Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-96-931/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-12
Bylos Nr.: eI2-96-931/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02177-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Baltijos
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

20.2.1.1Neteisėtas veikimas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-96-931/2026 (S)Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02177-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacija patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija (toliau – ir BMO) kreipėsi į teismą 2021 m. rugpjūčio 11 d. patikslintu skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 246 615,09 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas nuo nurodytos sumos nuo skundo pateikimo teismui iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad viena iš pagrindinių pareiškėjo veiklos sričių yra įvairių projektų, kurie yra finansuojami organizacijos narių, Europos Sąjungos, privačių fondų bei valstybės lėšomis, įgyvendinimas. Pareiškėjas vykdė įvairias Priemones, tarp jų pagal VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ (toliau – ir RRA) sudarytas sutartis: ? 2013 m. liepos 22 d. „Dėl Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos įgyvendinimo“ Nr. 4SUT-(6.4)-017; 2015 m. sausio 27 d. „Dėl Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos įgyvendinimo“ Nr. 4SUT-(6.4)-001; 2016 m. vasario 9 d. „Dėl informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos įgyvendinimo“ Nr. 4SUT-(6.4)-06. Nurodytos sutartys vykdytos įgyvendinant 2015 m. lapkričio 12 d. Europos Komisijos patvirtintą Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programą (toliau – ir Programa 1), 2014 m. spalio 30 d. Europos Komisijos patvirtintą Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programą (toliau – ir Programa 2) ir 2013 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos patvirtintą Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programą (toliau – ir Programa 3). Pagal Sutartis, vykdomų programų turinys buvo patvirtintas ir RRA, ir Europos Komisijos. Programose buvo numatyta, kad stendai bus statomi parduotuvėse su prekėmis, skirtomis prekiauti, ir naudojami kaip traukos objektas parduotuvės klientams. Taigi, prekės ženklais pažymėta produkcija tam tikrais atvejais galėjo būti naudojama programų priemonėse tiek degustacijų, tiek demonstracijų prekybos vietose metu. Iki pat 2017 m. visos priemonių finansavimo lėšos buvo pripažįstamos tinkamomis ir pervedamos pareiškėjui. 2017 m. sausio 16 d. Europos Komisija gavo Lenkijos maisto teisės centro skundą dėl Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos įgyvendinimo (ši programa buvo vykdoma pagal Sutartį 3). 14. 2017 m. liepos 27 d. RRA surašė užsakomosios patikros vietoje aktus Nr. 1PKP-(11.16)-04 ir 1PKP-(11.18)-01, kuriuose nurodyta, kad atlikta užsakomoji patikra dėl 2017 m. sausio 16 d. Lenkijos maisto teisės centro skundo Europos Komisijai dėl Informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos įgyvendinimo. Akte nurodyta, kad prekiniai ženklai ar produktų pavyzdžiai Programos 1 stende nebuvo atvaizduoti. Nuotraukose matomi UAB „Rukola“ rapsų aliejaus buteliai, pažymėti prekiniu ženklu „Obelių aliejus“, pastatyti ant stendo (užsakomosios patikros aktai Nr. 1PKP-(11.16)-04 ir 1PKP-(11.18)-01). 15. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas rašte Nr. Ares(2017)1092474-29/08-2017 nurodė, kad Reglamento (EB) 3/2008 1 straipsnio 2 dalis skelbia, jog priemonės nėra skirtos konkretiems registruotiesiems prekės pavadinimams ir neskatina naudoti produktą dėl jo konkrečios kilmės. 2017 m. rugsėjo 15 d. RRA raštu Nr. 2A-(8.13)-125 „Dėl pranešimo teikimo“ nurodė, kad įvertinusi pagal Sutartį 2 ir 3 vykdytų priemonių „Dalyvavimas parodoje „Agrobalt“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose“ įgyvendinimo vaizdinius įrodymus, nustatė, kad buvo eksponuojami ir vartotojams aiškiai matomi dideli vieno gamintojo ir to paties gamintojo prekės ženklo produkcijos kiekiai. Todėl, įgyvendinant minėtas priemones, galėjo būti pažeisti Reglamento (EB) 3/2008, Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 nuostatos. Pareiškėja įpareigotas nenaudoti įmonių ir prekių ženklų reklamai. Po šio įspėjimo pareiškėjas nutraukė bet kokius prekių ženklų ir produktų naudojimo demonstracijų prekybos vietose metu veiksmus. 2017-2019 m. atsakovas, atstovaujamas Žemės ūkio ministerijos, nesutiko su Europos Komisijos audito išvadomis, pavyzdžiui, 2018 m. liepos 30 d. rašte Europos Komisijai Žemės ūkio ministerija laikėsi pozicijos, kad „įgyvendinant Programas prekės ženklai buvo naudojami laikantis nacionalinės teisės nuostatų“ (LR ŽŪM 2018 m. liepos 30 d. raštas). Vėliau Žemės ūkio ministerija pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad išlaidos netinkamos finansuoti, nors, Žemės ūkio ministeriją derybose atstovavęs advokatas rekomendavo to nedaryti ir toliau derėtis. 2019 m. sausio 11 d. Briuselyje vyko dvišalis posėdis, kuriame be kitų klausimų buvo diskutuojama dėl Europos Komisijos audito išvadų ir Lenkijos pateikto skundo. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas nesutiko su Lietuvos valdžios institucijų pozicija, kad Reglamente (EB) Nr. 3/2008 nėra draudžiama naudoti prekių ženklais pažymėtus produktus. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas nurodė, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 3/2008 priemonės negali būti susijusios su prekių ženklais ir Reglamente išimtis degustacijai bei daug prekės ženklų (daugiau nei 5) nenustatyta. 2019 m. birželio 17 d. VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – ir KVIRPA, Agentūra) sprendimu „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ priėmė sprendimą susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti (KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. sprendimas). 2019 m. rugpjūčio 14 d. KVIRPA priėmė sprendimą susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas (75 032,60 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti. 2019 m. rugpjūčio 14 d. KVIRPA priėmė sprendimą susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas (241 122,60 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti.

Šių Sprendimų išdavoje pareiškėjas patyrė žalą – negavo įvykdytų veiklų finansavimo. Sprendimus priėmė ne Sutarčių 1-3 šalis – RRA, o naujas subjektas - KVIRPA, kuri buvo naujai įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 706 „Dėl viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“, steigėjas - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) sprendimu minėti KVIRPA Sprendimai panaikinti.

Pareiškėjas patyrės žalos remiantis neteisėtais KVIRPA Sprendimais. 2020 m. lapkritį Europos Komisija, remdamasi Žemės ūkio ministerijos pozicija ir paskaičiavimais, priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamų išlaidų susigrąžinimo iš Lietuvos (Europos Komisijos sprendimas). Po to, kai buvo priimti KVIRPA Sprendimai, KVIRPA toliau kryptingai ir sistemingai veikė siekdama sužlugdyti pareiškėjo veiklą. Tokia tyčinė pareiškėjo interesus pažeidžianti veikla buvo aktyviai vykdyta ir neformaliai, bendraujant su įmonių atstovais ir kitomis institucijomis. Pareiškėjui žinomas ne vienas atvejis, kai KVIRPA vadovai ir kiti atsakingi asmenys neformaliuose pokalbiuose ir įvairiuose renginiuose neigiamai pasisakė pareiškėjo atžvilgiu ir rekomendavo įmonėms nedalyvauti jos projektuose. Pareiškėjo narių – įmonių AB „Auga“ ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ – raštai patvirtina, kad dalyvaudami pareiškėjo vykdytoje programoje, pagal kurią įvairūs informavimo/skatinimo veiksmai buvo atliekami Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje, jie buvo sulaukę iš KVIRPA ir Žemės ūkio ministerijos vadovybės rekomendacijų nedalyvauti šioje pareiškėjo programoje bei kitose jo vykdomose programose. Pareiškėjo žiniomis, iš Žemės ūkio viceministro V. G. analogiškų rekomendacijų sulaukė ir AB „MV Group production“ eksporto vadovas M. B., AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius R. P. Tuo metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimta jokių neigiamų sprendimų, nebuvo įrodyta jokių jo veiklos neteisėtumo ar nesąžiningumo faktų. Sužinojęs apie Sprendimus ir dėl negautų beveik 0,5 mln. Eur negalėdamas tęsti kitų programų, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į KVIRPA su prašymais sustabdyti kitų dviejų jo vykdytų programų įgyvendinimą (šio programos vykdytos pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006 (2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimas) ir 2018 m. vasario 28 d. sudarytą dotacijos susitarimą Nr. 779489 – ORGANICLLEUH/SUT-(6.24)001 (2018 m. vasario 28 d. dotacijos susitarimas), toliau kartu – Dotacijų susitarimai). KVIRPA 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-086 informavo, kad ji pranešimus dėl programų įgyvendinimo sustabdymo laiko nepagrįstais. Toks Kaimo verslo agentūros nesutikimas negalimas, nes pagal Dotacijos susitarimo 33.1 straipsnį, veiklos įgyvendinimo sustabdymas yra galimas pareiškėjo iniciatyva, jei ypatingais atvejais įgyvendinimas tampa neįmanomas arba itin sudėtingas; pagal minėtame sutarties straipsnyje numatytas taisykles pareiškėjas turi oficialiai pranešti apie sustabdymą, nurodydamas priežastis ir numatomą įgyvendinimo atnaujinimo datą, ir toks sustabdymas įsigalioja tą dieną, kurią valstybė narė gaus tokį pranešimą. Taigi, programos vykdymo sustabdymui Kaimo verslo agentūros sutikimas nėra reikalingas. Nepaisant to, KVIRPA nepripažino programų sustabdymo ir nesudarė galimybių jas užbaigti vėliau, taip faktiškai sužlugdydama ir kitas dvi pareiškėjo vykdytas programas. KVIRPA 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069, kuriuo nusprendė negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos 200 000,00 Eur sumai (Kaimo verslo agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimas). Šis sprendimas buvo priimtas pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą dėl vykdytos Informavimo apie ES ekologinės gamybos metodus Kinijoje ir Pietų Korėjoje programos. KVIRPA neturėjo teisės priimti šio sprendimo, nes dėl galutinio mokėtino likučio už pareiškėjo vykdytą pagal sutartį Informavimo apie ES ekologinės gamybos metodus Kinijoje ir Pietų Korėjoje programą procedūra dar nebuvo baigta ir joks galutinis sprendimas nebuvo priimtas. KVIRPA 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-030 informavo pareiškėją, kad ji priima sprendimą netvirtinti periodinės trečio ataskaitinio laikotarpio techninės ataskaitos ir galutinės ataskaitos, bei periodinėje finansinėje ataskaitoje ir mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas pripažįsta neatitinkančiomis reikalavimų ir netinkamomis kompensuoti. Tačiau 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarime yra numatyta tokių sprendimų priėmimo, įforminimo, pastabų pateikimo procedūra. Vadovaujantis susitarimo 26.2 ir 28.1.1 punktais, pareiškėjas turi teisę pateikti pastabas per 30 dienų nuo KVIRPA rašto gavimo. Pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo, pateikdamas 2020 m. lapkričio 10 d. raštišką atsakymą Nr. 20/11/10-1. Šiame rašte pareiškėjas išdėstė savo argumentus, dėl ko jis nesutinka su KVIRPA nurodomais trūkumais dėl išlaidų pripažinimo neatitinkančiomis reikalavimų, su Kaimo verslo agentūros atliktu susigrąžintinos sumos skaičiavimu, tačiau jokio atsakymo į šį raštą negavo. Tai reiškia, kad nepagrįstai išmokėtų sumų pripažinimo ir grąžintinos sumos apskaičiavimo procedūra 2020 m. spalio mėnesį dar nebuvo baigta. Taigi, KVIRPA neturėjo pagrindo priimti 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, o jį priimdama pažeidė sutartį. Dėl šio sprendimo pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą patenkinti, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI3-1941-463/2021 konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė papildomos žalos – negavo įvykdytų veiklų finansavimo. Dėl aukščiau atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo reputacijai – pareiškėjas iš esmės neteko galimybės tęsti savo veiklos ir gauti finansavimo, o jo partneriai – verslo subjektai nutraukė bendradarbiavimą. Vienas iš Programų dalyvių – AB „Žemaitijos pienas“, kuris su pareiškėju buvo sudaręs Paslaugų sutartį Nr. SR-18-10-125 Con-18-328, po to, kai sužinojo apie Sprendimų priėmimą, Paslaugų sutartį nutraukė. Dėl tokio nurodytos sutarties nutraukimo, kuris buvo nulemtas neteisėtų atsakovo veiksmų, Pareiškėjas negavo pagal sutartį priede Nr. 1 mokėtino sėkmės mokesčio dalies, viso 30 000 Eur. Ši žala taip pat atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1089-602/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020. LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A444-669/2011; Nr. A520-1673/2013; Nr. A525-3063/2011 ir kt.

Sprendimai, kuriais remiantis vykdytos veiklos buvo pripažintos nefinansuotinomis, grindžiami trimis Europos Komisijos 2017 m. raštais, Sutartimis ir Reglamentu: pirma, pareiškėjas, vykdydamas atitinkamas programas nesilaikė reikalavimo, kad informavimo priemonės „nėra skirtos konkretiems registruotiesiems prekės pavadinimams ir neskatina naudoti produktą dėl jo konkrečios kilmės“, kuris yra numatytas Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalyje; antra, pareiškėjas nesilaikė įsipareigojimo „nenaudoti šioje sutartyje nurodytų priemonių prekių ženklams, įmonių pavadinimams arba, atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.501/2008 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį, kilmės nuorodoms“, numatyto pareiškėjo sudarytose Sutartyse dėl kiekvienos iš programų įgyvendinimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimuose 1-3 pateiktas Reglamento aiškinimas yra nepagrįstas ir netinkamas. Kita vertus, net ir pripažįstant Sprendimuose pateiktą Reglamento aiškinimą kaip pagrįstą, jis visiškai prieštarauja tiek paties atsakovo ir net Europos Komisijos ilgametei pozicijai šiuo klausimu, todėl net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad nagrinėjamos pareiškėjo veiklos neatitiko Reglamento reikalavimų, už šį neatitikimą nėra atsakingas pareiškėjas, o toliau nurodomi atsakovo institucijų veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Iki pat 2018 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikoje galiojo teisinis reguliavimas, kuris vykdant programas leido naudoti produktų atvaizdavimą, konkrečiai, remiantis Taisyklių 30 punktu, produktų pavyzdžių atvaizdavimas nelaikomas reklama, jeigu jis sudaro ne daugiau kaip 10 proc. viso medžiagos ploto prekių. Atsakovo institucijos priimtame teisės akte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad jei produktai atvaizduojami laikantis nurodytų kiekių medžiagos plote, tai nėra laikoma reklama. Atsakovui atstovaujančios institucijos turėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris atitinka aukštesnės teisinės galios teisės aktus, šiuo atveju Reglamentą, o šią pareigą pažeidus, būtent atsakovui atsiranda visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Atsakovas, kuris atstovaujamas Žemės ūkio ministerijos, priėmė ydingą Taisyklių nuostatą, kuri galimai prieštarauja Reglamentui, atliko neteisėtus veiksmus ir privalo atlyginti dėl tokių veiksmų pareiškėjui atsiradusią žalą. Iki Sprendimų priėmimo ilgą laiką tokia veiklų finansavimo praktika buvo taikoma ir nei Lietuvos valstybės atsakingos institucijos, nei Europos Komisija jos nelaikė ydinga, netinkama, prieštaraujančia Reglamentui ar kitoms ES teisės normoms. Iki pareiškėjui pradedant vykdyti pirmąją programą, eilė kitų Lietuvos organizacijų vykdė atitinkamas programas, finansuojamas pagal tą patį Reglamentą, ir naudojo jose stendus su konkrečiais produktais prekybos vietose ar parodose, pavyzdžiui: ? Spiritinių gėrimų, turinčių geografinę nuorodą arba tradicinį apibūdinimą, eksporto skatinimo programa (2007-2009 m., programos pareiškėjas Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija); ? Spiritinių gėrimų, turinčių geografinę nuorodą arba tradicinį apibūdinimą, eksporto į trečiąsias šalis skatinimo programa (2010-2013 m., programos pareiškėjas Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija); ? Lietuviškų pieno produktų skatinimo trečiosiose šalyse programa (2011-2014 m., programos pareiškėjas Lietuvos pieno ūkių asociacija); ? Vynų su saugoma kilmės vietos arba saugoma geografine nuoroda bei vynų su vyninių vynuogių veislių nuoroda žinomumo didinimo Baltijos šalyse programa (2012-2015 m., programos pareiškėjas asociacija Baltijos gėrimų pramonės aljansas). Šią aplinkybę papildomai patvirtina teikiamas įrodymas – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2020 m. lapkričio 4 d. pažyma Nr. 20/11/04-01, patvirtinanti, kad vien ši organizacija 2007-2015 metais yra įgyvendinusi bent tris informavimo ir skatinimo programas, kurių metu parduotuvėse buvo naudojami stendai su konkrečiais prekių pavyzdžiais ir kainomis, ir visas šias išlaidas Agentūra pripažino tinkamomis finansuoti (UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ 2020 m. lapkričio 4 d. pažyma, 19 priedas).

Vykdant Sutartis RRA sistemingai buvo teikiama šimtai nuotraukų su stendais ir prekėmis jose, Agentūra reguliariai atlikdavo programų patikrinimus ir aktuose fiksuodavo, kad prekių pavadinimai nėra reklamuojami, t. y. produktų naudojimas ant programas reklamuojančių stendų nebuvo laikomi pažeidimu. Būtent tokios informacijos nuolatinis teikimas RRA buvo skirtas tam, kad būtų vykdoma tinkama ir efektyvi programų įgyvendinimo kontrolė, kurią vykdyti pareigą turėjo Agentūra. Pareiškėjas, gaudavęs patvirtinimus, kad programos yra vykdomos tinkamai, pagrįstai tikėjosi, kad tokia RRA pozicija atitinka galiojančius teisės aktus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog RRA (vėliau - KVIRPA) daugiau nei dešimt metų iki šioje byloje minimo Europos Komisijos tyrimo pradžios tokius veiksmus visiems pagal programas veikusiems subjektams tvirtino kaip tinkamus finansuoti, pareiškėjas nei iš teisinio reguliavimo, nei iš atsakovo institucijų veiksmų negalėjo ir neprivalėjo žinoti ar nuspėti, kad tokie veiksmai ateityje bus pripažinti neatitinkančiais Reglamento, todėl nefinansuotinais. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Jei dešimt metų atsakovo taikyta praktika buvo ydinga ir prieštaraujanti Reglamentui, tai reiškia, kad ne pareiškėjas, o atsakovo institucijos veikė neteisėtai, pažeisdamos, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, konkrečiai, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytus viešojo administravimo principus. Nurodyti principai buvo pažeisti ir tuo, kad atsakovą atstovaujančios institucijos pakeitė ankstesnius savo sprendimus, nepasikeitus jokiai faktinei situacijai ir nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms. Ankstesnių patikrinimų išvados dėl pareiškėjo reguliariai teiktų ataskaitų apie vykdomas programas visada buvo teigiamos, jos nebuvo peržiūrėtos ir iki šiol nėra panaikintos. Europos Komisijos audito metu buvo tikrinamas net ne pareiškėjas, o Lietuvos valstybės institucijų veiksmai. Pažymi, kad RRA sprendimai išmokėti lėšas veiklų finansavimui nei panaikinti, nei pakeisti, nei apskųsti nebuvo. Pareiškėjo pareiga grąžinti išmokėtas finansavimo lėšas, tiksliau šių lėšų įskaitymas kitų pareiškėjui mokėtinų sumų sąskaita, atsirado ne dėl to, kad pareiškėjas padarė kokius nors pažeidimus, o dėl atsakovo institucijų neteisėtų veiksmų nustatant ydingą teisinį reguliavimą (galimai prieštaraujantį ES teisiniam reguliavimui) ir laikantis Reglamentui prieštaraujančios veiklų finansavimo praktikos. Tokie atsakovo veiksmai aiškiai rodo, kad viešosios valdžios institucijos pažeidė jai tenkančias teisines pareigas, kartu pažeisdamos ir bendrąją rūpestingumo pareigą. Neteisėti ne tik aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai, bet ir vėlesni veiksmai, susiję su programų vykdymo sustabdymu ir lėšų pripažinimu netinkamomis. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Dotacijų susitarimuose ir jiems taikomuose aktuose numatytus reikalavimus. Atitinkamai, jei atsakovas būtų elgęsis teisėtai, o atsakovą atstovaujančios viešosios valdžios institucijos būtų vykdžiusios teisinę pareigą tinkamai, pareiškėjui nepalankūs sprendimai nebūtų priimti ir jam nebūtų atsiradusios neigiamos finansinės pasekmės. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, o jais padaryta žala turi būti atlyginta.

Žemės ūkio ministerijos ir Kaimo verslo agentūros atstovai savo aktyviais veiksmais, peržengdami jiems suteiktų kompetencijų ribas, akivaizdžiai nesąžiningai ir piktnaudžiaudami teisėmis trukdė tolesnį programų įgyvendinimą agituodami įmones jose nedalyvauti, o vėliau patirtas išlaidas pripažino netinkamomis, nes programos nebuvo įgyvendintos pakankama apimtimi. Be to, šios atsakovą atstovaujančios institucijos ir jų darbuotojai slėpė nuo pareiškėjo Kaimo verslo agentūros sprendimus.

Pareiškėjas dėl patirtų nuostolių remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; kt.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalos. Pirma, priėmus neteisėtus Sprendimus, buvo atliktos užskaitos. Kadangi toks neišmokėjimas padarytas neteisėtais veiksmais, pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. skundu teikė reikalavimą dėl 48 158,45 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 ir 6.288 str.). Antra, pareiškėjas neteko pajamų pagal Dotacijų sutartis. Trečia, dėl priimtų Sprendimų, Programų dalyvis AB „Žemaitijos pienas“ nutraukė su pareiškėju sudarytą Paslaugų sutartį. Dėl to Pareiškėjas negavo 30 000 Eur sėkmės mokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei Sprendimai nebūtų priimti. Visa tai reiškia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė 146 615,09 Eur turtinės žalos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų iš esmės nukentėjo pareiškėjo reputacija: pareiškėjo atžvilgiu KVIRPA priėmus sprendimus, kuriais neteisėtai konstatuotas neva tai netinkamas Programų vykdymas, ši informacija apie pareiškėją pasklido rinkoje, Pareiškėjas neteko galimybės vykdyti naujų programų, su juo nustojo bendradarbiauti verslo partneriai. Neturtinė žala pareiškėjo reputacijai padaryta ne tik priimant neteisėtus sprendimus, bet ir tyčiniais bei kryptingais atsakovą atstovaujančių subjektų darbuotojų veiksmais: KVIRPA vadovai ir kiti atsakingi asmenys neformaliuose pokalbiuose ir įvairiuose renginiuose neigiamai pasisakė pareiškėjo atžvilgiu ir rekomendavo įmonėms nedalyvauti jos projektuose. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo reputacija neatitaisomai sugadinta, o jos atkūrimui, jei jis apskritai įmanomas, bus reikalingas daugiametis įdirbis. Atsižvilgamas į tai, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 100 000 Eur.

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir patirtos žalos nurodo, kad egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos: neteisėtais sprendimais pareiškėjas negavo pajamų, kurias pagal su RRA sudarytas sutartis ir Dotacijų sutartis turėjo gauti, dėl neteisėtų veiksmų priimant sprendimus Paslaugų sutartį su pareiškėju nutraukė AB „Žemaitijos pienas“. Toks nutraukimas tiesiogiai sąlygotas neteisėtų sprendimų. Jei atsakovas būtų elgęsis teisėtai, apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjo patirta žala nebūtų atsiradusi: pirma, nebūtų priimtos Taisyklės, numatančios teisinį reguliavimą, kuris galimai neatitinka Reglamente numatyto teisinio reguliavimo, antra, nebūtų taikyta daugiametė ydinga veiklų finansavimo praktika, trečia, pareiškėjas būtų laiku ir operatyviai informuotas apie veiklas, kurios galimai prieštarauja Reglamentui, ketvirta, atsakovą atstovaujančios institucijos nebūtų keitusios pozicijos dėl veiklų finansavimo, penkta, būtų tinkamai atstovavusios pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos interesams ginče dėl pagal teisinį reguliavimą leidžiamų finansuoti veiklų, šešta, nebūtų priėmusios nepagrįstų sprendimų pagal vėliau sudarytus Dotacijų susitarimus, septinta, pareiškėjo paslaugų užsakovas – AB „Žemaitijos pienas“ nebūtų nutraukęs Paslaugų sutarties.

Šalies argumentai

2024 m. sausio 2 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 91130,89 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas nuo nurodytos sumos nuo skundo teismui pateikimo iki įvykdymo dienos, ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės, kildinamos iš Žemės ūkio agentūros 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13)-011, 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 3A-(4.32E)-142 ir 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 2A-(8.13)-012, atlyginimo. Teismas priėmė pareiškėjos skundo patikslinimą dėl reikalavimo priteisti 52267,76 Eur kompensacinių palūkanų (2021 m. rugpjūčio 11 d. skunde pareiškėja prašė priteisti 48 158,45 Eur kompensacinių palūkanų). Pareiškėjas palūkanas apskaičiavo iki 2021 m. liepos 13 d., kada jis atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir kada pasibaigė atsakovo prievolė grąžinti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtas sumas.

2024 m. sausio 23 d. paaiškinimuose, kuriuos teismas priėmė, pareiškėjas nurodo, kad 52 267,76 Eur dydžio žala patirta dėl valstybės institucijų pasikeitusios praktikos programų finansavimo klausimais, ydingo nacionalinio teisinio reguliavimo (ES reglamentams prieštaraujančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3D-585 „Dėl Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse programų administravimo taisyklių ir darbo grupės sudėties patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių) ir dėl trijų KVIRPA Sprendimų, t. y. dėl kiekvieno iš šių faktorių atskirai ir dėl jų visų kartu.

Pareiškėjas pabrėžia, kad 30 000 Eur dydžio žala patirta dėl valstybės institucijų pasikeitusios praktikos programų finansavimo klausimais, ydingo nacionalinio teisinio reguliavimo (ES reglamentams prieštaraujančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3D-585 patvirtintų Taisyklių), dėl KVIRPA neteisėtai pradėto tyrimo prieš pareiškėją, pasibaigusio trimis neteisėtais KVIRPA sprendimais, t. y. dėl kiekvieno iš šių faktorių atskirai ir dėl jų visų kartu.

Pareiškėjas atsisakė ir byla buvo nutraukta dėl reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su KVIRPA 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 2A-(8.13)-012 ir 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-002.

2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas papildomai paaiškino, kokio konkrečiai dydžio žalą atskirai vertina dėl kiekvieno atsakovo priimto sprendimo, t. y. 30 000 Eur žalos, padarytos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu - 30 000 Eur žalos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu - 30 000 Eur žalos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ir 2 500 Eur žalos, padarytos 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-069.

Šalies argumentai

Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodo, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra nutraukė veiklą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 708 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos nutraukimo“). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 706 „Dėl viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“ įsteigus Agentūrą, jai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-694 buvo pavesta perimti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdytą veiklą.

KVIRPA, perėmusi veiklas iš RRA ir įvertinusi pareiškėjo įgyvendintas Programas – Programų įgyvendinamų priemonių atitiktį teisės aktų reikalavimams, konstatavo Reglamento (EB) 3/2008 1 straipsnio 2 dalies ir Sutarčių 4 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus ir priėmė sprendimą susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas lėšas bei priėmė atitinkamus sprendimus: 2019 m. birželio 17 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) (toliau – Sprendimas Nr.1, Sprendimas Nr. 2, Sprendimas Nr. 3; visi kartu vadinami Sprendimais).

Pasibaigus teisminiams ginčams dėl KVIRPA Sprendimų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į LVAT nutartį, pakeitė informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiose šalyse programų administravimo taisykles, jas papildant 44-1 punktu („Nacionalinė mokėjimo agentūra, turėdama pagrįstos informacijos, kad Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, priima galutinius sprendimus dėl paramos lėšų išmokėjimo pagal žemės ūkio ir maisto produktams skirtas informavimo ir pardavimų skatinimo priemones vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse“) bei 44-2 punktu („Nacionalinė mokėjimo agentūra, turėdama pagrįstos informacijos, kad Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo bei kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo“).

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) priėmė tris sprendimus: 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SKP-43 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“; 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“; 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SKP-44 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA sprendimai) dėl netinkamo Programų įgyvendinimo. Visi trys NMA sprendimai yra tokie pat kaip LVAT panaikinti KVIRPA sprendimai.

NMA 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. BR6-7225 informavo pareiškėją apie NMA priimtus sprendimus bei kad skolos pagal šiuos sprendimus yra padengtos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimais ir 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. BR6-7225“, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) dėl priimtų NMA veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus, 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R-846 (AG-786/05-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų administracinis teismas (toliau – ir RAT) 2024 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-610-1066/2024 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino NMA 2021 m. spalio 15 d. raštą Nr. BR6-7225 „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“, taip pat atitinkamą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 21R-846 (AG-786/05-2021) 20 dalį (kuria paliktas galioti minėtas raštas); dėl likusios dalies skundą atmetė. Tai reiškia, kad Teismas pripažino NMA sprendimus teisėtais. Todėl NMA sprendimais, kurie yra tokie pat kaip Agentūros LVAT panaikinti Sprendimai, pripažinta netinkama pareiškėjo patirtų įgyvendinant Programas išlaidų suma bei susigrąžintina suma yra nustatyta ir apskaičiuota tinkamai – pareiškėjas turi sugrąžinti 544 527,69 Eur.

Nors 2021 m. birželio 30 d. LVAT priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti KVIRPA Sprendimus, tačiau LVAT nevertino Sprendimų turinio, o juos panaikino tik dėl to, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme KVIRPA nebuvo suteikti įgaliojimai priimti ginčijamus Sprendimus. Panaikinus KVIRPA Sprendimus, NMA priėmė tris sprendimus dėl tų pačių pareiškėjo Programų netinkamo vykdymo. Tai reiškia, kad jei šioje byloje pareiškėjui būtų priteistos kompensacinės palūkanos, tai vėliau NMA sprendimams įsigaliojus ir galiausiai pareiškėjui privalant sugrąžinti 544 527,69 Eur sumą, kompensacinės palūkanos būtų priteistos nepagrįstai.

Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjo veiksmus bei netinkamą Programų vykdymą, kurį nustatė ir savo sprendimais patvirtino KVIRPA, NMA, Europos Komisija, Komisija bei Teismas. Vien aplinkybė, kad minėti KVIRPA Sprendimai panaikinti net neįvertinus jų turinio, negali sąlygoti turtinės žalos atsiradimo nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių.

KVIRPA, įvertinusi AB „Žemaitijos pienas“ paslaugų sutartį, atkreipia dėmesį, kad paslaugų sutarties priede nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl dviejų programų: „1) Lietuvos, Lenkijos, ir Vokietijos bei 2) JAV“, kurios nėra susijusios su panaikintais Agentūros Sprendimais. Sprendimai priimti kitų pareiškėjo įgyvendintų Programų atžvilgiu. Šį faktą taip pat patvirtina 2019 m. rugpjūčio 1 d. AB „Žemaitijos pienas“ raštas, kuriame AB „Žemaitijos pienas“ teigia, kad sužinojo apie Lenkijos gamintojų pateiktą skundą dėl kitų Pareiškėjo įgyvendinamų programų (skundo pagrindu Europos Komisija pradėjo pažeidimų tyrimą). Minėtame rašte AB „Žemaitijos pienas“ aiškiai įvardina paslaugų sutarties nutraukimo priežastį – „dėl netinkamų Vykdytojo (aut. past. – Pareiškėjas paslaugų sutartyje buvo vadinamas „Vykdytoju“) veiksmų“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, atsakydamas AB „Žemaitijos pienas“, pats nurodo, kad „sėkmingai vykdo kartu su Jūsų įmone parengtą pieno produktų populiarinimo projektą „HALNET“. Tuo tarpu Agentūra patvirtina, kad jokių pieno produktų populiarinimo projektų minėtu pavadinimu neadministruoja.

AB „Žemaitijos pienas“ informavo pareiškėją apie bendradarbiavimo nutraukimą, dar pareiškėjui negavus ir net Agentūrai nepriėmus visų Sprendimų. AB „Žemaitijos pienas“ kreipimasis į pareiškėją dėl nepasitikėjimo juo ir paslaugų sutarties nutraukimo neturi jokio tiesioginio ryšio su pareiškėjo vėliau gautais Agentūros priimtais Sprendimais. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-1076-1047/2020) nurodė, kad tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. iš NMA el. paštu gavo Agentūros Sprendimą Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. iš NMA el. paštu gavo Agentūros Sprendimus Nr. 2 ir Nr. 3.

Žemės ūkio agentūra pabrėžia, kad KVIRPA panaikinti Sprendimai niekaip nesusiję su AB „Žemaitijos pienas“ paslaugų sutarties nutraukimu bei sėkmės mokesčio nemokėjimu. Nėra jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp KVIRPA Sprendimų (nei jų priėmimo, nei jų panaikinimo aspektu) ir paslaugų sutarties, sudarytos pareiškėjo su AB „Žemaitijos pienas“ nutraukimu. Nesant nors vienai valstybės civilinei atsakomybei atsirasti sąlygai, būtent nesant priežastiniam ryšiui tarp KVIRPA neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo negauto sėkmės mokesčio, viešoji atsakomybė nekyla.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusią reputaciją. Vien tik bendro pobūdžio pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti įrodymais. 2021 m. vasario mėn. AB „Auga“ ir UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ atstovų raštai apie tariamus neigiamus institucijų vadovų atsiliepimus, kuriuose nėra jokių užuominų apie neva pablogėjusią pareiškėjo reputaciją ir kurie parašyti praėjus 1,5 metų nuo Agentūros Sprendimų gavimo, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusią pareiškėjo reputaciją.

Žemės ūkio agentūros nuomone, kadangi pareiškėjui turtinė žala, nenustačius bent vienos iš minimų trijų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nekyla, tai negali kilti ir neturtinė žala.

Atsakovas atkreipia dėmesį į svarbią aplinkybę, kokiu pagrindu KVIRPA Sprendimai buvo panaikinti. LVAT 2021 m. birželio 30 d. KVIRPA Sprendimus panaikino dėl to, kad KVIRPA neturėjo įgaliojimų administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, nustatytas Reglamentu Nr. 3/2008, tai yra neturėjo įgaliojimų priimti ginčijamus Sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo. Tuo tarpu pareiškėjo vykdyti veiksmai įgyvendinant Programas, vykdant Sutarčių įsipareigojimus buvo pripažinti pažeidžiantys esminius Programų, Sutarčių bei ES teisės aktų nuostatas EK atlikto pažeidimo tyrimo (Lenkijos gamintojo skundo pagrindu) metu. Būtent pastarųjų pareiškėjo veiksmų konstatavimas ir galėjo nulemti AB „Žemaitijos pienas“ sprendimą nutraukti bendradarbiavimą, bet ne KVIRPA priimti Sprendimai.

Pareiškėjas neturtinės žalos dydžio nepagrindžia jokiais konkretesniais paskaičiavimais. Pabrėžia, kad pagal LVAT praktiką (administracinė byla Nr. eA-697-662/2017) teismas turėtų vertinti ir neva žalą patyrusio pareiškėjo veiksmus, kaltę.

Pareiškėjo direktorius R. A. taip pat vadovauja 2018 m. gruodžio 20 d. įsteigtai Asociacijai Baltic Gastronomy Leaders, kuri nuo 2020 m. gegužės 1 d. vykdė (-o) net 8 informavimo ir pardavimo skatinimo programas, kurių bendras biudžetas 27 384 860,00 Eurų (informacija iš Asociacija Baltic Gastronomy Leaders internetinio puslapio. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjui, tiek Asociacijai Baltic Gastronomy Leaders vadovauja tas pats asmuo – R. A. bei atsižvelgiant į Asociacijos Baltic Gastronomy Leaders vykdytas ir vykdomas programas, nekyla jokių abejonių, kad patikslintame skunde pateikta informacija apie nukentėjusią reputaciją neatitinka tikrovės, kaip ir kiti teiginiai apie susiję su tariamu ilgalaikiu reputacijos pablogėjimu ir pan.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodo, kad NMA, turėdama pagrįstos informacijos (susipažinusi su LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu), kad KVIRPA neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, dalyvaujant Priemonėje, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis priėmė 2021 m. spalio 5 d. sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“. NMA priimti sprendimai yra pagrįsti ir neprieštarauja jokiems teisės aktams, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos ir palūkanų kompensavimo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Pabrėžia, kad turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens (pareiškėjo) veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra su patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pasibaigus teisminiams ginčams dėl KVIRPA sprendimų Žemės ūkio ministerijos iniciatyva vyko susitikimas tarp NMA, Ministerijos bei KVIRPA (šiuo metu Žemės ūkio agentūros). Susitikimo metu buvo nuspręsta inicijuoti bei pakeisti Taisykles. Pakeitus Taisykles, NMA priėmė tris sprendimus: 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SKP-43 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ dėl Programos netinkamo įgyvendinimo; 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ dėl Programos įgyvendinimo; 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SKP-44 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ dėl netinkamo Programos įgyvendinimo.

NMA 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. BR6-7225 informavo pareiškėją apie tai, jog buvo priimti pareiškėjo NMA sprendimai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei skolos pagal skundžiamus sprendimus yra padengtos.

NMA vertinimu, šiuo atveju nėra visų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimai tiek dėl turtinės tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

NMA pažymėjo, kad nors 2021 m. birželio 30 d. LVAT priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti KVIRPA sprendimus, tačiau minėtu teismo sprendimu iš esmės teismas nurodė kad įvertinus teisinį reglamentavimą ir jam taikyti reikšmingas faktines aplinkybes, KVIRPA turėtų įgaliojimus administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, nustatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3/2008, inter alia (be kita ko) priimti sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo, toks įgaliojimas, kuris privalo būti nustatomas konkrečiai, turėtų būti, tačiau nėra suteiktas nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, nei tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte, todėl ginčijami KVRPA sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir yra panaikintini vien dėl šios priežasties. NMA pažymi, jog panaikinus KVIRPA sprendimus NMA priėmė 3 sprendimus dėl tų pačių pareiškėjo programų netinkamo vykdymo. Taigi, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjo veiksmus. Vien aplinkybė, kad minėti KVIRPA spendimai panaikinti, negali sąlygoti turtinės žalos atsiradimo nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių.

Dėl sėkmės mokesčio kaip negautų pajamų NMA pažymi, jog kaip vieną iš įrodymų patvirtinančių negautas pajamas pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 8 d. VšĮ „Žemaitijos pienas“ raštą. Iš rašto matyti, jog VšĮ „Žemaitijos pienas“ apie bendradarbiavimo nutraukimą informavo pareiškėją iki KVIRPA priimant sprendimus Nr. 2, Nr. 3. Tad vien laiko atžvilgiu, akivaizdu, kad KVIRPA sprendimai buvo priimti vėliau nei AB VšĮ „Žemaitijos pienas“ kreipimasis į pareiškėją dėl paslaugų sutarties nutraukimo ir ši aplinkybė neturi jokio tiesioginio ryšio.

Pareiškėjas patikslintame skunde neturtinę žalą sieja su reputacijos pablogėjimu. Turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti neturtinės žalos atsiradimo sąlygas. Šiuo atveju reiktų vertinti ir nustatyti, ar pareiškėjo, kaip kad jis teigia, reputacija realiai pablogėjo ir jei ji pablogėjo, tai dėl kokių priežasčių ji pablogėjo, ar ji pablogėjo būtent tiesiogiai dėl KVIRPA priimtų Sprendimų.

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių reputacijos sumažėjimą,. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

NMA vertinimu, neturtinė žala nėra bet koks padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjo atstovas 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje palaikė patikslintuose skunduose nurodytus argumentus ir prašė priteisti tiek turtinę tiek neturtinę žalą.

Atstovas pabrėžė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatavo LVAT, panaikinęs KVIRPA sprendimus, LVAT sprendimas turi res judicata galią ir atsakovo veiksmų neteisėtumo nagrinėjamu atveju įrodinėti nereikia.

Pabrėžė, kad valstybė naudojo pareiškėjo lėšas, tai todėl turi mokėti palūkanas. Atsakovai palūkanų dydžio ir apskaičiavimo byloje neginčijo. Atstovas pabrėžė, kad įmonė prarado pasitikėjimą ir dėl to buvo sustabdyta veikla. Priežastinis ryšys yra akivaizdus, jei nebūtų neteisėtų sprendimų, pareiškėjas būtų gavęs visas lėšas, nereikėtų skaičiuoti palūkanų ir nenukentėtų reputacija, nebūtų paralyžiuota veikla. Atstovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neturtinę žalą atsiliepime sieja su turtine.

Tuo atveju jei teismai ir konstatuos pareiškėjo padarytus pažeidimus, tai tik nuo 2021 m. spalio 7 d., kai NMA priėmė sprendimus susigrąžinti lėšas. Lėšas išskaičiuoti 2019 m. nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas palūkanų prašo tik iki 2021 m. liepos 13 d. atlikto įskaitymo.

Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Pabrėžė, kad pareiškėjas dalyvaudamas programose padarė pažeidimus. Jo neteisėti veiksmai konstatuoti ne 2021 spalio mėnesį, o anksčiau, nors ir netinkamo subjekto.

Šalies argumentai

Žemės ūkio agentūros atstovai su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovas nemato priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. LVAT panaikinus KVIRPA sprendimus, pareiškėjui nekilo pareiga sugrąžinti lėšas, lėšos lieka pareiškėjui, vadinasi nėra jokio priežastinio ryšio. Visus susigrąžinimus atliko NMA. Tuo tarpu pareiškėjo padaryti pažeidimai, panaikinus KVIRPA sprendimus, niekur nedingo. Atstovai atkreipė dėmesį dėl parieškojo prašomo priteisti sėkmės mokesčio – AB „Žemaitijos pienas“ nutraukė sutartį dėl programų, kurios nesusiję su KVIRPA panaikintais sprendimais ir dėl to, kad sužinojo apie lenkų skundą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens NMA atstovė su skundu nesutiko. Pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo numatyti, kad už jo padarytus pažeidimus įgaliota institucija vis tiek priims analogiškus KVIRPA sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovų pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas sieja su KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. Sprendimu Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimais Nr. 2 ir Nr. 3 susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti bei 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 3A-(4.32E)-069 negrąžinti visos išankstinio mokėjimo garantijos 200 000 Eur sumai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

RRA ir BMO 2013 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl Informavimo apie EKO produktus programos įgyvendinimo (toliau - ir EKO Sutartis), 2015 m. sausio 27 d. – sutartį dėl Informavimo apie daržoves programos įgyvendinimo (toliau - ir Daržovių sutartis), 2016 m. vasario 9 d. – sutartį dėl Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo (toliau – ir Aliejaus Sutartis).

2016 m. birželio 23 d. RRA surašė „ISP programos patikros vietoje aktą“ Nr. 1PKP-(11.8)-01 dėl Informavimo apie daržoves programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 27 d.).

2016 m. gruodžio 20 d. RRA surašė „ISP programos patikros vietoje aktą“ Nr. 1PKP-( 11.8)-03 dėl Informavimo apie EKO produktus programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 22 d.).

2017 m. liepos 27 d. RRA surašė ISP programos patikros vietoje aktą Nr. 1PKP-( 11.8)-01 dėl Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 9 d.).

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (toliau – ir EK direktoratas) 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. Ares(2017)1092474-01/03-2017 nurodoma, jog EK gavo Lenkijos maisto teisės centro skundą dėl BMO netinkamo Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo, t. y. jog BMO naudoja skatinimo programą tik teikdama informacijos apie specifinį ženklą, produktą arba kompaniją.

RRA 2017 m. liepos 27 d. surašė užsakomosios patikros vietoje aktą Nr. 1 PKP-( 11.16)-04, kuriame nurodytos nustatytos aplinkybės tiriant Lenkijos maisto teisės centro skundą, tame tarpe, jog Lietuvos televizijoje buvo rodoma reklama, o iškart po jos – UAB „Rukola“ gaminamo rapsų aliejaus („Obelių aliejus“) reklama; nuo 2016 m. iki skundo pateikimo transliuojamoje reklamoje pateikiamas aliejaus butelio dizainas yra tapatus UAB „Rukola“ naudojamam „Obelių aliejaus“ buteliui, o tinklapyje: www.15min.lt demonstruojama Programos lėšomis aliejaus reklama, kartu su šia reklama tame pačiame reklaminiame skydelyje pateikta ir „Obelių aliejaus“ reklama; 2016 m. vykusioje parodoje „Agrobalt“ buvo vykdoma viena iš programos priemonių, reklaminiame stende buvo išdėstyta išimtinai prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta UAB „Rukola“ produkcija; prekybos centruose įrengtuose stenduose buvo išdėstyti tik prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta UAB „Rukola“ produkcija.

EK direktorato 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. Ares(2017) 1092474-01/03-2017 nurodoma, jog pagal Reglamentą Nr. 3/2008 skatinimo priemonės negali būti orientuotos į prekės ženklą; tačiau degustuojant mugėse arba pardavimo vietose produktai su nurodytais prekės ženklais išskirtinai galimi, užtikrinus, kad visi skatinimo organizacijos nariai yra pakviesti atsiųsti savo produktų pavyzdžių, kurių kiekis degustacijai nesiskirs. Kaip bebūtų, privaloma užtikrinti, kad bendrai imtasi priemonių, neorientuotų į prekės ženklus.

EK direktoratas 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. Ares(2017) 1092474-29/08-2017 nurodė, kad remiantis Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalimi, informacinės priemonės negali būti orientuotos į prekės ženklą arba skatinti produktų vartojimą dėl konkrečios kilmės. Skatinimo medžiagos turi vengti nurodyti prekės ženklų pavadinimus ir konkrečius gamintojus. Tokius įsipareigojimus (nereklamuoti prekės ženklų, įmonių pavadinimų) įtvirtina ir Sutartys. Ši nuomonė pateikta atsižvelgus į laiške išdėstytus faktus ir supratus, kad kilus prieštaravimams su ES įstatymais, ESTT būtina pateikti neabejotiną taikomų ES įstatymų paaiškinimą.

RRA 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-125 pareiškėją informavo, kad atlikusi patikrą ir įvertinusi Informavimo apie rapsų aliejų ir daržoves programų priemonių „Dalyvavimas parodoje „Agrobalt“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose“ įgyvendinimo vaizdinius įrodymus, nustatė, kad buvo eksponuojami ir vartotojams aiškiai matomi dideli vieno ir to paties gamintojo prekės ženklo produkcijos kiekiai („Obelių aliejus“; prekės ženklas „Mana“), todėl galėjo būti pažeistos Reglamento Nr. 3/2008 bei 2013 m. liepos 22 d. ir 2015 m. sausio 27 d. Sutarčių nuostatos, nesilaikoma įsipareigojimo vartotojams galimai teikiant informaciją apie konkretų gamintoją ir to gamintojo prekės ženklą. RRA įpareigojo pareiškėją nenaudoti nurodytų ir kitų Programų priemonių įmonių ir prekių ženklų reklamai.

BMO 2018 m. balandžio 27 d. raštu pateikė rašytinius paaiškinimus į RRA prašymą. Nurodė nesutinkanti, kad dalis BMO vykdomų programų įgyvendinimo veiksmų buvo orientuoti į konkrečių prekės ženklų reklamą; jog teisės aktai numato galimybę tam tikrais atvejais naudoti prekės ženklais pažymėtą produkciją. Taip pat nurodė, kad Reglamentu Nr. 3/2008 nėra draudžiama įgyvendinant tam tikras priemones naudoti prekės ženklais pažymėtos produkcijos, o pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas galima naudoti prekių ženklus, jei: 1) užtikrinama vienoda galimybė visiems pasiūlymus teikiančios organizacijos nariams pateikti savo prekių ženklus demonstracijai; 2) tiesioginės programos reklaminės medžiagos turinys netampa orientuotas į konkrečių prekių reklamą; 3) pateikiama keletas prekių ženklų, jei tai įmanoma atsižvelgiant į specifinę konkrečios valstybės situaciją. Informacija apie Programas buvo skelbiama interneto svetainėje, bet kuris suinteresuotas asmuo galėjo tapti BMO dalininku ir prisidėti prie programų įgyvendinimo teikiant produkcijos pavyzdžius. Programų vykdymo metu buvo gauti keleto įmonių prašymai, jie buvo patenkinti, įmonėms sudaryta galimybė dalyvauti įgyvendinant Programas. Ant produkcijos pateikiamų ženklų matomumas, lyginant su viso stendo dydžiu, buvo nedidelis ir neviršijo 10 proc. viso informacinio stendo dydžio. Prekės ženklais panaudota produkcija buvo naudojama tik atliekant demonstracijas prekybos vietose ar mugių metu. Išlaidos informacinės medžiagos rengimui buvo apie 9-15 proc. visų Programoms skirtų lėšų. Be to, pagrindinėje Programų demonstracinėje medžiagoje nuorodų į prekės ženklus nebuvo, paženklinti produktai buvo naudojami tik kaip papildoma priemonė, kuria siekiama sustiprinti pagrindine ir tiksline Programų demonstracine medžiaga siekiamą skleisti žinutę. Šiuo atveju galėtų būti taikoma nebent ne didesnė kaip 5 proc. pataisa dėl formalaus pažeidimo pobūdžio. Prekių ženklais pažymėta produkcija buvo eksponuojama ne ant paties stendo maketo, bet ant sumontuotų stendų karkaso; nei stendų maketuose nei lankstinukuose prekių ženklai nebuvo atvaizduojami.

ŽŪM 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2D-2583(17.27) EK direktoratui nurodė nesutinkanti, kad dalis BMO vykdomų programų įgyvendinimo veiksmų buvo orientuoti į konkrečių prekės ženklų reklamą, iš esmės pakartotojo dalį pareiškėjos 2018 m. balandžio 27 d. rašte nurodytų argumentų. Nurodė, kad pagal Reglamentą Nr. 3/2008 priemonės negali būti susijusios su prekių ženklais ir išimtis degustacijai bei daug prekės ženklų (daugiau nei 5) nenustatyta.

KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė tris sprendimus „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos, kuriais nusprendė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur, 75 032,6 Eur ir 241 122,60 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti už faktinį Programų priemonių įgyvendinimą, vykdančios institucijos atlygį, pareiškėjo išlaidas, rezultatų vertinimą ir palūkanas.

Pažymėtina, kad Sutartis su pareiškėja pasirašė RRA, tačiau Lietuvos Respublikos 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 708 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos nutraukimo“ buvo nutarta nutraukti RRA veiklą, taip pat buvo nuspręsta įsteigta KVIRPA. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ir ŽMŪKPĮ) 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte (iki 2024 m. sausio d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad KVIRPA administruoja Reglamente Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas. Žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-694 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros likvidavimo“ buvo nutarta likviduoti RRA ir pavesti RRA generalinio direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam gen. direktoriaus pareigas, A. B. iki 2018 m. spalio 1 d. perduoti RRA reikalus KVIRPA atstovei, laikinai einančiai direktoriaus pareigas A. K., kad būtų užtikrintas funkcijų perimamumas. Taip faktiškai Programų įgyvendinimo kontrolė perėjo iš RRA į KVIRPA.

BMO apskundė šiuos sprendimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1076- 1047/2020, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl minėtų KVIRPA sprendimų panaikinimo, nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, VAAT 2021 m. spalio 7 d. sprendimą panaikino. LVAT nurodė, jog byloje ginčijamus priėmė tam tinkami suteiktų įgaliojimų neturinti KVIRPA.

Žemės ūkio ministras, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pakeisdamas Informavimo taisykles, jų 44-1 punkte numatė, kad NMA, turėdama pagrįstos informacijos, kad KVIRPA neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo bei kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo.

2021 m. spalio 7 d. NMA priėmė sprendimus Nr. SKP-43 (toliau – ir NMA Sprendimas 1), Nr. SKP-44 (toliau – ir NMA Sprendimas 2) ir Nr. SKP-45 (toliau – ir NMA Sprendimas 3) „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ (toliau kartu – ir Sprendimai) bei 2021 m. spalio 15 d. raštą Nr. BR6-7225.

Sprendime 1 NMA, vadovaudamasi Rapsų aliejaus Sutarties 4 straipsnio 5 dalimi (pateikiama kaip 4.5 papunktis), 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio priemones, administravimo taisyklių (Grąžintinų lėšų taisyklės) 7.1.1 papunkčiu, 2011 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-750 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 papunkčiu, nusprendė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti už faktinį Informavimo apie rapsų aliejų programos priemonių įgyvendinimą, vykdančios institucijos atlygį, pareiškėjos išlaidas, rezultatų vertinimą ir palūkanas.

Sprendime 1 NMA remiasi Reglamento 3/2008 1 str. 2 d., Reglamento 501/2008 straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalyje išdėstytu reikalavimu, kad priemonės nėra skirtos konkretiems prekės ženklams tuo, taip pat EK raštuose išdėstyta pozicija ir Rapsų aliejaus Sutarties 4.5 papunkčiu. Sprendime 1 nurodyta, kad įgyvendinat priemones „Dalyvavimas parodoje „AGROBALT“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose „Dalyvavimo parodoje „Agrobalt“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose“ buvo eksponuojami ir vartotojams matomi dideli tik vieno gamintojo (UAB „Rukola“) ir to paties gamintojo prekės ženklo („Obelių aliejus“) produkcijos kiekiai, kad pareiškėja reklamavo vieno gamintojo (UAB „Rukola“) prekės ženklo (UAB „Obelių aliejus“) produkciją.

Sprendimu 2 NMA nusprendė susigrąžinti 241 122,60 Eur nepagrįstai išmokėtų lėšų. Šiame sprendime NMA remiasi tuo pačiu teisiniu reguliavimu ir Ekologinių produktų sutarties 4.5 papunkčiu. Sprendime 2 nurodyta, kad įgyvendindama Ekologinių produktų priemonę „Informaciniai stendai prekybos vietose“ teikė vartotojams informaciją apie konkretų gamintoją ir to gamintojo prekės ženklą („Trejos girnos anno 1951“, „Stumbras vodka premium organic ekologiška degtinė“, „HiPP“).

Sprendimu 3 NMA nusprendė susigrąžinti 75032,60 Eur nepagrįstai išmokėtų lėšų. NMA rėmėsi tuo pačiu teisiniu reguliavimu ir Vaisių ir daržovių sutarties 4.5 papunkčiu. Sprendime 3 nurodyta, kad įgyvendinant Vaisių ir daržovių programos priemonę „Informaciniai stendai su lankstinukais vartotojams“ buvo eksponuojami ir vartotojams aiškiai matomi dideli vieno ir to paties gamintojo prekės ženklo produkcijos kiekiai („Kėdainių konservai 1944“, „Delika Cannery, Big fruit since 1959“, „Spilva“, „mana“, „Konexfoods“).

Rašte NMA nurodė, jog LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pagal KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 1 bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus Nr. 2 ir Nr. 3 grąžintinos palūkanos (55 287,17 Eur) nuo išmokų išmokėjimo dienos iki lėšų visiško susigrąžinimo (2019 m. rugpjūčio 23 d.), užskaitomos NMA pareiškėjai Sprendimais priskaičiuotinomis palūkanomis nuo paramos išmokėjimo dienos iki lėšų susigrąžinimo 2019 m. rugpjūčio 23 dieną. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 18 punkto nuostatomis dėl grąžintinų lėšų sudengimo eiliškumo, po palūkanų dengiamos skolos, todėl, vadovaujantis šių taisyklių 17.2 punktu iš priskaičiuotos grąžintinos 489 240,52 Eur sumos buvo išskaičiuotos skolos, susidariusios pagal Sprendimus (489 240,52 Eur) ir kad BMO skolos pagal Sprendimus yra padengtos.

Byloje taip pat nustatyta (1320/2024) kad pareiškėja pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą Nr. 734286-IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006 su VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ vykdė informavimo apie ES ekologinės gamybos metodus Kinijoje ir Pietų Korėjoje programą. Pareiškėjas pasibaigus Programos įgyvendinimo laikotarpiui, 2020 m. gegužės 29 d. pateikė KVIRPA galutinę ataskaitą kartu su prašymu dėl likučio išmokėjimo, taip pat vėliau, atsižvelgdama į KVIRPA raštus ir pastabas, teikė patikslintą galutinę ataskaitą, papildomus paaiškinimus ir dokumentus.

Dėl šios Programos po galutinės ataskaitos pateikimo Agentūra priėmė 2020 spalio 13 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-069, kuriuo nusprendė negrąžinti pareiškėjai visos išankstinio mokėjimo garantijos 200 000 Eur sumos

2021 m. sausio 19 d. KVIRPA priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-002. Šiuo sprendimu KVIRPA nusprendė pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų: 1) visą periodinėje finansinėje ataskaitoje ir mokėjimo prašyme nurodytą išlaidų sumą – 43 023,82 Eur; 2) Galutinėje finansinėje ataskaitoje, „VšĮ Baltijos maisto organizacija“ gavėjo 2018-03-01 – 2019-02-28 ataskaitinio laikotarpio finansinėje ataskaitoje“ ir antrojo Programos ataskaitinio laikotarpio tarpinio mokėjimo prašyme nurodytas išlaidas 18 reklaminių skydelių, kurie nebuvo transliuojami antruoju Programos ataskaitiniu laikotarpiu, sukūrimui – 4 462,1 Eur. Šiuo 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Agentūra nustatė, kad pareiškėjai išmokėta 428 192,88 Eur suma viršija apskaičiuotą galutinę dotacijos sumą (215 126,02 Eur), todėl mokėtinas likutis yra neigiamas ir sudaro 213 066,86 Eur, todėl nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos likusią 13 066,86 Eur neigiamą likučio dalį.

2020 m. spalio 13 d. sprendimą pareiškėja buvo apskundusi Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu jį panaikino ir įpareigojo KVIRPA iš naujo priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą. Komisijos sprendimą skundus teismui, sprendimas liko nepakeistas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutine ir neskundžiama 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022 atmetus KVIRPA apeliacinį skundą ir palikus galioti 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Agentūra priėmė naują 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13)-011. Sprendime KVIRPA išsamiai pasisakė dėl visų aplinkybių, susijusių su lėšų susigrąžinimu iš viešosios įstaigos „Baltijos maisto organizacijos“ pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą Nr. 734286- IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006: detaliai nurodė, kodėl laiko, kad Programa vykdyta maža apimtimi, palyginus su tuo, kaip buvo numatyta pačioje Programoje, kad nepanaudota didžioji dalis Programoje numatyto biudžeto, palygino lėšų panaudojimą ir priemonių įvykdymą lentelėmis. KVIRPA aiškiai nurodė, kuo remiasi apskaičiuojant galutinę dotacijos sumą – kad būtent Agentūros 2021 m. sausio 19 d. sprendime buvo nustatyta galutinė dotacijos suma, kuri priklauso pareiškėjui.

LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022 nurodė, kad KVIRPA skundžiamo sprendimo priėmimo metu turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl užstato negrąžinimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu administracinėje Nr. eI3-1320-631/2024 byloje padarė išvadą, kad, KVIRPA galėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo viso gauto 200 000,00 Eur avanso susigrąžinimo dar 2020 metais, ką KVIRPA ir padarė, priimdama 2020 m. spalio 13 d. Sprendimą bei vėliau, vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį priėmė 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimą.

Kaip minėta, pareiškėjas tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kildina iš neteisėtų KVIRPA sprendimų, kurie buvo panaikinti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

LVAT yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog, nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Ginčo byloje nėra, kad galutiniu įsiteisėjusiu LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 yra panaikinti KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai bei LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022 panaikintas KVIRPA 2020 m. spalio 13 d. sprendimas. Tačiau vien faktas, jog minėti sprendimai buvo administracinių teismų panaikinti, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus ir žalos atsiradimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose konstatuojama, kad kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą konkrečiam atvejui, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, panaikindamas sprendimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti turtinė žala. Vertinant institucijos veiksmų teisėtumą, taip pat reikšminga, ar administravimo subjektas laikėsi nustatytos standartinės veiklos normų, kurių jis privalėjo laikytis, ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (redakcija, galiojusi akto priėmimo metu) numatyti viešojo administravimo principai. Tik šių aplinkybių vertinimo visuma galima pagrįsti, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka CK 271 straipsnio 4 dalyje numatytą atsakomybės sąlygą. Toks vertinimas turi būti siejamas su tuo, ar pašalinus procedūrinį pažeidimą, sprendimas galėjo būti kitoks, jei nebūtų įvykdytas minėtos procedūros pažeidimas (pvz. administracinė byla Nr. A261-1187/2012).

Nagrinėjamu atveju KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. Sprendimas Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. nustačius, kad KVIRPA neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal šią priemonę, grąžinimo, tačiau nebuvo vertinti materialiniai teisiniai reikalavimai ir procesinio pobūdžio prašymai.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad panaikinus KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. Sprendimą Nr. 1 ir 2029 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimus Nr. 2 ir Nr. 3, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos priėmė 2021 m. spalio 7 d. sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“. Minėtais sprendimais NMA nutarė susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas paramos lėšas pagal tris pareiškėjo vykdytas informavimo programas. NMA Sprendimu, priimtu dėl 2015 m. sausio 27 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-001 „Dėl Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos įgyvendinimo“, sudarytos tarp BMO ir VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“, NMA nusprendė susigrąžinti išmokėtas 75 032,60 Eur paramos lėšas. NMA Sprendimu, priimtu dėl 2016 m. vasario 9 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-06 „Dėl informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos įgyvendinimo“, sudarytos tarp BMO ir RRA, NMA nusprendė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas 173 085,32 Eur paramos lėšas. NMA Sprendimu, priimtu dėl 2013 m. liepos 22 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-017 „Dėl Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos įgyvendinimo“, sudarytos tarp pareiškėjo ir RRA, NMA nusprendė susigrąžinti išmokėtas 241 122,60 Eur lėšas. Remiantis LITEKO informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI3-610-1066/2024, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti NMA 2021 m. spalio 7 d. sprendimus Nr. SKP-43, Nr. SKP-44 ir Nr. SKP-45 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo“. LVAT 2025 m. liepos 30 d. nutartimi pakeitė Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad NMA ginčijamuose 2021 m. spalio 7 d. Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 501/2008 4 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti neteisėti būtent pareiškėjo veiksmai. Taip pat NMA teisė susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas paramos lėšas pagal tris pareiškėjo vykdytas informavimo programas.

Teismas atkreipia dėmesį į minėtos LVAT nutarties 48 punktą, kuris aktualus nagrinėjamam ginčui. LVAT pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog (i) šioje byloje priimti Sprendimai iš esmės yra analogiški (t. y. grindžiami iš esmės identiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir analogišku teisiniu reguliavimu) VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2019 m. birželio 17d. sprendimui Nr. 1 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimui Nr. 2 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimui Nr. 3 „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir Agentūros sprendimai), (ii) ginčijami Sprendimai priimti po to, kai LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2176-624/2021 buvo panaikinti paminėti Agentūros sprendimai, (iii) prieš priimant Agentūros sprendimus, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-125 buvo informuotas apie galbūt padarytus pažeidimus ir jis 2018 m. balandžio 27 d. raštu pateikė rašytinius paaiškinimus (taip pat žr. tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 5.9, 5.10 p.), (iv) LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Agentūros sprendimai panaikinti konstatavus, kad „juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas“, kartu nurodant, kad „kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai, kuriais grindžiami materialiniai teisiniai reikalavimai ir procesinio pobūdžio prašymai, nėra reikšmingi“ (žr. LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo 28 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš esmės buvo suteikta galimybė dalyvauti Sprendimais nustatytų pažeidimų tyrime, pateikti visą, jo vertinimu, reikšmingą informaciją, paaiškinimus ir būti išklausytam prieš priimant Sprendimus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ypač į tai, kad po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo joks papildomas tyrimas nebuvo atliekamas, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėju, jog tai, kad atsakovas po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo dar kartą nepaprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimų, galėtų būti laikoma esminiu procedūriniu pažeidimu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamus Sprendimus.

Taigi, LVAT nutartyje konstatavo, kad NMA 2021 m. spalio 7 d. Sprendimai yra ne tik teisėti ir pagrįsti, bet iš esmės analogiški KVRPA 2019 m. birželio 17d. sprendimui Nr. 1 ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimams Nr. 2 ir Nr. 3.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visuose trijuose NMA Sprendimuose taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turi sumokėti palūkanas už laikotarpį, kada naudojosi neteisėtai išmokėtais pinigais, o detalesnė informacija apie palūkanas pateikiama prie sprendimo pridėtame Rašte. Rašte apie palūkanas buvo nurodyta, kad „grąžintinos palūkanos (55 287,17 Eur) nuo išmokų išmokėjimo dienos iki lėšų visiško susigrąžinimo (2019 m. rugpjūčio 23 d.), užskaitomos NMA pareiškėjui 2021 m spalio 5 d. sprendimais priskaičiuotinomis palūkanomis nuo paramos išmokėjimo dienos iki lėšų susigrąžinimo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Teismas parėžia, kad LVAT 2025 m. liepos 30 d. nutartis nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią.

Atsižvelgęs į tai, kad LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad NMA ginčijamuose 2021 m. spalio 7 d. Sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 501/2008 4 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pagrįstai priėmė Sprendimus susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti už faktinį Informavimo apie rapsų aliejų programos priemonių įgyvendinimą, vykdančios institucijos atlygį, pareiškėjo išlaidas, rezultatų vertinimą ir palūkanas; 241 122,60 Eur; 75 032,60 Eur), bei tai, kad 2021 m. spalio 7 d. NMA sprendimai yra analogiški ir priimti LVAT panaikinus KVIRPA 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus, sprendžia, kad KVIRPA sprendimų panaikinimas dėl procedūrinių pažeidimų neįrodo neteisėtų KVIRPA veiksmų. Priešingai LVAT 2025 m. liepos 30 d. nutartyje pateiktos išvados patvirtina, kad jeigu nebūtų procedūrinių pažeidimų, t. y. sprendimus susigrąžinti pareiškėjui nepagrįstai išmokėtas lėšas būtų priėmęs tam įgaliojimus turintis subjektas, LVAT sprendimas, kuriu panaikinti KVIRPA 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai, galėjo būti kitoks.

Dėl KVRPA 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, su kurio panaikinimu pareiškėjas taip pat sieja kilusią turtinę ir neturtinę žalą, teismas pažymi, kad LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje administracinė byla Nr. eA-429-968/2022 sprendė, kad Agentūros 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ „Baltijos maisto organizacijai“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra nurodyti Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai bei motyvai. LVAT taip pat konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu išmokėtų sumų pripažinimo ir grąžintinos sumos apskaičiavimo procedūra dar nebuvo baigta. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę pateikti pastabas, kuri buvo numatyta Susitarimo 26.2 ir 28.1.1 papunkčiuose. Pabrėžtina, kad minėtoje byloje Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 21R-977 (AG-877/06-2020), kuriuo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundas tenkintas iš dalies – panaikintas atsakovo 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 3A-(4.32E)-069 „Dėl garantijos negrąžinimo VšĮ Baltijos maisto organizacijai“ ir atsakovas įpareigotas iš naujo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, KVRPA priėmė naują 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2A-(8.13)-011. Sprendime Agentūra išsamiai pasisakė dėl visų aplinkybių, susijusių su lėšų susigrąžinimu iš viešosios įstaigos „Baltijos maisto organizacijos“ pagal 2017 m. vasario 17 d. dotacijos susitarimą Nr. 734286- IPEUOSCK/20SUT-(6.24)-006. Šį sprendimą pareiškėjas ginčijo Regionų administraciniame teisme administracinėje Nr. eI3-1320-631/2024. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu minėtoje byloje padarė išvadą, kad, KVIRPA galėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo viso gauto 200 000,00 Eur avanso susigrąžinimo dar 2020 metais, ką KVIRPA ir padarė, priimdama 2020 m. spalio 13 d. Sprendimą bei vėliau, vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartį priėmė 2022 m. gruodžio 14 d. Sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad KVIRPA neteisėti veiksmai priimant 2020 m. spalio 13 d. sprendimą, net jį ir panaikinus (LVAT 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022) dėl to, kad jis neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nėra nustatyti.

Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad KVIRPA ir NMA veiksmų neteisėtumo konstatavimui pagrindo nėra.

Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuota vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - valstybės institucijos neteisėti veiksmai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nagrinėjamu atveju sprendžiant šią administracinę bylą jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė