Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Paaiškino, kad NMA nutarė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas paramos lėšas pagal tris pareiškėjos vykdytas informavimo programas. Bendra priskaičiuota sprendimais grąžintina suma sudaro 489 240,52 Eur. Sprendimu, priimtu dėl 2015 m. sausio 27 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-001 „Dėl Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programos įgyvendinimo“ (toliau – ir Vaisių ir daržovių sutartis), sudarytos tarp BMO ir VĮ „Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ (toliau – ir RRA), NMA nusprendė susigrąžinti išmokėtas 75 032,60 Eur paramos lėšas. Sprendimu, priimtu dėl 2016 m. vasario 9 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-06 „Dėl informavimo apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje programos įgyvendinimo“ (toliau – ir Rapsų aliejaus Sutartis), sudarytos tarp BMO ir RRA, NMA nusprendė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas 173 085,32 Eur paramos lėšas. Sprendimu, priimtu dėl 2013 m. liepos 22 d. sutarties Nr. 4SUT-(6.4)-017 „Dėl Ekologinių produktų informavimo veiksmų Lietuvoje programos įgyvendinimo“ (toliau – ir Ekologinių produktų sutartis) (toliau kartu bendrai vadinamos ir Sutartimis), sudarytos tarp pareiškėjo ir RRA, NMA nusprendė susigrąžinti išmokėtas 241 122,60 Eur lėšas.

LAGK nutarė atmesti pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamus Sprendimus bei Raštą.

2.2. Teigia, kad Sprendimai iš esmės yra grindžiami tuo, kad: 1) 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (toliau – ir Reglamentas Nr. 3/2008)1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog 1 straipsnio 1 dalyje paminėtos priemonės nėra skirtos konkretiems registruotiesiems prekės pavadinimams ir neskatina naudoti produkto dėl jo konkrečios kilmės, išimtis numatyta tik dėl produkto kilmės, jei tai yra pavadinimas, suteiktas pagal Bendrijos teisės aktus; 2) Sutartyse numatyti analogiški reikalavimai, kaip ir Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalyje (nenaudoti Sutartyje nurodytų priemonių registruotiems prekių pavadinimams; nenaudoti priemonių įmonių pavadinimams arba kilmės nuorodoms reklamuoti, atsižvelgiant į 2008 m. birželio 5 d. Europos Komisijos Reglamento Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (toliau – Reglamentas Nr. 501/2008) 4 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalį); 3) Reglamento Nr. 501/2008 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuoroda į produktų kilmę turi būti naudojama tik kaip pagrindinį kampanijos pranešimą papildanti informacija; pagal Bendrijos taisykles pateikiant tipinio produkto pavadinimą arba ypatumą, reikalingą skatinimo arba informavimo kampanijai iliustruoti, produkto kilmę nurodyti leidžiama; 4) pareiškėjas prekių ženklus naudojo ne taip, kaip raštuose nurodė Europos Komisija (toliau – ir EK) (prie sprendimų pridėti raštai, kuriuose neva plačiau paaiškinama, kada galima naudoti prekių ženklus degustacijų metu bei prekybos vietose); 5) NMA, atlikusi pareiškėjos pateiktų programos priemonių įgyvendinimo vaizdinių įrodymų (nuotraukų) vertinimą, nustatė, kad įgyvendinant programos priemones buvo eksponuojami ir vartotojams aiškiai matomi dideli vieno ir to paties gamintojo prekės ženklo produkcijos kiekiai (teikiama informacija apie konkretų gamintoją ir to gamintojo prekės ženklą); kadangi nebuvo demonstruojama daug skirtingų prekių ženklų, nesilaikyta aukščiau minėtų Reglamentų Nr. 3/2008 ir Nr. 501/2008 nuostatų reikalavimų; 6) pareiškėja nepagrindė, kad aktyviai veikė ir siekė užtikrinti, jog nebūtų pažeistos reglamentų nuostatos; pareiškėja turėjo stengtis ir demonstruoti daug įvairių prekių (prekių ženklų), bet ji neva savo 2018 m. balandžio 27 d. rašte paaiškino, jog papildomai nesistengė, kad būtų demonstruojama kuo daugiau prekių ženklų.

Sprendimuose taip pat nurodoma, kad pareiškėja turi sumokėti palūkanas už laikotarpį, kada naudojosi neteisėtai išmokėtais pinigais, o detalesnė informacija apie palūkanas pateikiama Rašte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 41 straipsniu, viešojo administravimo subjektui įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi. Sprendimuose nėra nuodyta jokių kitų teisės aktų, kurie nustatytų NMA įgaliojimus priimti sprendimus dėl pareiškėjo vykdytų programų paramos lėšų pripažinimo grąžintinomis ar jų susigrąžinimo. Anot pareiškėjos, tokių nacionalinių teisės aktų, kurie suteiktų NMA įgaliojimus priimti tokius Sprendimus dėl paramos lėšų, išmokėtų pagal priemones, nustatytas Reglamentu Nr. 3/2008, grąžinimo iš viso nėra. Kadangi NMA viršijo kompetenciją ir įgaliojimus, suteiktus jai teisės aktais, Sprendimai yra naikintini kaip neteisėti (priimti netinkamo subjekto). Be to, beveik analogiškus sprendimus NMA priimtiems Sprendimams dėl tų pačių trijų programų 2019 m. jau buvo priėmusi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra). Pareiškėjai apskundus šiuos sprendimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. eA-2176-624/2021 visus juos panaikino kaip neteisėtus, konstatavęs, kad Agentūra neturėjo įgaliojimų administruoti žemės ūkio produktams skirtas informavimo ir skatinimo priemones, nustatytas Reglamentu Nr. 3/2008, ir priimti sprendimus dėl paramos lėšų grąžinimo. Nors teisės aktai keisti nebuvo, analogiškus sprendimus priėmė NMA.

2.4. Tvirtina, kad pareiškėja nebuvo informuota apie NMA pradėtą patikrinimo procedūrą, apie jos atliktus naujus tyrimus dėl įvykdytų ir pasibaigusių Sutarčių, nebuvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus, paaiškinimus ar papildomus įrodymus. Pažeidimą rodančius faktus NMA nustatė atlikusi vaizdinių įrodymų vertinimą, tačiau apie kitų įrodymų vertinimą neužsimenama, todėl tokių įrodymų NMA nei tyrė, nei sudarė galimybes juos pateikti. Gero administravimo principas apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėja pažymi, kad ji turi ir gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių priešingas išvadas, nei Sprendimuose padarė NMA.

Pareiškėja kreipėsi į nepriklausomą rinkodaros specialistą, mokslininką, profesorių, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto rinkodaros katedros vedėją S. U.. Ekspertui pateiktas klausimas dėl pareiškėjos prekių stendų paskirties, t. y. ar jos buvo skirtos konkretiems registruotiems prekės pavadinimams, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalies reikalavimą. Išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, ekspertas padarė tokias išvadas: programų „Informavimo programa apie Europos perdirbtus vaisius ir daržoves Baltijos šalyse“ (toliau – Informavimo apie daržoves programa) ir „Informavimo programa apie Europos rapsų aliejų Lietuvoje ir Latvijoje“ (toliau – ir Informavimo apie rapsų aliejų programa) įgyvendinimo būdas nepažeidžia Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalies, nes naudotos priemonės nėra skirtos konkretiems prekių pavadinimams; programos „Informavimo ir skatinimo veiksmai ekologinio ūkininkavimo produktams Lietuvoje“ (toliau – ir Informavimo apie EKO produktus programa; toliau visos kartu vadinamos Programomis) įgyvendinimo būdas nepažeidžia Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalies, išskyrus vieną atvejį, kuomet dalis stendų buvo skirti prekės pavadinimui „Trejos girnos“. Ekspertas išvadoje pasisakydamas dėl kiekvienos iš trijų programų pažymėjo, kad prekių naudojimas veiksmams, kurie atliekami prekybos centruose, yra natūralus elgesys, priešingu atveju jei žinutė nesusieta su produktu, vartotojas nesuvoks informacijos; toks realių prekių naudojimas, kuriuo siekiama komunikacinio efektyvumo, buvo numatytas programos apraše, kurį patvirtino EK. Ekspertas taip pat nurodė, kad stenduose pateikti registruoti prekių pavadinimai yra labai mažo dydžio, todėl sunkiai atpažįstami. Tai reiškia, kad ir vartotojui parduotuvėje registruotas prekės pavadinimas taip pat nėra akcentuojamas, o tik suteikiama galimybė iškart rasti / paimti tam tikros kategorijos prekę. Ekspertas informacinius stendus su prekėmis vertino ne atsietai nuo kitų Programose numatytų priemonių, bet atsižvelgdamas į jų visumą, t. y. matant bendrą visų priemonių vaizdą, o ne atskirą šios dėlionės detalę, išimtą iš konteksto. Būtent dėl tokio atsieto vertinimo NMA padarė klaidingas išvadas, kad buvo teikiama informacija tik apie konkretų gamintoją ir jo prekių ženklą, kad priemonės buvo skirtos konkretiems registruotiems prekės pavadinimams.

Informavimo apie daržoves programoje ir Informavimo apie EKO produktus priemonėse „Informaciniai stendai su lankstinukais vartotojams“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose“ dalyvavo ne po vieną gamintoją ir ne po vieną prekių ženklą. Pirmu atveju dalyvavo bent 6 skirtingi prekių ženklai, o antru atveju – 3 prekių ženklai, jie yra išvardijami Sprendimuose. Todėl dar ir dėl šios priežasties NMA vertinimas yra tendencingas, nepagrįstas. Vien iš to akivaizdu, kad Programų priemonės nebuvo nukreiptos į konkrečius registruotus prekių pavadinimus, į konkrečių produktų kilmę. Taip pat mano, kad NMA atliktam neteisingam Reglamento Nr. 3/2008 normų aiškinimui įtakos galėjo turėti ir netinkamas aktualios 1 straipsnio 2 dalies nuostatos vertimas į lietuvių kalbą. Žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 3D-585 patvirtintų Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse programų administravimo taisyklių (toliau – ir Informavimo taisyklės) 30 punkte buvo nustatyta: „Pagal programą gaminamoje informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo medžiagoje draudžiama reklamuoti prekės ženklus, tačiau reklama nelaikomas produktų pavyzdžių atvaizdavimas, jeigu jis sudaro ne daugiau kaip 10 proc. viso medžiagos ploto. Pareiškėja laikėsi šių reikalavimų ir galėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau kadangi Sprendimuose tuo nesiremiama ir niekas iš jos tokių duomenų neklausė, tokie įrodymai prie šio skundo neteikiami.

2.5. Pasak pareiškėjos, Sprendimuose nurodomas Reglamento Nr. 3/2008 aiškinimas yra nepagrįstas, netinkamas ir prieštarauja tiek paties NMA, tiek kitų LR atsakingų institucijų pozicijai šiuo klausimu. Šio Reglamento nuostatos nedraudė įgyvendinant Programas naudoti prekės ženklais pažymėtos produkcijos ar nurodyti konkrečių gamintojų. Ilgą laiką tokia praktika buvo taikoma, ir nei Lietuvos atsakingos institucijos, nei EK tokios praktikos nelaikė ydinga, netinkama. NMA (ir iki jo veikusi RRA) daugiau nei dešimt metų tokius veiksmus visiems tokių programų vykdytojams tvirtino kaip tinkamus finansuoti, todėl pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį laikyti, kad tokia praktika yra visuotinai priimtina ir teisėta. Pažymi, kad RRA buvo teikiama šimtai nuotraukų su stendais ir prekėmis jose, todėl negalima manyti, kad įvyko atsitiktinė klaida dėl neapsižiūrėjimo ar pažeidimo mažareikšmiškumo; reguliariai RRA ir kitos institucijos atlikdavo programų patikrinimus ir aktuose fiksuodavo, kad tokiais atvejais prekių pavadinimai nėra reklamuojami, t. y. produktų naudojimas ant reklamuojančių stendų nebuvo laikomi pažeidimu. Taigi nėra pareiškėjos kaltės dėl atliktų veiksmų. Tai patvirtino ir RRA veiksmai, kai ji be jokių pastabų patvirtindavo pirmų dviejų metų Programų vykdymo ataskaitas bei išmokėdavo pareiškėjui lėšas. Vėliau pasikeitus RRA pozicijai, pareiškėja tam neprieštaravo, nedelsiant tokius veiksmus nutraukė. Todėl Sprendimuose pasikeitusios praktikos taikymas atgaline tvarka (2014-2017 m.) ir reikalavimas grąžinti anksčiau išmokėtas lėšas yra neteisėti ir nesąžiningi.

2.6. Mano, kad NMA netinkamai taikė Reglamentą Nr. 501/2008, nes visos pareiškėjos vykdytų Programų priemonės yra numatytos kaip leistinos šiame Reglamente. Taikant abu minėtus reglamentus sistemiškai, akivaizdu, kad jais yra leidžiama naudoti nuorodas į produkto kilmę, kai tuo yra papildoma pagrindinis kampanijos pranešimas, pagrindinė tikslinei grupei skirta žinutė. Nors Reglamentuose nėra pateikiamas sąvokos „nuoroda į produktų kilmę“ apibrėžimas, tačiau ši sąvoka apima ir prekių ženklus ar prekių gamintoją, nes tai leidžia identifikuoti, iš kur yra kilęs atitinkamas produktas. NMA nepagrįstai remiasi EK raštais, kartu pati imdamasi aiškinti ir interpretuoti ES teisės aktą, nesant tuo klausimu jokio ESTT išaiškinimo.

2.7. NMA nepagrįstai kaltina pareiškėją tuo, kad ji nesudarė galimybių demonstruoti savo prekes kitiems subjektams. Nepagrįstai ir iškraipant esmę remiamasi pareiškėjos 2018 m. balandžio 27 d. raštu, kuriame neva ji paaiškino, jog papildomai nesistengė, kad būtų demonstruojama kuo daugiau prekių ženklų, dar nurodė, kad į ją šiuo klausimu niekas nesikreipė, nors informacija buvo skelbiama viešai tinklapyje www.bfo.lt/projektai/, bei kad aktyviai neieškojo naujų narių, o tiesiog laukė, kas kreipsis. Tokių teiginių minėtame rašte nėra. Priešingai, pareiškėja paaiškina, kad buvo sudarytos vienodos sąlygos rinkos dalyviams pateikti produkciją, ir ne vienas dalyvis tuo pasinaudojo, kartu tapdamas pareiškėjos dalininku bei pateikdamas produkciją demonstracijoms; taipogi buvo sudarytos galimybės programose dalyvauti ir ne pareiškėjos dalininkams. Minėtas raštas papildomai įrodo aplinkybę, kad pareiškėja tinkamai įvykdė reikalavimus, t. y. skatinimo medžiagoje (stenduose) vengė nurodyti konkrečius gamintojus ar prekių ženklus (išskyrus vienintelį stendą su „Trejos girnos“ prekių ženklu), o taip pat užtikrino, kad visi organizacijos nariai galėjo atsiųsti savo produktų pavyzdžius demonstravimui.

2.8. Sprendimuose taip pat nurodoma, kad pareiškėja turi sumokėti palūkanas, o detalesnė informacija apie palūkanas pateikiama Rašte. Rašte nurodoma tik tai, kad grąžintinos palūkanos (55 287,17 Eur) nuo išmokų išmokėjimo dienos iki lėšų visiško susigrąžinimo (2019 m. rugpjūčio 23 d.) užskaitomos Sprendimais priskaičiuotinomis palūkanomis nuo paramos išmokėjimo dienos iki lėšų susigrąžinimo dieną. Nei iš Sprendimų, nei iš Rašto pareiškėjai visiškai neaišku, kaip apskaičiuotos ir iš ko susidaro 55 287,17 Eur palūkanos. Raštu NMA įvykdė palūkanų įskaitymą, sudengimą su kitomis išmokėtinomis pareiškėjai sumomis, o tai yra savarankiškas teisinis veiksmas, nes jį atlikus pareiškėjai buvo sukeltos konkrečios neigiamos pasekmės – lėšų neatgavimas. Rašto priėmimo metu NMA neturėjo jokio materialinio teisinio pagrindo atlikti išskaičiavimus ar įskaitymus, nes tai dienai neegzistavo vienarūšių priešpriešinių prievolių tokiems įskaitymams atlikti.

5.1. RRA ir BMO 2013 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl Informavimo apie EKO produktus programos įgyvendinimo (toliau - ir EKO Sutartis), 2015 m. sausio 27 d. – sutartį dėl Informavimo apie daržoves programos įgyvendinimo (toliau - ir Daržovių sutartis), 2016 m. vasario 9 d. – sutartį dėl Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo (toliau – ir Aliejaus Sutartis).

5.2. 2016 m. birželio 23 d. RRA surašė „ISP programos patikros vietoje aktą“ Nr. 1PKP-(11.8)-01 dėl Informavimo apie daržoves programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. sausio 27 d.).

5.3. 2016 m. gruodžio 20 d. RRA surašė „ISP programos patikros vietoje aktą“ Nr. 1PKP-( 11.8)-03 dėl Informavimo apie EKO produktus programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 22 d.).

5.4. 2017 m. liepos 27 d. RRA surašė ISP programos patikros vietoje aktą Nr. 1PKP-( 11.8)-01 dėl Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo (tikrinamas laikotarpis nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 9 d.).

5.5. EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (toliau – ir EK direktoratas) 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. Ares(2017)1092474-01/03-2017 nurodoma, jog EK gavo Lenkijos maisto teisės centro skundą dėl BMO netinkamo Informavimo apie rapsų aliejų programos įgyvendinimo, t. y. jog BMO naudoja skatinimo programą tik teikdama informacijos apie specifinį ženklą, produktą arba kompaniją.

5.6. RRA 2017 m. liepos 27 d. surašė užsakomosios patikros vietoje aktą Nr. 1 PKP-( 11.16)-04, kuriame nurodytos nustatytos aplinkybės tiriant Lenkijos maisto teisės centro skundą, tame tarpe, jog Lietuvos televizijoje buvo rodoma reklama, o iškart po jos – UAB „Rukola“ gaminamo rapsų aliejaus („Obelių aliejus“) reklama; nuo 2016 m. iki skundo pateikimo transliuojamoje reklamoje pateikiamas aliejaus butelio dizainas yra tapatus UAB „Rukola“ naudojamam „Obelių aliejaus“ buteliui, o tinklapyje: www.15min.lt demonstruojama Programos lėšomis aliejaus reklama, kartu su šia reklama tame pačiame reklaminiame skydelyje pateikta ir „Obelių aliejaus“ reklama; 2016 m. vykusioje parodoje „Agrobalt“ buvo vykdoma viena iš programos priemonių, reklaminiame stende buvo išdėstyta išimtinai prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta UAB „Rukola“ produkcija; prekybos centruose įrengtuose stenduose buvo išdėstyti tik prekės ženklu „Obelių aliejus“ paženklinta UAB „Rukola“ produkcija.

5.7. EK direktorato 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. Ares(2017) 1092474-01/03-2017 nurodoma, jog pagal Reglamentą Nr. 3/2008 skatinimo priemonės negali būti orientuotos į prekės ženklą; tačiau degustuojant mugėse arba pardavimo vietose produktai su nurodytais prekės ženklais išskirtinai galimi, užtikrinus, kad visi skatinimo organizacijos nariai yra pakviesti atsiųsti savo produktų pavyzdžių, kurių kiekis degustacijai nesiskirs. Kaip bebūtų, privaloma užtikrinti, kad bendrai imtasi priemonių, neorientuotų į prekės ženklus.

5.8. EK direktoratas 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. Ares(2017) 1092474-29/08-2017 nurodė, kad remiantis Reglamento Nr. 3/2008 1 straipsnio 2 dalimi, informacinės priemonės negali būti orientuotos į prekės ženklą arba skatinti produktų vartojimą dėl konkrečios kilmės. Skatinimo medžiagos turi vengti nurodyti prekės ženklų pavadinimus ir konkrečius gamintojus. Tokius įsipareigojimus (nereklamuoti prekės ženklų, įmonių pavadinimų) įtvirtina ir Sutartys. Ši nuomonė pateikta atsižvelgus į laiške išdėstytus faktus ir supratus, kad kilus prieštaravimams su ES įstatymais, ESTT būtina pateikti neabejotiną taikomų ES įstatymų paaiškinimą.

5.9. RRA 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 2A-(8.13)-125 pareiškėją informavo, kad atlikusi patikrą ir įvertinusi Informavimo apie rapsų aliejų ir daržoves programų priemonių „Dalyvavimas parodoje „Agrobalt“ ir „Informaciniai stendai prekybos vietose“ įgyvendinimo vaizdinius įrodymus, nustatė, kad buvo eksponuojami ir vartotojams aiškiai matomi dideli vieno ir to paties gamintojo prekės ženklo produkcijos kiekiai („Obelių aliejus“; prekės ženklas „Mana“), todėl galėjo būti pažeistos Reglamento Nr. 3/2008 bei 2013 m. liepos 22 d. ir 2015 m. sausio 27 d. Sutarčių nuostatos, nesilaikoma įsipareigojimo vartotojams galimai teikiant informaciją apie konkretų gamintoją ir to gamintojo prekės ženklą. RRA įpareigojo pareiškėją nenaudoti nurodytų ir kitų Programų priemonių įmonių ir prekių ženklų reklamai.

5.10. BMO 2018 m. balandžio 27 d. raštu pateikė rašytinius paaiškinimus į RRA prašymą. Nurodė nesutinkanti, kad dalis BMO vykdomų programų įgyvendinimo veiksmų buvo orientuoti į konkrečių prekės ženklų reklamą; jog teisės aktai numato galimybę tam tikrais atvejais naudoti prekės ženklais pažymėtą produkciją. Taip pat nurodė, kad Reglamentu Nr. 3/2008 nėra draudžiama įgyvendinant tam tikras priemones naudoti prekės ženklais pažymėtos produkcijos, o pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas galima naudoti prekių ženklus, jei: 1) užtikrinama vienoda galimybė visiems pasiūlymus teikiančios organizacijos nariams pateikti savo prekių ženklus demonstracijai; 2) tiesioginės programos reklaminės medžiagos turinys netampa orientuotas į konkrečių prekių reklamą; 3) pateikiama keletas prekių ženklų, jei tai įmanoma atsižvelgiant į specifinę konkrečios valstybės situaciją. Informacija apie Programas buvo skelbiama interneto svetainėje, bet kuris suinteresuotas asmuo galėjo tapti BMO dalininku ir prisidėti prie programų įgyvendinimo teikiant produkcijos pavyzdžius. Programų vykdymo metu buvo gauti keleto įmonių prašymai, jie buvo patenkinti, įmonėms sudaryta galimybė dalyvauti įgyvendinant Programas. Ant produkcijos pateikiamų ženklų matomumas, lyginant su viso stendo dydžiu, buvo nedidelis ir neviršijo 10 proc. viso informacinio stendo dydžio. Prekės ženklais panaudota produkcija buvo naudojama tik atliekant demonstracijas prekybos vietose ar mugių metu. Išlaidos informacinės medžiagos rengimui buvo apie 9-15 proc. visų Programoms skirtų lėšų. Be to, pagrindinėje Programų demonstracinėje medžiagoje nuorodų į prekės ženklus nebuvo, paženklinti produktai buvo naudojami tik kaip papildoma priemonė, kuria siekiama sustiprinti pagrindine ir tiksline Programų demonstracine medžiaga siekiamą skleisti žinutę. Šiuo atveju galėtų būti taikoma nebent ne didesnė kaip 5 proc. pataisa dėl formalaus pažeidimo pobūdžio. Prekių ženklais pažymėta produkcija buvo eksponuojama ne ant paties stendo maketo, bet ant sumontuotų stendų karkaso; nei stendų maketuose nei lankstinukuose prekių ženklai nebuvo atvaizduojami.

5.11. ŽŪM 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2D-2583(17.27) EK direktoratui nurodė nesutinkanti, kad dalis BMO vykdomų programų įgyvendinimo veiksmų buvo orientuoti į konkrečių prekės ženklų reklamą, iš esmės pakartotojo dalį pareiškėjos 2018 m. balandžio 27 d. rašte nurodytų argumentų. Nurodė, kad pagal Reglamentą Nr. 3/2008 priemonės negali būti susijusios su prekių ženklais ir išimtis degustacijai bei daug prekės ženklų (daugiau nei 5) nenustatyta.

5.12. VšĮ „Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra“ (toliau – ir KVIRPA) 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė tris sprendimus „Dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš VšĮ „Baltijos maisto organizacija“, kuriais nusprendė susigrąžinti pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas lėšas (173 085,32 Eur, 75 032,6 Eur ir 241 122,60 Eur), kurios pripažintos netinkamomis finansuoti už faktinį Programų priemonių įgyvendinimą, vykdančios institucijos atlygį, pareiškėjo išlaidas, rezultatų vertinimą ir palūkanas.

Pažymėtina, kad Sutartis su pareiškėja pasirašė RRA, tačiau Lietuvos Respublikos 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 708 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros veiklos nutraukimo“ buvo nutarta nutraukti RRA veiklą, taip pat buvo nuspręsta įsteigta KVIRPA. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ir ŽMŪKPĮ) 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte (iki 2024 m. sausio d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad KVIRPA administruoja Reglamente Nr. 1308/2013 nustatytas bendrosios žemės ūkio politikos intervencines priemones ir programas. Žemės ūkio ministro 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-694 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros likvidavimo“ buvo nutarta likviduoti RRA ir pavesti RRA generalinio direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam gen. direktoriaus pareigas, A. B. iki 2018 m. spalio 1 d. perduoti RRA reikalus KVIRPA atstovei, laikinai einančiai direktoriaus pareigas A. K., kad būtų užtikrintas funkcijų perimamumas. Taip faktiškai Programų įgyvendinimo kontrolė perėjo iš RRA į KVIRPA.

7.2.1. Pareiškėja skunde argumentuoja, jog Sprendimuose nurodomas Reglamento Nr. 3/2008 aiškinimas yra nepagrįstas, Vaisių ir daržovių bei Ekologinių produktų programose dalyvavo ne po vieną gamintoją ir ne po vieną prekių ženklą, buvo naudojami įvairių skirtingų gamintojų pavadinimai ir skirtingi produktai ir tarpo šių prekių ir Programų priemonių nebuvo pagal Reglamentą Nr. 3/2008 draudžiamo į prekių ženklus orientuoto ryšio, tai nebuvo priemonės, orientuotos į konkrečius prekių ženklus. Pareiškėjos teigimu, šio Reglamento nuostatos nedraudė įgyvendinant Programas naudoti prekės ženklais pažymėtos produkcijos ar nurodyti konkrečių gamintojų. Taip pat pareiškėja teigia, jog pagal Reglamento Nr. 501/2008 4 straipsnį nuorodos į produkto kilmę gali būti naudojamos papildant ar iliustruojant pagrindinį kampanijos pranešimą. Pasak Pareiškėjos, reikalvimas visiškai nenaudoti prekių ženklų būtų absurdiškas, o ekspertai sako, kad jeigu žinutė nėra susieta su produktu, ji nesuprantama.

Reglamento Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 17 straipsnyje yra suformuluota nuostata, kad maisto produkto pavadinimas turi būti jo teisinis pavadinimas, o jei tokio pavadinimo nėra, nurodomas įprastinis maisto produkto pavadinimas arba, jei tokio pavadinimo nėra arba jis nevartojamas, - aprašomasis maisto produkto pavadinimas. Vietoj maisto produkto pavadinimo negali būti vartojami: pavadinimas, saugomas kaip intelektinė nuosavybė, prekės ženklas ar išgalvotas pavadinimas (1 ir 4 dalys). Vadinasi, nurodomo produkto pavadinimas galėjo apimti tik produkto bendrinį pavadinimą, t. y. aliejus ar pan., o ne konkrečius registruotus prekės ženklus (pvz., „Obelių aliejus“). Pažymėtina, kad pati pareiškėja skunde nurodo, kad po 2017 m. rugsėjo 15 d. pranešimo gavimo nebuvo nustatyta, kad naudojo prekių ženklus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat akcentavo, kad po minėto pranešimo pareiškėja Programas įgyvendino nenaudodama prekių ženklų. Tai rodo, kad Programos ir Sutartys galėjo būti įgyvendintos nenaudojant konkrečių prekių ženklų.

Iš aukščiau aptartų Reglamento 3/2008 ir Reglamento 501/2008 reguliavimo, tiek Sutarčių teksto aiškia matyti, kad iš esmės tiek Sutartimis, tiek ir Reglamentais buvo siekiama, kad vykdant Programas būtų užtikrinamas visuomenės informavimas apie ES žemės ūkio produktus ir skatinamas jų naudojimas, neišskiriant konkrečių produktų, pažymėtų tam tikrais prekių ženklais, įmonių pavadinimais, kilmės nuorodomis. Sutartyse konkrečiai ir aiškiai buvo įtvirtintas draudimas nenaudoti priemonių prekių ženklams, įmonių pavadinimams arba atsižvelgiant į Reglamento Nr. 501/2008 4 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį, kilmės nuorodoms.

7.2.3. Pareiškėja skunde remiasi Informavimo taisyklių 30 punktu ir teigia, jog reklama nelaikomas produktų pavyzdžių atvaizdavimas, jeigu jis sudaro ne daugiau kaip 10 proc. viso medžiagos ploto. Pažymėtina, jog pareiškėjos ir RRA sudarytos Sutartys nustatė aiškų draudimą naudoti Sutartyse nurodytas priemones prekių ženklams, įmonių pavadinimams ar kilmės nuorodoms. Reglamentas yra ES institucijų leidžiamas teisės aktas, kuris šuo atveju, kaip ir Sutartys, turi viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus. Be to, Informavimo taisyklių 30 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 2 d.) buvo nurodyta, jog prieš pradėdamas gaminti programoje numatytą informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo medžiagą, pareiškėjas privalo pateikti RRA planuojamų gaminti informavimo ir jų pardavimų skatinimo medžiagos gamybos grafiką, maketus ar dizaino pavyzdžius. Užsakyti pagal programą gaminamą medžiagą pareiškėjas gali tik turėdamas RRA maketo ar dizaino patvirtinimą raštu. Pagal programą gaminamoje medžiagoje draudžiama reklamuoti prekės ženklus, tačiau reklama nelaikomas produktų pavyzdžių atvaizdavimas, jeigu jis sudaro ne daugiau kaip 10 proc. viso medžiagos ploto. Iš byloje pateiktų derinimo su RRA dokumentų matyti, kad RRA buvo pateikti maketai, kuriuose (nei viename iš jų) nebuvo matyti informacijos apie konkretų gamintoją (pavadinimą, prekės ženklą) (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 31-64; 80-98; 114-126). Tuo tarpu, pagal Informavimo taisykles reklamos 10 proc. plotas skaičiuojamas kaip produktų pavyzdžių atvaizdavimas medžiagos plote, tačiau ši nuostata nereiškia, jog eksponuojant (reklamuojant) konkrečius produktus ne pačių stendų ar reklaminėje medžiagoje, o juos pateikiant (išstatant) prie stendų ir jiems esant aiškiai matomiems (reklamuojamiems) nėra padarytas pažeidimas. Be to, minėtoje Informavimo taisyklių nuostatoje minimas viso produkto pavyzdžio atvaizdavimo plotas, o Pareiškėjos pateiktuose skaičiavimuose referuojama į paties prekės ženklo plotą, kuris, akivaizdu, gerokai mažesnis negu viso produkto pavyzdžio atvaizdavimo plotas. Todėl šie Pareiškėjos argumentai atmestini.

7.2.4. Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog EK 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodyta, kad „skatinimo medžiagos turi vengti nurodyti prekės ženklų ir konkrečius gamintojus“, bet neteigiama, kad tai draudžiama. Kitame 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašte EK patvirtino, kad degustuojant mugėse ar pardavimo vietose produktai su prekių ženklais išskirtinai galimi, užtikrinus, kad visi skatinimo organizacijos nariai yra pakviesti atsiųsti savo produktų pavyzdžių, kurių kiekis degustacijai nesiskirs; kaip bebūtų, privaloma užtikrinti, kad bendrai imtasi priemonių, neorientuotų į prekių ženklus.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nurodyta, kad administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas <...> už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos, dydį, <...> taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (9 punktas). Jeigu grąžintinų lėšų užregistravimo momentu administruojančiojoje institucijoje yra skolininkui užregistruotų, bet dar neišmokėtų išmokų pagal bet kurią ŽŪM vykdomų programų priemonę ir mokėjimo metu įskaitymo būdu būtų susigrąžinta visa grąžintinų lėšų suma ar jos dalis, skolininkui Taisyklių 9 punkte nurodyta informacija teikiama tik po to, kai įskaitomos grąžintinos lėšos. Tokiu atveju ši informacija skolininkui turi būti pateikta nepažeidžiant Taisyklių 9 punkte nurodyto termino (10 punktas). Administruojančioji institucija per informacines sistemas informuoja skolininką apie grąžintinų lėšų įskaitymą įskaitymo atlikimo metu, taip pat apie grąžintinų lėšų nurašymą nurašymo atlikimo metu, išskyrus Taisyklių 13 punkte nurodytą atvejį (12'punktas). Jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo <...> lėšų išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 papunktis).

Rašte NMA nurodė, jog LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimu pagal RRA 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 1 bei 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimus grąžintinos palūkanos (55 287,17 Eur) nuo išmokų išmokėjimo dienos iki lėšų visiško susigrąžinimo (2019 m. rugpjūčio 23 d.), užskaitomos NMA pareiškėjai Sprendimais priskaičiuotinomis palūkanomis nuo paramos išmokėjimo dienos iki lėšų susigrąžinimo 2019 m. rugpjūčio 23 dieną. Taip pat informavo, kad vadovaujantis Grąžintinų ES lėšų taisyklių 18 punkto nuostatomis dėl grąžintinų lėšų sudengimo eiliškumo, po palūkanų dengiamos skolos, todėl, vadovaujantis šių taisyklių 17.2 punktu iš priskaičiuotos grąžintinos 489 240,52 Eur sumos buvo išskaičiuotos skolos, susidariusios pagal Sprendimus (489 240,52 Eur). BMO skolos pagal Sprendimus yra padengtos (Komisijos bylos 1 t., b. 1. 15-18). NMA Rašte pateikia nuorodas į vadovaujasi Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punktą, kuris numatė grąžintinų lėšų įskaitymą kaip lėšų susigrąžinimo būdą.

9. Dėl NMA įgaliojimų priimti Sprendimus:

Pareiškėja mano, kad NMA neturėjo tinkamų įgaliojimų. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Grąžintinų lėšų taisyklių 3.1 punktas NMA paveda administruojančiosios institucijos funkcijas, o pagal 3.12 ir 3.10, 4 punktus punktus už sprendimo dėl grąžintinų lėšų nustatymą yra atsakinga vykdomoji institucija, administruojančiosios institucijos veiksmai aptarti taisyklių 9-13 punktuose, kurie skiriasi nuo vykdomosios institucijos. Tuo tarpu NMA nėra pavesta atlikti vykdomosios institucijos funkcijas, o pagal Reglamento 1306/2013 85 straipsnį, specialusis departamentas turi būti organizuojamas taip, kad būtų nepriklausomas nuo padalinių, kurie yra atsakingi už išmokų išmokėjimą ir iki išmokėjimo vykdomą tikrinimą. Pasak pareiškėjos, Informavimo taisyklės neapima grąžintinų lėšų pripažinimo, nes tai reglamentuoja Grąžintinų lėšų taisyklės ir tokios nuostatos Informavimo taisyklėse atsirado nepagrįstai (prieštaraujančiai Grąžintinų lėšų taisyklėms), siekiant „pritempti“ NMA įgaliojimus; kad tokie įgaliojimai būtų suteikti, turėjo būti pakeistas Vyriausybės nutarimas arba Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (toliau – ir ŽUMŪKPĮ).

Informavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3 punkte numatyta, jog informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse programas administruoja KVIRPA. NMA, turėdama pagrįstos informacijos, kad KVIRPA neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, juos gali atlikti. Po LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo buvo pakeistos Informavimo taisyklės, kurios 2021 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-527 buvo papildytos ir 44-1 punktu (pastarajame nurodoma, jog NMA, turėdama pagrįstos informacijos, kad RRA neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, priima galutinius sprendimus dėl paramos lėšų išmokėjimo pagal žemės ūkio ir maisto produktams skirtas informavimo ir pardavimų skatinimo priemones vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse) bei 44-2punktu (NMA, turėdama pagrįstos informacijos, kad RRA neturi įgaliojimų imtis reikiamų veiksmų ar nesiėmė veiksmų, kurių reikia imtis pagal teisės aktus, priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo bei kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo).