Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2S-928-230/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2S-928-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06181-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
R. Ž.
Civilinė byla Nr. e2S-928-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06181-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARJ transportas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARJ transportas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „ARJ transportas“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. 4 796,07 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės BUAB „ARJ transportas“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos priteisimo atsisakė priimti.

3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei UAB ,,ARJ transportas“ iškelta bankroto byla. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad tiek visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tiek civilinės bylos, kuriose turtinius reikalavimus reiškia pati bankrutuojanti įmonė, nuo 2020 m. sausio 1 d. teismingos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Taigi ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „ARJ transportas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Lingvistiškai vertinant JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, darytina išvada, kad įstatymo leidėjo tikslas buvo bendrovės nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduoti tik tas civilines bylas, kurios: (1) iškeltos iki nemokumo bylos bendrovei iškėlimo ir (2) teismo posėdis tokiose civilinėse bylose dar nėra paskirtas. Jeigu civilinė byla būtų inicijuota po bankroto (nemokumo) bylos bendrovei iškėlimo, ji neatitiktų JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų ir atitinkamai ši teisės norma negalėtų būti taikoma.

1.2. Nagrinėjamu atveju bankroto byla ieškovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi. Ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi 2020 m. balandžio 15 d., t. y. po bankroto bylos iškėlimo. Taigi, iškėlus bankroto bylą ieškovei, ši civilinė byla dar nebuvo inicijuota ar juo labiau nagrinėjama teisme.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-377- 330/2020.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovės BUAB „ARJ transportas“ ieškinys atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

8. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

9. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 9 punktas).

10. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, taikė JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020, įvertinęs minėtos normos turinį, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas.

13. Lietuvos apeliacinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje taipogi pažymėjo, kad tokį JANĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimą pagrindžia dabar rengiami šio straipsnio normos pakeitimai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 27, 35, 80, 82, 86, 115, 162-2, 199, 284, 515, 577, 801 straipsnių pakeitimo, LX skyriaus Ketvirtojo, Penktojo ir Šeštojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir kodekso papildymo 799-1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 29 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas). Šiuo metu Seimui teikiama pakeisti JANĮ 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.“ JANĮ pakeitimo projektu siūloma keisti bylų rūšinio teismingumo taisykles, numatant kai kurių dėl savo pobūdžio nesudėtingų bylų priskyrimą apylinkių teismams. Tokiu būdu siekiama paspartinti bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs nemokus juridinis asmuo, nagrinėjimą, kartu sukuriant prielaidas operatyvesniam nemokumo bylų nagrinėjimui apygardų teismuose. Kaip nurodyta JANĮ pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, iš esmės siūloma grįžti prie iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas akumuliuodavo tik tokias teismuose esančias civilines bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, atsisakant JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto ir tokių bylų, kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, perdavimo nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Priešingu atveju galėtų kilti grėsmė nemokumo procesų operatyvumui ir efektyvumui, nemokumo bylų nagrinėjimas pailgėtų, taigi, tokia taisyklė neužtikrintų vieno iš JANĮ tikslų – užtikrinti spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą – įgyvendinimo.

14. Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, o yra skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Nemokaus juridinio asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-561-881/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-370/2020).

15. Nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės BUAB „ARJ transportas“ ieškinį dar nepradėta, o pirmosios instancijos teismas sprendė tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimą (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. balandžio 15 d., o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2019 m. spalio 16 d.), todėl toks ieškinys nagrinėtinas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles (CPK 26, 29, 30 straipsniai), o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas (nemokumo (bankroto) bylą iškėlusiame teisme).

16. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARJ transportas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė