Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios L. V. prašymą dėl iš jos priteisto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų dydžio pakeitimo ir ilgesnio paskirtos baudos sumokėjimo termino nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, jai paskirta bausmė – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda, taip pat iš jos priteista 1 635,68 Eur dydžio suma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti.

Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausias teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje be kitų motyvų nurodė, kad „..pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuspręsta iš L. V. išieškoti 1 635,68 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos informaciją, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro ne 1 635,68 Eur, o 721,90 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio klausimo visiškai nenagrinėjo“.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo L. V. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pagrįstumo nenagrinėjo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendį be pakeitimų. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pagrįstumas nebuvo išspręstas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. liepos 2 d. gautas nuteistosios L. V. prašymas išspręsti klausimą dėl iš jos priteisto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų dydžio pakeitimo ir ilgesnio paskirtos baudos sumokėjimo termino nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėta.

Remiantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos).

Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad savanoriškai sumokėti visą jam skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Taigi, tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos. Pratęsiant baudos sumokėjimo terminą nuosprendžio esmė nėra keičiama.

Kaip matyti iš nuteistosios L. V. prašymo, ji sutinka su jai paskirta bauda, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad šeimoje augina du mažamečius vaikus, kas mėnesį ji moka gyvybės draudimo sutarties, būsto paskolos išperkamosios nuomos sutarties įmokas, SODROS duomenimis, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja nedirba. Darytina išvada, kad nuteistoji negali sumokėti paskirtos baudos per teismo nuosprendyje nustatytą laikotarpį.

Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistoji nevengia sumokėti baudos, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, spręstina, kad nuteistajai L. V. nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, ji turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jai teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jai paskirtos baudos sumokėjimo terminas pakeistinas, įpareigojant L. V. jai paskirtą baudą sumokėti per 1 metus 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

BPK 361 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo ir kitokių netikslumų.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. V. buvo priteista 1 635,68 Eur Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Tarnyba, patikrinusi advokato faktiškai sugaištą laiką ir patirtas išlaidas, nustatė, kad prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo advokatas nurodė neteisingus duomenis. Jis faktiškai sugaišo 62,15 valandas ir patyrė 1,05 Eur papildomų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą M. K.. Apskaičiuotas faktinis antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 721,90 Eur. Minėtame rašte Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą pakeisti teismo priimtą teismo nuosprendžio dalį, susijusią su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimu. Klausimas dėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti nebuvo išspręstas, todėl nuteistosios prašymas bei nurodytos aplinkybės yra pagrįstos dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų sumažinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

L. V. prašymą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos 80 MGL (aštuoniasdešimties), tai yra 3 012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 ct), dydžio baudos sumokėjimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu priteistą iš L. V. 1635,68 (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 68 ct) Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti dydį ir priteisti iš L. V. 721,90 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 90 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.