Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-112-445/2015

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-11-24
Bylos Nr.: e2-112-445/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01121-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalis Žilionis
Atsakovas: D. T.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Advokatai: Vilma Šulskytė

Civilinė byla Nr. e2-112-445/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01121-2014-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.;2.1.6.3.;

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovės atstovei Odetai Gruodienei, atsakovei D. T., jos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. T. ir tretiesiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl privalomojo nurodymo vykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai statomą pirtį, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Inspekcijai, į. k. 288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Ieškovė nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2014 m. vasario 3 d. „Karštąja linija" gavo informaciją apie galimai neteisėtai vykdomus statybos darbus prie (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Alytaus skyrius) Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas (toliau - vyriausiasis specialistas) patikrino situaciją vietoje ir 2014 m. kovo 3 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-335-(14.2), kuriame nurodė, jog D. T. (toliau - atsakovė) nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite (šlaito nuolydis ~ 16 laipsnių), statoma medinė karkasinė pirtis (ilgis - 6,05 m, plotis - 4,07 m, aukštis - 3,96 m) (toliau - pirtis).

Inspekcijos Alytaus skyrius 2014 m. kovo 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-199-(14.29) (toliau - nurodymas), kuriuo iš atsakovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 27 d. pašalinti pirtį, esančią žemės sklype.

Inspekcijos Alytaus skyrius 2014 m. spalio 1 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-300-( 14.29), kuriame konstatavo, jog atsakovė nurodymo neįvykdė.

Statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Neteisėta statyba yra pažeidžiamas Civiliniame kodekse įtvirtintas reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nėra teisiškai sukurto nuosavybės teisės objekto - nekilnojamojo daikto, nes statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

Visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai - statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas), nurodymas nepanaikinti ir galiojantys, t. y. atsakovė šių administracinių aktų neskundė, jų turinys atsakovei yra žinomas, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyti administraciniai aktai išduoti kompetentingos valstybės institucijos - Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės pastatyta pirtis pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, 1 lentelės 2 eilutę priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto t Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 32 punktą, 6 priedo 2 punktą I grupės nesudėtingų statinių (išskyrus statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje) statybos projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi rašytiniai pritarimai. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Saugomos teritorijos, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, yra apibrėžiamos, kaip sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis).

Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad saugomų teritorijų sistemą sudaro ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad pagal apsaugos pobūdį ekologinės apsaugos zonos yra bendrosios ekologinės apsaugos -<...> paviršinio vandens telkinių <...> apsaugos zonos. Sistemiškai vertinant pirmiau nurodytas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) apsaugos zona) įeina į saugomų teritorijų sistemą, t. y. saugoma teritorija.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, galiojusių iki 2014 m. liepos 9 d., 127.9 papunktyje buvo nurodyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais - potvynio meru neužliejamoje teritorijoje). Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Šiuo metu galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 papunktyje įtvirtinta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Pažymėtina, kad kaip matyti iš Inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo specialisto nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovė pirtį stato (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių - šlaito nuolydis - 16 laipsnių.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad pirtis statoma žemės sklype, (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite neteisėtai - pažeidžiant minėtas Saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas.

Kadangi atsakovė gera valia per nustatytą terminą statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymo neįvykdė, todėl vienintelė tokio teisėto nurodymo neįvykdymo pasekmė -teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).

Atsakovė D. T. pateiktu atsiliepimu į ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 7 d. inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statini ar jo dali ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamu viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Nagrinėjamu atveju tokių išvadų inspekcija nebuvo gavusi, todėl laikytina, jog 2014 m. kovo 27 d privalomasis nurodymas Nr. PN-199-{14.29) priimtas neteisėtai.

Ieškovė nurodo vienintelį argumentą, kuriuo grindžia pirties, statomos Atsakovei priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos neteisėtumą, t.y. inspekcijos teigimu, atsakovė pirtį stato (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių - šlaito nuolydis -16 laipsnių.

Siekiant konstatuoti neteisėtą statybą pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 3 p. ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9. p. pagrindu, jog pastatas statomas pakrantės šlaite, kurio nuolydis didesnis nei 10 laipsnių, visų pirma svarbiausia tiksliai nustatyti pakrantės šlaito nuolydį statomos pirties vietoje. Nagrinėjamu atveju faktinis pakrantės šlaito nuolydis tiksliai nebuvo nustatytas. Inspekcija, kaip įrodymą, patvirtinantį faktinį šlaito nuolydį, pateikė tik vyr. specialisto A. J. ranka surašytą apytikslį nuolydžio kampo paskaičiavimą, iš kurio neaišku nei kurioje vietoje tiksliai atlikti matavimai, nei kaip nustatyti naudojamų parametrų dydžiai. Šlaito nuolydžio matavimai atliekami pasitelkiant tokiems matavimams būtinus prietaisus (technines priemones). Šiuo atveju nėra aišku, ar kokie nors prietaisai apskritai buvo naudoti. Faktinį šlaito nuolydžio dydžio nekonkretumą patvirtina ir tai, jog ieškinyje nurodoma, jog šlaito nuolydis apie 16 laipsnių, o Inspekcijos 2014 m. kovo 2~ d. privalomajame nurodyme Nr. PN-199-(14.29) teigiama, jog šlaito nuolydis apie 15 laipsnių. Tokie netikslumai netoleruotini ypač atsižvelgiant į šlaito nuolydžio svarbą neteisėtai statybai konstatuoti ir galimas jo nesilaikymo pasekme.

Pagal pateikiamus pakrantės šlaito ir pakrantės šlaito viršutinės briaunos apibrėžimus, ežero pakrantės šlaitas yra ne toliau kaip 5 metrai nuo kranto linijos prasidedantis 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio žemės paviršiaus peraukštėjimas, kuris tęsiasi iki linijos, nuo kurios pakrantės šlaito polinkio kampas tampa mažesnis kaip 20 laipsnių. Taigi darytina išvada jog jeigu pakrantės nuolydis yra mažesnis nei 20 laipsnių, jis netgi nelaikytinas šlaitu. Atsakovės turimuose žemės nuosavybės ir naudojimo apribojimo dokumentuose šlaito, jeigu jis yra, nuolydžio dydis nenurodytas. Šiuo atveju nesant tikslių matavimų nėra galimybių įvertinti, koks apskritai yra pakrantės nuolydis ir, jeigu yra šlaitas, iki kur jis tęsiasi. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės žemės sklype statomos ginčo pirties ir (duomenys neskelbtini) yra pelkė. Atitinkamai laikytina, jog pelkė neturi pakrantės šlaito ir statybai už jos netaikytini ežero (stovinčio vandens telkinio) pakrantės šlaitui nustatyti nuolydžio reikalavimai.

Atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą 6 mėnesiams, kadangi pirčiai pašalinti reikia nemažų finansinių ir laiko sąnaudų, o atsakovės pajamos per mėnesį sudaro tik apie 1000 Lt. Be to. Atsakovė augina tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, o vienas - studentas. Jų visų išlaikymui taip pat reikalingos nemažos piniginės lėšos. Atsakovė gyvena ir dirba pedagoge Vilniuje, todėl darbus galėtų atlikti tik savaitgaliais ir atostogų, kurias ji turi vasarą, metu.

Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Varėnos rajono savivaldybės administracija palaikė Inspekcijos ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę D. T. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai statomą pirtį, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - suteikti teisę, Inspekcijai, į.k.288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, nustatė, kad atsakovės D. T. (toliau

Atsakovė) nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite (šlaito nuolydis - 16 laipsnių) statoma medinė karkasinė pirtis (ilgis - 6,05 m, plotis - 4,07 m, aukštis - 3,96 m) (toliau - pirtis) nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir tai yra laikoma neteisėta statyba.

Atsakovės pastatyta pirtis pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.Dl-812, 1 lentelės 2 eilutę priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr.D 1-826, 32 punktą, 6 priedo 2 punktą I grupės nesudėtingų statinių (išskyrus kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje) statybos projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi rašytiniai pritarimai. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismui pateiktame ieškinyje yra surinkti visi įrodymai ir pateikti visi tokios pirties statybą reglamentuojantys teisės aktai bei motyvuoti paaiškinimai, patvirtinantys, kad Atsakovės vykdoma pirties statyba yra negalima ir neteisėta. Byloje taip pat pateikti Inspekcijos rašytiniai dokumentai -administraciniai aktai, kurie nepanaikinti ir galiojantys, t.y. Atsakovė jų neskundė, jų turinys Atsakovei žinomas, juose išdėstyti faktai ir aplinkybės laikoma teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti ir/ar nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Minėti administraciniai aktai yra išduoti kompetentingos valstybės institucijos - Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu įrodomąją galią.

Atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Todėl, statydama ežero pakrantės šlaite pirtį Atsakovė pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą imperatyvą, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose bei vandens telkiniu šlaituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 10 laipsniu. Toks draudimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, galiojusių iki 2014 m. liepos 9 dienos, 127.9 papunktyje. Analogiškas draudimas išliko ir šiuo metu galiojančiose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Inspekcijos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyta, kad Atsakovė vykdo pirties statybą ežero pakrantės šlaite, kurio nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių - šlaito nuolydis yra apie 16 laipsnių. Atsakovė pirties statybą (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite vykdo pažeisdama statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tokia statyba yra neteisėta.

Ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai. Ji nurodė, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė stato pirtį ežero pakrantės šlaite, todėl pirtis, kuri statoma pažeidžiant įstatymų ir teisės aktų reikalavimus turi būti nugriauta bei sutvarkyta statybvietė.

Atsakovė D. T. ir jos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Jos akcentavo, kad atsakovės statoma pirtis nėra pakrantės šlaite, tokią poziciją grindžia Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakraančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo taisyklių aiškinimu.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (LR Statybos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.). Ginčo dalykas, atsakovei priklausantis statinys (pirtis) yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)t.y. žemės sklype, kurį nuosavybės teisėmis nuo 2006-09-21 (viešo registro duomenys) valdo atsakovė D. T.. Šiam atsakovei priklausančiam žemės sklypui taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos : pelkės ir šaltinynai; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir kt.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas patikrino situaciją vietoje ir 2014 m. kovo 3 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-335-(14.2), kuriame nurodė, jog D. T. nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas), (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite (šlaito nuolydis ~ 16 laipsnių), statoma medinė karkasinė pirtis (ilgis - 6,05 m, plotis - 4,07 m, aukštis - 3,96 m) (toliau - pirtis).

2014 m. kovo 27 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-199-(14.29) , kuriuo iš atsakovės pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 27 d. pašalinti pirtį, esančią žemės sklype.Šis privalomas nurodymas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.

Inspekcijos Alytaus skyrius 2014 m. spalio 1 d. surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-300-( 14.29), kuriame konstatavo, jog atsakovė nurodymo neįvykdė.

Privalomojo nurodymo pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo vykdymo.

LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 3 p. numato, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių. Tokiu atveju būtina nustatyti dvi sąlygas, t.y. ar nagrinėjamu atveju statinys (pirtis) yra vandens telkinio šlaite, ir ar vandens telkinio šlaito nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Šio įstatymo nuostatos detalizuotos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343, kuriuo patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija)

Minimo nutarimo aktualios redakcijos :

aktuali nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11, sąlygų 127.9.1. p.p. numatė, kad statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų , miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip:

127.9.1. 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija.

Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

aktuali nuo 2013-01-01 numatė, kad sąlygų 127 str. 9 p. numato, jog statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų) (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Aktuali nuo 2014-07-15 numatė, kad sąlygų 127 str. 9 p. numato, jog statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Tokios minimo teisės akto nuostatos rodo, kad nagrinėjamo statinio statybos laikotarpiu galiojo nuostata, draudžianti statyti pastatus pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad ginčo statinys yra (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite, kurio nuolydis didesnis, kaip 10 laipsnių. Tokie įrodymai yra : inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo specialisto šlaito nuolydžio paskaičiavimas ( priedas prie ieškinio); inspekcijos Alytaus skyriaus 2014-03-27 nurodymas Nr.2D-4847-(14.378) ir inspekcijos Alytaus skyriaus 2014-10-10 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas Nr.RE-300-(14.29) – ( priedai prie ieškinio); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymais Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪ ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui ir UAB “Dextrus” dėl informacijos pateikimo parengiant žemės sklypo planą topografiniu planu Nr.1:500 koks yra D. T. žemės sklype, ties statoma pirtimi, (duomenys neskelbtini) šlaito nuolydis ir pateiktu 2015-06-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Varėnos skyriaus žemės sklypo situacijos schema, kur nurodyta statinio vieta ir nuolydžiai; 2015-11-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Varėnos skyriaus rašytiniu atsakymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietovėje bei situacijos schema.

2015-07-08 LR Žemės ūkio ministerija informavo atsakovę, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype ( kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) esantys pastatai nepatenka į pažymėtą paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą.

2015-09-03 LR Aplinkos ministerijos atsakyme “Dėl statybų vandens telkinių šlaituose” dėl informacijos apie pakrantės šlaitą, jo viršutinę briauną, pelkės apibrėžimą, akcentuota, kad esmė yra ne terasų paieškose, Apraše ( Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr.540 patvirtintame Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše) naudojamų sąvokų ar šio teisės akto nuostatų taikyme nustatant juostas, bet Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. nuostatoje – draudžiama statyti visuose vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, nepriklausomai nuo to ar į juostą vendens telkinio šlaitas patenka ar į ją nepatenka.

2015-09-09 03 LR Aplinkos ministerijos atsakyme “Dėl statybų vandens telkinių šlaituose” , patekiant informaciją dėl vandens telkinio šlaito, nurodoma, kad dažniausiai šlaitas apibūdinamas reljefo forma. Taip pat nurodoma, kad esminis skirtumas tarp Saugomų teritorijų įstatymo ir patvirtintame Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo yra tai, kad įstatymas numato draudimus ir prievoles vykdant statybas vandens telkinių šlaituose, o aprašas detalizuoja įstatymo taikymą, reglamentuojant principus dėl fizinių, geografinių, topografinių ir kt. apibrėžimų, sąvokų nustatymo principų naudojamų praktikoje.

2015-11-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos Varėnos skyriaus rašytiniu atsakymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietovėje, nustatyta statomos pirties padėtis vietovėje, nustatant šios pirties kampų koordinates. Koordinatės nustatytos GPS stočių tinklą LitPOS ( Real Time Kinematic-RTK).

Situacijos shema parengta pagal vietovėje nustatytus duomenis bei žemės sklypo savininkės D. T. pateiktą genplaną M 1:500, parengtą 2010 m. lapkričio mėn. UAB “Baltų vėtrungė”.

Šiame situacijos plane M 1: 500 yra nurodyta : šlaito apačia ir šlaito viršus; atsakovės pirties koordinatės vietovėje. Iš šio plano matyti, kad atsakovės statoma pirtis yra tarp šlaite ( tarp apačios ir viršaus). Pakrantės šlaito nuolydis nurodomas lapsniais : 19; 7; 32; 16; 14;. Taigi pakrantės šlaito nuolydis yra didesnis, kaip 10 laipsnių.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ( byloje tiriamu laikotarpiu) nustato Inspekcijos kompetenciją, pareigas ir teises nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir pateikia už statybą atsakingam asmeniui privalomąjį nurodymą šio asmens lėšomis vienu iš įstatyme nustatytų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys). Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba pateiktas prašymas dėl termino pratęsimo.

Iš teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, matyti, kad privalomajame nurodyme nustatytas terminas, per kurį asmuo turi pašalinti savavališkos statybos padarinius, svarbus tuo aspektu, kad asmeniui per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neįvykdžius nurodymo arba negavus statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą (įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. kovo 27 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-199-(14.29) , kuriuo iš atsakovės pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 27 d. pašalinti pirtį, esančią žemės sklype. Toks dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, o kadangi jis nėra nuginčytas nustatyta tvarka, todėl juo grindžiamos ir daromos išvados.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus ir paisoma proporcingumo principo.

Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr. pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).

Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti tik statinį negriaunant, ir šio statinio nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011; 2013-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 ir kt.).

Daroma išvada, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, ieškinys įrodytas pilnai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite neteisėtai statė statinį (pirtį), todėl turi nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos stovį, nustatytinas aštuonių mėnesių terminas nurodytiems reikalavimams įvykdyti.

Tenkinant ieškinį iš esmės, tik nustatant didesnį terminą statinio nugriovimui, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės.

Ieškovės atstovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro transporto priemonės panaudojimo išlaidos, ieškovo atstovei atvykstant iš Alytaus į Varėną ir atgal - viso 40.17 eurų.

CPK 88 str.1 d. 9 p. numato išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškovė į teismo posėdžius buvo atvykusi 2015-04-07, 2015-05-26, 2015-06-30, 2015-09-16, 2015-11-04, todėl priteistina 35 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis LR CPK 259 - 260, 263-267, 269-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) per aštuonis (8) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtai statomą pirtį, esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos zonoje, (duomenys neskelbtini) pakrantės šlaite bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė D. T. teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210), atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės D. T..

Priteisti ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) iš atsakovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) trisdešimt penkis eurus (35 EUR) bylinėjimosi išlaidų (atvykimo ieškovo atstovei į teismo posėdžius transporto išlaidų).

Priteisti iš atsakovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą trisdešimt eurų (30 EUR) žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dalis Žilionis