- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-512-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01582-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- UAB G.
- Atsakovas
- UAB „E.“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės apeliantės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „G.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „E.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „G.“ 2024 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės UAB „E.“ 15 294,14 Eur skolą; 2) 9 453,95 Eur nuostolių; 3) priteisti iš atsakovės būsimus nuostolius pagal 2021 m. gegužės 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 0521 (toliau - ir Sutartis) 4.3 punktą, taikant 2 815 Eur su PVM nuomos mokestį per mėnesį, skaičiuojamą proporcingai pradelstų patalpų grąžinimo dienų skaičiui už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki galutinio atsakovės išsikėlimo (ir) ar iškeldinimo patalpų dienos; 4) 1 725,41 Eur delspinigius; 5) 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) iškeldinti atsakovę iš patalpų (apdirbimo cecho), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Patalpa) su visais atsakovei priklausančiais daiktais. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškinys priimtas teismo 2024 m. gegužės 8 d. rezoliucija.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. gegužės 8 d. ieškovės ieškinį tenkino preliminariu sprendimu bei nustatė 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo sprendimo įteikimo dienos atsakovei įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Sprendimas kartu su procesiniais dokumentais atsakovei įteikti 2024 m. birželio 13 d.
3. 2024 m. birželio 20 d. gauti atsakovės UAB „E.“ prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, teismo rezoliucija priimti ir išsiųsti ieškovei 2024 m. liepos 2 d., išaiškinant ieškovei jos teisę per 14 (keturiolika) dienų pateikti atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus.
Atsiliepimas
4. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama: 1) nepranešus atsakovei UAB „E.“ taikyti atsakovei priklausančių nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių UAB „E.“ ar esančių pas trečiuosius asmenis 26 473,50 Eur sumai, areštą; 2) palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. preliminarų sprendimą civ. byloje Nr. e2-7449-1141/2024 nepakeistu; 3) atmesti UAB „E.“ prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir Europos prokuratūros įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu; 4) priteisti iš UAB „ E.“ ieškovės naudai jos turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį (už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
6. Teismas, įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą, pažymėjo, kad ieškovės argumentai apie atsakovės įsipareigojimų nevykdymą, sietini su ginčo dalyku, o ne su atsakovės nesąžiningais ketinimais išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad ieškovė šiuo atveju nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog atsakovė gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turimą turtą, dėl ko, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos) teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „G.“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti atsakovės UAB „E.“ priklausančių nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ar esančių pas trečiuosius asmenis 26 473,50 Eur sumai, areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nurodė, kad ieškovė grėsmę teismo sprendimo nevykdymui grindė tik didele ieškinio suma. Priešingai, ieškovė savo prašymą grindė pirmiausia atsakovės nesąžiningu elgesiu, o atsakovei didelę ieškinio sumą nurodė kaip papildomą argumentą, patvirtinantį dar didesnį teismo sprendimo nevykdymo apsunkinimą. Tačiau teismas skundžiama nutartimi visai nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo, jos nesąžiningo elgesio dar iki ieškinio, dėl ko skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina, nes buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą ir teismo sprendimų pagrįstumą;
8.2. Pažymi, kad ginčo atveju turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės vadovų ir savininkų atžvilgiu pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo siekiant neteisėtai gauti virš 2 milijonų eurų Europos sąjungos lėšų, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino šių aplinkybių. Apeliantės įsitikinimu, nesąžiningą elgesį pagrindžia ir atsakovės neteisėtas veiklos stabdymas jau žinant apie ieškovės pretenzijas ir reikalavimus, o veiklos stabdymas buvo atliktas nuslepiant nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrą situaciją ir negalimumą stabdyti veiklą, nes yra galiojančios sutartys, pagal kurias turi būti vykdomi mokėjimai, taip pat neatsiskaityta su kreditoriais pagal einamąsias sąskaitas;
Šalies argumentai
8.3. Apeliantė nurodo, kad iš atsakovės reikalaujama priteisti suma yra didelė, kas vėlgi sąlygoja pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nesąžiningi veiksmai, nusikalstamos schemos patvirtina atsakovės nesąžiningumą, siekį slėpti turtą, dėl ko nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla didelė grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovės turto ir (ar) piniginių lėšų areštas ieškinio reikalavimų sumai – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų faktinių aplinkybių apie atsakovės nesąžiningą elgesį, o atsižvelgė į argumentus, kad ieškovė grėsmę teismo sprendimo nevykdymui grindė tik didele ieškinio suma. Apeliantės įsitikinimu, ji tinkamai pagrindė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. ir ieškinio preliminarų pagrįstumą, ir grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, bet neįrodinėjamas paties ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumas, todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, atsakovės neteisėtos veiklos stabdymo, neatsiskaitymas su kreditoriais pagal einamąsias sąskaitas), šioje bylos stadijoje, kai yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, yra nevertinamos. Pažymėtina, kad šios skunde nurodomos aplinkybės ir įrodymai turi būti vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje stadijoje nustatytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas savaime nelemia to, jog bylą išnagrinėjus iš esmės bus padaryta tapati išvada dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
14. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog atsakovė gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (atsakovė su prieštaravimais pateikė duomenis, kurie pagrindžia nesąžiningą ir galimai nusikalstamą atsakovės akcininkų ir vadovų veiklą, siekiant neteisėtai gauti itin dideles pinigų sumas, atsakovės nesutikimą su vienašališku Nuomos sutarties nutraukimo faktu, atsakovės neteikimas informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai) labiau yra susijusios su ginčo dalyku, o ne su atsakovės nesąžiningais ketinimais išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu nesutinkama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantė nepateikė tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
16. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas kiekvienu atveju privalo vertinti įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su asmenų, kurių atžvilgiu norima taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių pasisakyti.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji pateikė pakankamus duomenis, jog atsakovės elgesys yra nesąžiningas. Pažymėtina, kad apeliantės teiginiai dėl kitos proceso šalies nesąžiningumo jau po preliminaraus sprendimo priėmimo byloje nenurodant konkrečių atsakovės veiksmų, patvirtinančių siekį pabloginti savo turtinę padėtį (perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan.) ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal palankų ieškovei teismo sprendimą, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė grėsmę eismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės minėti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, bei nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą.
18. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį teigia, kad savo prašymą grindė pirmiausia atsakovės nesąžiningu elgesiu, o atsakovei didelę ieškinio sumą nurodė kaip papildomą argumentą, patvirtinantį dar didesnį teismo sprendimo nevykdymo apsunkinimą. Tačiau vėliau atskirajame skunde ieškovė pažymėjo, kad būtent ieškinio sumos dydis konkrečiai atsakovei ir tos šalies turtinė padėtis teismų praktikoje išlieka lygiagrečiai reikšmingi kriterijai sprendžiant dėl būsimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju suabsoliutinusi ieškinio dydį atsakovės atžvilgiu apeliantė neatsižvelgė į aktualiausią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovei pats savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018). Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).
20. Atsižvelgiant į nurodytą tesiminę praktiką, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl neturint byloje objektyvių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas. Remiantis nurodytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovės turto ir (ar) piniginių lėšų arešto ieškinio sumai) pagrįstai netenkino.
21. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
22. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.