Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-32695-534/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
e2YT-32695-534/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10319-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Suinteresuotas asmuo
Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32695-534/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10319-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjasAudrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenysVĮ Turto bankas,Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise nuo 1992-10-12 valdo negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).Paaiškino, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įregistruoti Registrų centre nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad pareiškėja1992-10-12 nuosavybės teise įgijo negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu(duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau - Garažas). Pareiškėja nėra išsaugojusi garažo pirkimo - pardavimo sutarties, pareiškėjos nuosavybės teisė į minėtą daiktą nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992 m. spalio 14 d. sutarties, notarinio registro Nr. 11-6733, pagrindu įsigijo gyvenamąją patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Pareiškėjai taip pat buvo leista įsigyti (privatizuoti) daugiabučio namo, kuriame yra pareiškėjos butas, kieme esančio pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą (garažo boksą), pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) - garažą (nekilnojamojo turto registro išrašai pridedami). 1992 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure „Valda“ buvo surašytas statinių aprašymo ir įkainojimo aktas, garažo įkainojimo aktas (priedai Nr. 6 - 7). Pareiškėja sumokėjo garažo kainą, tai patvirtina kvitas DM002, mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini). 1992-10-12 pareiškėjai buvo išduota garažo techninės apskaitos byla, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja nurodyta kaip garažo savininkė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankaspateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad teismui nustačius būtinas sąlygas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašo atmesti. Nurodo, kadpagal LR Butų privatizavimo įstatymą 1992-10-14 sutarties pagrindu pareiškėja įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad pareiškėjai buvo leista įsigyti (privatizuoti) daugiabučio namo, kuriame yra pareiškėjos butas, kieme esančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą (garažo boksą), pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini).Pareiškėja teigia įgijusi garažą pagal sandorį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų byloje nepateikė, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas pareiškimo tenkinimui, byloje nesant garažo pirkimo–pardavimo sutarties, nėra pagrindo pareiškimo tenkinimui. Atkreipė dėmesį, kad 2020-05-04 atlikto pastato (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros aktas patvirtina, jog garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apleistas, neprižiūrimas ir galimai laikytinas bešeimininkiu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuosavybės teise nuo 1992-10-12 valdo negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Iš pateikto pareiškimo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) jis įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarkair pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

CPK 176 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnionuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, tai yra kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad1992 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ statinių aprašymo ir įkainojimo akte pareiškėja įvardinta kaip garažo valdytoja; garažo įkainojimo akte - garažo pirkėja; garažo techninės apskaitos byloje nurodyta, kad O. M. yra garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.Pareiškėja pateikė mokėjimo nurodymo kvitą Nr. DM002, kuriame nurodyta suma, anot pareiškėjos buvo sumokėta už visą garažo įsigijimo (privatizavimo) sąndorį t.y į šią sumą įskaičiuota garažo ir sąndoriui reikalingų dokumentų parengimo kaina bei kiti privalomi mokesčiai ir įmokos. Pareiškėja iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 1992 m. spalio 14 d. sutarties, notarinio registro Nr. 11-6733, pagrindu įsigijo gyvenamąją patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ pateiktais duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų byla Nr.19704 pirmą kartą suformuota 1992 m. Duomenų, kas užsakė šio objekto kadastrinius matavimus nėra. Garažo kadastro duomenų byla teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota. Nekilnojamojo turto registre garažo kadastro duomenys įrašyti 1992 m. liepos mėn. parengtos pastato kadastro duomenų bylos pagrindu. Kadastrinių matavimų metu parengtoje formoje Nr.4 ,,Žemės sklypo nuotrauka“ garažo naudotoju nurodyta (duomenys neskelbtini)bei nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas.VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis į kai kuriuos kitus garažus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)daiktinės teisės yra įregistruotos.

Atlikus šių įrodymų tyrimą konstatuotina, kad juose esančių duomenų pakanka padaryti išvadai, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas.

Atsakant į suinteresuoto asmensVilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentą, kad pareiškėja nėra išsaugojusi garažo pirkimo-pardavimo sutarties ir (ar) perdavimo-priėmimo akto, todėl neturi galimybės įregistruoti savo vardu nuosavybės teise valdomo garažo, dar kartą pažymėtina, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl suinteresuoto asmens minimų įrodymų nebuvimas negali būti pagrindas pareiškėjos reikalavimą pripažinti nepagrįstu; jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo ne už garažą, o už garažo techninės apskaitos bylos parengimą yra prielaida, kuri nėra pakankama kitų byloje esančių įrodymų – pareiškėjos paaiškinimų ir dokumentų, kontekste.Pareiškėja nurodo, kad kvite Nr. DM002 nurodyta suma buvo sumokėta už visą garažo įsigijimo (privatizavimo) sąndorį t.y į šią sumą įskaičiuota garažo ir sąndoriui reikalingų dokumentų parengimo kaina bei kiti privalomi mokesčiai ir įmokos; byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią pareiškėjos nurodytą aplinkybę(CPK 177 straipsnio 2 dalis). Be to, sumokėjimo už garažą fakto pagrįstumo reikšmė įrodinėjimo proceseyra lygiavertėįrodymams apie pareiškėjos statusą, nurodytą garažo dokumentuose, kuriuose pareiškėja aiškiai įvardijama kaip gražo pirkėja ir savininkė; o tai suponuoja logišką išvadą, kad pareiškėja sumokėjo garažo kainą (nusipirko daiktą) ir taip tapo jo savininket.y. pradėjo valdyti garažą nuosavybės teise. Svarbu pažymėti, kad pareiškėja pateikė šių dokumentų orginalus. Kad egzistavo galimybės įgyti nuosavybės teisę į garažus (boksus), esančius adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina VĮ Registrų centras pateikti įrodymai apie daiktinių teisių įregistravimą į dalį šiuo adresu esančių garažų (boksų).

Taigi šie ir aukščiau aprašyti įrodymai kompensuojaabejones dėlįrodymų, kuriais pareiškėja grindžia pareiškime nurodytas aplinkybes pakankamumo, ir leidžia padaryti išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja faktas, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo garažą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad O. M. 1992-10-12 valdo nuosavybės teise garažą esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992-10-12 valdo nuosavybės teise garažą esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr.: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis