo siena; pastato- garažo visas stogas nekokybiškas, pasenęs, apsamanojęs, parapeto apskardinimas įrengtas nekokybiškai, dėl to pro plyšius skverbiasi vanduo į pastato vidų; plytų mūras ištrupėjęs, atsiradę plyšiai, pro kuriuos į pastato vidų skverbiasi vanduo; dėl ilgalaikio vandens poveikio nuo garažo stogo po trinkelėmis esami grunto sluoksniai buvo išplauti vandens, dėl to atsirado nuolydis į garažą (2 t., b. l. 95-101).

31. Iš su pradiniu ieškiniu pateiktų nuotraukų (ieškinio priedas Nr. 10) matyti, kad atsakovės sklype įrengta trinkelių danga yra įrengta prie pat atsakovei priklausančio garažo sienos, kaip ir buvo numatyta gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekte. Trinkelių paviršius yra aukščiau už garažo sienos pamato viršutinę dalį. Taip pat iš šių nuotraukų galima vizualiai matyti, kad už garažo ribos esantis atsakovės žemės sklypo paviršius yra aukščiau ieškovės žemės sklypo paviršiaus ir aukščių skirtumas yra atribotas metalo juostomis.

32. Ieškovė nurodo, kad atsakovės žemės sklype pagal rekonstrukcijos projektą trinkelių danga įrengta nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidžia jos teises.

33. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

34. Ieškovės teigimu, atliekant rekonstrukciją pasikeitė atsakovės sklypo aukštis, nors techniniame projekte ir buvo nurodyta, kad sklypo aukščiai nekeičiami (1 t., b. l. 138). Byloje esančioje 2013 m. liepos mėn. atliktoje topografinėje nuotraukoje ( 2 t. b. l. 85) matyti, kad atsakovės namas ir ieškovės garažas yra iš esmės tame pačiame aukštyje. Iš prie pradinio ieškinio pridėtų nuotraukų (pradinio ieškinio priedas Nr. 10) akivaizdžiai matyti, kad tarp sklypus skiriančios ribos yra žemės paviršiaus aukščių skirtumas, kurio vertikali dalis atsakovės sutvirtinta skardos juostomis. Iš MB „Geolygis“ 2019 m. gegužės 27 d. parengto Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukščių plano (2 t., b. l. 192-194) matyti, kad šiuo metu aukščių skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų yra vienoje dalyje 14 cm., kitoje net 41 cm. Ieškovės tvirtinimu, rekonstrukcijos metu atsakovei padidinus savo žemės sklypo aukštį, savo sklype neįrengusi uždaros lietaus nuotekų šalinimo sistemos, tokiu būdu neužtikrinusi, kad lietaus nuotekos netekėtų į gretimą žemės sklypą, atsakovė sukūrė probleminę situaciją ieškovės sklypui ir jame, ties sklypo riba, esančiam statiniui – garažui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nuotraukos) patvirtina, ir teismas išvažiuojamojo posėdžio metu įsitikino, kad trinkelių paviršius yra aukščiau ieškovės garažo sienos apačios ir hidroizoliacijos, esančios tarp pamato ir sienos, kas lemia sienos drėkimą iš atsakovės žemės sklypo pusės.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės garažas yra pastatytas apie 1975 m.

36. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013 m. lapkričio 20 d. atliko statybos patikrinimą bei nustatė, jog nuo atsakovės gyvenamojo namo iki garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) ribos, išklota spalvotų betono trinkelių (5,2 m x 5,7 m) danga. Statytojos G. K. teigimu, trinkelių danga buvo pradėta kloti 2011 m. Kadastrinių matavimų byloje (1 t., b. l. 78-79) nurodyta, kad 94,1 kv. m. ploto betono trinkelių aikštelė b1 įrengta 2014m., o 45,84 kv. m. ploto b2-2015 m.

37. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad trinkelės yra išklotos nuo 2008 m. Ieškovė taip pat remiasi liudytojos G. K. parodymais, duotais 2023-02-13 vykusio posėdžio metu, jog 2008 metais šventė pas atsakovę vaiko gimtadienį ir ginčo trinkelės jau buvo sudėtos atsakovės žemės sklype (2023-02-13 posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 48 min. 36 s. iki 1 val. 49 min. 20 s.). 2013 m. lapkričio 8 d. M. K. paaiškino Kauno m. teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, jog „Aš M. K., 2011 m. spalio mėn. pradėjau savo sklypo tvarkymo darbus, sudėjau trinkeles, nukastą juodžemį paskleidžiau sklypo ribose. Visos gatvės reljefas natūraliai yra su nuolydžiu (kalvelės šlaite). Kaimynės, D. Ž., garažo stogas yra orientuotas į mano sklypą ir dėl netvarkingos lietaus nuvedimo sistemos vanduo bėga į mano sklypą ir galimai drėkiną jos garažo sieną “ (3 t., b. l. 75). Ieškovės paaiškinimais trinkelių danga buvo įrengta tik po to po to, kai atsakovė išardė prie jai priklausančio garažo stovėjusi metalinį garažą, t.y. po 2011 m. Apibendrinant pateiktus įrodymus dėl trinkelių dangos įrengimo, konstatuojama, jog 2013 m. statybą prižiūrinčiai institucijai atlikus patikrinimą, trinkelių danga jau buvo įrengta, tiek G. K., tiek M. K. tvirtino, kad trinkelių danga įrengta ne anksčiau kaip 2011 m., pradėjus sklypo tvarkymo darbus. Valstybės institucijos rašytiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės vertintinos kaip turinčios didesnę įrodomąją vertę, lyginant su 2023 m. atsakovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais, teikiamais praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo šių raštu užfiksuotų aplinkybių.

43. Reikalavimas grindžiamas 2019 m. kovo mėn. UAB „Žemės matavimai“ parengta „Vietovėje esamos tvoros ir mūrinio statinio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patikrinimo schema“ (priešieškinio priedas Nr. 1). Šioje schemoje atvaizduota, kad ieškovės garažas MN viename pastato kampe 0,17 m., kitame – 0,20 m. patenka į atsakovės sklypą, sklypo gale tvora į atsakovės sklypą patenka 0,14 m., prie garažo sienos- 0,20 m., t. y. visa šalių sklypus skirianti tvora patenka į atsakovės sklypą.

45. Atsakovė nurodo, kad ieškovės želdiniai patenkantys į atsakovės žemės sklypą privalo būti pašalinti dėl to, jog jie pažeidžia teisėtus atsakovės kaip žemės sklypo savininkės interesus bei aktualių teisės aktų reikalavimus - 2007-12-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“.

46. Atsakovė nurodo, kad ieškovės krūmai ir medžiai yra pasodinti arčiau nei 1 metro atstumu nuo Žemės sklypo ribos ir tai patvirtina priešieškinio priedas Nr. 5, dėl šios priežasties, teismas turėtų konstatuoti, jog krūmai yra veisiami pažeidžiant Taisykles, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymą bei Atsakovės interesus.

47. Nors atsakovė nurodo, kad savo reikalavimams pagrįsti ji kaip priešieškinio priedą pateikė schemą, tačiau pridėjo tik nuotraukas, iš kurių matyti, kad kitoje tvoros pusėje esama medžių ir krūmų, tačiau teismas pagal nuotraukas neturi galimybės identifikuoti, kokiu atstumu nuo sklypo ribos yra šie želdiniai.

48. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad Ieškovės želdiniai pasodinti jai priklausančioje sklypo riboje, už tvoros, skyrusios žemės sklypo ribą. Kadangi atsakovė tiksliai neįvardina, kokius konkrečiai želdinius ji prašo pašalinti, ieškovė nurodo, kad dalis jų sodinti esant atsakovės sutuoktinio M. K. sutikimui: serbentas sodintas prieš 15-20 metų, obelaitės prieš 11 metų, slyva- prieš 15-20 metų. Nors atsakovė remiasi 2007 metų gruodžio 29 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 dėl „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ nuostatomis, tačiau šios taisyklės negaliojo aukščiau nurodytų želdinių sodinimo metu.

49. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Banesta“ 2022 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schemą, kurioje atvaizduoti penki vaismedžiai: slyva, nuo sklypo ribos nutolusi 2,58 m., aukštis apie 3 m.; obelys, nuo sklypo ribos nutolusios atitinkamai 1,92 m., 1,83 m., 1,73 m, kiekvienos jų aukštis 2 m.; vyšnia, nuo sklypo ribos nutolusi 0,58 m., aukštis virš 3 m.

54. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ieškovės žemės sklype esantys statiniai, tiek atsakovės Žemės sklype esantys statiniai yra statyti 1955-1980 metais, kai dar negaliojo nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nei statybos techniniai reglamentai. Pagal ieškovės sklypo kadastrinius matavimus apie 1975 m. pastatytas garažas yra ant sklypo su atsakove ribos. Garažo stogas yra šlaitinis, dėl to objektyviai apatinė jo dalis yra išsikišusi už sienos į atsakovės sklypo pusę dėl to, kad lietvamzdžiai atliktų savo funkciją ir horizontalioje projekcijoje garažo sienai sutampant su sklypo riba neabejotinai patenka į atsakovės sklypo ribas. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ir pats garažas patenka į jos sklypo ribas, detalių paskaičiavimų dėl stogo konstrukcijos ir lietvamzdžių į bylą neteikė. Atsakovės pateikta vaizdo medžiaga, nuotraukos patvirtina, kad stipraus lietaus metu lietvamzdžiai neatlieka savo funkcijos, vanduo teka į atsakovės žemės sklypą per lietvamzdžių viršų, jų sudūrimus, tokiu būdu yra plaunamas žemės gruntas, t .y. daromas neigiamas poveikis atsakovės žemės sklypui, o taip pat drėkina pačios ieškovės garažo sieną.

56. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinyje pareikštiems reikalavimams dėl metalinės atramos su varteliais, lietaus vamzdyno, bei želdinių pašalinimo. Nurodo, kad ieškovės plytinis garažas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį 2013 metų viduryje ieškovė nusipirko iš savo brolio, pastatytas 1975 metais. Tuo pat metu buvo pastatyti ir varteliai. Atsakovė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke tapo 2004 metų lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, praėjus 29 metams po garažo statybos. Buvę savininkai ieškovės broliui jokių pretenzijų dėl garažo ar jo vartelių nereiškė. Kadangi varteliai buvo pastatyti 1975 metais, tuo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalis nustatė 3 metų senaties terminą, kuris pasibaigė iki naujo CK įsigaliojimo, dėl ko, sutinkamai su CK ĮĮ 10 straipsnio 1 dalimi naujo CK nustatyti terminai nagrinėjamu atveju netaikytini. 1964 m. CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi. Taigi, atsakovei įsigijus namų valdą nuosavybės teise, ji neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudojęs ir nurodytų reikalavimų nepareiškęs namų valdos savininkas. Ieškovės želdiniai pasodinti jai priklausančioje sklypo riboje, už tvoros, skyrusios žemės sklypo ribą. Kadangi ieškovė tiksliai neįvardina, kokius konkrečiai želdinius ji prašo pašalinti, atsakovė nurodo, kad dalis jų sodinti esant atsakovės sutuoktinio M. K. sutikimui. Serbentas sodintas prieš 15-20 metų, obelaitės prieš 11 metų, slyva- prieš 15-20 metų. Taigi, ir dėl šių želdinių pašalinimo atsakovė yra praleidusi senaties terminą, o ieškovė reikalauja jį taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

57. Ieškovės argumentai dėl senaties termino praleidimo laikomi nepagrįstais. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl statinių pastatymo, vaismedžių pasodinimo laiko nagrinėjant kilusį ginčą nėra svarbios, kadangi teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senatis negatoriniam ieškiniui negali būti taikoma, todėl ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

61. Atsakovė prašo priteisti 5 145,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias detalizavo 2023 m. balandžio 5 d. prašyme ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus.