Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1925-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-21
Bylos Nr.
2A-1925-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31882-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
S. Š.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1925-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31882-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Almos Urbanavičienės, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei S. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, valstybės institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.GINČO ESMĖ.

I. V. R. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti jo su vaiku bendravimo tvarką. Nurodė, kad jis su atsakove turi nepilnametę dukrą E. R., kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta kartu su motina. Atsakovė jam nuolat trukdo bendrauti su dukra ir tokiu būdu kliudo jam įgyvendinti bei atlikti įstatymo nustatytas teises bei pareigas, todėl jis su atsakove nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, todėl prašė nustatyti jo tokią su nepilnamete dukra bendravimo tvarką: 1.1 Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 1 (vieną) dieną, turi teisę kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais vakare išvykti kartu su nepilnamete dukterimi E. R. iš vaiko gyvenamosios vietos ir/ar vaikų darželio ar kitos mokymo (švietimo) įstaigos ir būti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, o tos pačios savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais ryte ieškovas turi pristatyti nepilnametę dukterį E. R. į jos gyvenamąją vietą arba nuvesti ją į vaikų darželį ar mokymo (švietimo) įstaigą; 1.2. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 1 (vieną) dieną, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. turi teisę išvykti kartu su nepilnamete dukterimi E. R. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Tuo atveju, jeigu ieškovas neturės objektyvios galimybes tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs atsakovę apie tai prieš 1 (vieną) dieną, turi teisę sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 1.3 Savo atostogų laikotarpiu ieškovas turi teisę kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos ir kartu vykti į ieškovo gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant atsakovę prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu ieškovo atostogos nesutaps su dukters Evelinos darželio ir/ar mokyklos atostogomis, ieškovas įsipareigoja užtikrinti dukters darželio/mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu; 1.4 Nepilnametė dukra E. R. pusę savo mokymosi atostogų praleidžia su ieškovu; 1.5. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 3 (tris) kalendorines dienas, turi teisę kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir privalo parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų 2-ąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną.

Atsiliepimas

A. S. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pažymėjo, jog iki 2013-09-01 ginčo su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nebuvo. Ieškovas paimdavo dukrą iš darželio beveik kiekvieną dieną ir bendraudavo su ja iki 22 val. Beveik visas išeigines dukra praleisdavo su tėvu. Tačiau paskutiniu metu jai tapo žinomi dalykai, neleidžiantys sutikti, jog be kitų asmenų priežiūros ieškovas bendrautų su mažamete dukra. Mergaitė jai pasakojusi, kad jai būnant pas ieškovą, jis išgėręs alaus vairuoja automobilį kartu su dukra. Dukrą palieka vieną ir išvažiuoja į parduotuvę. Toks ieškovo elgesys rodo, kad dukrai esant jo globoje, jis vaiko neprižiūri, o vairavimas išgėrus ir dar su vaiku yra netoleruotinas. Buvo atvejis, kai ieškovui laiku neatvežus dukros į namus, jai teko į ieškovo namus patekti su policijos pareigūnų pagalba, ir rado ten ieškovą neblaivų, gulintį su batais lovoje, o dukra buvo išsigandusi ir palindusi po lova. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas su ja vaiko akivaizdoje elgiasi nepagarbiai, vartoja necenzūrinius žodžius, bendrauja agresyviai. Todėl ji įsitikinusi, kad dukrai pas ieškovą yra nesaugu ir be kitų asmenų priežiūros jis negali bendrauti su vaiku.

Išvadą teikianti institucija- Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl ieškinio reikalavimų nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka, tačiau ieškovo siūloma tvarka turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, motinos paaiškinimus, vaiko amžių bei užimtumą.

Šalies argumentai

A. S. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį iš ieškovo ir priteisti dukros išlaikymui po 550 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nurodė, kad teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteista dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Nuo to laiko išaugo vaiko poreikiai, dukra pradėjo lankyti šokių ir dailės pamokas, kurios yra mokamos. Mergaitė turi sveikatos problemų, serga alergine bronchų astma, nuolatiniu alerginiu rinitu, adenoidais, lėtiniu dekompensuotu tonzilitu, atominiu dermatitu bei gastritu. Jai reikalingi vitaminai bei vaistai, kokybiškas maistas, maisto papildai, antialerginiai preparatai, drabužiai, patalynė bei kosmetika. Vaiko sveikatai būtinas poilsis prie jūros, o visa tai reikalauja papildomų lėšų. Nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė minimalus mėnesinės algos dydis, išaugo maisto, kitų prekių bei paslaugų kainos bei padidėjo mergaitės poreikiai. Jos turtinė padėtis yra sunki, o vaiko tėvas yra darbingas vyras, gaunantis nemažą atlyginimą, todėl turi prisidėti daugiau prie dukros poreikių patenkinimo.

Atsiliepimas

I. V. R. atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su atsakovės reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovė nenurodė vaiko poreikių paskaičiavimo bei specialių dukros poreikių. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos sunkios turtinės padėties, nesudaro pagrindo jai mažiau prisidėti prie dukros išlaikymo, todėl sutiko dukros išlaikymui teikti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Nustatė ieškovo V. R. bendravimo su dukra E. R. tokią bendravimo tvarką: tėvas V. R. bendrauja su nepilnamete dukra E. R., gim. 2007-05-21, vaikui ir tėvui patogiu laiku, bet kurią savaitės dieną be vaiko nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar mokyklos pasibaigus užsiėmimams. Po bendravimo su vaiku į vaiko gyvenamąją vietą dukrą pristato tėvas. Apie tai, kad vaikas bus su tėvu būtina pranešti vaiko motinai išvakarėse šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu). Vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku (su vaiko nakvynėmis). Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-10-12 teismo sprendimą ir nustatė, jog ieškovas V. R. privalo mokėti savo dukros E. R., gim., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550 litų nuo 2013-11-27 iki jos pilnametystės. Priteisė iš atsakovės S. Š. ieškovui V. R. 200 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. R. į valstybės biudžeto pajamas 560 Lt už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas įvertinęs byloje teiktus rašytinius įrodymus, VTAS išvadą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutinka, kad ieškovas maksimaliai bendrautų su mergaite jo norimu laiku ir neribos jo susitikimų su vaiku, konstatavo, kad nėra pagrindo nustatinėti detalios ieškovo prašomos bendravimo tvarkos. Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad mergaitė yra mažametė dėl to yra reikalinga jos nuolatinė priežiūra, o jos tėvas paėmęs mergaitę ir jai būnant pas tėvą su nakvynėmis palieka mergaitę be tinkamos priežiūros (palieka vieną namuose, vonioje, išvažiuoja nusipirkti alaus, miega, geria alų su draugu) ką patvirtina mergaitės pasakojimas, sprendė, kad kol mergaitė yra mažametė vaiko interesus labiau atitiktų bendravimas su tėvu be nakvynių. Vaiko motina taip pat turi žinoti kur yra vaikas, todėl nustatė, kad apie tai, kad dukra bus su juo, ieškovas turi informuoti atsakovę, vaiko paėmimo išvakarėse, šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu). Taip pat nurodė, jog tikslinga nustatyti ir tėvų galimybę jų susitarimu nustatyti ir kitokią bendravimo tvarką (su vaiko nakvynėmis). Pažymėjo, jog tokia bendravimo tvarka maksimaliai leis mergaitės tėvui dalyvauti jos auklėjime bei bendrauti su ja ir nepažeis šalių, vaiko interesų bei teisių. Teismas nurodė, kad nepilnametei E. R. šiuo metu yra 6 metai, mergaitė lanko darželį, papildomo ugdymo užsiėmimus, kurie yra mokami ir jiems reikalingos specialios priemonės, mergaitė turi specialių poreikių. Todėl sprendė, jog poreikiai po 2011-10-12 teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymo klausimas, ženkliai padidėjo. Ieškovas iš esmės sutiko vaikui teikti 500 Lt išlaikymą, todėl teismas atsižvelgęs į nepilnametės mergaitės poreikius ir specialiuosius poreikius, konstatavo, jog 50 Lt skirtumas dukros išlaikymui, kurių nesutinka mokėti ieškovas, jo turtinės padėties nepablogins, o labiau garantuos nepilnametės mergaitės poreikių užtikrinimą, juo labiau, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti atsakovės prašomą išlaikymą dukrai ir jis yra pajėgus teikti vaikui po 550 Lt.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) V. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustatyti šią V. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. R., gim. tvarką: 1.1. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 1 (vieną) dieną, turi teisę kiekvienos savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais vakare išvykti kartu su nepilnamete dukterimi E. R. iš vaiko gyvenamosios vietos ir/ar vaikų darželio ar kitos mokymo (švietimo) įstaigos ir būti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje, o tos pačios savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais ryte ieškovas turi pristatyti nepilnametę dukterį E. R. į jos gyvenamąją vietą arba nuvesti ją į vaikų darželį ar mokymo (švietimo) įstaigą; 1.2. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 1 (vieną) dieną, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. turi teisę išvykti kartu su nepilnamete dukterimi E. R. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Tuo atveju, jeigu ieškovas neturės objektyvios galimybes tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs atsakovę apie tai prieš 1 (vieną) dieną, turi teisę sekantį (artimiausią) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos ir privalo parvežti ją į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; 1.3. Savo atostogų laikotarpiu ieškovas turi teisę kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos ir kartu vykti į ieškovo gyvenamąją ar kitą vietą, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant atsakovę prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu ieškovo atostogos nesutaps su dukters E. darželio ir/ar mokyklos atostogomis, ieškovas įsipareigoja užtikrinti dukters darželio/mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu; 1.4 Nepilnametė dukra E. R. pusę savo mokymosi atostogų praleidžia su ieškovu; 1.5. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 3 (tris) kalendorines dienas, turi teisę kartu su nepilnamete dukterimi E. R. išvykti iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir privalo parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų 2-ąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną. Nurodė, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bedravimo tvarka iš esmės pažeidžia apelianto kaip tėvo teisę rūpintis vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo ir ugdymo, užtikrinti jo socialinį bendravimą su giminėmis ir pan., pažeidžia ne tik apelianto, bet ir šalių nepilnamečio vaiko teisę visa apimtimi bendrauti su abiems tėvais. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į vaiko užimtumą, lankomus būrelius bei priklausomumą nuo atsakovės valios išraiškos vaiko tėvui – apeliantui- nelieka laiko bendrauti su dukra, nes dienos metu apeliantas dirba. Pažymėjo ir tai, kad bylą išnagrinėję teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nenustatęs jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nusurinkęs jokių kitų įrodymų, faktiškai vertino tik atsakovės paaiškinimus, kurie šioje byloje nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas tai pat nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bylos nagrinėjimo metu pateikė išvadą ir žodinius paaiškinimus, kuriais patvirtino, jog abiejų šalių gyvenamosios vietos sąlygos auginti jų nepilnametį vaiką yra tinkamos. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad apeliantui yra apribota tėvų valdžia ir/ar, kad apeliantas tėvų valdžios nepanaudojo vaiko šalių nepilnamečio vaiko E. R. interesais arba panaudojo priešingai minėto vaiko interesams. Nesant byloje įrodymų teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas savo namuose nepilnamečio vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, palieka vieną vaiką namuose, o pats važiuoja išgeręs pirkti alaus. Teismas nepagrįstai vadovavosi VTAS išvada, kadangi vaiko teisių specialistui apklausiant šalių nepilnametį vaiką pastaroji galėjo būti įtakojama atsakovės ir apsklausos metu vaikas buvo tik šešių metų amžiaus. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad šioje byloje jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ydingumą, nėra.

Atsiliepimas

A. S. Š. atsiliepimu prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad iki 2013-09-01 ginčo dėl bendravimo su vaiku nebuvo. Ieškovas paimdavo dukrą iš darželio praktiškai kiekvieną dieną. Beveik visas išeigines dukra taip pat praleisdavo su tėvu. Tačiau 2013 m. atsakovei iš dukros pasakojimų tapo žinoma, kad dukrai būnant pas tėvą, šis geria alų, vairuoja automobilį išgėręs alaus kartu su sėdinčia dukra. Palieka dukrą be priežiūros vieną namuose, o pats važiuoja pirkti alaus. Toks ieškovo elgesys rodo, kad ieškovas vaiko tinkamai neprižiūri, o vairavimas išgėrus ir dar su vaiku yra netoleruotinas. Nurodė, jog dukrą su nakvyne palikus nuo 2013-08-30 iki 2013-09-01 ir ieškovui dukros laiku neatvežus, o šiam nekėlus ragelio, teko įeiti į ieškovo butą su policijos pareigūnų pagalba. Ieškovas neblaivus su batais gulėjo lojoje, o dukra išsigandusi buvo palindusi po lova. Dėl minėto atsakovė parašė pareiškimą Vaiko teisių apsaugos skyriui apie netinkamą ieškovo elgesį, taip pat buvo pranešta Vilniaus m. 22 PK, kuris dėl šio fakto pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atsakovės teigimu, ieškovas žinodamas, kad vaikas pas jį pasilieka nakčiai, kad vaiko nereikia parvežti namo vartoja alkoholį. Pažymėjo ir tai, jog mergaitė turi labai daug sveikatos problemų ir jai nuolat dienos metu reikia vartoti vaistus. Vaistai geriami pagal grafiką. Vaiko tėvas vaistų gėrimo pagal grafiką užtikrinti negali. Todėl šios aplinkybės patvirtina, jog mergaitei nakvoti pas tėvą nesaugu. Pažymėjo ir tai, jog nuo 2013-09-01 vaiko tėvas nė karto nepasiėmė dukters savaitgalį. Per paskutinį pusmetį su vaiku bendravo vos 5 kartus. Tai rodo, kad ieškovas bendrauti su dukra nėra linkęs.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovei S. Š. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) patenkino visiškai. Skundžiamo teismo sprendimu dalyje dėl bendravimo tvarkos teismas nustatė ieškovo V. R. bendravimo su dukra E. R. tokią bendravimo tvarką: tėvas V. R. bendrauja su nepilnamete dukra E. R., gim. 2007-05-21, vaikui ir tėvui patogiu laiku, bet kurią savaitės dieną be vaiko nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje. Tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar mokyklos pasibaigus užsiėmimams. Po bendravimo su vaiku į vaiko gyvenamąją vietą dukrą pristato tėvas. Apie tai, kad vaikas bus su tėvu būtina pranešti vaiko motinai išvakarėse šalims priimtinomis ryšio priemonėmis (žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu). Vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku (su vaiko nakvynėmis). Taigi ieškovui leista bet kurią savaitės dieną bendrauti su vaiku, tačiau be vaiko nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nustatytos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos, kadangi nepilnamečiui vaikui uždrausta iš esmės nakvoti pas tėvą. Apeliantas teigia, jog tokiu būdu yra pažeidžiamas tėvų valdžios lygybės savo vaikų atžvilgiu principas, teisės ir pareiga maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to pažymėjo, jog bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodyų vertinimo taisykles. Teismas byloje vertino tik atsakovės paaiškinimus, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad šioje byloje jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ydingumą, nėra, kaip ir nėra įrodymų, jog apeliantas vaiko akivaizdoje vartoja alkoholį, palieka vaiką vieną namuose, pats išgeręs važuoja pirkti alaus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos t.y. 2013-11-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) išvados, nepilnametės mergaitės paaiškinimų (minėta nustatė ir pirmosios instancijos teismas), ieškovas pasiėmęs dukrą savo globon vartoja alkoholį, mergaitę vieną palieka namuose, vonioje, o pats važiuoja pirkti alaus. Būna, kad mergaitė nenorėdama likti viena tėčio namuose, važiuoja kartu su tėčiu, nors jis ir būna išgėręs alaus. Mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistams paaiškino, kad buvo atvejis, kai atvažiavo į tėčio namus policija, tada tėtis išgėręs miegojo, o ji žiūrėjo filmukus.

VTAS išvadoje taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais yra tikslinga nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką. Tačiau siūloma tvarka turėtų būti koreguojama atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, motinos paaiškinimus, vaiko amžių, užimtumą. VTAS nuomone ieškovo siūlomos tvarkos 1 punktas iš esmės neatitinka vaiko inetersų. Šiuo metu vaiko interesus labiau atitiktų bendravimas su tėvu be nakvynių, todėl atitinkamai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos siūlomos bendravimo tvarkos sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė maksimalų tėvo bendravimą su dukra, suteikiant ieškovui teisę bendrauti su vaiku vaikui ir tėvui patogiu laiku, bet kurią savaitės dieną. Teismas taikė vienintelį apribojimą t.y. leido tėvui bendrauti su vaiku tik be vaiko nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad tokia tėvo bendravimo tvarka su dukra yra nustatyta pirmiausiai atsižvelgiant į nepilnametės interesus, siekiant palaikyti tėvo ryšius su dukra, tačiau apsaugant mergaitę nuo galimų neigiamų emocijų ir pasekmių, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos tėvas paėmęs mergaitę ir jai būnant pas tėvą su nakvynėmis ne visada tinkamai užtikrina mergaitės priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės, nepilnametės mergaitės paaiškinimus, VTAS išvadą, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo su vaiku bendravimo tvarka yra tinkama, nepažeidžia šalių, vaiko interesų bei teisių.

Apeliantas teigia, jog bylą išnagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertino tik atsakovės paaiškinimus, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat teismas nesant byloje įrodymų nepagrįstai nustatė, jog nepilnamečio vaiko akivaizdoje ieškovas vartoja alkoholį, palieka vaiką vieną namuose, o pats išgeręs važiuoja pirkti alaus.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais ar kitaip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas spręsdamas dėl tėvo bendravimo su nepilanemčiu vaiku tvarkos rėmėsi ne tik atsakovės paaiškinimais, bet ir nepilnametės dukters paaiškinimais, VTAS išvada dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su mažamete dukra E. R. nustatymo. Tiek nepilnamečio vaiko, tiek VTAS išvada abejoti nėra jokio pagrindo, be to ir apeliantas tai paneigiančių įrodymų nėra pateikęs. LR CPK 380 str. 1 d. numato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformulutoi savo pažiūras turi būti išklautytas tiesiogiai, jei neįmanoma per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Iš nepilnamečio vaiko išsakytos nuomonės akivaizdu, jog vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, jog vaikui būnant pas tėvą su nakvynėmis, tėvas neužtikrina tinkamos mergaitės priežiūros. VTAS išvadoje nėra duomenų, jog apklausos metu mergaitė būtų įtakojama motinos ar motina bandytų nuteikinėti vaiką prieš tėvą, todėl daryti išvadą, jog vaiko teiginiai nėra objektyvūs ir teismas nepagrįstai rėmėsi VTAS išvada nėra jokio pagrindo. Tiek iš paties vaiko paaiškinimų, tiek iš VTAS išvados matyti, jog vaiko interesus labiau atitiktų bendravims su tėvu be nakvynių. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog atsižvelgiant į vaiko užimtumą, lankomus būrelius bei priklausomai nuo S. Š. valios išraiškos vaiko tėvui nelieka laiko bendrauti su dukra, nes dienos metu dirba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimu nėra nustatyta, jog ieškovas su dukra gali bendrauti tik darbo dienomis t.y. teismo sprendimu leista bendrauti tėvui ir vaikui patogiu laiku, bet kurią savaitės dieną. Todėl apeliantui nėra uždrausta ir jis gali bendrauti su dukra savaitgaliais, taip pat ir darbo dienomis po darbo, o nakvoti vaiką parvežti į vaiko gyvenamąją vietą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos vaiko motina sutinka, kad tėvas bendrautų ir matytųsi su vaiku. Tai rodo, jog atsakovė nedaro trukdžių tėvo bendravimui, tik siekia protingų ir adekvačių vaiko amžiui, sveikatai, užimtumui bendravimo priemonių, apsaugant mergaitę nuo galimų neigiamų emocijų ir pasekmių. Be to pažymėtina, jog nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka iš esmės ieškovo teisės bendrauti su vaiku nesuvaržė, ieškovas turi teisę bendrauti su savo dukra. Vaiko tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku (su vaiko nakvynėmis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

apelianto (ieškovo) V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Liuda UckienėAlma UrbanavičienėAldona Tilindienė