Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-445/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. T. ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo vykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovę D. T., per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai statomą pirtį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) , Varėnos r., (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys – suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio reikalavimą patenkino.

Įpareigojo atsakovę D. T. per aštuonis (8) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai statomą pirtį, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Varėnos r., (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė D. T. per teismo nustatytą terminą neįvykdys – suteikti teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti turėtas išlaidas iš atsakovės D. T..

Teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 35 Eur ieškovei ir 30 Eur valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė privalomąjį 2014 m. kovo 27 d. nurodymą Nr. PN-199-(14.29), kuriuo iš atsakovės D. T. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 27 d. pašalinti pirtį, esančią žemės sklype. Šis privalomas nurodymas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Vėliau Inspekcijos Alytaus skyrius surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo 2014 m. spalio 1 d. aktą Nr. RE-300-( 14.29), kuriame konstatavo, jog atsakovė D. T. nurodymo neįvykdė. Teismas nurodė, kad statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (LR statybos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.). Ginčo dalykas – atsakovei priklausantis statinys (pirtis) yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Varėnos r., t. y. žemės sklype, kurį nuosavybės teisėmis nuo 2006-09-21 (viešo registro duomenys) valdo atsakovė D. T.. Šiam atsakovei priklausančiam žemės sklypui taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: pelkės ir šaltiniai; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir kt.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas patikrino situaciją vietoje ir 2014 m. kovo 3 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-335-(14.2), kuriame nurodė, jog D. T. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r. (toliau – žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite (šlaito nuolydis ~ 16 laipsnių) statoma medinė karkasinė pirtis (ilgis – 6,05 m, plotis – 4,07 m, aukštis – 3,96 m) (toliau – pirtis).

Teismas vadovavosi byloje ieškovės surašytais dokumentais laikydamas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus surašytą privalomąjį 2014 m. kovo 27 d. nurodymą Nr. PN-199-(14.29) nuginčytu byloje oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.

Iš pateikto į bylą situacijos plano M 1: 500, kuriame nurodyta: šlaito apačia ir šlaito viršus; atsakovės pirties koordinatės vietovėje; teismas nustatė, kad atsakovės statoma pirtis yra šlaite (tarp apačios ir viršaus), kur pakrantės šlaito nuolydis nurodomas laipsniais: 19; 7; 32; 16; 14;, taigi yra didesnis kaip 10 laipsnių.

Teismas sprendė, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ieškinys įrodytas visiškai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite neteisėtai statė statinį (pirtį), todėl turi nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, teismas sprendimo vykdymui atsakovei nustatė aštuonių mėnesių terminą ieškovės nurodytiems reikalavimams įvykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimą skundžia atsakovė D. T.. Atsakovė prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują teismo sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2015 m. lapkričio 24 d. sprendime netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vandens telkinio / pakrantės šlaito nustatymą, ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, spręsdamas klausimą, ar ginčo statinys (pirtis) stovi (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite.

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės žemės sklype statomos ginčo pirties ir (duomenys neskelbtini) ežero yra pelkė (b. l. 22, 67, 158), todėl šiuo atveju pirties statybos vietoje netaikytini statybai ežero (stovinčio vandens telkinio) pakrantės šlaite nustatyti nuolydžio reikalavimai.

Teiginys, jog atsakovės pirtis stovi (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite, prieštarauja tiek teisės aktų nuostatoms, tiek pačios Inspekcijos teismui pateiktuose dokumentuose nustatytoms aplinkybėms.

Atsakovės užsakymu parengta 2015 m. birželio 18 d. situacijos schema (b. l. 158) patvirtina, jog atsakovei priklausančiame žemės sklype yra terasos, kurių pirmosios briauna baigiasi dar iki vietos, kurioje stovi ginčo objektas, t. y. iki pirties.

Atsakovės vertinimu, laikytina, jog pakrantės šlaito riba baigiasi ties pirmosios terasos šlaito riba, o vieta, kurioje stovi pirtis, nebelaikytina pakrantės šlaitu, t. y. pirtis stovi jau už pakrantės šlaito, taigi šioje vietoje netaikytinas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9. p., draudžiantis pakrantės šlaite statyti pastatus esant didesniam kaip 10 laipsnių nuolydžiui.

Teismas skundžiamame sprendime teigdamas, jog atsakovės „statoma pirtis yra <...> šlaite (tarp apačios ir viršaus)“, vadovavosi inspekcijos pateikta Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 30 d. parengta situacijos schema (b. l. 36). Ši schema akivaizdžiai neatitiko atsakovės anksčiau pateiktos 2015 m. birželio 18 d. situacijos schemos (t. I, b. l. 158), taip pat Aprašo nuostatų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro išaiškinimų dėl pakrantės šlaito nustatymo.

Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti į Inspekcijos pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 30 d. parengtą situacijos schemą (b. l. 36), kadangi ši schema buvo pateikta tik 2015 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu. Atsakovės atstovė apie šią schemą elektroniniu paštu buvo informuota Inspekcijos atstovės tik likus kelioms valandoms iki teismo posėdžio, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas. Taigi, priešingai, nei šio teismo posėdžio metu nurodė Inspekcijos atstovė ir teismas, be žodinių paaiškinimų atsakovė objektyviai neturėjo galimybių pateikti kitų šios schemos pagrįstumą paneigiančių įrodymų, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų ir specialistų parengtų išvadų ar schemų.

Pirmosios instancijos teismas nuosekliai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų. Šiuo atveju aplinkybes, išdėstytas Inspekcijos 2014 m. kovo 27 d. surašytame privalomajame nurodyme Nr. PN- 199-( 14.29), Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 30 d. parengtoje situacijos schemoje paneigė atsakovės pateikti įrodymai, įskaitant, bet neapsiribojant 2015 m. birželio 18 d. situacijos schema, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštai. Be to, 2014 m. kovo 27 d. privalomasis nurodymas ir 2015 m. spalio 30 d. situacijos schema neatitiko faktinių bylos aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų dėl pakrantės / vandens telkinio šlaito nustatymo.

Nacionalinės žemės tarnybos parengtos situacijos schemos buvo parengtos ir teismui pateiktos tik bylos nagrinėjimo teisme metu, vadinasi, 2014 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo surašymo metu šių dokumentų Inspekcija neturėjo.

Ginčo pirtis yra nesudėtingas ir nedidelis statinys, kuris nepakliūva į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostą, tik į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zoną. Šis statinys visiškai atitiko tokiam statiniui įstatyme nustatytus parametrus, jo statyba niekam jokios žalos nebuvo padaryta, niekieno interesai nebuvo pažeisti.

Ginčo pirties statymo vietoje esantis žemės peraukštėjimas nelaikytinas natūraliai susiformavusiu, kadangi, kaip kad nurodė atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiame žemės sklype buvo daug metų gyvenama ir šis sklypas buvo įvairiai formuojamas pačių gyventojų.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės D. T. apeliacinį skundą nurodė, kad teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių vertino įrodymų visumą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikydamas ginčui išspręsti reikalingas teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ieškinys įrodytas visiškai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ežero šlaite neteisėtai statė statinį (pirtį), todėl turi nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovė, bylą nagrinėjant teisme ir teikdama apeliacinį skundą, sąmoningai / nesąmoningai klaidina teismus sutapatindama „vandens telkinio šlaitą“ su „vandens telkinio pakrantės šlaitu“.

Atsakovė neteisingai aiškina AM 2015 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. (18-2)-D8-6490 nurodytus duomenis, jog neva AM patvirtino, kad pakrantės šlaito sąvoka netaikoma pelkei, terasos šlaito briaunų paieškose (atsakovės teiginiai, byloje pateiktas AM 2012 m. sausio 19 d. rašto (be numerio) kopija, aktualūs tik atstumui nuo vandens telkinių kranto linijos iki statomų pastatų, nesant didesniam kai 10 laipsnių vandens telkinio šlaito nuolydžiui, nustatymui pagal Sąlygų (galiojusių iki 2013 m. sausio 1 d.) 127.9 punktą – „vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Visgi atsakovės pirtis statoma (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, o ne (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite.

Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio privalomojo nurodymo teisėtumą ar faktą, jog žemės sklype atsakovės pirtis statoma (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Visiškai nepagrįstas atsakovės teiginys, jog Inspekcijos pateiktas vyriausiojo specialisto ranka surašytas nuolydžio kampo apskaičiavimas yra neaiškus, kadangi apklaustas Inspekcijos vyriausiasis specialistas A. J. teismui į atsakovei į užduotus klausimus atsakė dėl apskaičiavimo ir paaiškino, kuo remiantis ir kaip buvo atlikti apskaičiavimai.

Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad jai nebuvo sudaryta galimybė tinkamai atsikirsti į Inspekcijos pateiktus įrodymus. Priešingai, negu teigia atsakovė, teismas sudarė visas galimybes, o ir laiko buvo pakankamai, atsikirsti į Inspekcijos reiškiamus reikalavimus, teikiamus argumentus, taip pat pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad, kaip teigia atsakovė, pirtis statoma (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Tačiau to atsakovė nepadarė.

Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės įteisinti žemės sklype, (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, statomą pirtį – ji turi būti nugriauta. Kaip jau ne kartą minėta, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Alytaus skyrius) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas 2014 m. kovo 3 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą (ieškinio priedas Nr. 5, b. l. 5), aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-335-(14.2) (toliau – aktas), kuriame nurodyta, jog atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r. (toliau – žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) ežero šlaite (šlaito nuolydis ~ 16 laipsnių) statoma medinė karkasinė pirtis (ilgis – 6,05 m, plotis – 4,07 m, aukštis – 3,96 m).

Kartu su kontroliniu klausimynu vyriausiasis specialistas A. J. sudarė situacijos schemą, kurioje užfiksavo apžiūrėtų pastatų buvimo vietą ir išdėstymą žemės sklype, pastatų matmenis, atstumus vieno nuo kito ir šlaito aukštį, plotį nurodęs, kad pirtis statoma (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje ant šlaito, kurio nuolydis, jo manymu, yra didesnis nei 10 laipsnių ir sudaro apytiksliai 16 laipsnių. Ieškovės specialistas A. J. raštu atliko nuolydžio kampo apskaičiavimą, šis dokumentas yra byloje (b. l. 120). Ieškovės specialistas dėl esančių byloje raštu užfiksuotų nuolydžio kampo apskaičiavimo buvo apklaustas 2015-05-26 teismo posėdyje (4.12-22). Ieškovės specialistas teismui ir teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims išaiškino, kuo remiantis ir kokiu būdu buvo atlikti nuolydžio kampo apskaičiavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei aiškina apeliantė byloje, teismas tyrė ir aiškino informaciją apie 2014 m. kovo 3 d. specialisto užfiksuotą statybos patikrinimo akte pažeidimą dėl pirties lokalizacijos (duomenys neskelbtini) ežero šlaite ir dėl šlaito nuolydžio laipsnio. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog byloje neišaiškinta aplinkybė dėl Inspekcijos vyriausiojo specialisto atlikto nuolydžio kampo apskaičiavimo būdo, atmestinas, nes tai prieštarauja bylos medžiagai.

Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad atsakovė negalėjo tinkamai pasirengti teismo posėdžiui surinkti įrodymų, atsikirsti į ieškovės pateiktus argumentus, nes tokia aplinkybė byloje neįrodyta. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų byloje Inspekcijos Alytaus skyriaus 2014-02-07 kvietimo Nr. KL2-56(14.30), atsakovės 2014-02-11 elektroninės laiško kopijos, Inspekcijos Alytaus skyriaus statybos patikrinimo 2014-03-03 akto, Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo specialisto šlaito nuolydžio apskaičiavimo, Inspekcijos Alytaus skyriaus 2014-03-27 rašto Nr. 2D-4843- (14.38), Inspekcijos 2014-10-10 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto Nr. RE-300-(14.29), dokumentai ieškovei buvo žinomi (b. l. 121).

Bylos duomenimis, ieškovė 2014-11-25 kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo. Atsakovė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad ieškovė nepateikė atsakovei būtinos ginčo nagrinėjimui informacijos, dėl to atsakovė negalėjusi atsikirsti į ieškovės argumentus.

Atsakovė pateikusi atsiliepimą į ieškovės reikalavimą nurodė išsamią argumentaciją dėl šlaito lokalizacijos ir jo statumo (b. l. 13). Be to, ieškovei 2014-11-25 iškėlus civilinę bylą teisme atsakovė nuo 2014-12-22 naudojosi profesionalios teisininkės pagalba – atsakovei civilinėje byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokato padėjėja V. Š. (atsiliepimo priedas Nr. 4). Atsakovės atstovė tiek savo iniciatyva, tiek teismo pagalba išreikalavo daug informacijos apie ginčo objektą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (b. l. 51–53, 57–58, 64, 73–81, 92–120). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė tinkamai galėjo įgyvendinti savo procesines teises, taip pat rinkti įrodymus, prašyti liudytoją A. J. paaiškinti nuolydžio laipsnio apskaičiavimo formulę, taigi nagrinėjamoje byloje atsakovės teisės nebuvo suvaržytos (CPK5 str. 1 d., 13 str., 42 str.).

Teisėjų kolegija, vertindama į bylą pateiktus rašytinius įrodymus: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (apie atsakovės žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), kartu su ieškovės Inspekcijos ieškiniu pridėtus: Inspekcijos aktą, Inspekcijos vyriausiojo specialisto (remiantis atsakovės užsakymu, UAB „Baltų vėtrungė“ ir UAB „Dextrus“ parengtame genplane / inžineriniame topografiniame plane M1:500 nurodytais duomenimis (žemės sklypo paviršiaus horizontalėmis ir kt.) atliktais nuolydžio kampo apskaičiavimais, atmeta atsakovės argumentą, kad ieškovės nustatytos aplinkybės dėl atsakovei priklausančios pirties lokalizacijos vietos ((duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) ežero šlaite) yra klaidingos, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir ieškovės pateiktuose dokumentuose nustatytoms aplinkybėms.

Teismui pateikta Z. R. IĮ situacijos schema M1:500 (apie žemės sklypo ribą, pakrantės apsaugos juostą, žemės sklypo paviršiaus horizontales, pirties vietą); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. birželio 30 d. raštas Nr. 3SD-4153-(14.3.7.) ir prie jo pridėta žemės sklypo situacijos schema M1:500 (apie (duomenys neskelbtini) ežero šlaito nuolydį ties atsakovės pirtimi); NŽT 2015 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 3SD-6766-(14.3.7.) ir prie jo pridėta žemės sklypo situacijos schema M1:500 (apie (duomenys neskelbtini) ežero šlaito nuolydį ties atsakovės pirtimi, šlaito viršus, šlaito apačia, statomos pirties padėtis vietovėje pagal kampų koordinates ir kt.) neabejotinai patvirtina faktą, jog žemės sklype atsakovės pirtis statoma (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas byloje nesivadovavo patikimais rašytiniais įrodymais (situacijos schema), tinkamai vaizduojančias esamą situaciją. Kadangi VĮ Registro centro NTRC duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovės žemės sklypui taikomos specialiausios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kad pirtis pastatyta šiame atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, šios aplinkybės sutampa su schemų duomenimis, tad ginčo pastatui taikytini draudimai, draudžiantys vandens telkinio apsaugos zonoje statyti pastatus, taip, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų ir visiškai jiems pritaria.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog dėl to, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės žemės sklype statomos ginčo pirties ir (duomenys neskelbtini) ežero yra pelkė, pirties statybos vietoje statybai ežero (stovinčio vandens telkinio) pakrantės šlaite nustatyti nuolydžio reikalavimai netaikytini.

Priešingai, nei teigia atsakovė, bylos medžiaga patvirtina, kaip nustatyta anksčiau, atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (plotas 0,32 ha, t. y. visam žemės sklypo plotui). Todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad ginčo situacijoje taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose numatyta, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zona) įeinančios į saugomų teritorijų sistemą, t. y. saugoma teritorija, kur vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) ir vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, draudžiama statyti ginčo statinius pakrantės šlaite. Nurodytu atveju atsakovės nuosavybės teise valdoma pirtis pastatyta draudžiamoje vietoje (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės šlaite. Todėl nagrinėjamoje byloje tai, kad tarp ežero kranto linijos (b. l. 64) ir (duomenys neskelbtini) ežero šlaito papėdės yra pelkė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė turi teisę statyti pastatus vandens telkinio šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Taigi ir šis apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taikydamas ginčui išspręsti reikalingas teisės normas, pagrįstai nusprendė, jog atsakovė negali statyti ginčo statinio (duomenys neskelbtini) ežero šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, todėl pagrįstai Inspekcijos ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę pirtį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to apeliacinio skundo motyvais skundžiamą teismo sprendimą panaikinti nėra pagrindo (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo nekeisti.