Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1069-638/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-06
Bylos Nr.: e2A-1069-638/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. Ž.
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonė Registrų centras, V. R.

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. e2A-1069-638/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00257-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; (S) 2.4.2.10.; 2.4.5

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės G. K., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir D. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. Ž. dėl kadastrinių matavimų duomenų bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, V. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis, t. y. kadastrinę bylą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0243:13), esančio(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, nustačius, kad ieškovė praleido įstatymų nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti – atnaujinti šį terminą.

2. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad 2004 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ji kartu su sutuoktiniu M. K., mirusiu(duomenys neskelbtini)., įsigijo 0,0792 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitos paskirties statinius - kiemo (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinį, tvorą, kiemo aikštelę), du ūkinius pastatus(duomenys neskelbtini). Ieškovei ir jos sutuoktiniui 2005 m. liepos 5 d. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui rekonstruoti. Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai baigti 2015 m. Ieškovė ir atsakovė D. Ž. yra gretimų žemės sklypų savininkės. Atsakovei priklauso žemės sklypas, Kaune,(duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22-877/2020 pagal atsakovės ieškinį ieškovei ir ieškovės priešieškinį atsakovei dėl įpareigojimų atlikti veiksmus. Minėtoje civilinėje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl statinių statybos teisėtumo bei žemės sklypų savininkų teisių gynimo. Kilus šiam ginčui, ieškovė kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl jos žemės sklypo matavimų. Atlikus matavimus nustatyta, kad atsakovei priklausantis plytinis garažas, esantis(duomenys neskelbtini), patenka į ieškovės žemės sklypo ribas. Ieškovei nežinant, atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centras matininkę R. B. dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių duomenų pakeitimo. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Registrų centras matininkės R. B. 2019 m. spalio 4 d. parengtą elektroninę atsakovės žemės sklypo duomenų bylą. NŽT skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas neinformavus ieškovės ir nesuteikiant jai teisės išreikšti savo nuomonę dėl sprendimo. Ieškovei apie priimtą sprendimą tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio 5 d., kai NŽT skyriaus vedėjo sprendimas su lydinčiais dokumentais buvo pateiktas atsakovės atstovės civilinėje byloje. NŽT Kauno skyriaus vedėjo sprendimu pakeitus atsakovės žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovės žemės sklypas sumažėjo 5 kv. m., o atsakovės žemės sklypas padidėjo, pasikeitė žemės sklypo konfigūracija. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant išlikusiais riboženkliais, po R. B. matavimų pasikeitė faktinės ginčo žemės sklypų ribos, kurios egzistavo daugiau nei 25 metus. Pagal minėtus kadastrinius matavimus pasikeičia ir ieškovei priklausančio žemės sklypo konfigūracija: sutrumpėja žemės sklypo linija, besiribojanti su valstybiniu keliu ((duomenys neskelbtini)Matininkė R. B. atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeisdama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - ir Kadastro nuostatai) 32.1.1.papunktį, nes nedalyvavo visi atsakovės žemės sklypo kaimyninių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, matavimų metu buvo įtvirtinti 2 nauji riboženkliai. Ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra nustatyti ir patvirtinti 1993 m. balandžio plane, parengtame Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro inžinieriaus I. Ž.. Matininkei R. B. įtvirtinant 2 naujus riboženklius atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų metu, buvo pakeistos abiejų ginčo sklypų ribos. Ieškovei nekompensuotas sumažėjęs žemės sklypo plotas lygiaverčiu žemės plotu ar pinigine kompensacija. Ieškovė, sužinojusi apie sprendimą ir juo patvirtintą atsakovės žemės sklypo kadastrinę bylą, 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į specialistus dėl jos žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei į teismą su ieškiniu dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių duomenų (kadastrinės bylos) ir sprendimo panaikinimo. Teismui nustačius, kad ieškovė praleido terminą administraciniam aktui skųsti, šis terminas turi būti atnaujintas, pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovei buvo žinoma apie atliekamus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir ji kategoriškai nesutiko su jais, nurodydama savo pastabas VĮ Registrų centras matininkei R. B. bei NŽT skyriui. Matininkei, NŽT skyriui bei atsakovei buvo ir yra žinoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamas civilinis ginčas tarp šalių, susijęs su faktinėmis žemės sklypų ribomis. Dėl to NŽT skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, susijusių su atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų tvirtinimu. Nurodytų pažeidimų būtų galima išvengti, jei atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų atlikti vadovaujantis 2020 m. sausio geodezininko M. G. skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)pasiūlymo schemos sprendiniais. Tokiu atveju ieškovės žemės sklypo plotas sumažėtų tik 1 kv. m.

Atsiliepimas

3. A. D. Ž. atsiliepime į ieškinį, triplike prašė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. VĮ Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis bei atmesti kitą ieškinio dalį. Atsakovės teigimu, ieškovės ginčijami kadastriniai duomenys ir kadastrinė byla nesukelia teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas ieškinio dalykas ir ginčo objektas. Ieškovė, 2019 m. birželio 19 d. vykstant atsakovės žemės sklypo paženklinimui vietoje, dalyvavo to ženklinimo metu, tačiau atsisakė pasirašyti. Ieškovei buvo žinoma apie tai, kad atliekami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl ji turėjo galimybę teikti savo pastabas dėl jų kadastro nuostatų numatyta tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovės žemės sklypas sumažėjo, nes jos žemės sklypo kadastriniai matavimai tikslintini. Tik patikslinus ieškovės žemės sklypo planą ir atlikus viso žemės sklypo kadastrinius matavimus (o ne ribos su atsakovės žemės sklypu) būtų galima spręsti, ar yra sumažėjęs ieškovės žemės sklypas. Šiuo metu pakeitus atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis, buvo įtvirtintos faktinės ribos. Akivaizdu, kad ieškovė niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi, kuri buvo po atsakovei priklausančiu garažu, ar ta sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės varteliai. Ieškovės žemės sklype trinkelės išklotos iki šiuo metu pagal atliktus kadastrinius matavimus nustatytos žemės sklypų ribos. Atsakovės žemės sklypo riba su ieškovės žemės sklypu atitinka tvorą bei garažo ribą. Apie tai, kad pagal 1993 m. gruodžio 11 d. atsakovės žemės sklypo planą, kuriame koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo riba kerta statinį, atsakovei tapo žinoma tik 2019 m. balandžio 16 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-22-877/2020 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Tuo metu ieškovės iniciatyva matininkas M. G. įkalė riboženklius, žyminčius šalių žemės sklypo ribas. Būtent dėl to atsakovė inicijavo naujų kadastrinių matavimų atlikimą, o ieškovei apie tai buvo žinoma, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 teismo posėdis buvo atidėtas net kelis kartus iki tol, kol nebus atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Ieškovei 2005 m. liepos 5 d. išduoto leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą projektinėje dokumentacijoje ieškovės žemės sklypo toponuotraukose jai priklausančio žemės sklypo ribos yra iki sklypus skiriančios tvoros, t. y. taip, kaip šiuo metu nustatyta pagal atsakovės kadastrinius matavimus. Atsakovės garažas ir varteliai ties juo pastatyti 1975 m. Nuo tų laikų sklypo dalis ieškovei niekada nepriklausė ir nebuvo jos naudojama, kaip ir ta sklypo dalis, kuri yra už tvoros, kur augo atsakovės želdiniai iki 2019 m., kai ieškovė pareikalavo juos iškelti. Ieškovės teikiamas siūlymas nustatyti žemės sklypo ribą pagal 2020 m. sausio mėn. matininko M. G. pasiūlymą yra neracionalus, kadangi šoninės garažo sienos dalis būtų ieškovei priklausančiame sklype. Tokia žemės sklypų konfigūracija nebuvo ne vienos šalies žemės sklypo planuose, kuriuose žemės sklypo riba ėjo tiesiai. Pagal 2019 m. lapkričio 6 d. NŽT sprendimą ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ tik buvo įtvirtintos faktiškai naudojamos ribos, jos nebuvo keičiamos, jas visą laiką skyrė tvora ir atsakovei priklausantis garažas. Ieškovė šiuo ieškiniu siekia pakeisti sklypo ribas ir konfigūraciją. Riba, skirianti ginčo sklypus, visą laiką ėjo pagal planuose pažymėtą tvorą. Ši tvora pastatyta 1984 m., priklauso ieškovei ir yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tvora ir jos vieta nebuvo keičiamos. Faktinės sklypo ribos nėra pasikeitusios, nes ir šiuo metu riba nustatyta pagal esamą tvorą ir garažą. Ieškovės namo rekonstrukcijos projekto plano pastabose nurodoma, kad žemės sklypo riba sutampa su tvora ir iki jos numatyta įrengti trinkelių dangą. Pagal šio projekto sprendinius ieškovė įsirengė betono trinkelių dangą iki savo tvoros ir iki atsakovės garažo. Todėl ieškovei buvo aiškiai suprantama, kokia yra faktinė jos sklypo riba, kuri nebuvo pakeista. Civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 ieškovė G. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę pašalinti nuo jos sklypo želdinius, atsakovės garažo metalinę atramą su varteliais ir garažo lietaus vamzdyną (lietvamzdžius). Ieškovė vadovavosi klaidingu 1993 m. kadastrinių matavimų planu, kuriame neteisingai nurodytos sklypų ribos koordinatės, nors sklypo riba pažymėta teisingai. Tik po tokio reikalavimo bei matininko M. G. schemos pateikimo atsakovei tapo aišku, kad jos vietinėje koordinačių sistemoje atliktame kadastrinių matavimų plane koordinatės nurodytos neteisingai, kad sklypo riba kerta jos garažą. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, atsakovė kreipėsi į matininkę dėl sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 nereiškiama reikalavimų dėl žemės sklypo ribų. Faktinės žemės sklypų ribos nėra tos bylos nagrinėjimo dalykas. NŽT pagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad tarp šalių vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020.

4. A. N. žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad buvo gautas VĮ Registrų centro 2019 m. liepos 18 d. raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovės žemės sklypo plotas (744 kv. m.) neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto (743 kv. m.). Leistina 1 kv. m. paklaida gavosi dėl to, kad matuojamo žemės sklypo linijų ilgiai neatitinka žemės sklypo, pamatuoto vietinėje koordinačių sistemoje linijų ilgių. Žemės sklypo riba posūkio taškuose Nr. 2, 3, 6, 8 sutampa su esamų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų kampais. Žemės sklypo riba posūkio taškuose Nr. 7, 9 sutampa su esamos tvoros stulpais. Patikslinus žemės sklypo ribas, nustatyta, kad ribų posūkio taškų koordinačių reikšmės neatitinka 1994 m. balandžio mėn. vietinėje koordinačių sistemoje šiuose taškuose nustatytų koordinačių. Pagal ankstesnių matavimų metu nustatytas koordinates žemės sklypo riba tarp posūkio taškų 5-6 kerta gretimame žemės sklype esantį ūkinį pastatą. Gretimo žemės sklypo, kurio matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, linijos 7-6 ilgis yra 9,93 m (+0,28 m), o linijos 9-1 – 20,77 m (+0,23 m). NŽT, gavusi atsakovės žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus, 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. gavo iš ieškovės G. K. skundą dėl matininkės R. B. atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. atsakė ieškovei, kad išnagrinėjus ginčo sklypų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo planas, parengtas 1993 m., yra neteisingas ir turi būti tikslinamas. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos 1963 m. variantas nenaudojamas geodeziniuose matavimuose bei naujiems žemėlapiams sudaryti nuo 1996 m. vasario 1 d. Iki 1990 m. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (tinklas) buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Jis nėra vienalytis, buvo sudaromas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2, 3 klasių tinklų) punktų ir nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai: vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsakovės nuomone, bylos dalis dėl kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo turi būti nutraukta, kadangi kadastrinių matavimų metu yra surašomi faktinio pobūdžio dokumentai.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti bylos dalį dėl VĮ Registrų centro matininkės 2019 m. spalio 4 d. kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo, o šio prašymo netenkinus - atmesti reikalavimą kaip nepagrįstą, kitą ieškinio dalį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto kadastre 2019 m. spalio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2019 m. lapkričio 6 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. Ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1994 m. kovo 14 d. Ieškinio reikalavimas dėl kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo pats savaime nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. VĮ Registrų centro komercinių paslaugų departamento turto matavimų, vertinimo ir sertifikavimo skyrius 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-43870 (14.22 E), vadovaudamasis Kadastro nuostatų 21 punktu, kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti išvadą dėl atsakovės sklypo ribų patikslinimo. Šiame rašte nurodomos aplinkybės apie atsakovės sklypo ploto paklaidą bei tai, kad atsakovės sklypo ribos kerta statinius. NŽT 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė atlikti atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, patikslinant šio sklypo ribas vietovėje pagal esamą situaciją. Buvo nurodyta, kad žemės sklypas negali būti pamatuotas taip, jog sklypo riba kirstų statinius, o jo plotas negali skirtis nuo anksčiau vietinėje koordinačių sistemoje nustatyto ploto santykine paklaida 1/1000. VĮ Registrų centre 2019 m. lapkričio 28 d. gavus atsakovės prašymą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir 2019 m. spalio 4 d. kadastro duomenų bylą, buvo priimtas kadastro tvarkytojo sprendimas atidėti sprendimo priėmimą, kreiptis į NŽT dėl išvados kadastro tvarkytojui pateikimo, kurių žemės sklypų planai parengti teisingai, o kurie – tikslintini. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. išvadoje nurodoma, kad atsakovės žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių sklypų ((duomenys neskelbtini)) planai turi būti tikslinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovės G. K. ieškinio reikalavimą dėl 2019 m. spalio 4 d. valstybės įmonės Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo. Teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovei G. K. 638,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės G. K. atsakovei D. Ž. 111,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė sužinojo apie 2019 m. lapkričio 6 d. NŽT skyriaus vedėjo sprendimą dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo iš 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovės NŽT atsakymo į ieškovės 2019 m. spalio 23 d. skundą. Teismas sprendė, kad ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą NŽT skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 5 d. Šioje byloje nagrinėjamas ieškinys paduotas teismui 2020 m. sausio 6 d., įregistruotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO – 2020 m. sausio 7 d. Teismas, vadovaudamasis CPK 74 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad ieškinys paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio akto apskundimo termino.

8. Teismas nurodė, kad ištyrus byloje pateiktus abiejų šalių dokumentus, matyti, kad jie iš dalies prieštarauja vieni kitiems. Ieškovės dokumentuose, kuriuose žymimos jos sklypo ribos, matyti, kad jos žemės sklypo riba su žemės sklypu(duomenys neskelbtini). eina per šulinio vidurį. Atsakovės į bylą pateiktoje UAB „Banesta“ parengtoje schemoje matyti, kad ieškovės žemės sklypo riba su sklypu (duomenys neskelbtini)eina palei metalinę tvorą. Iki ieškinio padavimo teisme, ir po to šalys, liudytojai iš esmės pripažino aplinkybę, kad faktinė ir teisinė ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nesutapo, kad teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatą-garažą. Teismas konstatavo, kad iki 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovė NŽT turėjo suprasti, kad šalių žemės sklypų riba neaiški iš esamų dokumentų. NŽT Kauno skyriaus vedėjas, turėdamas informaciją apie tai, jog ieškovė ir atsakovė nesutaria dėl jų žemės sklypų ribos, jog ši riba neaiški iš pateiktų dokumentų, negalėjo priimti 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo patvirtinti atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus. NŽT Kauno skyriaus vedėjas, priėmęs skundžiamą sprendimą, iš esmės perėmė teismo kompetenciją, nustatydamas ginčo sklypų ribą pagal matininkės R. B. atliktus kadastrinius matavimus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas nurodė, kad NŽT Kauno skyriaus vedėjas, tvirtindamas atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus, netikrino, ar dėl jo sprendimo nebus pažeistos ieškovės teisės, ar nesumažės jos žemės sklypas. Tai, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog ji turi tikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir ji nusprendė jų netikslinti, nesudarė pagrindo NŽT skyriaus vedėjui priimti ginčijamą sprendimą. Ginčijamo sprendimo metu NŽT skyriaus vedėjas turėjo duomenų, kad ieškovė nesutinka su atsakovės žemės sklypo kadastriniuose matavimuose nurodyta žemės sklypų riba. Teismas sprendė, kad esant ginčui dėl sklypų ribos, negalėjo būti atlikti ir ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes viena ginčo žemės sklypų riba buvo neaiški. Šiuo atveju NŽT Kauno skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįsitikino tuo, kad ieškovės žemės sklypo plotas nesumažės dėl atsakovės žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo, esant aiškiai žemės sklypų (duomenys neskelbtini)sklypų ribai, einančiai per šulinio vidurį. Teismas padarė išvadą, kad priėmus NŽT Kauno skyriaus ginčijamą sprendimą, iš ieškovės buvo atimta galimybė ginti savo teises CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl šalių žemės sklypų ribos nustatymo.

10. Teismas nurodė, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 punktas).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė D. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą dalyje kuria teismas nusprendė patenkinti iš dalies ieškovės G. K. ieškinį atsakovėms D. Ž. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. VĮ Registrų centras ir NŽT tiksliai vykdė kadastro nuostatų reikalavimus, neviršijo savo kompetencijų, dėl ko teismo išvados dėl kompetencijos viršijimo, yra nepagrįstos. NŽT yra suteikta kompetencija neteismine tvarka vertinti parengtus žemės sklypų planus, vertinti paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. NŽT vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo suformuotos ir įregistruotos pagal 1993 m. balandžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų kampų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

11.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į ginčo iš ieškovės pusės turinį. Tai yra sąmoningai sukeltas ginčas dėl sklypų ribos, kuri faktiškai niekada nėjo per atsakovei priklausantį garažą, sklypus visą laiką skyrė sieto tvora ir garažas, todėl visiškai nepagrįstos teismo sprendimo 49 punkte nurodytos išvados kad reikšminga tai, kad 2019 m. spalio 23 d. ieškovės skunde aiškiai nurodytos aplinkybės (dėl atsakovės garažo ir vartelių buvimo ieškovės teritorijoje) leido daryti išvadą, jog šalys nesutaria dėl sklypų ribų. Nei atsakovės garažas, nei varteliai niekada nebuvo ieškovės sklype, taip atsitiko tik todėl, kad sklypų koordinatės vietinėje sistemoje buvo nurodytos neteisingai, tačiau realios faktinės ribos niekada nesikeitė, buvo aiškios, ir dėl jų nebuvo tarp šalių ginčų iki pat 2019 metų.

11.3. Teismas akivaizdžiai išėjo iš tiek iš ieškinio, tiek iš bylos nagrinėjimo ribų nustatydamas, kad neva ieškovės žemės sklypo riba su sklypu Nr. 8 nepasikeistų ( sprendimo 37 punktas) ir ji yra ties šuliniu. Ieškovės sklypo riba su kitais sklypais nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl šios ribos netgi nebuvo užsiminta ieškinyje, dėl jos nebuvo išklausyti sklypo(duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi ji nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, dėl šios ribos buvo atimta galimybė teikti įrodymus ir atsakovei, o tokios sprendimo išvados, priimtos išeinant iš bylos nagrinėjimo ribų, buvo tiesiog siurprizinės. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo motyvai prieštaringi. Teismas nurodo, kad neva NŽT prie ŽŪM viršininkui turėjo būti aišku, kad ieškovės ir atsakovės sklypų riba yra neaiški, tačiau sprendime kalba ne apie ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, o apie ribą, skiriančią ieškovės ir sklypo(duomenys neskelbtini), sklypus, kuri, kaip minėta, netgi nebuvo nagrinėjimo dalyku šioje byloje.

11.4. Pirminiai ieškovės ir atsakovės sklypų formavimo dokumentai yra 1993 metų balandžio mėnesio namų valdos žemės sklypo ribų planai ir pagal juos sklypus skirianti riba yra visiškai aiški. Apie šiuos planus teismo sprendime netgi neužsiminta, jie nebuvo vertinami prieinant ginčijamų išvadų dėl ribos neaiškumo, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Šiuose planuose sklypus skirianti riba yra visiškai aiški - ji sutampa su 1984 metų statybos tinkline tvora ir atsakovės garažo siena. Žemės sklypo riba išliko ir 2019 metais, patvirtinus kadastro duomenis - ji nebuvo nei keista, nei nustatyta iš naujo.

11.5. Teismas visiškai nevertino ir kitų atsakovės pateiktų įrodymų: 2022 m. kovo 28 d. DOK-39844 - atsakovė į bylą pateikė ieškovės gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto dalį, t. y. sklypo planą, kurio pastabose aiškiai nurodyta, kad ieškovės sklypo riba sutampa su sklypo tvora, o atsakovės garažas taip pat eina su sklypo riba. Tai papildomas dokumentas, patvirtinantis, kad sklypo ribos visada sutapo su tvora ir garažo siena. Žemės sklypus skirianti riba pagal sklypų formavimo dokumentus buvo visiškai aiški, buvo tik netiksliai nurodytos ribos koordinatės jas iš valstybinės koordinačių sistemos perskaičiavus į valstybinę, todėl NŽT, patikslindama kadastrinius duomenis, pagrįstai vadovavosi Kadastro nuostatų 21 punktu, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto individualaus administracinio akto.

11.6. Teismas sprendime painioja žemės sklypo ribos nustatymo taisykles (CK 4.45 straipsnis) ir kadastrinių matavimų atlikimo taisykles. Šiuo atveju nebuvo nustatinėjama riba, o tikslinami atsakovės sklypo kadastro duomenys, nebuvo keičiama ir sklypo konfigūracija, nes ribos išliko tokios, kokios buvo pažymėtos vietovėje, t. y. ieškovės ir atsakovės žemės sklypo ribas nustatė tvora ir garažo siena. Šiuo atveju yra taikytinas ne CK 4.45 straipsnis, o Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis, kuris leidžia plotų skirtumą atliekant kadastrinius matavimus ir netgi numato plotų kompensavimo mechanizmą.

11.7. Teismas, panaikindamas pagrįstą ir teisėtą administracinį aktą, sukūrė teisinę situaciją tolesniam šalių bylinėjimusi dėl ribos, kai ta riba yra visiškai aiški. Pats teismas sprendimo 54 punkte nurodė, kad ieškovė niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi po atsakovės garažu ir varteliais. Taigi, faktiškai šalys sklypais naudojosi taip, kaip jų ribos yra pažymėtos 1993-04 mėn. sudarytais sklypų ribų planais, kurių teismas net nevertino. Ieškovės teisės niekaip negalėjo būti pažeistos patikslinus atsakovės kadastrinius matavimus, nes ji naudojosi sklypu iki tvoros ir iki atsakovės garažo sienos. Teismo išvados, kad faktinis naudojimasis nereiškia sklypo ribų aiškumo, padarytos todėl, kad teismas nevertino 1993 metų 4 mėnesio planų, kuriuose akivaizdu, kad sklypo ribos sutapo su tvora, todėl šiuo atveju ne tik faktinis naudojimasis buvo iki tvoros, tačiau ir teisinė riba ėjo iki tvoros. Akivaizdu, kad sklypų riba negali kirsti pastato, nes tą draudžia kadastro nuostatų 20 punktas, todėl riba niekaip kitaip ir negalėtų būti nustatinėjama, net jeigu ją nustatinėtų ir pats teismas - ji galėtų eiti tik ties pastato siena.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pagal 2019 m. lapkričio 6 d. N. Ž. tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 8SK-1002- (14.8.100.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” buvo tik įtvirtintos faktiškai naudojamos ribos, jos nebuvo keičiamos, jas visą laiką skyrė tvora ir atsakovei D. Ž. priklausantis garažas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2019 m. atlikus žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir šiuos matavimus įregistravus nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, faktinio žemės naudojimo ribos nepasikeitė.

12.2. Nacionalinė žemės tarnyba naujų ribų nenustatinėjo, o tik patikslino kadastrinius duomenis transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, naudojant pažangesnius žemės matavimo prietaisus. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos buvo suformuotos ir įregistruotos 1993 m. gruodžio 11 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų kampų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovų pateiktus įrodymus, sprendime padarė nepagrįstas išvadas, jog Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmęs skundžiamą sprendimą, perėmė teismo kompetenciją, nustatydamas ginčo sklypų ribą.

12.3. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad „NŽT Kauno skyriaus vedėjas, tvirtindamas atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus, netikrino ar dėl jo sprendimo nebus pažeistos ieškovės teisės, ar nesumažės jos žemės sklypas“. Dėl plano patikslinimo ieškovė turi kreiptis į matininką, atlikusį žemės sklypo kadastrinius matavimus, arba į kitą matininką, turintį galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą. Patikslinta žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui patikrai atlikti. Ieškovė visų šių veiksmų neatliko, taigi visiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad patvirtinus naujus(duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo. Ieškovės sklypo ribos išliko nepakitusios ir buvo tikslinami tik žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, todėl laikytina, kad teismas netinkamai įvertino ginčo situaciją ir priėmė neteisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Teismas, nustatęs, kad administracinis aktas yra nepakankamai motyvuotas ir dėl to nepagrįstas, tokį aktą turėtų panaikinti ir klausimą, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas aktas, palikti spręsti atitinkamam viešojo administravimo subjektui.

Atsiliepimas

13. Ieškovė G. K. atsiliepimu į atsakovų D. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pagal 2019 m. spalio 4 d. Registrų centras matininkės R. B. atliktus Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus, ieškovės Žemės sklypo plotas sumažėja 5 kv. m. - tai viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 21 punktą bei Nuostatų priede Nr. 1 nurodytą maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Be to, pagal minėtus kadastrinius matavimus pasikeičia ir ieškovei priklausančio žemės sklypo konfigūracija - sutrumpėja žemės sklypo linija besiribojanti su valstybiniu keliu ((duomenys neskelbtini)).

13.2. Atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovės žemės sklypu, buvo pakeista ieškovės naudojamo žemės sklypo sąskaita. M. R. B. kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieškovės žemės sklypo plotas ir ribos sumažėjo.

13.3. Ieškovei buvo žinoma apie atliekamus žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus ir su jais kategoriškai nesutiko, nurodydama savo pastabas tiek raštu, tiek žodžiu Registrų centras matininkei R. B. bei NŽT skyriui. Be to tiek matininkei, tiek NŽT skyriui, tiek atsakovei buvo ir yra žinoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamas civilinis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, kuris susijęs būtent su faktinėmis žemės sklypų ribomis.

Šalies argumentai

13.4. N. R. centras nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT skyriaus išvados Nr. 8IŽ-103-(14.8.101.), kuriuo remiantis priimtas sprendimas, tačiau patikslintu ieškiniu prašoma teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. VĮ Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis, t. y. kadastrinę bylą. Šiuo atveju patenkinus šį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT skyriaus išvada Nr. 8IŽ-103-(14.8.101.) nesukeltų jokių teisinių pasekmių šalims, kadangi minėta išvada priimta remiantis kadastrinių matavimų byla ir netektų juridinės galios.

13.5. Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 31 d. vykęs išvažiuojamasis teismo posėdis patvirtino, jog ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo 5 kv. m. po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų. Minėto posėdžio metu teismas turėjo galimybę faktiškai įsitikinti, kad 2019 m. spalio 4 d. VĮ Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti nukrypstant nuo maksimalios įstatymų leistinos normos, taip sumažinant ieškovės žemės sklypo plotą 5 kv. m.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 941,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti iš atsakovės D. Ž. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nevertino visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. sąskaitų faktūrų bei apmokėjimų už jas ir neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes. Teismas nagrinėdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nevertino 2022 m. kovo 29 d. ieškovės atstovės pateikto prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidą priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-250-1070/2022“ su priedais, kuriame nurodyta, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 3 085 Eur (be 75 Eur žyminio mokesčio), o ne 2 480,50 Eur (be 75 Eur žyminio mokesčio).

Atsiliepimas

14.2. A. D. Ž. atsiliepime į ieškovės G. K. apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus dėl didesnių, nei teismas nurodė bylinėjimosi išlaidų. Tačiau atsakovės nuomone, tuo atveju, kai teismas neišsprendė dalies išlaidų atlyginimo, ieškovė turėjo pasinaudoti papildomo teismo sprendimo institutu, o ne apeliacija. Šiuo atveju, teismui priimant papildomą sprendimą, teismas turėjo vertinti ar išlaidos iš tiesų yra pagrįstos, ar nėra per didelės ir dėl jų pasisakyti. Tokiu atveju apeliaciniu skundu galėtų būti skundžiamas pirmosios instancijos papildomas sprendimas. Šiuo atveju ieškovei nepasinaudojus teise prašyti papildomo sprendimo dėl jos nurodytų išlaidų iš viso nėra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nėra ir apeliacijos dalyko. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręs, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, prašo nepriteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidų už apeliacinį skundą, kadangi bylinėjimosi išlaidų klausimą buvo galima išspręsti papildomo sprendimo institutu, o ne didinti bylinėjimosi išlaidas teikiant apeliacinį skundą.

15. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės G. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovė nėra pasinaudojus teise prašyti papildomo sprendimo dėl jos nurodytų nepriteistų išlaidų, apeliacinis skundas negali būti teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliantė D. Ž. prašė nagrinėti bylą žodine tvarka tikslu išsamiai išsiaiškinti tiek faktines bylos aplinkybes, tiek byloje esančių įrodymų turinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrų pagrįstumo, jų tinkamumo, priimto administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 8SK-1002-(14.8.100.) teisėtumo.

19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovei G. K. nuosavybės teise priklauso 0,0792 ha žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), o atsakovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0743 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)). M. R. B. 2019 m. birželio 19 d. atliko 0,0743 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šiuos matavimus 2019 m. spalio 22 d. patikrino NŽT Kauno miesto skyrius tikrinimo aktu Nr. 08KAM-93456 ir pažeidimų, klaidų nenustatė.

20. Kaip nustatyta byloje, ieškovė, žinodama apie atsakovės sklypo kadastrinių matavimų procesą, 2019 m. spalio 23 d. pateikė skundą NŽT Kauno miesto skyriui dėl matininkės R. B. veiksmų atliekant žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Ieškovės skundas buvo išnagrinėtas ir pateikta 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT Kauno miesto skyriaus išvada Nr. 8IŽ-103-(14.8.101), kuria nustatyta, kad sklypo(duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), planai turi būti tikslinami. Pažymėtina, kad pastarosios NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. išvados ieškovė neskundžia. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis.

21. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis reguliuoja, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys; žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Subjektai, kuriems suteikiama teisė atlikti kadastrinius matavimus, turi turėti kvalifikacijos pažymėjimus (Kadastro įstatymo 11 straipsnis).

22. Kadastro nuostatų 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Kadastro nuostatų 67 punktas nustato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina.

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės NŽT argumentais, kad NŽT viršininkas, priimdamas ginčo sprendimą veikė savo kompetencijos ribose, patikrino atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformuotą kadastro bylą, ir, nenustatęs klaidų, šiuos matavimus patvirtino. Kaip jau minėta, žemės sklypo kadastriniai duomenys (taškų koordinatės) yra objektyvūs duomenys, kurių teisingumą tikrina atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti kadastro duomenis neteisėtais (neteisingais) galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų pateikta atitinkamos kvalifikacijos specialistų išvada, kad koordinatės nustatytos neteisingai. Šiuo atveju tokių įrodymų nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, kad NŽT viršininkas negalėjo tvirtinti kadastro matavimų, nes buvo kilęs ginčas, netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 65,67 punktus, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.

24. Ieškovė ginčijo NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą tuo faktiniu pagrindu, kad apie sprendimo priėmimą ji nežinojo, kad jos žemės sklypas sumažėjo 5 kv. m., o atsakovės žemės sklypas padidėjo, pasikeitė žemės sklypo konfigūracija, pasikeitė faktinės sklypų ribos.

25. Kadastro nuostatų 32 punkte nurodyti proceso reikalavimai atliekant veiksmus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Vienas iš esminių reikalavimų yra tas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Iš 2019 m. birželio 19 d. sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo akto matyti, kad ieškovė G. K. dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas, tačiau akte pasirašyti atsisakė (DOK 17448, priedas 4). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatinėjant kadastro duomenis ieškovė buvo kviečiama, todėl apie procesą žinojo, kitaip tariant, argumentas, kad skundžiamas NŽT sprendimas buvo priimtas jai nežinant, atmestinas kaip neįrodytas.

26. Ieškovė teigia, kad dėl atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo jos sklypo plotas 5-7 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Pati ieškovė pripažįsta, kad jos sklypo(duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti 1993 m. Tačiau nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėta naudoti valstybinė koordinačių sistema, kuri skiriasi nuo anksčiau naudotos 1942 m. koordinačių sistemos 1963 m. versijos. Būtent koordinačių sistemos pakeitimas ir pradėti naudoti tikslesni geodeziniai prietaisai lemia, kad sklypų koordinačių taškai (ribos), išmatavus pakartotinai, gali būti tikslinami. Kitaip tariant, tik ieškovei atlikus jai priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimą, būtų galima konstatuoti, ar jai priklausančio sklypo plotas tikrai sumažėjo ir kokiu mastu sumažėjo. Šioje byloje ieškovė išreiškė tik abstrakčius teiginius ir savo prielaidas, tačiau nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų apie jos žemės sklypo sumažėjimo faktą, kokiu plotu sumažėjo jos turimas žemės sklypas, kaip pasikeitė sklypo ribos (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su apeliantės D. Ž. argumentais, kad teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir iš to spręsti, ar ieškovės sklypas sumažėjo, nes riba tarp (duomenys neskelbtini)apskritai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, (duomenys neskelbtini)sklypo savininkai į bylą nebuvo įtraukti, nėra jokių duomenų, ar (duomenys neskelbtini)sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti pagal valstybinę koordinačių sistemą.

27. Be to, Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Atsakovės sklypo plotas po atliktų ginčo kadastrinių matavimų pakito vienu kvadratiniu metru, tačiau tokia paklaida yra neviršijanti leistinų ribų pagal Kadastro nuostatų 1 priedą. Tuo tarpu ieškovės sklypo plotas, kaip minėta, apskritai nėra patikslintas pagal valstybinę koordinačių sistemą, todėl nėra jokių faktinių duomenų apie ieškovės sklypo ploto pasikeitimą.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 50 pastraipoje nurodė, kad faktinė ir teisinė ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini)riba nesutapo, teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatą-garažą. Todėl 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovė NŽT turėjo suprasti, kad šalių žemės sklypų riba neaiški iš esamų dokumentų. Teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija negali sutikti. Teiginys, kad teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatą – garažą, yra nepagrįstas ir neatitinkantis Kadastro nuostatų 21 punkto. Kaip jau minėta, atsakovei priklausančio sklypo kadastro duomenys yra patikslinti pagal valstybinę koordinačių sistemą, sklypo ribos sudaro vieną uždarą kontūrą, šis kontūras jokio pastato nekerta. Ieškovės sklypo ribos, nurodytos net ir ankstesniuose planuose, tiek 1996 m. inventorinėje byloje, tiek ir 2005 m. UAB „Santakos architektūros studijos“ plane, taip pat yra nurodytos kaip nekertančios kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) pastato (garažo). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisinė sklypų riba kerta pastatą.

29. Faktinę sklypų ribą teismas nustatinėjo iš bylos duomenų: namų valdos plano, parengto 1993 m. balandžio mėn. (popierinės bylos t. 1, l. 128), kuriame sklypų tarp (duomenys neskelbtini) riba pavaizduota tiesia linija, foto nuotraukų, Google maps vaizdų, surengė išvažiuojamąjį 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdį, kurio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė paaiškino, kad ginčo garažas stovi nuo 1975 metų, jis buvo jau tuo metu, kai ieškovė pirko sklypą(duomenys neskelbtini). Iš atsakovės sklypo nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad valdoje(duomenys neskelbtini), garažas 4I1p į kadastrą įrašytas 2006 m. lapkričio 7 d., statybos metai nurodomi 1975 m. Taip pat teismo 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad nuo 1959 m. gyvena(duomenys neskelbtini), jo sklypas ribojasi su atsakovės sklypu. Jis dalyvavo 2019 m., kai matininkė R. B. nustatinėjo sklypo ribas, su ribomis sutinka, ribos niekada nesikeitė, pretenzijų neturi, žino, kad ieškovės G. sklypas susiaurėjo vienoje pusėje 20 cm, tai vertina kaip smulkmeną. Liudytoja apklausta A. R. parodė, kad atsakovės garažo vartų stulpas yra pastatytas labai seniai, garažą padėjo statyti jos vyras apie 1972-1973 metus, tvora prieš garažą irgi pastatyta seniai, vartai į garažą ir vartų metalinis stulpelis pastatyti apie 1975 metus, niekada nebuvo keičiami, visada yra toje pačioje vietoje. Išvardintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovės sklypų riba, einanti mūrinio garažo siena, yra nesikeitusi daug metų, riba visada ėjo tiesia linija.

30. Teismas savo sprendimo 54 pastraipoje ir pats pripažino, kad ieškovė „nesinaudojo faktiškai žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės garažo dalis ar vartelių dalis“. Tokiu būdu teismas pripažino, kad faktinė sklypų riba yra nusistovėjusi, nebuvo keičiama, iš to teismas turėjo padaryti išvadą, kad šioje byloje nėra ginčo dėl sklypų ribos ir naujos ribos nustatinėti nereikia. Tačiau teismas padarė priešingą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms išvadą, esą ginčo sprendimas pažeidė ieškovės teises dėl sklypo ploto ir dėl ribų. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės D. Ž. argumentais, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnyje reglamentuota tvarka ir pagrindais, kai ginčas kyla tarp gretimų sklypų savininkų dėl sklypo ribų, kai šios ribos nėra aiškios ir jų neįmanoma nustatyti iš esamų dokumentų. Šioje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl sklypų kadastrinių matavimų duomenų, jų tikslinimo procedūrų, kai sklypų ribos iš esamų duomenų yra aiškios, tačiau sklypų kadastriniai matavimai tikslinami naudojant naujesnius metodus ir pažangesnes technines priemones.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimą (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto Kadastro nuostatų 21 punktas,); nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 32, 65, 67 punktus, pažeidė proceso teisės normas netinkamai vertindamas įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

32. Ieškinio netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atmestinas ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33. Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (1500 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (95 Eur žyminio mokesčio).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1595 Eur (tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė