Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-279-478/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
1S-279-478/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00709-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pareiškėjas
L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-279-478/2016Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00709-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.13; 2.12.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjos L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-285-825/2016, kurioje L. V. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

2015 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-285-825/2016 nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį, civiliniu atsakovu kviesti (duomenys neskelbtini) atstovą.

2015 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamosios L. V. 2015 m. lapkričio 30 d. skundas dėl 2015 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarties baudžiamojoje byloje. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. raštu „Dėl skundo grąžinimo“ grąžino minėtą 2015 m. lapkričio 30 d. skundą kaltinamajai L. V..

2015 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teisme pakartotinai gautas kaltinamosios L. V. 2015 m. gruodžio 9 d. skundas dėl 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 1-1818-825/2015 (1-285-825/2016), kuris buvo persiųstas Kauno apygardos teismui. Tačiau Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. grąžino kaltinamosios L. V. 2015 m. gruodžio 9 d. skundą Kauno apylinkės teismui, motyvuodamas, kad Kauno apygardos teismo pirmininko, kaip išorinio administravimo funkcijas įgyvendinančio pareigūno, kompetencijai nėra priskirta nagrinėti proceso dalyvių pateiktus procesinius skundus dėl bylą nagrinėjančio teisėjo priimtų procesinių sprendimų ar procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu.

Šalies argumentai

Kaltinamoji L. V. 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį 2015 m. gruodžio 3 d. (raštą „Dėl skundo grąžinimo“) bei panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį 2015 m. spalio 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1818-825/2015 dėl civilinio ieškinio prijungimo ir kvietimo civiliniu atsakovu (duomenys neskelbtini) atstovą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi L. V. skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai.

Šalies argumentai

Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, L. V. apeliaciniu skundu prašo 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-825/2016 ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1818-825/2015 dalyje dėl kvietimo į bylą (duomenys neskelbtini) atstovą panaikinti.

Skunde pareiškėja nurodo, jog teisėjas B. V., pažeisdamas imperatyvias BPK normas, t. y. pradėjus įrodymų tyrimą, nepagrįstai prijungė civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys buvo prijungtas nukentėjusiojo M. K. atstovo advokato D. K. prašymu ir civilinio ieškinio prijungimas yra priskiriamas prie BPK 439 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prijungiant civilinį ieškinį buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. 2015-11-24 Kauno apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio metu teisėjas B. V. ne nutarė, o kvietė į bylą nepilnamečių tardymo izoliatoriaus atstovą. Kokia bus šios institucijos procesinė padėtis teisėjas B. V. teismo posėdžio metu nenurodė.

BPK 111 str. 1 d. numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas turėjo ne kviesti, o nutartimi įtraukti į bylą civilinį atsakovą ir pranešti jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, kadangi civilinis atsakovas turi BPK nustatytas teises. Nei vienas iš proceso dalyvių prašymo pripažinti civiliniu atsakovu nepilnamečių tardymo izoliatorių nepateikė.

2015-11-24 Kauno apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio metu teisėjo B. V. kvietimas į bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) atstovą nepatenka į BPK 439 str. 2 nurodytų nutarčių sąrašą. Teisėjo B. V. kvietimą į bylos nagrinėjimą nepilnamečių tardymo izoliatoriaus atstovą pareiškėja vertina kaip nutartį dėl (duomenys neskelbtini) įtraukimo civiliniu atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, atlyginimo valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos Įgaliota institucija. 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1054 , 3.23. p. numato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Remiantis BPK normomis asmens pripažinimas civiliniu atsakovu yra ne tik teismo teisė, bet ir pareiga.

(duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo jos nuolatinė darbo vieta, todėl teisėjas B. V. nepagrįstai nutarė kviesti (duomenys neskelbtini) atstovą, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra institucija, atsakinga už jos veiksmus. Prie šio skundo pridedami 2012-11-22 ir 2013-12-02 Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus įsakymai patvirtina tą aplinkybę, kad į (duomenys neskelbtini) ji buvo laikinai perkelta Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus įsakymais, todėl atsakovas šioje byloje turėtų būti pripažintas Kalėjimų departamentas prie LR TM .

Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tariamas nukentėjusysis M. K. civiliniu ieškovu teismo posėdyje BPK 110 str. l d. nustatyta tvarka pripažintas nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos 2015 m. gruodžio 9 d. skundą.

Atsiliepimų į skundą negauta.

L. V. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemesnės instancijos teismo nutarčių apskundimo aukštesnės instancijos teismui taisyklės reglamentuojamos BPK X dalyje (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas).

BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesnės instancijos teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką arba nutartis, skundžiamas apeliacine tvarka. Tačiau dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y.: 1) dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2) dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, 3) dėl pareikštų nušalinimų, 4) dėl naujų įrodymų rinkimo, 5) dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, 6) dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, 7) dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis, kuria tenkintas nukentėjusiojo atstovo prašymas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-285-825/2016 prijungti nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį bei nutarta civiliniu atsakovu kviesti (duomenys neskelbtini) atstovą. Tokia teismo nutartis patenka į BPK 439 straipsnio 2 dalyje išvardintų nutarčių sąrašą, kurios BPK X dalyje nustatyta tvarka yra neskundžiamos. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje 1N-118-518/2015).

BPK 318 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu. Taigi, iš šios įstatymo nuostatos matyti, jog nesutikdami su teismo, nagrinėjančio bylą, sprendimais dėl klausimų, kurie yra neskundžiami BPK X dalyje, nustatyta tvarka ar kita specialia tvarka, proceso dalyviai savo argumentus dėl šių nutarčių nepagrįstumo ar neteisėtumo, išnagrinėjus bylą, gali nurodyti apeliaciniame skunde skųsdami priimtą nuosprendį ar kitą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2015 m. lapkričio 24 d. teisiamojo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties teisėtumu peržengia skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos L. V. apeliacinis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

L. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė