Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos sumokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. kovo 1 d. 15.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. vasario 17 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl skolos priteisimo.

8. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį dalyje – dėl pagrindinės skolos priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta (ir atsakovė šios aplinkybės neginčijo), kad ieškovė tiekia šilumos energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) susidarė 1 346,64 Eur skola už šilumos energiją. Taip pat ieškovė tiekia šilumos energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) susidarė 232,78 Eur skola. Remiantis (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, minėti butai perėjo Lietuvos Respublikai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolą būtų grąžinusi (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 1 579,42 Eur (atsakovė tą pripažino ir pateiktame atsiliepime į ieškinį).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tai reiškia, kad atsakovė, kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, nes nuo palikėjų mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjų teisės bei pareigos, susijusios su šilumos vartojimu, t. y. atsakovė įgijo teisę gauti iš ieškovės šilumą, reikalingą turtui išlaikyti ir perėmė pareigą už ją atsiskaityti (CK 5.1 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-480/2014; 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-215-273/2014; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-724-230/2014). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė, kaip paveldėto turto savininkė, netinkamai vykdė prievoles, t. y. nepagrįstai laiku neapmokėjo už patiektą šilumos energiją. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 1 579,42 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį (priešingai, iš byloje pateikto atsakovės atsiliepimo nustatyta, kad atsakovė su skolos dydžiu sutinka) (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti už tiektą šilumos energiją, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 579,42 Eur skola (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl palūkanų reikalavimo (ne)pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 206,10 Eur kompensacines palūkanas, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsakovė savo nesutikimą mokėti nurodytas palūkanas argumentuoja tuo, kad ieškovė nepateikė paskaičiavimo dėl 206,10 Eur CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų 5 (penkių) procentų dydžio metinių kompensacinių palūkanų dydžio, todėl šių palūkanų priteisimo reikalavimas nepagrįstas. Be to, teigia, jog nepagrįsta reikalauti 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo, nes atsakovė nevengia grąžinti skolos. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovei pateikė susitarimą pasirašymui, iš kurio turinio matyti, kad atsakovė VĮ „Turto bankas“ pagal susitarimą įsipareigoja apmokėti įsiskolinimą (be delspinigių ir palūkanų), tačiau byloje nėra duomenų, jog minėtas susitarimas pasirašytas ir ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl palūkanų mokėjimo.

13. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito.

14. Minėta, jog palikimas yra priimamas nuo jo atsiradimo momento ir nuo tada įpėdinis įgyja savarankiškas prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu. Remiantis pridėta mokesčių paskaičiavimo pažyma, už butui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) priskaityta 160,98 Eur palūkanų, o už butui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją lakotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) – 45,12 Eur palūkanų; iš viso priskaičiuota 206,10 Eur suma.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovei (skolininkei) laiku neįvykdžius prievolę apmokėti už šilumos energiją, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti kompensacines palūkanas ir reikalavimas dėl 206,10 Eur kompensacinių palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

16. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 785,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“, j. a. k. 110818317, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, į. k. 112021042, 1 579,42 Eur skolos, 206,10 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (1 785,52 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.