Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-285-825/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-12-05
Bylos Nr.: 1-285-825/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00709-2014-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Varsackis
Kaltinamasis: L. V.
Nukentėjusysis: M. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1-285-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00709-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.19.4.; 2.3.6.4.1.; 2.4.1.2.;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Irmai Kveselytei,

dalyvaujant prokurorams D. J., V. S., kaltinamajai L. V., jos gynėjui advokatui M. V., nukentėjusiojo M. K. atstovui advokatui D. K.,

Žemesnės instancijos teismas

nedalyvaujant nukentėjusiajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus (8 ir 16 m.), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

L. V. buvo kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės pareigūne – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-116 nuo 2014 m. gegužės 6 d. laikinai perkelta į Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su šiuo įsakymu, taip pat, būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su 2014 m. balandžio 28 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintais Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatais bei tuo pačiu įsakymu, patvirtintu Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymu, neatliko savo, kaip Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko bei ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigų, o būtent: 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 10.19 val. iki 11.33 val., būdama darbo vietoje, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir eidama savo pareigas, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų Psichologinės grupės specialistei A. K. jai pranešus, kad į pastarąją kreipėsi nuteistasis M. K., pranešdamas apie jo atžvilgiu galimai padarytą sunkų nusikaltimą – seksualinį prievartavimą bendrininkų grupėje, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, betarpiškai pati pabendravusi su nuteistuoju M. K. ir įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų praneša apie jo atžvilgiu įvykdytą minėtą nusikalstamą veiką, siekdama nuslėpti šią nusikalstamą veiką ir taip išvengti galimos atsakomybės už netinkamą savo pareigų, susijusių su kriminaline žvalgyba ir nusikalstamų veikų užkardymu, vykdymą, nurodė Psichologinės grupės specialistei A. K., taip pat Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjai M. U. ir vyriausiajai slaugos administratorei J. B. neįtraukti šio įvykio į jokią apskaitą, neįforminti medicininiuose dokumentuose M. K. kreipimosi fakto bei diagnozės, nurodė perkelti M. K. į Sveikatos priežiūros tarnybos palatą ir ten jį laikyti, po ko neatliko jokių veiksmų, skirtų įforminti M. K. pranešimą apie jo atžvilgiu padarytą sunkų nusikaltimą ir šį nusikaltimą ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis: nepriėmė iš M. K. pareiškimo - protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų vadovybei dėl M. K. pranešimo apie nusikalstamą veiką, neįregistravo pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, taip pat, į jokį kitą registrą, tuo neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, ikiteisminio tyrimo neatliko ir niekam nepavedė jį atlikti, neužtikrino įvykio vietos išsaugojimo ir apžiūros, nesurinko daiktinių įrodymų ir nusikaltimo pėdsakų, nepaėmė M. K. drabužių, neatliko kitų būtinų procesinių veiksmų, nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų bei nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn, šiais veiksmais pažeidė: Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų 6.1 punktą, įpareigojantį organizuoti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namuose, išaiškinant, užkardant ir nutraukiant suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų nusikalstamas veikas; 7.1 punktą, įpareigojantį rinkti kriminalinės žvalgybos informaciją apie Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų suimtųjų ir nuteistųjų rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas; 7.2 punktą, įpareigojantį atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta tvarka; 7.3 punktą, įpareigojantį atskleisti ir tirti rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namuose; 10.2 punktą, įtvirtinantį jos asmeninę atsakomybę už skyriaus uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą; 10.4 punktą, įpareigojantį organizuoti ir kontroliuoti skyriui pavestų užduočių vykdymą; 10.5 punktą, įpareigojantį užtikrinti, kad skyriuje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų, tame tarpe Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų; Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.1 punktą, įpareigojantį organizuoti, planuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą ir veiklą; 7.3 punktą, įpareigojantį užtikrinti norminių aktų laikymąsi skyriaus veikloje; 7.4 punktą, įpareigojantį atlikti, organizuoti ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos tyrimus, susijusius su nuteistųjų, suimtųjų padarytų nusikaltimų prevencija; 7.8 punktą, įpareigojantį atlikti nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus, kontroliuoti ir organizuoti nusikalstamų veikų tyrimą; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1-102 patvirtintos redakcijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų darbo reglamento 65 punktą, numatantį padalinio vadovo atsakomybę už padalinyje sudaromų bylų tinkamą tvarkymą pagal dokumentacijos planą; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-7 patvirtinto 2014 metų dokumentacijos plano 10 skyriaus 10.7 punktą, numatantį pareigą vesti informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29; Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-8 patvirtinto Dokumentų registrų sąrašo 17 punktą, numatantį pareigą vesti informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 punktą, įpareigojantį gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoti ir atlikti tokios informacijos patikrinimą; 58 punktą, įpareigojantį patikrinti informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas; 2 straipsnį, įpareigojantį ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; 171 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, nustačiusį nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai pranešti prokurorui; dėl šių jos veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės bei nuteistojo M. K. interesams – nebuvo atskleistas ir ištirtas sunkus nusikaltimas, nebuvo apgintos nuteistojo M. K. teisės, neapginti visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji L. V. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad buvo perkelta į pataisos namus kalėjimo departamento įsakymu iš Pravieniškių pataisos namų, eiti vidaus tyrimo skyriaus viršininkės pareigas. M. K. birželio mėnesį atvyko kaip nuteistasis. Karantine buvo apie savaitę. Apie jį išgirdo liepos 4 d. iki pietų. Paskambino K. ir pasakė, kad yra nuteistasis, kuris turi problemų. Paklausė kokių, sakė, kad ateitų iki kabineto. Atėjo į kabinetą. Pasakė, kad tyčiojasi, galbūt patyrė prievartą, kalbėjo psichologė. K. nieko nešnekėjo. K. neatrodė neįprastai. K. vis sakė, kad tik nebijok, pasakyk. Klausė (K.) kas atsitiko, jis atsakė, kad neva jis smirda, jam liepė praustis, kad jam laiptinę liepė plauti. Ji pasakė, kad čia socialiniai įgūdžiai. K. motyvavo, kad reikia atskirai palaikyti. Buvo pasakyta, kad patyrė prievartą, bet nesakė kokią. M. išėjo, o ji su A. (K.) pasišnekėjo kas yra, kalbėjo apie ligą. A. (K.) pasakė, kad vedasi pas save. Į kontaktą nėjo kalbėtis, pokalbis vyko iš toli, iš kur atvažiavo, ar palaiko ryšius, pasakė, kad gyvena su nuteistaisiais, kurie yra žemesnės kastos, nuėjo į kambarį pas L., kurie aukštesnės kastos. Jis pradėjo pasakoti, kad nenori laiptinės tvarkytis, kambario, nori skaityti knygas, jam nepatiko bendrauti su kitais nuteistaisiais. Sakė (K.), kad tai ne problema, kad izoliuotų, kad laikytų atskirai. Jos jis neprašė, kad izoliuotų. Sakė kokių turi problemų, (sakyk) ką pasakojai psichologei. Klausė (K.) kas sužinos, jei papasakosiu, sakė priklauso nuo informacijos, sakė, jei nepasakosi - turi išdėstyti raštu, ji pasakė: „jeigu neturi ką man pasakyti, durys ten“. Galvojo, kad jis išėjo į būrį. Nuteistieji vaikšto laisvai. Išėjo nesusinervinęs. Pokalbis gal pusvalandį užtruko. Jai problemų jis neišreiškė. Sakė (K.) surašyk tarnybinį ir informuok, jeigu galvoji, kad riekia izoliuoti. Paskambino A.. Sakė, kad jai nieko nesako, bet K. nori izoliuoti. Pietų laikotarpiu atėjo B.. Paklausė, kodėl K. pasiguldė K.. Pasakė, kad K. norėjo iki etapo palaikyti. Sakė, jeigu į palatą paguldė, tai A. arba G. patvirtino. Tą dieną tikrai nesiaiškino. Tą dieną nebuvo aktualu, tai nebuvo kažkas tokio, ko nebūdavo anksčiau. Šeštadienį ir sekmadienį buvo atsakinga administratorės atstovė, vietoje direktoriaus dirbo. Eidama pamatė K. ir priėjo, klausė kaip sekasi, sakė „gal nori ir man papasakoti“. Daugiau su tuo žmogumi nebendravo. O apie jį išgirdo rugpjūčio 8 d. Nuo 6 d. atostogavo. Bendravo su K., nepranešė K. apie jokią nusikalstamą veiką. Jos darbas su nuteistaisiais. Jeigu būtų prievartautas, tarp nuteistųjų būtų tokia informacija pasklidus, tai nedidelė žmonių terpė, būtų greitai išsiaiškinta ir nustatyta. Kai jis išėjo iš kabineto, kur jis ėjo ir ką jis veikė, ji nežino.

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno nepilnamečių pataisos namuose atlikinėjo bausmę. Buvo vakaras. Ir buvo savo kambaryje, skaitė knygą, tada numigo trumpam, apie 10 - 15 minučių. Pajuto smūgius, jį laikė 2 - 3 asmenys. Kažkas kišo į išangę, viskas užtruko apie 2 - 3 minutes. Po viso šito pasiliko, o kai atsikėlė, nieko nebebuvo. Po viso šito, po dviejų dienų, nuėjo pas psichologę. Nuėjo pas psichologę ir paaiškino situaciją, kad nenori būti ten. Kai pradėjo pasakoti, sakė reikia eiti pas pareigūnę. Ji paskambino, pranešė ir jie nuėjo. Nuėjo pas L. V.. Paprašė psichologė papasakoti viską. Kabinete nebuvo daugiau asmenų. Kaltinamoji sėdėjo darbo vietoje. Psichologė išėjo ir jis papasakojo viską. Išsikvietė psichologę ar seselę. Prie jo apie įvykį seselei nebuvo pasakyta. Su sesele nuėjo į jos procedūrinį kabinetą. Davė kažkokių žvakučių ir uždarė į ligonių palatą. Sakė, jeigu skauda įsikišti į išeinamąją angą. Su V. bendravo kai papasakojo apie įvykį. Nepamena, ar ką nors sakė. Nepamena ar fiksavo pasakojimą pareigūnė. Nesiūlė atiduoti drabužius. Siūlė medicininę pagalbą, seselę iškvietė. Viską papasakojo apie įvykį. Pasakė, kad išprievartavimas. Buvo dviese su V.. Pasitikėjo administracijos darbuotojais. Jis net nežinojo, kam eiti sakyti. Buvo laikomas medicinos patalpose ir karantine, po karantino perkėlė į integracijos centrą. Civilinio ieškinio atsisako.

Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su K. neteko bendrauti.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teko priimti K.. Daro kratą, kai atveža, surašo kratos protokolą. Jeigu padaro grubų pažeidimą, gali uždaryti į izoliatorių. Į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas negali uždaryti. Su K. nieko nebuvo. Neišskirtinis atvejis. Perkėlimą į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas reguliuoja atitinkamos tarnybos.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nepilnamečių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas. 2014 m. liepos 4 d. paskambino L. V.. Sakė, kad turi informaciją apie galimą konfliktą tarp K. ir kitų nuteistųjų, kad ta informacija yra netiksli ir reikia išsiaiškinti aplinkybes, būtų tikslinga jį uždaryti, berods kalba apie medicininę dalį. Sakė gerai, jeigu reikia tvarkykis, aiškinkis. Po savaitės išėjo atostogų.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. atliko bausmę pas juos. Su K. asmeniškai nebendravo. Priežasčių dėl K. patalpinimo į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas nežino.

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į kriminalinės žvalgybos skyrių buvo paskirtas 2014 rugpjūčio 4 d. M. K. pirmą kartą pamatė 2014 m. rugpjūčio 5 d.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. K. pažįsta kaip psichologė. Viskas vyko 2014 metais, rugpjūčio, ar liepos mėnesį. Dirbo Kauno tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose psichologe. Buvo paskutinė diena prieš jos atostogas, buvo penktadienis, po pietų. Gavo informaciją, kad pas ją nori patekti nuteistasis M. K.. Jis buvo sunerimęs. Jis pradėjo verkti, sakė patyrė seksualinę prievartą. Pasakojo aiškiai, išsamiai gal neišsakė, sakė -„aš patyriau seksualinę prievartą, iš manęs pasityčiojo“. Sakė, kad prieš dvi savaites patyrė. Jis viską papasakojo, pasišnekėjo. Ji pasakė, kad tai yra nusikaltimas, turi informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkę, klausė, ar jis sutinka jai papasakoti, jis sakė, kad taip. Atėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė. K. viską papasakojo kas įvyko. Ji pasakė, kad jai svarbu, kad jis negrįžtų į būrį. Ji sakė jokiais būdais negrįš, uždarys į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas, paskui jį izoliuos į centrą. Matė, kad jis nesužalotas, matė veidą. Jis sakė, kad buvo išprievartautas, skundėsi, kad skauda. Liepos 4 d. jis labai konkrečiai kalbėjo, neišsiplėsdamas, kas jam atsitiko ir kaip jis jaučiasi. V. K. buvo nusivedusi į savo kabinetą liepos 4 d. Kiek laiko ten buvo, nepasakys, nes pas ją jis negrįžo. Tam ir kvietė Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkę, kad įvertintų. L. V. neįtraukti K. atvejo į jokią apskaitą, nenurodė.

Liudytoja N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 metais buvo įvykis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Atėjo psichologė A. K.. K. pradėjo pasakot, kad jai grįžus iš atostogų, rado vaiką, kuris jai prieš išeinant atostogų galimai buvo išprievartautas. Apie tai buvo informuota Kriminalinės žvalgybos skyriaus laikinai einanti viršininkės pareigas V., ir grįžus, rado, kad su tuo vaiku nieko nedaryta, nedirbta. Tuo pačiu metu atėjo ir iš sveikatos priežiūros tarnybos U.. Ji sako, ką darom su tuo vaikinu, jis yra dideliame šoke, užsidaręs tualete sveikatos priežiūros patalpose. Sako jis nėra pacientas, turim kažką daryti, nes dar kas atsitiks, nes vaikinas buvo tuo metu strese, šoke. Ji paaiškino, kad tas vaikas buvo L. V. uždarytas į sveikatos priežiūros tarnybą. K. paaiškino, kad jai prieš išeinant atostogų, tas vaikas buvo atėjęs pas ją į konsultaciją, papasakojo apie incidentą, įvykusį prieš keletą dienų. Ji pasikvietė Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkę, kuri atsakinga už tarnybinius tyrimus ir buvo trise, tas jaunuolis papasakojo, kaip viskas įvyko.

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykius su K. žino paviršutiniškai. Jeigu ir dirbo, tai jį rado medicininėje dalyje. Jeigu uždarytas, vadovybė žino tokius dalykus. Kada M. K. buvo seksualiai prievartautas, negirdėjo. Jo budėjimo metu M. K. į jo pamainą, į jį, nesikreipė.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose prižiūrėtojo budinčios pamainos vyresniuoju. 2014 metais dirbo ten liepos mėnesį, liepos pabaigoje išėjo atostogų. Tuo laiku nieko nežinojo, nematė, negirdėjo.

Liudytojas G. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kalėjimų departamente imuniteto skyriaus viršininku. Jį informavo, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namuose yra išžagintas nepilnametis, ir yra duomenų, kad procesiniai veiksmai dėl to nepradėti ir nurodė vykti į įstaigą aiškintis aplinkybes. Pradžioje jie apsiklausė K. apie atvejus. Tyrimo metu išsiaiškino, kad buvo asmenų parodymai, kad L. V. buvo informuota apie galimą nusikalstamą veiką, bet procesinių veiksmų nepradėjo. Tada ikiteisminis tyrimas dėl pareigų neatlikimo buvo išskirtas.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyko su imuniteto skyriaus vadovu G. Z. ir specialistu A. Ž.. Vyko, kadangi buvo duomenų, kad buvo galimai išprievartautas nuteistasis ir nebuvo priimta jokių procesinių sprendimų. Nuvykę kalbėjosi su darbuotojais, pareigūnais, psichologinės tarnybos darbuotoja, , su Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotoju, su medicinos darbuotoju, su pačiu nuteistuoju. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sužinojo, kad galimai buvo išprievartautas nuteistasis. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kolegos pradėjo apklausinėti liudytojus, psichologę, medicinos darbuotoją. Aiškinosi situaciją, ar buvo išprievartavimo faktas ir, jeigu buvo, tai kokie buvo priimti sprendimai, procesiniai ar tyrimai.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. vyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus. Vykstant pasakė, kad galimai yra išprievartautas nepilnametis. Nuvykus į nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, sužinojo, kad nuteistasis yra Sveikatos priežiūros tarnyboje. Buvo atvestas nuteistasis M. K. aiškintis aplinkybes. Pareiškimą rašė jis (K.). Jis sakė, ką rašyti. Jis kalbėjo pradžioj, kaip viskas įvyko prieš jį. Jis pasakojo įvykį prieš jį, po to, kur jis kreipėsi buvo paklausta. Pavardes, kas prieš jį tai padarė, minėjo nuteistųjų pavardes, bet neįvardino, tik įtarinėjo. Pareigūnus, į kuriuos kreipėsi, nurodė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba budinčiu. 2014 m. rugpjūčio 8 d. kažkas tokio buvo, kad G. prašė nieko neprileisti prie M. K.. Nežinojo, kad iš departamento turi atvažiuoti. G. priežasties nenurodė, kodėl neprileisti prie K..

Liudytoja D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo nepilnamečių pataisos namuose. Apie tą įvykį visi girdėjo. Jai paskambino L. V., kreipėsi su pagalba, kad parodytų filmuotą medžiagą ir ar atpažintų asmenį. Liepos 4 d. įrašas. Tą asmenį atpažino, tai buvo K., kurio neatpažino kolegos.

Liudytoja K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį dirbo socialinės integracijos ir visuomenės skyriuje. Kolegė K. pavaduoja, kada ji išeina, ji pavaduoja. Gal ir turėjo perduoti, kaip psichologė turėjo nuspręsti. K. atveju K. nieko nesakė.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo funkcijos yra bendravimas su nuteistaisiais, jų problemų sprendimas, socialinių tyrimų rengimas, rengimas liktiniam paleidimui. 2014 m. vasarą K. buvo karantine, paskui paskirtas į 8 skyrių, jis nelabai norėjo keltis. Nesutarė su kambariokais, po to paskirtas į kitą miegamąjį. Buvo perkeltas vieną kartą. Motyvavo, kad nesutaria su draugais. Po atostogų, rugpjūčio mėnesį, bendravo su K.. Klausė kaip sveikata, sakė kad gali keltis, viskas jam gerai. Psichologinė būsena visiškai neadekvati, buvo išsigandęs. Kiek suprato, ilgą laiką buvo vienas. Sutiko, sakė neturįs jokių problemų.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno nepilnamečių pataisos namuose, socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pavaduotoju. Su nuteistaisiais tenka bendrauti. K. buvo perkeltas į integracijos centrą, kaip turintis be sargybinio statusą nuteistasis. Teko į Karmėlavą vykti su juo, po tų visų įvykių.

Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. buvo naujokas, nebuvo gerai pažintas. K. nebuvo linkęs į kalbą. Apie visą įvykį sužinojo, kai grįžo rugsėjo 20 d. iš atostogų. K. dėl santykių, ar šiaip dėl problemų nebuvo kreipęsis. Be jo žinios, gali kreiptis pas psichologą.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas prasidėjo 2014 m. rugpjūčio 6 d. Į jį kreipėsi psichologinės grupės specialistė A. K., teigdama, kad vienas iš nuteistųjų patyrė seksualinę prievartą. Kalbėjo apie nuteistąjį B.. L. V. tuo metu buvo atostogose. Ji paaiškino situaciją, kad kreipėsi nuteistasis, kuris patyrė seksualinę prievartą. Jis sutiko rašyti pareikšimą. A. Č. šitą pareiškimą paėmė, bei pasiskambino pasitarti su laikinai einančiu direktoriaus pareigas A.. A.. A. A. davė nurodymą, kad jokių bylų nepradėtų, nes jam negerai su psichika. Kitą dieną pastebėjo, kad jokie procesiniai veiksmai nevyksta, todėl kreipėsi į direktoriaus pavaduotoją N. G.. N. G. išklausė ir nuvažiavo į kalėjimo departamentą. Buvo trečiadienis, ikiteisminį tyrimą pradėjo rugpjūčio 8 dieną. Ikiteisminį tyrimą pagal tarnybinį pranešimą pradėjo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas. N. G. atnešė A. K. tarnybinį pranešimą su viza pradėti ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka ir davė A. Č. ir jam paskaityti. Buvo pateikta informacija, kad dar vienas toks atvejis buvo įstaigoje. Buvo kalbėtasi su nuteistuoju M. K..

Liudytoja M. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. atsisakė apžiūros, tai buvo liepos 4 dieną, penktadienį. K. buvo atvestas į procedūrinį, iš kur atvestas nežino. Jis atsisakė apžiūros. Pasakė duoti jam žvakutes. Jos yra homeopatinės. Liepos 4, penktadienį, prieš jos atostogas, jokių nurodymų nebuvo duota. Su V. nebendravo.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakingas už technines apsaugos priemones. Vaizdo įraše nurodyta data ir valandos yra tikslūs. Tarp skirtingų įrenginių būna poros minučių skirtumas. Dėl trukdžių mėlynos juostos yra signalo nebuvimas. Jeigu įrašinėjama ištraukus kamerą, gausis mėlynas vaizdas, kai trūkčioja vaizdas atsiranda toje vietoje mėlyna juosta.

Specialistas T. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo išsilavinimas yra informacinės technologijos, dirba mokymosi technologijų centre, informacinių technologijų inžinieriaus pareigose. Matoma vaizdo įraše mėlyna juosta, galėtų būti signalo trukdžiai. Modification date- tai reiškia, kada failas būna pakeistas.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti pateikti įrodymai.

Tarnybinio pranešimo kopija (I tomas, 1 b. l.) nustatyta, kad Psichologinės grupės specialistė A. K. informavo, kad M. K. kreipėsi į ją dėl galimai padaryto nusikaltimo.

Įsakymo dėl Komandiravimo į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namus ir ikiteisminio tyrimo grupės sudarymo kopija (I tomas, 2 b. l.) bei originalu (VI tomas, 62 b. l.) nustatyta, kad buvo sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė.

Šalies argumentai

Pareiškimo (I tomas, 3 – 5 b. l.) kopija nustatyta, kad M. K. 2014 m. rugpjūčio 8 d. pateikė pareiškimą dėl smurto jo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų patalpų plano (I tomas, 26 b. l.) nustatytas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų patalpų išsidėstymas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. P-116 kopija (II tomas, 93, 119 b. l.) nustatyta, kad L. V. nuo 2014 m. gegužės 6 d. laikinai perkelta į Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas.

Serverio (kompiuterio), kuriame yra saugomi vaizdo įrašai, apžiūros protokolu (III tomas, 65 - 69 b. l.) nustatyta, kad vaizdo stebėjimo kamerų, kurios stebi Sveikatos priežiūros tarnybos koridoriaus patalpas vaizdo įrašai (2014 m. liepos 4 d., 2014 m. rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d.) yra saugomi serveryje (kompiuteryje) Intel (R) Pentium (R) Dual CPU E2220e 2.40 Ghz, 2,00 GB RAM.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 24 – 25, III tomas, 74 - 76 b. l.) nustatyta, kad 10.03.24 val. M. K. užeina į psichologo kabinetą. 10.07.47 val. Sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji slaugos administratorė J. B. užeina į psichologo kabinetą. 10.08.59 val. išeina iš jo ir nueina į savo kabinetą, po to 10.09.27 val. J. B. nueina į Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjos kabinetą. 10.10.35 val. išeina ir vėl grįžta į savo kabinetą. 10.15.38 val. J. B. išeina į procedūrinį kabinetą ir iš karto užeina į Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjos kabinetą bei 10.17.35 val. grįžta į savo kabinetą. 10.19.54 į psichologo kabinetą ateina Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnė L. V.. 10.30.48 val. išeina iš psichologo kabineto. 10.36.34 val. L. V. vėl užeina į psichologo kabinetą. 10.36.36 iš psichologo kabineto išeina M. K. su J. B. į koridorių. 10.39.00 val. jie užeina į procedūrinį kabinetą. 10.40.00 val. į procedūrinį kabinetą užeina ir Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja M. U.. 10.41.13 val. iš procedūrinio kabineto išeina į koridorių M. U., J. B. ir M. K.. 10.41.44 val. iš psichologo kabineto išeina L. V.. 10.41.58 val. ji kartu su M. K. išeina iš Sveikatos priežiūros tarnybos. 10.43.09 val. Psichologinės grupės specialistė A. K. ir J. B. kalbasi koridoriuje. 10.43.32 val. prie jų prisijungia M. U. ir emocingai kalbasi iki 10.47.42 val. 10.48.11 val. M. U. ir J. B. užeina į procedūrinį kabinetą, po to į slaugos administratorės kabinetą, 10.49.11 val. M. U. nueina pas save į kabinetą ir 10.49.16 val. užeina į slaugos administratorės kabinetą. 10.56.17 val. M. U. išeina iš Sveikatos priežiūros tarnybos. 10.56.47 val. iš Sveikatos priežiūros tarnybos išeina J. B.. 10.59.53 val. J. B. atveda M. K. į psichologo kabinetą, pati išeina iš Sveikatos priežiūros tarnybos. 11.24.44 val. į psichologo kabinetą užeina Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas ir 11.25.28 val. prižiūrėtojas išsiveda M. K. iš psichologo kabineto. 11.26.04 val. A. K. išeina iš Sveikatos priežiūros tarnybos. 11.32.10 val. prižiūrėtojas atveda nuteistąjį M. K. su asmeniniais daiktais ir uždaro į galinę Sveikatos priežiūros tarnybos palatą.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 27, 28, III tomas, 77 - 79 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros Nr. 13 2014 m. rugpjūčio 6 d., nuo 06.30 val. iki 17.30 val., vaizdo įrašas.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 29, 30, III tomas, 80 - 82 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros Nr. 13 2014 m. rugpjūčio 7 d., nuo 06.30 val. iki 17.30 val., vaizdo įrašas.

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu (I tomas, 31, 32 b. l., III tomas, 83 - 85 b. l.) nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kameros Nr. 13 2014 m. rugpjūčio 8 d., nuo 06.30 val. iki 20.30 val., vaizdo įrašas.

Buvo peržiūrėtos ir perklausytos prie bylos pateiktos 11 (vienuolika) kompaktinių plokštelių (CD) su patalpų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais ir akistatų garso įrašais.

Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, t. y. sukeliami tam tikri padariniai visuomenės saugomų vertybių srityje. Įstatymų leidėjas tam tikrų veikų sudėtis apibrėžė kaip materialiąsias, kaip būtiną veikos sudėties požymį įtvirtindamas padarinių atsiradimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas yra neteisėta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika, srityje, kuri priklauso jo kompetencijai ir yra būtina tarnybos interesams užtikrinti, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar viršijant įgaliojimus. Piktnaudžiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju konstatuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 10.19 val. iki 11.33 val., L. V., būnant darbo vietoje – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namuose, adresu Technikos g. 34, Kaune, ir einant savo, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės, pareigas į ją kreipėsi Psichologinės grupės specialistė A. K. jai pranešdama, kad į pastarąją kreipėsi nuteistasis M. K., pranešdamas apie jo atžvilgiu galimai padarytą nusikaltimą. Šito neneigia nei L. V., nei A. K.. Tai patvirtino teismo posėdžio metu L. V., nurodžiusi, kad paskambino K. ir pasakė, kad yra nuteistasis, kuris turi problemų, kad tyčiojasi, galbūt patyrė prievartą (pasak L. V. taip kalbėjo psichologė). Prie jos K. vis sakė K., kad tik nebijotų, pasakytų. L. V. pripažįsta, kad buvo pasakyta, kad patyrė prievartą, bet nesakė kokią. M. K. išėjus, ji su K. pasišnekėjo kas yra. Dar pokalbio metu K. klausė kas sužinos, jei papasakos. L. V. atsakė M. K., kad priklauso nuo informacijos. Nurodė, kad jei nepasakos, turės išdėstyti raštu. Pokalbį L. V. baigė pasakydama M. K.: „jeigu neturi ką man pasakyti, durys ten“. L. V. nurodė, kad jai tik buvo pranešta apie padarytus veiksmus, jų nekonkretizuojant. Bet tai paneigė tiek M. K., tiek A. K., nurodydami, kad L. V. buvo informuota pilnai papasakojant apie įvykį. Be to, A. A. (nepilnamečių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas) nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. paskambino L. V. ir sakė, kad turi informaciją apie galimą konfliktą tarp K. ir kitų nuteistųjų. Jis nurodęs tvarkytis, aiškintis. Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam papasakojus apie galimą nusikaltimą prieš jį Psichologinės grupės specialistei A. K., ji pasakė, kad reikia informuoti Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkę. Jo žodžiais tariant: „Nuėjo pas L. V.“. Pagal M. K. psichologė išėjo ir jis viską papasakojo L. V.. Liudytoja A. K. iš esmės patvirtino M. K. parodymus, nurodydama, kad „atėjo Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė. K. viską papasakojo kas įvyko“.

Tiek M. K., tiek A. K. nurodo, kad L. V. buvo papasakota apie galimai įvykdytą nusikaltimą. Skiriasi detalės, kurios esmės nekeičia: ar buvo papasakota A. K., ar L. V. kabinete, papasakojo M. K., ar A. K.. Svarbiausia, kad L. V. sužinojo apie galimai įvykdytą sunkų nusikaltimą M. K. atžvilgiu. Kad informacija buvo, pripažįsta ir L. V., bet ji nepripažįsta jai suteikto turinio. Teismas neturi pagrindo netikėti M. K. ir A. K., o, kadangi po įvykio praėjo pakankamai daug, laiko asmenys gali ir neprisiminti detalių, be to, M. K. buvo nukentėjęs ir dėl įtampos galėjo neįsidėmėti visų pokalbių detalių. Jam daugiau rūpėjo jam padaryta skriauda ir tolimesnis bausmės atlikimas.

Tolimesni L. V. veiksmai, tiksliau jos neveikimas, patvirtina jai inkriminuotus veiksmus: ji neatliko jokių veiksmų, skirtų įforminti M. K. pranešimą apie jo atžvilgiu padarytą sunkų nusikaltimą ir šį nusikaltimą ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis – nepriėmė iš M. K. pareiškimo - protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų vadovybei dėl M. K. pranešimo apie nusikalstamą veiką, neįregistravo pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, taip pat į jokį kitą registrą, tuo neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, ikiteisminio tyrimo neatliko ir niekam nepavedė jį atlikti, neužtikrino įvykio vietos išsaugojimo ir apžiūros, nesurinko daiktinių įrodymų ir nusikaltimo pėdsakų, nepaėmė M. K. drabužių, neatliko kitų būtinų procesinių veiksmų, nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų bei nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad šių veiksmų ji neatliko, iš esmės pripažino ir ji pati, nurodžiusi, kad sakė K. surašyti tarnybinį ir informuoti, jeigu galvoja, kad reikia izoliuoti. Pati paskambino A. ir papasakojo apie M. K.. Liudytojas A. A. patvirtino, kad jam skambino L. V..

Jokių kitų veiksmų L. V. neatliko, tik nurodė, kad „šeštadienį ir sekmadienį buvo atsakinga administratorės atstovė, vietoje direktoriaus dirbo. Eidama pamatė K. ir priėjo, klausė kaip sekasi, sakė „gal nori ir man papasakoti“. Daugiau su tuo žmogumi nebendravo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo ?. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner ?. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kiti).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Bet teismas, kad panaikintų bet kokias abejones dėl L. V. veiksmų, atliko visų proceso dalyvių prašomų įrodymų tyrimą. Teismas apklausė visus proceso dalyvių prašytus liudytojus, išreikalavo visą proceso dalyvių pageidaujamą medžiagą.

Buvo peržiūrėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-445 (VI tomas, 11 b. l.) patvirtintas Dėl suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų dokumento rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos aprašas (VI tomas, 11 – 13 b. l.)., Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą registras Nr. 20 (kopija, I tomas, 76 – 79), M. K. asmens sveikatos istorija (V tomas, 140 – 158 b. l.), M. K. asmens byla ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelė (V tomo priedas), baudžiamoji byla Nr. 03-1-01005-14. Jokių įrašų dėl M. K. nerasta.

Buvo apklausti liudytojai L. A., R. B., R. K., A. Č., N. G., E. D., R. J., G. Z., V. J., A. Ž., R. B., D. V., K. M., A. M., R. G., A. T., A. Ž., V. S., T. P., kurie apie 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 10.19 val. iki 11.33 val., L. V. bendravimą su Psichologinės grupės specialiste A. K., Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja M. U., vyriausiąja slaugos administratore J. B., o tuo labiau apie L. V. bendravimą su M. K., nieko esminio papasakoti negalėjo, todėl jų parodymai laikytini nereikšmingais bylai. Dauguma paaiškino apie įstaigoje buvusią tvarką bei tolimesnį šios bylos ikiteisminį tyrimą.

Viskas kas įvyko po 2014 m. liepos 4 d.: nusikaltimo paaiškėjimo aplinkybės, ikiteisminio tyrimo grupės sudarymas, galimos proceso ir procedūrų klaidos nėra esminės aplinkybės, susijusios su nusikaltimu, todėl jų teismas netiria ir dėl jų nepasisako.

Netgi įvykio detalės, kurias patvirtina stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, netgi 2014 m. liepos 4 d., nėra labai reikšmingos įvykio konstatavimui (tai, kad vieni asmenys nurodo vienaip bendravo su M. K., kiti kitaip, paties M. K. paaiškinimas dalinai neatitinka stebėjimo kamerų vaizdo įrašų), nes teismas nustatė, kad L. V., nes aptartais įrodymais įrodyta, gavo informaciją ir privalėjo imtis veiksmų, ne vien tik paskambinti vadovui, ar asmenį patalpinti ar ne (kas patalpino visiškai neturi reikšmės) į izoliacines patalpas (šiuo atveju sveikatos priežiūros tarnybos patalpas).

Kad L. V. po pokalbio, t. y. pabendravusi su nuteistuoju M. K., nors teismui pripažįstant, kad jai buvo žinoma apie galimai padarytą sunkų nusikaltimą M. K. atžvilgiu, būtų siekus nuslėpti šią nusikalstamą veiką nėra nustatyta, nes Psichologinės grupės specialistė A. K., Sveikatos priežiūros tarnybos vedėja M. U. ir vyriausioji slaugos administratorė J. B. nenurodė, kad L. V. būtų nurodžiusi neįtraukti šio įvykio į jokią apskaitą, neįforminti medicininiuose dokumentuose M. K. kreipimosi fakto bei diagnozės, bei būtų nurodžius perkelti M. K. į Sveikatos priežiūros tarnybos palatą ir ten jį laikyti. Priešingai nurodė, kad L. V. neįtraukti K. atvejo į jokią apskaitą, nenurodė. M. U. nurodė, kad liepos 4, penktadienį, prieš jos atostogas jokių nurodymų nebuvo duota ir su L. V. nebendravo.

Be to, nebūtų logiškos įvykio sekos. Tik pabendravus su M. K., net neatlikus L. V. inkriminuotų neatliktų veiksmų, iš karto būtų siekiama nuslėpti šią nusikalstamą veiką. Nebent L. V. būtų dar anksčiau žinojusi apie nusikaltimą M. K. atžvilgiu, bet tokių duomenų byloje nėra.

Kaltinime nurodoma, kad L. V. betarpiškai pati pabendravusi su nuteistuoju M. K. ir įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų praneša apie jo atžvilgiu įvykdytą minėtą nusikalstamą veiką, siekdama nuslėpti šią nusikalstamą veiką ir taip išvengti galimos atsakomybės už netinkamą savo pareigų, susijusių su kriminaline žvalgyba ir nusikalstamų veikų užkardymu vykdymą, nurodė Psichologinės grupės specialistei A. K., taip pat Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjai M. U. ir vyriausiajai slaugos administratorei J. B. neįtraukti šio įvykio į jokią apskaitą, neįforminti medicininiuose dokumentuose M. K. kreipimosi fakto bei diagnozės, nurodė perkelti M. K. į Sveikatos priežiūros tarnybos palatą ir ten jį laikyti.

Teismo posėdžio metu šios aplinkybės nebuvo patvirtintos, todėl jos šalintinos iš kaltinimo.

Abejonių bei ginčų, kad L. V. buvo valstybės pareigūnė – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-116 nuo 2014 m. gegužės 6 d. laikinai perkelta į Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas, buvo 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su šiuo įsakymu, taip pat, buvo 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su 2014 m. balandžio 28 d. Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintais Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatais bei tuo pačiu įsakymu patvirtintu Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymu, nėra. Tai patvirtino pati L. V., tai patvirtina ir ištirti įrodymai: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. P-116 nuo 2014 m. gegužės 6 d., kuriuo L. V. laikinai perkelta į Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas (II tomas, 93, 119 b. l.), 2014 m. balandžio 28 d. Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtinti Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatai (kopija, II tomas, 90 – 92). 2014 m. balandžio 28 d. Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintas Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas (kopija, I tomas, 105 – 107, II tomas, 94 - 96).

L. V. veiklą, kaip Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės pareigas einančios pareigūnės, reglamentavo:

Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatai (kopija, II tomas, 90 – 92). L. V. supažindinta pasirašytinai 2014 m. gegužės 6 d.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymas (kopija, I tomas, 105 – 107, II tomas, 94 - 96). L. V. supažindinta pasirašytinai 2014 m. gegužės 6 d.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius - pataisos namų Informacijos apie nusikalstamas veikas registras Nr. 29 (kopija, I tomas, 80 – 84).

Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1-102 patvirtintos redakcijos Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų darbo reglamentas (kopija, I tomas, 130 – 141).

Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-7 patvirtinto 2014 metų dokumentacijos planas (kopija, I tomas, 108 – 128).

Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-8 patvirtinto Dokumentų registrų sąrašas (kopija, I tomas, 73 – 76).

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarka (II tomas, 97 – 118 b. l.).

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Nesant padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal teismų praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tokia institucija yra ir Kalėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jai pavaldi įstaiga Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai.

Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai ne šiaip pataisos namai, o ypatingi, skirti nepilnamečiams nusikaltusiems asmenims bausmei atlikti. Jeigu Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194) 7 punktas numato, kad pataisos namuose su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis;. nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę, tai Nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams visuomenėje keliami ypatingi reikalavimai. Čia - ypatingi asmenys: jau nusikaltę, bet dar ne nusikaltėliai. Ne tik įstaigai, bet ir ten dirbantiems žmonėms keliami ypatingi reikalavimai, bet pirmiausia atjauta, noras jiems padėti, sąžiningas pareigų atlikimas.

Bet kokie veiksmai priešingi nurodytiems reikalavimams pakerta pasitikėjimą valdymo tvarka, turi įtakos valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui.

L. V. ne tik pažeidė pareigūnams keliamus reikalavimus, bet ir žmogiškuosius. Netgi jeigu, kaip ji teigia, ji buvo informuota tik apie kažkokį konfliktą tarp M. K. ir kitų asmenų, ji negalėjo asmeniui, kurio laisvės suvaržytos, nuo jos priklausančiam, iš esmės nepilnamečiui, dar vaikui, nors ir nusikaltusiam, kuris ieško pagalbos, sakyti „jeigu neturi ką man pasakyti, durys ten“.

L. V. nusikalstama veika, elgesys iškraipė pataisos namų, kaip valstybės teisėsaugos institucijos, funkcijas ir veiklos principus, jos paskirtį, sumenkino pataisos namų autoritetą. Jos elgesys iš esmės pasireiškė ir tuo, jog nebuvo užkirstas kelias kitų asmenų neteisėtiems veiksmams.

L. V. nusikalstama veika, veiksmai yra priešingi tarnybos interesams, jos veiklos principams ir esmei, atsižvelgiant į jos pareigų ypatingumą, svarbą, vertintina kaip ypač mažinanti valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetą, ypač menkinanti bei šiurkščiai diskredituojanti valstybės tarnautojo vardą ir tai padaryta tokiu mastu, kuris pasireiškia didelės žalos valstybei bei nukentėjusiajam (M. K. nusivilimą parodo ir tai, kad teismo posėdžio metu jis atsisakė teikto ieškinio, nurodęs, ka jis nieko nesitiki) padarymu.

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai.

Veika pripažintina padaryta tyčia, kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, numato šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

L. V., kaip pareigūnė, šį darbą dirbo jau apie trejus su puse metų (L. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvada, VI tomas, 105 – 114 b. l.) ir buvo supažindinta su darbo nuostatais bei taisyklėmis, suvokė bei suprato savo veikos (neveikimo, tarnybinių funkcijų realaus neatlikimo) pavojingumą, numatė šios veikos (neveikimo) pavojingus padarinius ir, nors ji tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, įrodo, tai, kad ji kaip pareigūnė bendravo su M. K., aiškinosi su juo informaciją apie galimą nusikaltimą jo atžvilgiu (tai patvirtina jos žodžiai „jeigu neturi ką man pasakyti, durys ten“), be to, kaip ji nurodo „šeštadienį ir sekmadienį buvo atsakinga administratorės atstovė, dirbo vietoje direktoriaus. Eidama pamatė K. ir priėjo, klausė kaip sekasi, sakė „gal nori ir man papasakoti“, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Taigi ji veikė priešingai įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams, tarnybos interesams ir keliamiems principams, nes nesiekė išaiškinti nenustatytų asmenų nusikalstamus veiksmus.

Nors L. V. kalta neprisipažino, bet teismas pripažįsta, kad L. V. būdama valstybės pareigūne – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-116 nuo 2014 m. gegužės 6 d. laikinai perkelta į Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės pareigas, būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su šiuo įsakymu, taip pat, būdama 2013 m. gegužės 6 d. pasirašytinai supažindinta su 2014 m. balandžio 28 d. Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-69 patvirtintais Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatais bei tuo pačiu įsakymu patvirtintu Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymu, neatliko savo, kaip Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės bei ikiteisminio tyrimo pareigūnės pareigų, o būtent: 2014 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 10.19 val. iki 11.33 val., būdama darbo vietoje – Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namuose, adresu Technikos g. 34, Kaune, ir eidama savo pareigas, Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Psichologinės grupės specialistei A. K. jai pranešus, kad į pastarąją kreipėsi nuteistasis M. K., pranešdamas apie jo atžvilgiu galimai padarytą sunkų nusikaltimą – seksualinį prievartavimą bendrininkų grupėje, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose betarpiškai pati pabendravusi su nuteistuoju M. K. ir įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų praneša apie jo atžvilgiu įvykdytą minėtą nusikalstamą veiką, neatliko jokių veiksmų, skirtų įforminti M. K. pranešimą apie jo atžvilgiu padarytą sunkų nusikaltimą ir šį nusikaltimą ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis – nepriėmė iš M. K. pareiškimo - protokolo, nesurašė tarnybinio pranešimo Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų vadovybei dėl M. K. pranešimo apie nusikalstamą veiką, neįregistravo pranešimo apie nusikalstamą veiką nustatyta tvarka į Informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, taip pat į jokį kitą registrą, tuo neinicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūros, ikiteisminio tyrimo neatliko ir niekam nepavedė jį atlikti, neužtikrino įvykio vietos išsaugojimo ir apžiūros, nesurinko daiktinių įrodymų ir nusikaltimo pėdsakų, nepaėmė M. K. drabužių, neatliko kitų būtinų procesinių veiksmų, nenustatė nusikaltimą padariusių asmenų bei nepatraukė jų baudžiamojon atsakomybėn, šiais veiksmais pažeidė: Kriminalinės žvalgybos skyriaus nuostatų 6.1 punktą, įpareigojantį organizuoti ir vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namuose išaiškinant, užkardant ir nutraukiant suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų nusikalstamas veikas; 7.1 punktą, įpareigojantį rinkti kriminalinės žvalgybos informaciją apie Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų suimtųjų ir nuteistųjų rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas; 7.2 punktą, įpareigojantį atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta tvarka; 7.3 punktą, įpareigojantį atskleisti ir tirti rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namuose; 10.2 punktą, įtvirtinantį jos asmeninę atsakomybę už skyriaus uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą; 10.4 punktą, įpareigojantį organizuoti ir kontroliuoti skyriui pavestų užduočių vykdymą; 10.5 punktą, įpareigojantį užtikrinti, kad skyriuje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų, tame tarpe Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų; Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7.1 punktą, įpareigojantį organizuoti, planuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą ir veiklą; 7.3 punktą, įpareigojantį užtikrinti norminių aktų laikymąsi skyriaus veikloje; 7.4 punktą, įpareigojantį atlikti, organizuoti ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos tyrimus, susijusius su nuteistųjų, suimtųjų padarytų nusikaltimų prevencija; 7.8 punktą, įpareigojantį atlikti nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus, kontroliuoti ir organizuoti nusikalstamų veikų tyrimą; Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2013 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1-102 patvirtintos redakcijos Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų darbo reglamento 65 punktą, numatantį padalinio vadovo atsakomybę už padalinyje sudaromų bylų tinkamą tvarkymą pagal dokumentacijos planą; Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-7 patvirtinto 2014 metų dokumentacijos plano 10 skyriaus 10.7 punktą, numatantį pareigą vesti informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29; Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų direktoriaus 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 24-8 patvirtinto Dokumentų registrų sąrašo 17 punktą, numatantį pareigą vesti informacijos apie nusikalstamas veikas registrą Nr. 29, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 57 punktą, įpareigojantį gavus informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, ją registruoti ir atlikti tokios informacijos patikrinimą; 58 punktą, įpareigojantį patikrinti informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas; 2 straipsnį, įpareigojantį ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; 171 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną, nustačiusį nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai pranešti prokurorui; dėl šių jos veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybės bei nuteistojo M. K. interesams – nebuvo atskleistas ir ištirtas sunkus nusikaltimas, nebuvo apgintos nuteistojo M. K. teisės, neapginti visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų, t. y. tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.

Prokuroras nurodė, kad svarstytinas klausimas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį „Tarnybos pareigų neatlikimas“ atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir panašiai savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).

Nusikaltimo valstybės tarnybai – piktnaudžiavimo tarnyba – sudėtyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnis) pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau kitą veikos padarymo aplinkybių visumą. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Šiuo atveju L. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ pirmoji dalis numato Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamosios L. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

L. V. teisiama pirmą kartą, charakterizuojama teigiamai (L. V. charakteristika, II tomas, 89 b. l., jos skatinimai VI tomas, 103, 104 b. l., L. V. tarnybinės veiklos vertinimo išvada, VI tomas, 105 – 114). Kaltinamoji šiuo metu nedirba, anksčiau neteista. Įvertinama ir tai, kad L. V. dėl to, ką padarė, nesigailėjo. Padarytų nusikalstamų veikų kaltinamoji kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. L. V. padarė tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką. Turi būti įvertinta ir tai, kad nusikaltimu buvo padaryta didelė žala. Teismo išvada turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl objektyvių priežasčių (didelės tyrimo apimties, sudėtingo ir ilgo nagrinėjimo) praėjęs santykinai ilgas laiko tarpas nuo šios nusikalstamos veikos įvykdymo iki jos baudžiamojo įvertinimo, jau buvo tam tikra bausmės rūšimi, nes visą šį laikotarpį L. V. negalėjo būti tikra dėl savo ateities perspektyvų, turėjo gyventi netikrumo proceso prieš ją baigties būsenoje (Merit prieš Ukrainą (Merit ?. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmių už padarytus nusikaltimus dydis, kuris ir sulaikytų L. V. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir ją nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinant tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio „Bauda“ trečios dalies trečią punktą bauda už apysunkį nusikaltimą – iki 1000 MGL dydžio, būtų artimesnis sankcijose numatytų bausmių už atitinkamas nusikalstamas veikas minimumui.

Tuo pačiu pažymėtina, kad L. V. neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnyje numatytų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis). Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-43/2016).

Byloje yra pateikta ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-11504 (VII tomas, 22 b. l.), kurioje nurodyta, kad už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 1635,68 eurai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos priteistinos iš kaltu pripažinto asmens.

Prie bylos pateikti 11 (vienuolika) kompaktinių plokštelių (CD) su patalpų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais ir akistatų garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307, 313 str., teismas

nusprendžia:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir skirti 80 MGL, t. y. 3012,80 (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 eurocentų) eurų, baudą.

Priteisti iš L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1635,68 (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 68 eurocentus) eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti.

11 (vienuolika) kompaktinių plokštelių (CD) su patalpų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais ir akistatų garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Pateiktas asmens sveikatos istoriją, asmens bylą ir individualus darbo su nuteistuoju knygelę, baudžiamąją bylą Nr. 03-1-01005-14, grąžinti pateikėjams.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis