- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2-561-881/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį atsakovėms J. S. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Danrava“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Kustodija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 1 d. Tarpusavio susitarimą, sudarytą tarp BUAB „Kustodija“, J. S., BUAB „Danrava“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės J. S. ieškovės naudai 15 447,38 Eur. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė perleido atsakovei BUAB „Danrava“ 15 447,38 Eur reikalavimo teisę į J. S. ir atitinkami įgijo to paties dydžio reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Danrava“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismas sprendė, kad tuo atveju, kai ir ieškovas, ir atsakovas yra bankrutuojančios įmonės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnio taisyklė dėl teismingumo pagal atsakovo buvimo vietą.
4. Teismas nurodė, kad, nuginčijus sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, taikoma restitucija pagal CK 1.80 straipsnį, t. y. šalys turi grąžinti viena kitai, ką yra gavusios. Reikalavimu ieškovė praleidžia vieną restitucijos veiksmą – BUAB „Danrava“ pareigą grąžinti pinigus J. S. Taikant restituciją, tiek vienam, tiek kitam keliami turtiniai reikalavimai.
5. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pasiūlė ieškovei kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Kustodija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pagal naują teisinį reguliavimą (JANĮ 29 straipsnio 1 dalį), vienas iš pagrindinių įstatymų leidėjo tikslų buvo nustatyti, kad su bankrutuojančio juridinio asmens turtiniais reikalavimais susijusios bylos būtų nagrinėjamos viename teisme, siekiant mažinti teismo išlaidas bei užtikrinti išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą ir analizę, taip pat užtikrinti procesų koncentruotumą ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, reiškiantis turtinį reikalavimą. Atsakovė UAB „Danrava“ taip pat yra bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl ieškinys yra teismingas tiek ieškovei nemokumo bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui, tiek atsakovei UAB „Danrava“ bankroto bylą iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui. Taigi nagrinėjamu atveju yra taikytina CPK 30 straipsnio 2 dalis, t. y. teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.
6.2. Ieškovei bankroto bylą iškėlė Vilniaus apygardos teismas, todėl, siekdama mažinti teismo išlaidas bei užtikrinti procesų koncentruotumą ir spartesnį ieškovės nemokumo bylos, taip pat bylos, inicijuotos pagal ieškovės ieškinį, nagrinėjimą, ieškovė pasirinko ieškinį teikti būtent Vilniaus apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas. Anot apeliantės, esant situacijai, kai tiek ieškovas, tiek atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, ieškovas, remdamasis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir CPK 30 straipsnio 12 dalimi, turi teisę pasirinkti, į kurį teismą – ieškovui ar atsakovui nemokumą bylą iškėlusį – kreiptis.
10. Taigi teisę kreiptis su nurodytu ieškiniu į bankroto bylą jai iškėlusį apygardos teismą apeliantė grindžia JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
11. Vis dėlto Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, o yra skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020). Nemokaus juridinio asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).
12. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės pareikštą ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė iš esmės teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.